Transcript Slide 1
Vietinių ir atsinaujinančių išteklių panaudojimo galimybės šilumos ūkyje
Vytautas Stasiūnas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas
2014 m. spalio 23 d.
Teritorinės diplomatijos dienos Lietuvos Respublikos Seimas, Vilnius
LIETUVA Gyventojai: 3 mln.
Plotas: 65 300 km² 2
Centralizuotai tiekiamos šilumos dalis bendrame šilumos balanse ES valstybėse, 2014
100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 5% 7% 10% 12% 17% 21% 23% 0% 36% 38% 41% 48% 50% 51% 54% 61% 64% 92% 3
ES direktyvų įgyvendinimas ir nuostatų perkėlimas į Lietuvos teisinę sistemą
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Direktyva 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją"
nustatytas teisiškai privalomą tikslas, kad 2020 m. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis bendrajame energijos suvartojime sudarytų ne mažiau kaip 23 proc. Lietuvai
Direktyva 2009/29/EB
„Nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą"
, ES valstybės įpareigotos 20 proc. sumažinti anglies dvideginio dujų išmetimus nei buvo 2005 m. Pagrindinis būdas to siekti - tai atsinaujinančių energijos išteklių plėtra energetikoje; Patvirtintas ATL 2013 2020 m. planas (šilumai ir elektrai)
Direktyva 2010/31/ES „Dėl pastatų energinio naudingumo"
pastatai Europos Sąjungoje turės būti energetiškai efektyvūs . Iki 2020 m. energetinis efektyvumas ES turi padidėti 20 procentų, t.y. numatyta, kad nuo 2020 m. pabaigos visi naujai pastatyti gyvenamieji
Direktyva 2010/75/ES „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK)“.
Vėliausiai TIPK direktyvos reikalavimai turi būti įgyvendinti iki 2022 metų. Didžiosios elektrinės Vilniuje, Kaune ir Mažeikiuose privalės reikalavimus įgyvendinti ne vėliau kaip 2016 m., nes joms jau buvo atidėtas taršos reikalavimų įdiegimo terminas
Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (straipsniai 5, 7, 9, 10, 14):
iki š.m. birželio mėn. direktyvos nuostatų įgyvendinimas turėjo būti perkeltas į LR teisės aktus ir pateikta EK, tačiau iki dabar nė vienas teisės aktas neparengtas
Direktyvos projektas dėl išmetamųjų teršalų ribinių verčių kurą deginantiems 1-50 MW galingumo įrenginiams.
Direktyvos projekto reikalavimai Lietuvos CŠT sektoriui per griežti, nenumatytas pakankamas pereinamasis laikotarpis, nėra numatytų išimčių ne pilnu apkrovimu dirbančių ar iš eksploatacijos išeinančių įrenginių darbui.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (2009-04-23) 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“
Pagrindinės Direktyvos nuostatos susijusios su CŠT sektoriumi
13 straipsnis
Administracinės procedūros, reglamentai ir kodeksai
3.
Valstybės narės ragina visus subjektus,
administracines įstaigas
,
planuojant, visų pirma vietos bei regionines projektuojant, statant ir atnaujinant pramoninius ar gyvenamuosius rajonus, užtikrinti, kad būtų įdiegti įrenginiai ir sistemos, skirti elektros energijos, šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat
planavimą.
centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui
. Prireikus valstybės narės visų pirma skatina vietos ir regionines administracines įstaigas įtraukti šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą į miestų infrastruktūros 5.
Valstybės narės užtikrina
,
projektuotojams ir kad architektams,
visiems atitinkamiems subjektams, visų pirma
būtų pateiktos gairės
, kad
planuodami, projektuodami, statydami ir rekonstruodami pramoninius ar gyvenamuosius rajonus jie galėtų tinkamai apsvarstyti, kaip būtų galima optimaliai suderinti atsinaujinančius energijos išteklius
, didelio efektyvumo technologijas ir
centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą
.
ES Energetikos tarybos, Parlamento ir kitų institucijų veiksmai skatinantys kogeneracijos ir CŠT vystymą Europoje
16 straipsnis
Prieiga prie tinklų ir jų eksploatavimas
11.
Savo nacionaliniuose atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planuose valstybės
narės
įvertina,
ar būtina statyti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų galima įgyvendinti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą 2020 m. nacionalinį planinį rodiklį. Vadovaudamosi tuo įvertinimu valstybės narės prireikus imasi veiksmų,
kad plėtotų centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą
, siekdamos sudaryti sąlygas šildymo ir aušinimo gamybai didelėse
biomasės
, saulės ir geoterminėse jėgainėse.
Lietuvai nustatytas teisiškai privalomas tikslas, kad
2020 m
. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis bendrajame energijos suvartojime sudarytų
ne mažiau kaip 23 proc
. Tuo tikslu buvo parengtas Nacionalinis AEI plėtros įgyvendinimo planas, kuris oficialiai Lietuvos įteiktas Europos Komisijai ir numato atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje. Plane nurodyta, kad didžiausia AEI dalis (ir plėtra) numatoma šildymo sektoriuje: biokuras bendrame kuro balanse turi sudaryti
ne mažiau kaip 60 %.
Šis tikslas šiuo metu sparčiai įgyvendinamas
Lietuvoje
2013 m. studija “Biokuro potencialo Lietuvoje įvertinimas, biokuro kainų prognozė, biokuro panaudojimo socialinės naudos įvertinimas, ir biokuro panaudojimo plėtrai reikalingų valstybės intervencijų pasiūlymai” Rengėjas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija, darbo vadovas M. Nagevičius Žemės ūkio mokslininkai Energetikos specialistai
METINIS BIOKURO POTENCIALAS
(namų ūkiuose, energetikos sektoriuje ir kitose ūkio šakose) Medienos biokuras Šiaudai Komunalinės atliekos Durpės 1 482 500 t.n.e.
440 000 t.n.e.
200 000 t.n.e.
100 000 t.n.e.
Iš viso: 2 222 500 t.n.e.
Lietuvoje biokuro potencialas (2,2 mln. t.n.e.) yra kur kas didesnis nei numatomas poreikis (1,48 mln .t.n.e) 2020 2025 m.
Taigi, biokuro tikrai UŽTEKS!
Vietinių energijos išteklių metinis poreikis 2020-2025 m
. (namų ūkiuose, energetikos sektoriuje ir kitose ūkio šakose)
CŠT šilumos gamybai CŠT sektorius CŠT elektros gamybai Viso Kitose elektri nėse ir katilinėse Namų ūkiuose Kituose sekto riuose VISO
t.n.e
t.n.e
t.n.e
t.n.e
t.n.e
t.n.e
t.n.e
Medienos biokuras Šiaudai Komunalinės atliekos Durpės Iš viso
256 500 89 600 137 600 20 700
504 400
102 300 38 200 42 400
182 900
358 800 127 800 180 000 20 700
687 300
94 700 29 000
123 700
443 000 24 000
467 000
155 200 47 000
202 200 1 051 700 227 800 180 000
20 700
1 480 200 2013 m. siekė : 308 000 t.n.e.
Lietuvos šilumos tiekimo žemėlapis, 2013
Vidutinė metinė šilumos gamyba Lietuvoje Bendra instaliuota šilumos šaltinių šiluminė galia 2013 m.
2013 m. didžiausia pareikalauta apkrova šilumos šaltiniuose ~ 10000 GWh ~ 9920 MW ~ 3352 MW
10
LŠTA narės - šilumos tiekimo įmonės, 2014 m.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
UAB “Vilniaus energija” AB “Kauno energija”: • “Jurbarko šilumos tinklai” UAB “Litesko” filialai: • “Alytaus energija” • • • • • • • “Kelmės šiluma” “Marijampolės šiluma” “Palangos šiluma” “Telšių šiluma” “Vilkaviškio šiluma” “Druskininkų šiluma” “Biržų šiluma” AB “Panevėžio energija” • “Kėdainių šilumos tinklai” • • • • “Rokiškio šilumos tinklai” “Kupiškio šilumos tinklai” “Pasvalio šilumos tinklai” “Zarasų šilumo tinklai” AB “Klaipėdos energija” AB “Šiaulių energija” UAB “Eenergija” filialai: • • • UAB “Prienų energija” UAB “Prienų energija” Trakų padalinys UAB “Akmenės energija” AB “Jonavos šilumos tinklai” UAB “Mažeikių šilumos tinklai” UAB “Utenos šilumos tinklai” 11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
UAB “Tauragės šilumos tinklai” UAB “Šilutės šilumos tinklai” UAB “Radviliškio šiluma” UAB “Anykščių šiluma” UAB “Raseinių šilumos tinklai” UAB “Kaišiadorių šiluma” UAB “Fortum Švenčionių energija” UAB “Fortum Joniškio energija” UAB “Ignalinos šilumos tinklai” UAB “Plungės šilumos tinklai” UAB “Pakruojo šiluma” UAB “Šakių šilumos tinklai” UAB “Šalčininkų šilumos tinklai” UAB “Lazdijų šiluma” UAB “Birštono šiluma” UAB “Širvintų šiluma” UAB “Molėtų šiluma” UAB “Šilalės šilumos tinklai” UAB “Elektrėnų komunalinis ūkis” UAB “Varėnos šiluma” UAB “Komunalinių paslaugų centras” (Kauno raj.) 11 LŠTA šilumos tiekimo įmonės pagamina virš 99% centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvoje
Eil. Nr. NŠG pavadinimas
1. UAB „Pramonės energija“ 2. UAB „Technology projects“ 3. UAB „Aliejaus investicijų projektai“ 4. UAB „GECO Kaunas“ 5. UAB „Lorizon Energy“ 6. UAB Kauno termofikacijos elektrinė 7. UAB „Pramonės energija“ 8. UAB „Aldec General“ 9. UAB „Oneks Invest“ 10. UAB „ENG“ 11. UAB „Ekoresursai“ 12. UAB „Pramonės energija“ 13. UAB „Izobara“ 14. AB „Klaipėdos baldai“ 15. UAB „Fortum Klaipėda“ 16. UAB „Baltijos elektrinių investicijos“ 17. UAB „Geoterma“ 18. AB „Klaipėdos energija“ 19. AB „Klar Glass Lietuva“* 20. UAB „EKO TERMO“ 21. UAB „Kurana“ 22. UAB „ENG“ 23. UAB „Roalsa“ 24. AB „Lifosa“ 25. AB „Simega“ 26. UAB „Energijos parkas“ 27. UAB „Fonas“ 28. UAB „Plungės bioenergija“ 29. AB „Lietuvos energijos gamyba“ 30. UAB „Autoidėja“ 31. UAB „Visagino linija“ 32. UAB „Matuizų plytinė“ 33. UAB „GA Joniškis“ 34. UAB „Bio zona“
Nepriklausomi šilumos gamintojai 2014 m. (VKEKK duomenys) Šilumos tiekimo sistema
Vilniaus m.
Vilniaus m.
Vilniaus m.
Kauno m.
Kauno m.
Kauno m.
Kauno m.
Kauno m.
Kauno m.
Garliavos m.
Domeikavos m.
Klaipėdos m Klaipėdos m.
Klaipėdos m.
Klaipėdos m.
Klaipėdos m.
Klaipėdos m.
Klaipėdos LEZ Panevėžio m.
Pasvalio m.
Pasvalio m.
Pasvalio m.
Prienų r.
Kėdainių m.
Kupiškio m.
Kairių mstl.
Alytaus m.
Plungės m.
Elektrėnų/Vievio miestų Elektrėnų/Vievio miestų Visagino m.
Matuizų kaimo Joniškio m.
Telšių r.
Šilumos tiekėjas
UAB „Vilniaus energija“ UAB „Vilniaus energija“ UAB „Vilniaus energija“ AB „Kauno energija“ AB „Kauno energija“ AB „Kauno energija“ AB „Kauno energija“ AB „Kauno energija“ AB „Kauno energija“ AB „Kauno energija“ AB „Kauno energija“ AB „Klaipėdos energija“ AB „Klaipėdos energija“ AB „Klaipėdos energija“ AB „Klaipėdos energija“ AB „Klaipėdos energija“ AB „Klaipėdos energija“ UAB „Miesto energija“ AB „Panevėžio energija“ AB „Panevėžio energija“ AB „Panevėžio energija“ AB „Panevėžio energija“ UAB „Prienų energija“ AB „Panevėžio energija“ AB „Panevėžio energija“ AB „Šiaulių energija“ UAB „Litesko“ fil. „Alytaus energija“ UAB „Plungės šilumos tinklai“ UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ VĮ „Visagino energija“ UAB „Varėnos šiluma“ UAB „Fortum Joniškis“ UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“
Kainodara
reguliuojama nereguliuojama nereguliuojama nereguliuojama nereguliuojama reguliuojama reguliuojama nereguliuojama nereguliuojama reguliuojama reguliuojama nereguliuojama nereguliuojama nereguliuojama reguliuojama nereguliuojama nereguliuojama reguliuojama nereguliuojama nereguliuojama reguliuojama reguliuojama reguliuojama reguliuojama reguliuojama reguliuojama reguliuojama reguliuojama reguliuojama reguliuojama reguliuojama reguliuojama reguliuojama nereguliuojama
Šilumos tiekimo įmonių valdymo struktūra, 2014
Šilumos tiekimo įmonių nuoma užsienio ir vietiniams investuotojams prasidėjo 2000 m. Privatus kapitalas atėjo į šilumos ūkio sektorių siūlydamas dideles investicijas modernizavimui ir stabilias kainas.
Savivaldybių valdomos įmonės (41 įmonės) 57% Privačių operatorių valdomos įmonės (14 įmonių) 43%
13
Išnuomotos įmonės
DALKIA grupė (Prancūzija): UAB “Vilniaus energija” UAB “LITESKO”: “
Alytaus energija” “Kelmės šiluma” “Marijampolės šiluma” “Palangos šiluma” “Telšių šiluma” “Vilkaviškio šiluma” “Druskininkų šiluma” “Biržų šiluma”
UAB “E energija” (Vietiniai investuotojai): - UAB “Prienų energija” (Prienų raj.) UAB “Prienų energija” (Trak ų raj.) - UAB “Miesto energija” (buv. UAB “Ukmergės energija”) - UAB “Akmenės energija” UAB “Fortum Heat” (Suomija): - UAB “Joniškio energija (valdo 51% akcijų) -UAB “Švenčionių energija” (valdo 51% akcijų) - UAB “Fortum Klaipėda” (NŠG) 14
Lietuvos miestuose ir daugelyje gyvenviečių įrengtais požeminiais tinklais šiluma tiekiama vartotojams
Lietuvos miestuose ir daugelyje gyvenviečių įrengtais požeminiais tinklais šiluma tiekiama vartotojams
Kauno m. šilumos tiekimo schema
16
Šiluma centralizuotai tiekiama šilumos tinklais, kurių šiuo metu bendras ilgis siekia 2880 km (įskaitant nebalansinius tinklus)
Per nepriklausomybės laikotarpį (1991-2013 m.) iš viso buvo įrengta naujų ir senų pakeistų naujais vamzdynais apie 620 km, t.y. ~22,3 %
Principinė centralizuoto šilumos tiekimo schema
1- šilumos šaltinis; 2- šilumos tiekimo ir paskirstymo vamzdynų tinklas; 3-vartotojai; 4- šilumos matavimo prietaisai (~1000 vnt.); 5 – šilumos matavimo prietaisai pastatų įvaduose (~30000).
-- - Šilumos tiekėjo veiklos ir atskaitomybės riba.
18
Principinė centralizuoto šilumos tiekimo schema
1- šilumos šaltinis; 2- šilumos tiekimo ir paskirstymo vamzdynų tinklas; 3-vartotojai; 4 šilumos matavimo prietaisai (~1000 vnt.); 5 – šilumos matavimo prietaisai pastatų įvaduose (~30000).
-- Daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojų (administratorių, bendrijų pirmininkų) veiklos ir atskaitomybės riba.
Šilumos tiekimo įmonių (LŠTA narių) pelno/nuostolio dinamika 1996-2013 m.
100 50 0 -50 -100 -150 -200 -250 -300 -350 -400 -450 -384 -76 13 35 58 50 42 -26 -110 -233 33 24 -40 19 21 1996 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
20
Šilumos vartotojų augimo dinamika 2001-2013 m.
800000 700000 600000 500000 477462 523723 544630 572867 584255 609292 622134 627866 638566 646236 653520 657818 672975 400000 300000 200000 114913 142297 (24,06%) (27,17%) 123628 119518 129687 (22,70%) (20,86%) (22,19%) 100371 (16,47%) 101308 (16,27%) 93888 (14,95%) 105455 (16,51%) 114315 (17,69%) 120670 (18,46%) 100000 114077 111944 (17,34%) (16,4%) 0 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Bendras vartotojų skaičius Įsiskolinusių vartotojų skaičius 21
Centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba pagal kuro rūšis
16000 14000 12000 Atliekinė šiluma ir brand. kuras 10000 Elektra ir geoterminė šiluma Komunalinės atliekos 8000 6000 4000 Dujos ir skystas kuras Anglis-durpės Biodujos Šiaudai-žolės 2000 Medienos kuras 0 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Metai
Kasmet augant biokuro vartojimui, centralizuotas šilumos tiekimas tampa vis „žalesnis“
Biokuro panaudojimas Lietuvos šilumos energetikoje prasidėjo 1988 m. pastačius 6 MW galios biokuro katilą Biržuose, 1994 m. įrengtas 4 MW galios katilas Molėtuose. Dar 2006 metais „Vilniaus energija“ iniciatyva ir lėšomis Vilniaus 2 ojoje elektrinėje sumontuotas 43 MW šiluminės ir 17 MW elektrinės galios biokuro katilas, kuris iki šiol išlieka didžiausias Lietuvoje. Tokios didelės biokogeneracinės jėgainės atsiradimas reikalavo iš esmės naujai sukurti biokuro gamybos, logistikos, kokybės užtikrinimo infrastruktūrą, kuri iki tol apsiribodavo malkų krosnims ir židiniams ruošimu. Tai davė esminį postūmį biokuro industrijos sukūrimui, šalyje atsirado nauja pramonės šaka – biokuro gamintojai ir tiekėjai.
Šilumos balansas (1996-2013)
16 15 14 13 12 11 10 7 6 9 8 15,20 10,24 12,34
Patiekta į tinklą (tik LŠTA nariai) Patiekta į tinklą (LŠTA nariai+kitos ŠT įmonės)
11,30 10,19 10,70 10,63 10,44 8,89 8,257,54 8,16 8,24 8,31
Pateikta vartotojams (tik LŠTA nariai) Pateikta vartotojams (LŠTA nariai+kitos ŠT įmonės)
10,30 10,11 10,39 9,67 9,60 8,14 8,13 8,55 7,96 7,95 9,27 9,80 8,80 9,01 7,75 8,17 7,29 9,01 7,52 8,61 7,51 7,19 1996 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
24
Šilumos technologiniai nuostoliai tinkluose, %
35,0 32,3 30,0 26,5 25,0 20,0 23,7 22,5 21,4 21,0 19,6 17,5 17,3 16,7 15,7 15,7 16,6 16,1 15,75 15,0 10,0 1996 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Lyginamosios kuro sąnaudos CŠT sektoriuje 1996-2013 m.
103,0 102,0 101,0 100,0 99,0 98,0 97,0 96,0 95,0 94,0 93,0 92,0 91,0 90,0
101,70 100,19 100,20 100,07 99,60 99,30 99,10 98,30 98,70 98,99 97,70 97,60 94,38 93,61
1996 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
92,12 26
AEI dali bendrame kuro balanse šilumos gamybai (2000-2020)
90,0 80,0 80,1 72,0 75,5 82,3 83,6 81,7 79,6 77,6 77,0 73,7 74,4 73,1 80,0 70,0 68,2 61,0 60,0 ~46 % 50,0 48,0 45,0 40,0 33,4 30,0 20,0 17,8 24,0 10,0 2,0 0,0 2000 4,0 2001 5,0 2002 19,5 7,2 10,5 10,0 12,0 6,4 2003 2004 2005 14,0 6,2 16,2 6,4 2006 2007 17,7 6,1 2008 19,3 5,3 2009 19,3 7,0 2010 22,4 6,3 4,4 2011 27,2 2012 4,6 5,6 2013 7,0 12,0 8,0 2015 (prog.) 2020 (prog.) Gamtinės dujos 27
40 30 20 10 0 32,3 15,8 Šilumos nuostoliai tinkluose 1996
Kasmetinis sutaupymas dėl geresnės vamzdynų kokybės ~360 mln. Lt
105 100 95 90 85 ŠT įmonių įgyvendintų projektų ekonominė nauda vartotojams 101,7 92,1 15 10 5 0 35 30 25 20 2 33,4 Lyginamosios kuro sanaudos CŠT sektoruje Biokuro panaudojimas šilumos gamybai CŠT sektoriuje 1996 1996
Kasmetinis sutaupymas dėl efektyvesnės šilumos gamybos ~130 mln. Lt Kasmetinis sutaupymas dėl pigesnio kuro naudojimo ~300 mln. Lt Įrengus automatinius šilumos punktus 75 proc. visų šildomų pastatų vartotojai kasmet sutaupo
~ 280 mln. Lt
VISO: kasmet vartotojai sutaupo 360+130+300+280 = 1070 mln. Lt 2013 m. šilumos vartotojai už šilumą sumokėjo – apie 1,87 mlrd. Lt.
Jeigu nebūtų įmonių investicijų į sąnaudų mažinimą, vartotojai būtų sumokėję – apie 2,94 mlrd. Lt, šilumos kaina siektų apie 39 ct/kWh be PVM (2013 m. vidutinė kaina buvo 25 ct/kWh be PVM) 28
Didžiausią šilumos taupymo potencialą valdo vartotojai
! ! !
Šaltinis: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija 29
! ! !
Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gyvena dauguma Lietuvos gyventojų, kurie yra pagrindiniai centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai
31
Vilniaus senamiestis aprūpinamas centralizuotai tiekiama šiluma
Modernizavimo nauda
Šilumos suvartojimas šildymui
Prieš renovaciją: 15,31 kWh/m²/mėn.
Šilumos suvartojimas šildymui
Po 8,90 renovacijos: kWh/m²/mėn.
Tokių ir prastesnių pastatų Lietuvoje yra net 78,1%
Tokių pastatų Lietuvoje yra tik 4,6%
Naujai pastatyti ir atnaujinti (modernizuoti) daugiabu čiai gyvenamieji namai mažai vartojantys šilumos
Senos statybos neapšiltinti daugiabučiai gyvenamieji namai daug vartojantys šilumos
Daugiabučių gyvenamųjų namų būklė
Šilumos suvartojimas šildymui 1990 m : Šilumos suvartojimas šildymui 2014 m: ~>35,00 kWh /m²/mėn .
~>35,00 kWh /m²/mėn .
Atnaujinus daugiabučius gyvenamuosius namus
kasmetiniai vartotojų metiniai sutaupymai SIEKTŲ ~ 700 mln. Lt
I.
Daugiabučiai suvartojantys mažiausiai šilumos (naujos statybos, kokybiški namai)
II.
Daugiabučiai suvartojantys mažai arba vidutiniškai šilumos (naujos statybos ir kiti kažkiek taupantys šilumą namai)
III.
Daugiabučiai suvartojantys daug šilumos (senos statybos nerenovuoti namai)
IV.
Daugiabučiai suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai)
Mokėjimų už šilumą analizė Lietuvos miestų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (2014/2015 m. šildymo sezonas)
vidutinė šilumos kaina: 25,0 ct/kWh su 9 proc. PVM Šilumos suvartojimas šildymui Vidutinė šilumos kaina gyventojams (su PVM)
10
kWh/m 2 25,0 ct/kWh
Mokėjimai už šilumą 1 m 2 ploto šildymui (su PVM) Mokėjimai už šilumą 60 m 2 ploto buto šildymui (su PVM)
10 x 25,0 =
2,50
Lt/m 2 2,50 x 60 =
150,0 Lt
Tokių pastatų dalis Lietuvoj e
4%
60 m 2 ploto butui:
600 kWh
28 tūkst. butų 80 t ūkst.
gyventojų
15
kWh/m 2
60 m 2 ploto butui:
900 kWh
21
kWh/m 2
60 m 2 ploto butui:
1500 kWh
25,0 ct/kWh 15 x 25,0 =
3,75
Lt/m 2 3,75 x 60 =
225,0 Lt
112 tūkst. butų 3 20 t ūkst . gyventojų
16%
25,0 ct/kWh 21x 25,0 =5,25Lt/m 2 5,25 x 60 =
315,0 Lt
420 tūkst. butų 1 mln. 200 tūkst . gyventojų
60% 35
kWh/m 2
60 m 2 ploto butui:
2100 kWh
25,0 ct/kWh 35 x 25,0 = 8,75 Lt/m 2 9,45 x 60 =
525,0 Lt 20%
140 tūkst. butų 400 tūkst . gyventojų
Šilumos ūkio sektoriaus biokuro katilų (katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse) galingumai (2014-2020)
3000 ŠT įmonės 2500 2450 Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) 2000 VISO (ŠT įmonės + NŠG) 1680 1557 1500 1500 1178 1000 1039 1000 1035 950 440 566 520 666 716 749 557 645 500 429 323 126 146 0 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2020 (prog.) Dabartinis CŠT sektoriaus apkrovimas: • šildymo sezono metu 1900 MW (bazinis), maksimalus 3500 MW; • nešildymo sezono metu 400 MW (bazinis), maksimalus 700 MW.
Jeigu bus įgyvendinti visi šiuo metu planuojami projektai 2020 metų pabaigoje biokuro katilų suminė šiluminė galia pasieks beveik 2500 MW ir tai viršys bazinį šilumos apkrovimą (1900 MW) žiemos metu
Biokuro ir gamtinių dujų vartojimo prognozės šilumos ir elektros gamybai CŠT sektoriuje
2013 m. viso kuro sąnaudos šilumos ir elektros gamybai sudarė
997000 t.n.e
22 "žalieji" miestai
38 "žalieji" miestai
* vertintas suskystintų gamtinių dujų terminalo mokestis, jo infrastruktūros, ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms padengti, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d. (V.Ž. 2012 Nr. 126-6375) . Naujasis terminalo mokestis siekė 47,00 Lt/tne be PVM; ** Vidutinė biokuro kaina bus patikslinta artimiausiu metu; Duomenų šaltinis: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija
2000 1800 1600 1400 1200 1000 800 600 400 200 0 1840 771
Biokuro ir gamtinių dujų kainų skirtumas 2012-2014
1843 702 1600 610 2012 2013 Gamtinės dujos Biokuras 2014 (prognozė) Biokuro kaina išlieka
apie 3 kartus
mažesnė nei importuojamų gamtinių dujų
ŠILUMOS KAINOS LIETUVOS MIESTUOSE 2014 M. SPALIO MĖN.
(ct/kWh SU PVM)
ŠILUMOS KAINŲ SKIRTUMAS, NAUDOJANT BIOKURĄ IR GAMTINES DUJAS, 2014 M.
35 30 25 20 15 10 5 0 27 ct/kWh Pagrindinis kuras šilumos gamyboje gamtinės dujos
~ 30%
20 ct/kWh Pagrindinis kuras šilumos gamyboje biokuras
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje privalumai
Energetinis saugumas
• prisidedama prie Europos Sąjungos bei Lietuvos energetikos strateginių tikslų mažinti šalies priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro užtikrinant jo tiekimo patikimumą.
Ekonominė nauda
• Lietuvos vietinių išteklių panaudojimas • taupomi finansiniai šalies resursai, kadangi biokuro kaina yra apie 3 kartus mažesnė nei iškastinio kuro (pinigai, sumokėti už kurą, pasilieka valstybės viduje) • mokesčiai (ypač pelno) pasiliks savivaldybių ir valstybės biudžetuose, o ne iškeliauja į kitos šalies biudžetą.
• 70-80 % visos prognozuojamos biokuro kainos sudaro lėšos, kurios lieka Lietuvoje: Vertinama biokuro kainos dalis, liekanti Lietuvos ekonomikoje (prielaida): Prognozuojama medienos skiedrų kaina, atsižvelgiant į paklausą (2025 metų kaštais)
718 (Lt/t.n.e)
“Makroekonominė kaina” (atmetus Lietuvoje liekančias lėšas):
130 (Lt/t.n.e)
46
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje privalumai
•
Technologinė nauda:
Tradiciniu būdu skaičiuojant katilo efektyvumą, katilo naudingumo koeficientas visada mažesnis už 100%, tačiau esant kondensaciniam ekonomaizeriui, naudingumo koeficientas viršija 100% • – – dėl to dujas naudojančio katilo naudingumo koef. gali siekti pvz. 105-107%, o drėgną biokurą naudojančio katilo - 110 ar net 120%;
Biokuro katilų kondensaciniai ekonomaizeriai papildomai pagamina apie 20 25 % šilumos Kondensacinis ekonomaizeris – mažesnė aplinkos tarša
– Lietuvoje sukurta technologija leidžia taip išvalyti kondensatą, kad į kanalizaciją išleidžiamas visiškai išvalytas ir neutralizuotas vanduo .
47
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje privalumai
•
Jau sutaupyta šiluma biokuro kondensacinių ekonomaizerių dėka (MWh)
600000 520000 500000 400000 430000 300000 281000 324000 200000 100000 10800 35000 35000 72000 114000 132000 158000 0 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Pastaba: įvertinti ŠT ir NŠG įmonių biokuro katilų kondensaciniai ekonomaizeriai 48
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje privalumai
Socialinė nauda
• sukuriamos naujos darbo vietos, didinamas gyventojų užimtumas; • • • • • • • • • • • •
1 TWh energijos ~ 1’000 naujų darbo vietų:
Išteklių nustatymas; Moksliniai tyrimai; Miško kirtimas; Biomasės mobilizavimas; Biokuro gamyba; Biokuro transportavimas; Biokuro sandėliavimas; Biokuro deginimas; Deginimo įrenginių gamyba, montavimas, priežiūra; Šilumos ir elektros gamyba iš biokuro; Šilumos ir elektros tiekimas, klientų aptarnavimas.
Lietuvos šilumos ūkio sektoriuje per metus pagaminama apie 10 TWh šilumos energijos. Pagrindinį kurą – gamtines dujas – pakeitus biokuru, būtų sukurta apie 10 tūkst. naujų darbo vietų 2013 m. pagaminta ~ 3 TWh iš biokuro, t.y. 3000 darbo vietų jau sukurta 49
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje privalumai
Socialinė nauda:
• • • •
Užtikrintos darbo vietos užkerta kelią darbingiausių piliečių emigracijai Užsakymai Lietuvos mokslo institucijoms – įrenginių tobulinimui ir kvalifikacijos kėlimui Šios srities aukštos kvalifikacijos specialistų gamybinis paruošimas Skatinama nauja infrastruktūra biokuro gamybos ir ruošimo srityje: miškų valymo darbai biokuro ruošimui; nederlingų žemių panaudojimas biokurui auginti
50
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje privalumai
•
2006 m. Vilniaus E-2 pastačius iki šiol didžiausią Lietuvoje biokuro katilą (43 MWš/17 MWe) atsirado nauja pramonės šaka –
biokuro gamintojai ir tiekėjai
Šaltinis: LITBIOMA 51
•
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje privalumai
Skatinama biokuro katilų gamintojų verslo šaka:
Šiuo metu sėkmingai veikia daugiau nei 20 įmonių, veikiančių biokuro deginimo įrengimų gamybos ir diegimo srityje – projektuojančių, gaminančių ir eksportuojančių pagamintą produkciją į užsienį - geriausias kokybės ir kainos santykis visoje Europoje; - labiau pritaikyta nestabilios kokybės „lietuviškam“ kurui; - lietuviškai įrangai – operatyvesnis aptarnavimas; - pasiektas aukštas įrenginių efektyvumas ir patikimumas; - tipinių, standartizuotų katilinių statyba – optimizuojama kaina 52
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje privalumai
Aplinkosauginė nauda
• neišmetama SO2, sunkiųjų metalų, angliavandenilių; • prisidedama prie nacionalinių aplinkosauginių siekių bei Kioto protokole numatytų įsipareigojimų
Eksportas/importo balansas
• sumažinus iškastinio kuro kiekio importą Lietuvoje, pagerėja eksporto/importo rodiklis.
Lietuvos regioninis vystymasis
• masinė biokuro gamybos plėtra, leistų tolygiai vystytis atskiriems Lietuvos regionams.
53
Viso investicijos 1996-2013
•
Šilumos ūkio modernizavimui kasmet skiriamos didelės investicijos:
– – – – – – – – –
2013 apie 184 mln. LTL
2012 apie 199 mln. LTL 2011 apie 324 mln. LTL 2010 apie 222 mln. LTL 2009 apie 148 mln. LTL 2008 per 190 mln. LTL 2007 per 307 mln. LTL 2006 per 211 mln. LTL 2005 apie 184 mln. LTL.
Iš viso nuo 1996 iki 2013 m. į šilumos gamybos šaltinius ir trasas investuota apie 2,44 mlrd. Lt.
54
2007-2013 m. finansinė parama
Šilumos ūkio sektoriui
Iš viso CŠT sektoriui skirta 484 mln. Lt paramos, t.sk. 440 mln.Lt ES SF parama
• • 2007-2013 m. ES SF:
230 mln. Lt CŠT
tinklams
206 mln. Lt
biokuro katilams • ir biokogeneracijai
4 mln. Lt
efektyvumui (ekonomaizeriai)
Projektai bus baigti įgyvendinti iki 2015-12-31 d 7 mln. Lt 37 mln. Lt 440 mln. Lt 2014-2020 m. ES struktūrinė parama Šilumos ūkio sektoriui Iš viso CŠT sektoriui planuojama skirti 1,29 mlrd.
Lt paramos
t.sk. 1,05 mlrd Lt.: Biokogeneracijai ir biokatilinėms t.sk. 0,05 mlrd biokuro logistikai; senų biokuro katilų keitimas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa (2010 2013) Klimato kaitos specialiosioji programa lėšos (2011-2013) 2007-2013 m. ES struktūrinė parama 2007-2013 m. ES SF Biokuro katilai ir biokogeneracija: • Iki 2013 m. pabaigos baigta projektų už 110 mln. Lt paramos , • per 2014/2015 m. bus įgyvendinti projektai kuriems skirta 96 mln. Lt paramos
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
UAB “Vilniaus energija”
21 magistralės Gerosios vilties g-vėje. rekonstrukcija Šiluminės trasos rekonstrukcija Basanavičiaus g-vė.
56
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
UAB “Vilniaus energija”
Šiluminės trasos rekonstrukcija, Gariūnų tiltas
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
UAB “Vilniaus energija”
Naujos šiluminės trasos tiesimo darbai iki naujai statomo IKEA komplekso
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
AB “Kauno energija”
Antanavos katilines modernizacija 1Ž magistrales modernizacija Pergalės katilines modernizacija
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
AB “Kauno energija” AB „Kauno energija“ Garliavos rajoninėje katilinėje pradėjo veikti naujas 6,5 MW bendros galios biokuro katilas
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
AB “Klaipėdos energija”
Klaipėdos m."1Š","3Š", "1P","2P","4P"magistralių ir skirstomųjų šilumos tinklų rekonstrukcija
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos “Alytaus energija”
UAB “Litesko” 2012 m. gegužės 18 d. ALYTUJE ATIDARYTA BIOMASĖS KOGENERACINĖ ELEKTRINĖ
62
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos AB “Šiaulių energija”
2012 m. liepos 19 d. ŠIAULIUOSE ATIDARYTA BIOMASĖS KOGENERACINĖ ELEKTRINĖ
ŠT įmonių 2013 m. vykdytų projektų akimirkos UAB “Plungės šilumos tinklai”
2013 m. gruodžio 20 dieną bendrovės Plungės šilumos tinklų kolektyvas šventė itin svarbaus projekto užbaigtuves – užkurtas naujas 5 MW galios biokuro katilas.
64
ŠT įmonių 2013 m. vykdytų projektų akimirkos UAB “Mažeikių šilumos tinklai”
UAB "Mažeikių šilumos tinklai" sėkmingai įgyvendino projektą „2 po 5 MW biokuru kurenamų katilų su pagalbiniais įrenginiais statyba".
2013 m. gruodžio 6 d. biokuro katilai buvo oficialiai paleisti.
ŠT įmonių 2013 m. vykdytų projektų akimirkos AB “Kauno energija”
• 2013 m. gruodžio 4 d. AB „Kauno energija“ priklausančioje Noreikiškių katilinėje oficialiai pradėta naujo biokuro katilo eksploatacija. Čia įrengtas naujas biokuru kūrenamas 4 MW galios vandens šildymo katilas su 1 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu.
66
ŠT įmonių 2014 m. vykdytų projektų akimirkos UAB “Šilutės šilumos tinklai”
• 2014 m. rugpjūčio mėn. Šilutėje oficialiai pradėjo veikti 10 MW galios biokuro vandens šildymo katilas 67
ŠT įmonių 2014 m. vykdytų projektų akimirkos UAB “Prienų energija” Trakų raj
• 2014 m. liepos 24 d. Trakų rajone šilumą tiekianti UAB "Prienų energija" oficialiai atidarė naują 6 MW šiluminės galios biokuro katilinę Lentvario mieste 68
ŠT įmonių 2014 m. vykdytų projektų akimirkos UAB “Pakruojo šiluma”
• 2014 m. liepos 8 d. UAB "Pakruojo šiluma" atidarė rekonstruotą rajoninę katilinę (4 MW biokuro katilas ir 1,02 MW kond. ekonomaizeris) 69
2015 - biokuro katilinių atidarymo metai!
ŠIUO METU ŠILUMOS ŪKIO SEKTORIUI AKTUALŪS STRATEGINIAI PROJEKTAI
1.
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos atnaujinimas (
Šilumos sektoriaus dalis)
•LR Vyriausybės užsakymu atliktas mokslo-tiriamasis darbas „Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros analizė, atsižvelgiant į ES strategines iniciatyvas energetikos srityje“ (Rengėjas: Lietuvos energetikos institutas) •Studijos pristatymai-diskusijos vyko 2014-01-16 d. (Vilniuje), 2014-02-20 d. (Kaune), 2014-06 12 d. (Kaune). Po kiekvieno pristatymo LŠTA siuntė pastabas ir pastebėjimus diskusijų metu pateiktai informacijai •2014-08-28 d. Vyriausybėje vėl vyko pristatymas. Projektas toliau bus svarstomas Energetikos ministerijoje, derinamas su kt. institucijomis, su juo bus supažindinta visuomenė.
•2014-09-10 d. LRV paskelbė tyrimo ataskaitą ir Nacionalinės Energetikos strategijos 2014 metų projektą.
2. Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa 2014-04 09 d. LR Vyriausybė protokoliniu nutarimu pritarė programos projektui, tačiau viešai nurodyti sprendiniai iš esmės skyrėsi nuo ankščiau derintos ir Energetikos ministerijos pateiktos tvirtinimui projekto versijos. 2014-04-09 ir 2014-04 14 d. LŠTA kreipėsi į Vyriausybę su prašymu viešai paskelbti NŠŪPP projektą. Šiuo klausimu papildomai 2014-05-08 d. LŠTA kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą. 2014-05 12 d. Energetikos ministerija atsiuntė NŠŪPP el. versiją 2014-05 30 d. LŠTA kreipėsi į LR Seimo Energetikos komisijos pirmininką K. Daukšį išdėstant LŠTA poziciją dėl priimto NŠŪPP projekto ir jį lydinčių tolimesnių dokumentų kategoriško nepritarimo. 2014-08 04 d. Pradėtas NŠŪPP strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) 2014-10 07 EM viešai paskelbė SPAV vertinimą.
2014-11 05 numatomas viešas pristatymas Energetikos ministerijoje
ŠIUO METU ŠILUMOS ŪKIO SEKTORIUI AKTUALŪS STRATEGINIAI PROJEKTAI 3.
Vilniaus ir Kauno miestų CŠT ūkio modernizavimo projektų pripažinimas valstybei svarbiais ekonominiais projektais 2014-05 28 LR Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ 2014-06 27 d. „Lietuvos energija“, įgyvendinant LRV nutarimą, pradėjo potencialių partnerių paiešką; 2014-07 01 „Vilniaus ŠT“ pateikė „Lietuvos energijai“ Vilniaus šilumos ūkio modernizavimo projektą.
2014-10 03 Lietuvos energija paskelbė partnerių paiešką iki spalio 19 d.
Nr.
Projekto vykdytojas
1 2 3
UAB "Vilniaus energija"
UAB "Lietuvos energija" UAB "Lietuvos energija"
Projektas CŠT sistema Projekto pabaiga metai Vilniaus E-3 modernizavimo projektas
(Patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-04-02 d. Nr. 1-1744) integruotas tinklas iki 2020 m.
Atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių kompleksas Vilniuje
(LR Vyriausybės 2014-05-28 d. nutarimas Nr. 486)
Atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių kompleksas Kaune
(LR Vyriausybės 2014-05-28 d. nutarimas Nr. 486) Vilniaus m. integruotas tinklas Kauno m. integruotas tinklas iki 2020 m.
iki 2020 m.
Instal. šil. galia Instal. el. galia MWš
360 274 134
MWe
150 145 41
Investicijų dydis mln. Lt
720 1187 687
t.sk. ES SF parama mln.Lt
432 (60 proc.) 593,5 (50 proc) 343,5 (50 proc.)
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!
Visą aktualią informaciją rasite Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos svetainėje www.lsta.lt
73