Transcript Tinklapių kūrimo įvadas 1. Sąvokos

Tinklapių kūrimo įvadas
IT mokytoja
Vilma Bernotienė
internetas
Internetas (ang. Internet)— pasaulinis
kompiuterių tinklas, jungiantis daugybę
kitų tinklų ir veikiantis TCP/IP protokolo
pagrindu.
Internetas valdomas ir tvarkomas decentralizuotai, neturi
vieno šeimininko. Nutraukus darbą bet kuriam kompiuteriui
arba grupei kompiuterių, internetas išlieka gyvybingas.
Interneto pradžią davė ARPANET tinklas, sukurtas JAV
gynybos tikslams 1969 m. Jis buvo decentralizuotas ir
suprojektuotas taip, kad galėtų funkcionuoti ir sunaikinus bet
kurią tinklo dalį, pavyzdžiui, branduolinės atakos metu.
Vėliau prie ARPANET tinklo buvo prijungti kiti tinklai: BITNET,
Usenet, UUCP, NSFnet. Taip palaipsniui Internetas tapo
visuotiniu pasauliniu tinklų tinklu ir pradėta jo pavadinimą
laikyti bendriniu žodžiu. Dabar jis jungia apie 100.000 kitų
tinklų ir tarnauja mokslo, švietimo, komercijos ir kitiems
tikslams.
TCP/IP
protokolas
Pagrindinių interneto protokolų rinkinys,
reglamentuojantis duomenų persiuntimą tarp įvairių
tipų kompiuterių ir operacinių sistemų.
Nors pavadinimas sudarytas tik iš dviejų
protokolų pavadinimų: TCP (transporto valdymo
protokolas) ir IP (interneto protokolas), tačiau
rinkiniui priklauso ir kiti protokolai (UDP, RTP, FTP,
HTTP, IMAP ir kt.).
IP - Interneto protokolas (taisyklių rinkinys),
reglamentuojantis tinklo įrenginių adresavimą,
duomenų skaidymą į paketus prieš siunčiant ir
surinkimą juos atsiuntus, jų maršrutų parinkimą.
IP adresas
Bet kuris į tinklą įjungtas kompiuteris turi savo skaitmeninį vardą,
vadinamą IP (ang. Internet Protocol) adresu. IP adresą sudaro iš
keturių grupių sudaryti ir 1 baitu užkoduojami skaičiai (t. y. iš intervalo
[0; 28]).
Pavyzdžiui, 193.219.76.39 arba 212.59.0.22.
Pirmosios grupės skaičius reiškia šalį, antrosios – sritį ar regioną,
trečiosios – tos srities tinklo kompiuterio numerį ir ketvirtosios –
konkretaus vartotojo kompiuterio numerį. Šitokia adresų sistema
leidžia sujungti daugiau nei 4 milijardus kompiuterių (tiksliau – 232
kompiuterių). Nors tai tikrai didelis skaičius, vis dėlto jau numatoma
perspektyva, kai 32 bitais koduojamų IP adresų pritrūks. Naujosios
kartos IP adresams koduoti jau vartojami 128 bitai – kiekvienas
adresas suskirstytas į aštuonias 16 bitų grupes, atskirtus dvitaškiais.
Pavyzdžiui, galimas toks IP adresas:
3E0F:1CDE:11FE:2312:34A9:FE34:1BAF:CABE
Kompiuteriui IP adresą paprastai skiria kurios nors organizacijos,
kuri teikia interneto paslaugas, administratorius.
simbolinis
adresas
Skaitmeninius adresus žmogui sunku įsiminti, lengva suklysti. Todėl
internete skaitmeniniai adresai dažniausiai keičiami raidiniais (simboliais),
vadinamaisiais sričių vardais. Tuos vardus specialios sričių vardų
tarnybinės stotys (angl. Domain Names servers) paverčia į
kompiuteriams priimtinesnį – ką tik aprašytą skaitmeninį pavidalą.
Raidinio srities vardo dėmenys taip pat atskiriami taškais. Skyrelio
pradžioje pateiktų 32 bitais koduojamų pavyzdžių simbolinių vardų
atitikmenys yra www.ku.lt ir www.takas.lt. Paskutinis raidinio vardo dėmuo
dažniausiai nurodo šalies kodą (dvi raidės) arba tinklo organizacinę
struktūrą (trys raidės).
Štai keletas šalių kodų: de – Vokietija;
pl – Lenkija;
ru – Rusija;
uk – Didžioji Britanija;
lv – Latvija;
us – JAV.
Organizacinių tinklų sričių vardams vartojama com (komercinių
įstaigų), edu (JAV švietimo institucijų), gov (JAV valstybinių institucijų), mil
(JAV karinių struktūrų), net (interneto ir ryšių paslaugas teikiančių
organizacijų) bei org nevalstybinių organizacijų).
žiniatinklis
Žiniatinklis (ang. WWW — World Wide Web),
į tinklą sujungtų kompiuterių hipertekstiniai
dokumentai, saitais siejami su kitais, visame
pasaulyje laikomais hipertekstiniais dokumentais,
failais.
Kadangi WWW turinys yra ne tiek žinios, kiek
informacija, duomenys ir paslaugos, siekiant išvengti
painiavos, World Wide Web (WWW) nuo šiol
siūloma vadinti saitynu.
žiniatinklio
serveris
Žiniatinklio serveris (ang. Web server) kompiuteris,
aptarnaujantis žiniatinklio vartotojus. Žiniatinklio serveris,
priklausomai nuo jame veikiančios programinės įrangos, gali teikti
įvairias informacines paslaugas.
Norint pasinaudoti žiniatinklio serverio teikiamomis
paslaugomis, reikia, kad vartotojo kompiuteryje būtų įdiegta
atitinkama programa ir užtikrintas ryšys su serveriu.
Žiniatinklio serveriai teikia įvairias paslaugas: pasaulinis
žiniatinklis, elektroninis paštas, konferencijos (naujienų grupės),
tiesioginiai pokalbiai internete, failų siuntimas, failų paieška,
radijo ir vaizdo laidų transliavimas.
Programa, pateikianti žiniatinklio išteklius (svetaines,
tinklalapius) jų vartotojams, veikianti pagal HTTP protokolą.
hipertekstas
Hipertekstiniuose dokumentuose informacija
pateikiama hipertekstu (ang. Hipertext).
Hipertekstui rašyti naudojama speciali kalba
HTML (ang. Hyper Text Markup Language) arba
jos modifikacija.
Hiperteksto koncepciją internetui 1990 metais
pasiūlė Timas Berneris-Lee ir Robertas Cailiau
(Europos branduolinės fizikos tyrimų laboratorija,
Šveicarija).
tinklalapiai
saitai
Žiniatinklį sudaro daugybė hipertekstinių
dokumentų – tinklalapių (ang. web page),
kartais dar vadinamų interneto ar
žiniatinklio puslapiais.
Tinklalapiuose pateikiami įvairialypiai
elektroniniai dokumentai (tekstinė, grafinė,
garsinė, vaizdo informacija), tarpusavyje
susieti saitais (ang. hyperlink).
pavyzdžiai
Hipertekstinio dokumento pavyzdys
Įprasto
dokumento
pavyzdys
URL
Norint savo ekrane išvysti reikiamą tinklalapį, reikia įvesti jo adresą URL standartu.
Konkretaus informacijos šaltinio (tinklalapio, vieno tinklalapio puslapio) adresui nurodyti
internete sukurtas standartas URL (Uniform Recource Locator), išplečiantis kelio iki bylos
sąvoką. Adresas sudarytas iš penkių dalių:
– informacijos perdavimo protokolo pavadinimo,
– vartotojo identifikacijos dalies – slaptažodžio (nebūtina),
– kompiuterio (srities) adreso,
– jungties numerio (nebūtina),
– katalogų ir failų vardo (nebūtina).
Dažniausiai standartinis pagrindinis adresas yra sudaromas tik iš 1 ir 2 dalių – tai būtini
adreso elementai, norint patekti bent į pagrindinį (centrinį, serverio) puslapį. Slaptažodžių
rašant adresą dažniausiai rašyti nereikia, nes jie įvedami patogesniu būdu – vidinių
tinklalapio užklausų pagalba.
Pagal šią numeraciją URL adresas schematiškai atrodys taip:
(Ženklai < ir > apibrėžime naudojami sudedamųjų dalių išskyrimui.)
<protokolas://><vartotojas: slaptažodis@><mazgas><:jungtis></kelias>
Realūs pavyzdžiai: http://www.search.lt
- čia naudojamos tik 1 ir 2 dalys
ftp://ftp.pit.ktu.lt/pub/Pcsoftware/win95/winsock.zip
- čia naudojamos 1, 2 ir 5 dalys.
svetainė
Jei yra keletas ar keliolika tinklalapių,
susietų tarpusavyje (bendra tema ar
piklausomybė organizacijai) ir turinčių
apibendrinantį pradžios tinklapį (ang.
home page), tai tokį rinkinį vadiname
svetaine (ang. web site).
namų darbai
Suformuokite dešimt svetainės (tinklapio)
formos ir dizaino, bei ir informacijos
pateikimo aiškumo vertinimo kriterijų.
Pvz.:
1. Pavadinimas atitinka svetainės turinį;
2. ...
literatūra
R. Daubaras, S. Daubaras, V. Paukštė, I. Mackevič.
Šiuolaikiškas žvilgsnis į tinklalapių kūrimą.
1. Tinklalapių kūrimo įvadas.
Papildoma informacija