Transcript 12. Lietuvos žemės ūkio vaidmuo plėtojant bioenergetiką Juozas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO VAIDMUO
PLĖTOJANT BIOENERGETIKĄ
Juozas Žukas, ŽŪM Išteklių ir kokybės
politikos departamento direktoriaus
pavaduotojas
2012-05-09
ES teisės aktai
• Paskutinė Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2009/28/EB, kuri įpareigoja skatinti
atsinaujinančios energijos vartojimą;
• Ši direktyva perkelta į nacionalinę teisę
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu
2011-05-12 Nr. XI-1375;
• Šių dokumentų esmė – sukurti finansinius
paramos
instrumentus,
panaikinti
biurokratinius trukdžius, projektuojant,
statant,
gaunant
reikalingus
leidimus,
prisijungiant prie tinklų. Taip pat siekiama
supaprastinti įvairių sąlygų taikymą mažoms
jėgainėms.
Pagrindiniai uždaviniai
Iki 2020 m. pasiekti, kad:
• 23 proc. galutinės energijos būtų gaunama iš
atsinaujinančių išteklių (2010 m. – 17 proc.)
• 10 proc. transporte sunaudojamų degalų
sudarytų biodegalai; (2010 m. – 4,0 proc.)
• 60 proc. centriniame šildyme sunaudojamos
energijos būtų gaunama iš biomasės (2010
m. – 20 proc.);
• 20 proc. sunaudotos elektros energijos būtų
gaunama iš atsinaujinančios energijos.
Žemės ūkio ministerijos kompetencija
(pagal AIE įstatymą)
• Biodegalų gamybos plėtra;
• Biomasės, gaunamos ž. ū. sektoriuje
potencialo
vertinimas
bei
jos
panaudojimas.
Žemės ūkio ministerijos prioritetai
1. Verslo kaime plėtra, bioenergetikos plėtra;
2. Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės
gerinimas;
3. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto
skatinimas;
4. Žemės tvarkymo sistemos, orientuotos į
racionalią žemėnaudą kūrimas.
Žemės ūkyje gaunama biomasė energijai
gaminti
•Biomasė, konkuruojanti su maistui
naudojama biomase (užima tą pačią
žemę kaip ir maisto augalai).
•Biomasė atliekinė.
Biodegalų gamyba Lietuvoje 2004-2011 metais, tūkst. t.
Metai
Biodyzelino Bioetanolio Viso
Proc. dalis
gamyba
gamyba
biodeg visuose
alų
degaluose
2004
2,2
1,7
3,9
0,035
2005
7
6,6
13,6
1,1
2006
10,3
14,3
24,6
1,6
2007
24,8
15
39,8
3,6
2008
64
17
81
4,3
2009
2010
2011
104
89,2
80
24
39,3
19
128
128,5
99,0
5,3
4,0
3,5 (ne
galutiniais
duomenimis)
Biodyzelino gamybos pajėgumai
Eil.
Nr.
Įmonės pavadinimas
Pajėgumai
tūkst. t
1.
UAB “Mestilla”(didžiausia Baltijos
110
valstybėse)
2.
UAB “Rapsoila”
30
3.
UAB “Arvi cukrus”
12
4.
KB “Obelių aliejus”
8
Iš viso:
160
Bioetanolio gamybos pajėgumai
Eil. Nr.
Įmonės pavadinimas
1.
2.
UAB “Biofuture”
UAB “Kurana”(dirba be
Pajėgumai
tūkst. t
40
20
atliekų, gamina bioetanolį,
biodujas, šilumą, elektros energiją,
trąšas)
Iš viso:
60
Biodegalų dalis mineraliniuose degaluose,
jeigu visi Lietuvoje pagaminti degalai būtų
sunaudojami vidaus rinkoje
Metai
2007
Biodegalų 2,7
dalis proc.
2008
2009
2010
5,2
10,1
10,2
Turimi biodegalų gamybos pajėgumai jau dabar leidžia
įvykdyti EK nustatytą planinį biodegalų sunaudojimo rodiklį.
Biodyzelino gamyba ir eksportas
tūkst. t
Metai
2007
2008
2009
2010
Gamyba
24,8
64
104
89,2
9
22
80
67,8
Eksportas
Bioetanolio gamyba ir eksportas tūkst. t
Metai
Gamyba
Eksportas
2007
15
15
2008
2009
17
17
2010
24
23
39,3
23,7
Pagrindinė priežastis, kodėl biodegalų gamintojai priversti
eksportuoti biodegalus – AB “Orlen Lietuva” dažniausiai
perka biodegalus iš Latvijos ir Lenkijos, motyvuodama
mažesne kaina. Latvijoje parama biodegalų gamintojams
yra 2 kartus didesnė.
Biodegalų įmaišymas į mineralinius
degalus
• Nuo 2012 m. sausio 1 d. į biodyzeliną įmaišoma 6,25
proc., nuo 2013 m. sausio 1 d. – 6,5 proc., nuo 2014
m. sausio 1d. – 7 proc. biodyzelino. Nuo 2013 m. į
benziną bus įmaišoma 10 proc. bioetanolio. Tai
padidins paklausą ir sudarys palankesnes sąlygas
plėtoti biodegalų gamybą.
• Šiuo metu degalinėse prekiaujama E85 benzinu,
tačiau
jis
tinka
tik
specialiai
pritaikytiems
automobiliams.
• Degalinėse taip pat prekiaujama E15 benzinu, tačiau
jo nepatariama naudoti naujuose automobiliuose,
kuriems galioja garantija.
Žaliavos biodegalų gamybai
Iki šiol daugiausia biomasės ž. ū.
sektoriuje
sunaudojama
biodegalų
gamybai:
2010 m. biodyzelino gamybai sunaudota
apie 300 tūkst. t rapsų sėklų ir apie 140
tūkst. t grūdų.
Energinių rapsų ir javų plotų dalis ž. ū.
naudmenų struktūroje
Eil.
Nr.
Augalų
pavadinimas
1.
Rapsai
144
4,5
170
5,3
2.
Javai
46
1,5
50
1,5
Iš viso:
190
6,0
220
7,0
2010 m.
tūkst. ha
2011 m.
Dalis ž. ū. tūkst. ha
naudmenų
struktūroje
proc.
Dalis ž. ū.
Naudmen
ų
struktūroje
proc.
Praktiškai planuojamam biodegalų sunaudojimo rodikliui pasiekti
pakaktų 250 tūkst. ha rapsų ir javų ploto arba 8 proc. žemės ūkio
naudmenų.
Parama biodegalų gamintojams
Iki šiol biodegalų gamyba yra nuostolinga, todėl
yra remiama valstybės.
Yra remiami biodyzelino , bioetanolio ir rapsų
aliejaus gamintojai, kurie parduoda šį aliejų
biodyzelino gamintojams.
Skirta biudžeto lėšų mln. Lt.
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
3,79
7,99
13,66
23,63
27,9
15,99
20,4
21,158
Paramos skyrimo principai
Kompensuojama dalis žaliavų supirkimo kainos:
• Už 1 t rapsų – 160 Lt;
• Už 1 t javų grūdų – 114 Lt.
Kasmet nustatomas maksimalus kompensuojamų
rapsų ir grūdų kiekis. Parama skirstoma pagal
gamybos pajėgumus. Paramą galį gauti
gamintojai, kurių metinis rentabilumas neviršija 5
proc.
Antroji (po biodegalų) ministerijos darbo kryptis –
atliekinės biomasės panaudojimas biokuro gamybai
Atliekinės biomasės panaudojimas neturi
neigiamo poveikio apsirūpinimui maistu ir
visiškai atitinka Klimato kaitos tikslus.
Per pastaruosius 2 metus itin populiarūs
šiaudų granuliavimo projektai:
Šiaudai
• Įgyvendinus visus šiaudų granuliavimo linijų
statybos projektus būtų galima sunaudoti apie
40 proc. biokurui naudojamų šiaudų kiekio
(2010 m. biokurui buvo sunaudota tik 4 proc.
viso šiaudų biokurui potencialo).
• Šiaudų granulių šilumos vieneto kaina yra 1,5
karto mažesnė gamtinių dujų šilumos vieneto
kainą, tačiau 1,5 karto didesnė už malkų šilumos
vieneto kainą. Todėl labiausiai apsimoka
kūrenti šiaudų ritinius, o ne granules.
• Kol kas beveik visos pagamintos šiaudų
granulės yra eksportuojamos, nes šalyje
neplėtojamas
katilinių,
pritaikytų
šiaudų
kūrenimui, tinklas.
Šiaudai
Javų ir rapsų plotai bei derlius
Augalų
pavadinimas
Nuimtas plotas tūkst. ha
2010 m.
2011 m.
Derlius tūkst. t
2010 m.
2011 m.
Javų iš viso
1062
1110
2867
3303
t. t.
Žieminių
Vasarinių
521
491
393
671
1592
1204
1192
2033
Rapsų
252
250
416
484
Vidutinis metinis šiaudų derlius ≈3,5 mln. tonų. Iš jų - ≈1,5 mln. t.
vasariniai šiaudai, kurie daugiausia naudojami kraikui ir dirvai
praturtinti. Iš likusių apie 2,0 mln. t, dalis taip pat naudojama kraikui
ir dirvai praturtinti. Todėl realiai ateityje biokurui gali būti
panaudojama apie 1,0 mln. t. Šiuo metu šiaudų potencialas biokurui
– apie 0,5 mln. tonų.
Šiaudai
Organinių trąšų naudojimas mln. t
Panaudota organinių
trąšų
1990 m.
2010 m.
22
10
Ateityje gyvulių skaičius ir organinių trąšų kiekiai didės, dėl to didės ir kraikui
skiriamų šiaudų.
1 tona šiaudų atstoja 3,5 tonas mėšlo.
1 tona šiaudų pagamina 80 kg humuso.
Biodujų gamyba
• Pagal atliktus skaičiavimus, ž. ū. sektoriuje
per metus realiai būtų galima pagaminti
apie 80 mln. m3 biodujų arba apie 40 proc.
šalies buityje sunaudojamo kiekio (190
mln. m3)
• Šiuo metu žemės ūkio sektoriuje
veikiantys pajėgumai leidžia pagaminti
vos 5-6 mln. m3.
Veikiančios biodujų jėgainės ž. ū. sektoriuje
Eil. Nr.
Įmonės pavadinimas
1.
UAB "Kurana" (iš augalininkystės
atliekų)
4,0
2.
UAB “Vilniaus degtinė” (iš žlaugtų)
1,5
3.
UAB "Saerimner", Sirvidų k., Šakių r.
(iš kiaulių mėšlo)
0,6
4.
AB „Rokiškio sūris“ (iš pieno atliekų)
0,33
Iš viso
Elektrinė galia MW
6,4
Šiuo metu vykdomi 11 biodujų jėgainių projektavimo darbai.
Pagrindinės priežastys , neleidžiančios plačiau vystyti biodujų gamybą
– tai projektų brangumas (350 kW ≈ 5 mln. Lt) ir galimybių tiekti
biodujas į gamtinių dujų vamzdynus nebuvimas.
Trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai
Trumpos rotacijos želdinių plotai sudaro apie
2000 ha. 2013 m. pabaigoje planuojama jų
plotus padidinti iki 3500 ha.
Želdinių plitimą ribojantys veiksniai:
• Drenažo sistemos įrengtos apie 80 proc. ž. ū.
naudmenų;
• Geresnėse žemėse pelningiau auginti
kviečius ir rapsus;
• Želdiniai dorojami specialiais kombainais,
kurių kaina siekia 900 tūkst. Lt. ir juos
tikslinga naudoti
pjaunant želdinius
dideliuose masyvuose.
Pateikta paraiškų NMA dėl paramos suteikimo
(pagal KPP 2007-2013 m. priemones)
Biokuro rūšis
Paraiškų skaičius Metinis pajėgumas
tūkst. t
Šiaudų (žolės)
granulių gamybai
55
200
Medienos granulių
gamybai
30
200
Medžio anglių
gamybai
7
10
Biodujų gamybai
5
2,1MW
Parama atsinaujinančiai energetikai pagal
Lietuvos KP 2007-2013 programos priemones
1. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės
didinimas;
2. Žemės ūkio valdų modernizavimas;
3. Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas
mišku;
4. Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės
ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku.(Taip pat yra
galimybė įveisti ir trumpos rotacijos plantacijas);
5. Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos;
6. Parama verslo kūrimui ir plėtrai.
Pagrindinės kliūtys, ribojančios
spartesnę AEI plėtrą
• Skatinimo stoka (dėl to mažai katilinių naudojančių
biokurą, tuo pačiu nedidėja jo paklausa);
• Norint pasiekti, kad 60 proc. centriniame šildyme
sunaudojamos energijos būtų gaunama iš
biomasės, į
katilinių pertvarkymą reikėtų
investuoti apie 1,5 mlrd. Lt. Be to, valstybės
pagalba reikalinga surenkant ir paruošiant miško
kirtimo atliekas;
• Biurokratinės kliūtys, susijusios su teritorijų
planavimu, leidimų išdavimu;
• Nesukurtas Atsinaujinančių išteklių energetikos
įstatyme
numatyta
Nacionalinė
skatinimo
programa ir savivaldybių skatinimo programos.
Ačiū už dėmesį!