Transcript atsisiųskite pateiktį

Tarpžinybinio bendradarbiavimo
svarba sprendžiant vietos
bendruomenėms aktualius
klausimus
•
2013 m. vasaris
1
Pranešimo gairės
 Apie ką kalbame, kai sakome “bendruomenė”, “vietos
bendruomenė”, “bendruomenės organizacija”,
“bendruomenės centras”,...?
 Kokie klausimai yra aktualūs vietos bendruomenėms ir
kas juos sprendžia?
 Koks yra (turėtų būti) bendruomenių (organizacijų)
vaidmuo sprendžiant joms svarbius klausimus?
 Tarpžinybinio bendradarbiavimo tikslas, galimybės ir
ribos ...
Sąvokos
 Bendruomenė žymi tam tikrą ryšį tarp ją sudarančių
subjektų: „bendruomenė – istoriškai susiformavusi
grupė žmonių, susijusių tarp savęs gamybiniais
santykiais; kolektyvas, kurį sieja bendri interesai“;
„bendruomeninis – bendruomenei priklausantis,
susijęs su bendruomene“ (Lietuvių kalbos žodynas).
Bendruomenės sąvoka
 siejama su gyvenamąja erdve, gyvenamųjų vietovių
(teritorinės) bendruomenės;
 siejama su bendrų interesų vienijamais asmenimis.
3
Vietos bendruomenė
- žmonės gyvenantys apibrėžtoje
teritorijoje, kurioje juos sieja socialiniai tarpusavio ryšiai ir organizacijų
infrastruktūra, o taip pat bendri interesai ir vidinis jausmas, jog jie
priklauso tai pačiai žmonių grupei.
Funkcionali vietos bendruomenė - grupė žmonių,
gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje ir atliekančių tam tikrus veiksmus tos
vietos labui, dėl ko atsiranda bendri interesai ir vidinis jausmas, jog jie
priklauso tai pačiai žmonių grupei.
4
Bendruomeninė organizacija – nevyriausybinė
organizacija, kurios steigėjai ir nariai yra vietos bendruomenės gyventojai,
ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus,
susijusius su gyvenimu kaimynystėje.
Bendruomenės centras –
bendruomeninė
(nevyriausybinė) daugiafunkcinė organizacija kartu su kitomis vietinėmis
(vietos bendruomenėje veikiančiomis) organizacijomis ir gyventojų
grupėmis veikianti vietos bendruomenės gyventojų bendriesiems
interesams ir tikslams įgyvendinti.
Bendruomenių organizacijos – tai kaimiškose
vietovėse, miesteliuose ir miestuose veikiančios vietos bendruomeninės
organizacijos, taip pat religinės bendruomenės ir bendrijos
(SADM Bendruomenių socialinės plėtros programa)
5
Vietos bendruomenėms aktualius
klausimus gali spręsti
 Vietos bendruomenėje veikiančios ir jos
gyventojų poreikius tenkinančios savivaldybės
(valdomos) įstaigos;
 Vietos bendruomenės/bendruomeninės
organizacijos;
 Vietos bendruomenėje veikiančių valdžios
įstaigų ir bendruomenės (nevyriausybinių)
organizacijų tinklas
Kodėl kalbame apie vietos
bendruomenes?
Demokratijos pagrindas;
Pilietinės visuomenės ląstelė;
Subsidiarumo principo įgyvendinimo sąlyga;
Asmens tapatybės apsauga globalioje
visuomenėje;
Asmens savirealizacija ir pripažinimas.
7
Bendruomeninių organizacijų vaidmuo
Socialinis kapitalas
 suvokiamas kaip esamų ar potencialių bendruomenėje esančių
resursų aktyvavimas/išnaudojimas pasitelkiant santykių tinklus,
pasitikėjimą ir bendradarbiavimą;
 apima ryšius, santykius, vertybes, organizacijas, kurie įtakoja
žmonių bendravimą ir susitelkimą;
 yra viešoji gėrybė, todėl jis yra prieinamas nepriklausomai nuo
asmens socialinio statuso, pajamų, išsilavinimo ar pan. Jis
nesukuriamas individualiai, o jo gyvybingumas ir nauda gali padidėti
jį intensyviai vartojant;
 Socialinio kapitalo tyrimuose įvairių formų bendruomeninės
organizacijos vertinamos kaip svarbus tarpininkas, palengvinantis
bendrų vertybių bei ryšių išryškinimą ir išlaikymą.
8
Bendruomenių/bendruomeninių
organizacijų sąjūdis
2011 m.
1800 bendruomenių
centrų
2007 m.
1000 bendruomenių
centrų
2004 m.
800 bendruomenių
centrų
2000 m.
10 bendruomenių
centrų
9
Bendruomenių organizacijų sąjūdžio
veiksniai
1. Konstruktyvus atsakas į kaimo
bendruomenių socialinę atskirtį
2. “Epidemijos efektas”
3. Lūkesčiai susiję su Europos Sąjungos
struktūrinių fondų paramos galimybėmis
(LEADER+, anksčiau EQUAL)
10
Bendruomeninių organizacijų veiklų
apibendrinimas
1. Vietos bendruomenės telkimas – 60-80%.
2. Kultūrinės ir švietimo veiklos
organizavimas – 30-40%.
3. Veiklos socialinių paslaugų srityje – 2030%.
4. Verslo iniciatyvos – 9%.
Bendruomenių organizacijų veiklų dinamika
Ekonominė veikla, kooperacija
Socialinių paslaugų teikimas
Kultūrinės veiklos plėtra, bendruomenės narių švietimas
Bendruomenės telkimas ir viešosios erdvės plėtra
Pirmosios
organizacijos
Pirmieji
veiklos metai
Organizacijų
bumas
2 – 3 veiklos
metai
Organizacijų ir
tinklų
sustiprėjimas
Alternatyvios
organizacijos
ir tinklai
3 – 4 veiklos
metai
4-6 veiklos
metai
Bendruomeninių organizacijų raidos
modelio elementai
INSTITUCIJOS
Visuomenės ar bendruomenės gyvenimo
kartu taisyklės, kurios gali būti formalios ir
neformalios. Apibrėžia mainų – politinių,
socialinių ar ekonominių – paskatų struktūrą.
ORGANIZACIJOS
Tai bendro tikslo vienijamų individų grupės
(ekonominės, politinės, visuomeninės ir pan.
organizacijos).
I etapas – vietos bendruomenės telkimas
 Instituciniai pokyčiai
Institucinių konfliktų nėra;
Fiksuojama socialinės atskirties viešosios erdvės
svarba;
Nuo marginalizuotos (kaimo) bendruomenės link
aktyvios ir įtraukiančios (kaimo) bendruomenės.
 Organizacijų pokyčiai
Steigiasi pirmosios miestelių bendruomeninės
organizacijos;
Telkiamos miestelių bendruomenės (bendruomenių
šventės, talkos ir pan.).
II etapas – bendruomeninės centras, kaip
kultūros organizatorius
 Instituciniai pokyčiai
Konfliktas su tiekiamąja, t.y. organizuota iš viršaus į
apačią kultūros samprata;
Formuojasi įtraukiantis kultūrinės veiklos tinklas;
Kas yra kultūra? Nuo tiekiamosios link įtraukiančios
kultūrinės veiklos sampratos.
 Organizacijų pokyčiai
Bendruomeninės organizacijos stiprėja, pradeda
formuotis bendruomeninių organizacijų tinklai;
Organizacijos imasi telkiančios kultūrinės veiklos,
formuojasi švietimo ir savišvietos rateliai.
III etapas – bandymai teikti socialines
paslaugas
 Instituciniai pokyčiai
Konfliktas su institucionalizuojančia ir atskiriančia
socialinių paslaugų sistema;
Įtraukiantis bendruomeninis socialinių paslaugų
tinklas;
Nuo institucionalizuojančios socialinių paslaugų
sistemos link bendruomeninių socialinių paslaugų
modelio.
 Organizacijų pokyčiai
Stiprėja ir bendruomeninės organizacijos, ir
bendruomeninių organizacijų tinklai;
Bendruomeninės organizacijos privalo įgyti naujų
kompetencijų, kurių reikia teikiant socialines
paslaugas.
IV etapas – ekonominės kooperacijos pradžia?
 Instituciniai pokyčiai
Konfliktai su monopoliniu verslu;
Alternatyvaus verslo ir įvairių kapitalo formų
pripažinimas;
Nuo stereotipinės verslo sampratos link platesnės
verslo ir antreprenerystės sampratos.
 Organizacijų pokyčiai
Bendruomenių veikla diversifikuojasi; pradeda steigtis
alternatyvūs pilietinio dalyvavimo tinklai;
Alternatyvūs maisto tinklai, ūkininkų turgeliai,
“Sūrininkų namai” ir pan.
Vietos bendruomenių
funkcionalumui svarbios
prielaidos
18
POŽIŪRIO IR NUOSTATŲ KAITA
Pagrindiniai vietos bendruomenių veikėjai
turi atpažinti, skatinti ir palaikyti vietos
bendruomenėje kylančias ir jos gerovei
skirtas iniciatyvas, padėti jas įgyvendinti
Bendruomeninės organizacijos - svarbūs
vietos bendruomenių veikėjai, turintys
savo išskirtinę misiją
19
ESMINĖS SĄLYGOS VEIKLAI
Bendruomeninės organizacijos turi turėti sąlygas,
užtikrinančias:
 nors minimalų, bet tęstinį ir planuojamą kasdienės
veiklos finansavimą;
 galimybę
veikti
patalpose,
tinkamose
vykdyti
įvairiapusę (daugiafunkcinę) veiklą;
 galimybę įgyti ir stiprinti kompetencijas (lyderystės
ugdymas)
20
Perėjimui iš 2 (kultūrinės veiklos) etapo į
3 (socialinės veiklos) etapą reikia
 ilgalaikio įsipareigojimo pagalbos reikalingiems
vietos bendruomenės nariams;
 stipresnės organizacinės struktūros ir socialinei
veiklai pritaikytų patalpų;
 tinkamą kompetenciją turinčių darbuotojų (ir
savanorių);
 aiškesnių tokios veiklos (ilgalaikio) finansavimo
perspektyvų
SĄLYGOS PLĖTRAI
 Bendruomeninės organizacijos – vietos bendruomenei
reikalingų paslaugų teikėjos
(paslaugų prieinamumas ir efektyvumas,bendruomeninių
organizacijų finansinis stabilumas ir savarankiškumas)
 Vietos bendruomenės veikėjų bendradarbiavimas ir
parterystė
(efektyvesnis kompleksinių problemų sprendimas,
didesnių resursų ir įsipareigojimų reikalaujančių projektų
įgyvendinimas, geresnis vietos bendruomenės resursų
planavimas ir panaudojamas).
22
Valdžios institucijų užduotis
 stiprinti pačios vietos bendruomenės paskatas ir galias
pasirūpinti vietos poreikių tenkinimu;
 veikti subsidiariai, t.y. atiduoti tiek atsakomybės
bendruomenei, kiek ji galėtų prisiimti; pasiūlyti
adekvačius bendruomenės įsitraukimo mechanizmus;
 suvaldyti žinybinį varžymąsi dėl įtakos bendruomenei
(kova už išteklius bendruomenės poreikiams);
 Ieškoti tarpžinybinio bendradarbiavimo modelių,
siekiančių ne tik ir ne tiek aprūpinti bendruomenes, kiek
įgalinančių jas pasirūpinti savo poreikiais.