Transcript Atsinaujint SLAIDAI

ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS ŠALTINIAI

A . IGNOTAS
Įstatymas



Yra paruoštas ir pateiktas svarstymui atsinaujinančių išteklių energijos įstatymas
Įstatymas sudarys teisines prielaidas ir paskatas įgyvendinti AEI Strategijoje
keliamą tikslą, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrajame
galutiniame energijos suvartojime nuo 15 % iki 23 %, kaip to reikalauja ES
direktyva 2009/28/EB.
Šiuo metu energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius,
yra brangesnė lyginant su tradiciniais iškastiniais energijos ištekliais arba
santykinės pradinės investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių technologijas
yra didesnės lyginant su investicijomis į tradicinių iškastinių energijos išteklių
technologijas. Todėl siekiant skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą
energijai gaminti, pirminiame plėtros etape bus reikalinga valstybės pagalba ir
(ar) šių didesnių kaštų perkėlimas vartotojams.
A E I rezultatai





Atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrajame galutiniame energijos
suvartojime padidinus nuo 15 % iki 23 %, atsinaujinančių energijos išteklių
suvartojimas 2020 m. padidėtų 1,9 karto – nuo 799 ktne 2008 m. iki 1502 ktne
2020 m.
Padidinus atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimą iki 1474 ktne:
- 10 % transporto kuro būtų pakeista atsinaujinančiais energijos ištekliais;
- 17 % elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių,
t. y. būtų sumažintas elektros energijos gamybos iš iškastinių energijos išteklių
bei elektros energijos importo poreikis;
- 36 % pagaminta centralizuoto šilumos. Šiame sektoriuje metinis gamtinių dujų
poreikis būtų sumažintas 2 kartus. Biokuru būtų pakeista apie 430 ktne (apie
540 mln. m3) gamtinių dujų. Pinigine išraiška tai sudarytų apie 430 mln.
Lt/metus, esant dabartinei gamtinių dujų kainai (~800 Lt/1000 m3).
Atsinaujinančių šaltinių nauda





Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas sukuria sudėtingiau
pinigine išraiška įvertinamą, išorinę naudą:
mažinama šalies energetinė priklausomybė, mažinant importuojamų
energijos išteklių poreikį ir mokėjimus užsienio tiekėjams;
kuriamos papildomos darbo vietos ir didinamas bendrasis vidaus
produktas.
didinant atsinaujinančių energijos išteklių ir juos naudojančių
technologijų paklausą, skatinamas pramonės įmonių kūrimasis šalyje,
mokslinių tyrimų plėtra;
mažinama aplinkos tarša.
Esamas atsinaujinančios energijos rėmimas
Metai
2005
2006
2007
2008
2009
Supirkimo kainos, cnt/kWh
Hidroelektrinės (≤ 10 MW)
20
26
Vėjo elektrinės
22
30
Biomasės elektrinės
20
22-24
30
Gamyba, GWh
Biomasė
5,5
24,0
54,0
69,0
95,3
Vėjo energija
1,8
13,7
106,1
131,1
157,1
Hidroelektrinės  10 MW
Hidroelektrinės < 10 MW
384,6
341,3
324,7
329,1
350
66,1
55,8
96,2
72,8
74,5
Iš viso
458,0
434,8
580,7
602,0
677
VIAP lėšos (planinės), mln. Lt
12,3
21,4
17,3
15,8
37,5
Kaina vartotojams


Strategijos keliamas tikslas elektros energijos,
pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos
išteklius, kiekį bendrajame elektros energijos
suvartojime padidinti nuo 6 proc. 2009 m. iki 21 proc.
2020 m.
Šiuo tikslu atsinaujinančius energijos išteklius
naudojančių elektrinių galią reikia padidinti nuo
239 MW iki 787 MW. Bendros investicijos sektoriuje
sudarytų apie 4,8 mlrd. Lt.
Atsinaujinančių išteklių elektros energijos papildomų mokėjimų vartotojams įvertinimas
RODIKLIAI
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
Pateikta vartotojams
M KWh/Gwh
8037
8437
8631
8998
9345
9930
9618
9907
9700
40
41
67
90
140
270
269
330
~400
Vidutinė gamybos kaina šalyje
cent./KWh
8,45
8,50
8,25
8,44
8,48
9,98
11,95 11,95 15,50
VIAP kaina (suminė)
cent./KWh
0,96
0,99
1,70
1,86
2,02
2,26
2,86
4,86
4,73
Atsinaujinančios el. energijos
rėmimo kaina cent./KWh
0,03
0,03
0,07
0,09
0,17
0,31
0,50
0,49
0,48
Termofikacinės el. energijos
rėmimo kaina cent./ KWh
0,36
0,36
0,59
0,67
0,78
0,92
1,20
2,10
0,40
Vidutinė el. energijos
pardavimo kaina gyv. (su
PVM)
26,30 26,30 25,40 28,44 31,00 33,00 37,00 37,00 44,32
Pagaminta iš atsinaujinančių
šaltinių M KWh/GWh
(Be Kauno HE)
Dujų kaina su transportu
LT/1000m3
320
330
450
301
399
563
797
1132
1300
ŠILUMA



2008 m. šilumos sektoriuje atsinaujinantys energijos
ištekliai sudarė 28 %. Tame tarpe:
Centralizuotai tiekiama šiluma, pagaminta iš
atsinaujinančių energijos išteklių sudarė 15 % nuo
centralizuoti tiekiamos šilumos balanso;
Namų
ūkiuose,
apsirūpinantiems
šiluma
decentralizuotai, atsinaujinantys energijos ištekliai
sudarė 63 % šildymui sunaudotų energijos išteklių.
Kuras transporte



Vadovaujantis
direktyvos
2009/28/EB
reikalavimais,
atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimas transporte turi
padidėti ne mažiau kaip iki 10 % nuo kuro sunaudojamo
transporte (2008 m. – 3,8 proc.).
Šiuo metu biodegalų naudojimas skatinamas, nustačius
privalomą biodegalų maišymą į mineralinius degalus,
kompensuojant biodegalų gamintojams dalį žaliavų įsigijimo
išlaidų ir taikant akcizų lengvatą biodegalams, kai jų dalis
degaluose viršija privalomą maišymo dalį.
Jeigu iki 2020 m. būtų palikta žaliavos įsigijimo kompensaciją ir
akcizo lengvata, kai biodegalų dalis viršija 5 proc. tūrio dalį
degaluose, 2010-2020 m., valstybės parama sudarytų 1,4 mlrd.
Biodegalai




-Biodegalai transporte pradėti naudoti 2004 m., Europos Sąjungai
(direktyva 2003/30/EB) iškėlus tikslą, kad biodegalai suvartojamo
transporto kuro balanse 2010 m. sudarytų 5,75 %. :
- 95 markės variklių benzinas turi būti pagamintas naudojant priedą
bioetiltretbutileterį, kuris mišinyje su benzinu turi sudaryti ne mažiau
kaip 7% tūrio, bet ne daugiau kaip 15% tūrio. Vienam bio-ETBE tūrio
vienetui pagaminti sunaudojama 47 proc. bioetanolio pagal tūrį;
- 95 markės variklių benzinas pagamintas be bio-ETBE, savo sudėtyje
privalo turėti 5% tūrio bioetanolio;
- dyzelinas (išskyrus 2 klasės arktinį dyzeliną) privalo savo sudėtyje
turėti 5% tūrio riebalų rūgščių metilo esterio (RRME), pagaminto iš
augalinės kilmės aliejų ar gyvulinės kilmės riebalų.
Parama biodegalams




1. Biodegalų gamintojams kompensuojama dalis javų ir rapsų grūdų,
įsigyjamų biodegalams gaminti, kainos. Ši paramos schema galioja iki
2012 m.
2007–2009 m. javų grūdams, skirtiems bioetanolio gamybai,
kompensacija sudarė 114 Lt/t, rapsų grūdams – 160 Lt/t.
2. Energetiniams produktams, kurių sudėtyje yra biologinės kilmės
medžiagų, buvo taikomas akcizo tarifas sumažintas dalimi, proporcingai
atitinkančia biologinės kilmės priedų dalį produkte.
Nuo 2010 m. ši lengvata panaikinta, palikus lengvatą tik tai biologinės
kilmės priedų daliai, kuri viršija nustatytus privalomus maišymo
rodiklius
Atsinaujinačių energijos apimčių augimo prognozė
TWh/metus
15
– transporto biokuras
– vėjas
– hidroenergija
–geoterminė energija
– biodujos
– atliekos komun.
– žemės ūkio atliekos
– mediena
14
13
14.3
11.7
TWh
12
11
10
8.8
9
8
2005
2010
2015
metai
2020
Atsinaujinančių energijos išteklių INVESTICIJOS
Investicijos
mlrd. Lt
Paramma,
mlrd.
Lt
Pastabos
Indėlis į
„23 %“,
%
Elektros
sektorius
energetikos
4,8
2,4*
Elektros energijos vartotojų
lėšos
13
Šilumos
sektorius
energetikos
2,0
1,0*
Valstybės biudžeto lėšos
76
-
1,4
Valstybės biudžeto lėšos
10
Transporto sektorius
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, nors ir yra brangesnis
už tradicinius iškastinius energijos išteklius, sukuria, sudėtingiau
pinigine išraiška įvertinamą, išorinę naudą:




1 mažinama šalies energetinė priklausomybė, mažinant
importuojamų energijos išteklių poreikį;
2
kuriamos darbo vietos ir didinama atitinkamų sektorių
kuriama pridėtinė vertė. Didinant biokuro naudojimą energijai
gaminti, didinamas žmogiškųjų išteklių poreikis kuro paruošimo
ir tiekimo srityje, taip pat biokurą naudojančiose katilinėse ir
elektrinėse;
3 didinant atsinaujinančių energijos išteklių ir juos naudojančių
technologijų paklausą, skatinamas pramonės įmonių kūrimasis
šalyje, mokslinių tyrimų plėtra;
4 mažinama aplinkos tarša
Išvados ir apibendrinimai






1. Įstatymas sudaro teisines prielaidas ir paskatas panaudoti Lietuvoje esamas galimybes
atsinaujinančių išteklių energijos plėtrai siekiant ilgalaikės harmoningos ir efektyvios
energetikos sektoriaus plėtros.
2. Įstatymą įgyvendinant numatomose investicinėse programose bus realizuojamos
strateginės atsinaujinančių išteklių energijos plėtros mažiausių kaštų ir didžiausio
efektyvumo nuostatos.
3. Bus sukurta atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir vartojimo skatinimo sistema
apimanti paskatas ir rinkos garantijas tolesnei sparčiai sektoriaus plėtrai privačių investicijų
pagrindu.
4. Atsinaujinančių išteklių energijos plėtra elektros ir ypač saulės elektros energijos jėgainių
statyba, didina išlaidas galutiniam vartotojui už vartojamą energiją ir didina jų prisiimamą
ilgalaikę finansinę naštą.
5. Atsinaujinančių išteklių energijos plėtra šilumos sektoriuje, ypač biokogeneracinių jėgainių
statyba, kurios viename cikle kartu gamina elektrą ir šilumą, pigina suminius mokėjimus
galutiniam vartotojui už energiją, sukuria naujas darbo vietas ir didina elektros bei šilumos
energijos tiekimo saugumą ir patikimumą.
6. Atsinaujinančių išteklių energijos plėtra elektros sektoriuje didina galutinio vartotojo
mokėjimus už elektros energiją tik 3,3 ct/kWh, tačiau ši papildoma našta tęsis
8-10 metų.