Transcript Tyčinis bankrotas

Bankroto pripažinimas tyčiniu:
naujas reguliavimas
Tyčinio bankroto baudžiamieji
teisiniai aspektai
Vytautas Kukaitis
VU Teisės fakulteto Mokymo centras
Vilniaus apygardos prokuratūra
2013 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
1
Sąvokos
• Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra
iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto
procedūras ne teismo tvarka.
• Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo
įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų
darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti
darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
• Tyčinis bankrotas (galiojanti redakcija) – įmonės privedimas
prie bankroto tyčia.
• Tyčinis bankrotas (nauja redakcija) – įmonės privedimas prie
bankroto sąmoningai blogai
valdant
įmonę (veikimu,
neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar
turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių
teises ir (arba) teisėtus interesus.
2
Tyčinio bankroto požymiai (ĮBĮ 20 str.)
Teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar
administratoriaus prašymu.
Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl
kurio kilo bankrotas:
•įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės
steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;
•buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai ar priimti kiti
nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;
•turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone
pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas
už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos
nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės
atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;
•įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į
įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė
buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado
vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems
įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo
išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;
•teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba)
netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo
kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus
patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo
vengimas.
3
Tyčinio bankroto prezumpcijos
• veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės
dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto
nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės
nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti
darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;
• atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio
kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais
pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl
privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui
(darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir
kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
4
Tyčinio bankroto procesiniai padariniai
• Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta
bankrotą tyčiniu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius
nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos
arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo
dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti
bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, privalo patikrinti įmonės
sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos
iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą
dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių
turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais,
pripažinimo
negaliojančiais.
Šiuo
atveju
laikoma,
kad
administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių
sandorių sudarymą gavimo dienos.
• Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti
bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia
prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat šio įstatymo
11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai,
kuri šio straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją apie priimtą
nutartį ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo nutarties pripažinti
bankrotą tyčiniu gavimo dienos paskelbia savo interneto
svetainėje.
5
Tyčinis bankrotas
vs
Tyčinio bankroto nusikaltimas
6
Tyčinio bankroto požymiai LAT praktikoje
• sąmoningas blogas jos valdymas, kuris
aktyviais įmonės vadovų veiksmais ar neveikimu
gali
reikštis
• įmonės vadovų akivaizdžiai blogas įmonės
organizavimas arba apskritai jo neorganizavimas
darbo
• nuostolingų įmonei sandorių sudarinėjimas, žinant, kad
įmonė negalės tų sandorių įvykdyti
• akivaizdžiai gresiant bankrotui turto, kuris galėjo būti
pateiktas
įmonės
skoloms
padengti
paslėpimas,
iššvaistymas, perleidimas kitiems asmenims
7
LR BK 209 str.
Nusikalstamas bankrotas
Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos
bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams,
baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
8
LR BK 208 str.
Skolininko nesąžiningumas
1. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo,
kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės
patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar
keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių
reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems
kreditoriams,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo,
kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido,
pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris
galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės
žalos kreditoriams,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis
asmuo.
9
Baudžiamosios atsakomybės taikymo
pagrindai
Baudžiamoji atsakomybė taikytina pažeidus viešą interesą,
t. y. veika yra socialiai pavojinga visuomenei, todėl negali
būti palikta nukentėjusiajam (tame tarpe ir valstybei) kaip
privatus reikalas reikalauti kompensacijos
Baudžiamoji teisė skirta saugoti ne moralines ir ideologines
vertybes, bet vadinamus teisinius gėrius (vok. Rechtsgüter).
Šią apsaugą ji užtikrina subsidiariai ir selektyviai
Baudžiamoji teisė savo funkcijas įgyvendina imperatyviuoju
metodu – nustato bausmes ir baudžiamojo poveikio
priemones už nustatytų draudimų pažeidimą
Baudžiamosios atsakomybės ribojimo
principai
Baudžiamosios
teisės
funkcijų
atsakomybę ribojančiais principais:
įgyvendinimas
grindžiamas
legalumo principu (nullum crimen sine lege, nullum poena sine
lege)
kaltės principu (nullum crimen sine culpa)
draudimo bausti už tą pačią veiką antrą kartą principu (non bis in
idem)
asmens teisinę padėtį sunkinančių įstatymų grįžtamosios galios
nebuvimo principu (lex retro non agit)
atsakomybės diferencijavimo
bausmės individualizavimo
Baudžiamoji atsakomybė kaip ultima ratio
• Baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai
neišvengiama, t. y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis
apginti pažeidžiamų teisinių gėrių.
• „Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią
veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę
bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar
kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti
kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis
(administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis
ar visuomenės
poveikio priemonėmis ir pan.)“ (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10
d. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimai).
• “Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti
demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas
tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos
baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams
teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos
padarymas” (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011).
• “Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti
suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama
saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis
priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti” (kasacinė nutartis Nr. 2K262/2011).
12
Kreditoriaus teisinės
kriterijaus aiškinimas
padėties
apsunkinimo
“Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika
susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis
aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį,
laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė
nukentėjusiojo
apsisprendimui
dalyvauti
jam
žalingame
sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją,
kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis
atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo
būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų
pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio
asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų
neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi
nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę
skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo
beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.
(kasacinės nutartys Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K293/2002, 2К-851/2001 ir kt)”. (Ištrauka iš kasacinės nutarties
byloje Nr. 2K-133/2010)
Priežastinio ryšio problema
14
2013-04-04 nuosprendis baudžiamojoje byloje
Nr. 1-170-270/2013 (dėl tiesioginės tyčios
požymio)
• Teismas nustatė, kad įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas,
tačiau atsakingi asmenys, matydami, kad įmonė neturi
galimybės atsiskaityti su subrangovais ir patenkinti visų
kreditorių
reikalavimų,
visgi
tenkino
kelių
kreditorių
reikalavimus.
• Išnagrinėjęs bylą teismas padarė išvadą, kad žalos darymas
kreditoriams
nesant
tiesioginės
tyčios
dėl
bankroto,
nekvalifikuotinas kaip LR BK 209 str., todėl nusikalstamas
veikas iš LR BK 182 str. 2 d., 209 str. perkvalifikavo į LR BK
208 str. 1 d.
15
2009-02-09 išteisinamasis nuosprendis
baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-655/2009
Kaltinimas
•D. P. įmonės vardu sudarė akivaizdžiai nuostolingus sandorius, reikalavimo perleidimo
sutartis, kuriais perleido teisę reikalauti ir gauti pagal šias sutartis pinigines lėšas bei visas
susikaupusias palūkanas ir delspinigius, tokiu būdu skolininkai atliko mokėjimus ne į
vadovaujamos, o į naujai sukurtos įmonės sąskaitą. Tokiu būdu D. P. savo tęstiniais
veiksmais tyčia sąmoningai blogai valdydamas įmonę, t.y. sudaręs akivaizdžiai įmonei
nuostolingus sandorius, nulėmė bankrotą, dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.
Nuosprendžio motyvai
•“Svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamasis savo sąmoningais veiksmais – nemokumo
sukėlimu, kreditorių suklaidinimu ir pan., sumenkino jų galimybes atkurti pažeistas teises
civilinio proceso tvarka.”
•Apygardos teismas, nagrinėjęs bankroto bylą, nekonstatavo tyčinio bankroto, Įmonių
bankroto įstatymo 20 str. taikytas nebuvo.
•“Nukentėjusieji, negaudami savo reikalavimų patenkinimo pagal tarpusavio sutartis, net
nebandė ginti savo pažeistų teisių ieškininės teisenos arba neginčo tvarka.”
•Taip pat teismas pažymėjo, kad bankroto procedūros metu su visais kitais kreditoriais buvo
atsiskaityta, todėl nėra nusikaltimo objektyvaus požymio – didelės žalos kreditoriams.
•“Sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartis prieš įmonei iškeliant bankroto bylą, jos
vadovas stengėsi atsiskaityti su dalimi įmonės kreditorių per kitą įmonę ir tokiu būdu išvengti
įmonės nemokumo, t.y. bankroto, o ne atvirkščiai.”
•Kaltinamojo veiksmai neperžengė civilinių teisinių santykių ribų.
16
2012-12-21 išteisinamasis nuosprendis
baudžiamojoje byloje Nr. 1-114-172/2012
• Bankrotas įvyko ir žala kreditoriams kilo dėl pasikeitusios
situacijos rinkoje, dėl visuotinės pasaulinės krizės 2007-2008
m. ir kitų objektyvių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo vadovo
valios ir jo atliktų veiksmų.
• 56 tūkst. Lt žala negalėjo sąlygoti 1,8 mln. Lt nuostolių
atsiradimo, t.y. nėra ir būtinojo tiesioginio priežastinio ryšio
tarp padarytos žalos bei kilusių pasekmių – įmonės nemokumo.
Padaryta žala yra 33 kartus mažesnė nei kilę nuostoliai.
• Įmonė su kreditoriais negali atsiskaityti ne dėl 56 tūkst. Lt
žalos, o dėl kur kas didesnių nuostolių.
17
KONTAKTAI
Vytautas Kukaitis
Tel: +370 5 252 70 61
Mob.: +370 686 42660
[email protected]
Rinktinės g. 7
LT-09201 Vilnius
Lithuania
www.prokuraturos.lt