Transcript General ok - Šiaulių rajono vietos veiklos grupė

KAIMO PLĖTROS INOVACIJOS
IR POKYČIŲ VADYBA
Juozas Kirstukas, ASU tel. 8680 45158
Mokymų paslaugos teikėjas: VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“
1
Aktualumas:
•
2007-2013 m. laikotarpiu vietos veiklos grupės ir kaimo bendruomenės
gauna svarią finansinę paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo
plėtrai (EŽŪFKP), inovatyvių ir kaimo pokyčius inicijuojančių projektų
įgyvendinimui
•
•
Lietuvos pozicija dėl vietos politikos po 2013 m. labai priklauso nuo to,
–
kiek šalies gyventojai pasirengę organizuoti savo ekonominį ir socialinį
gyvenimą pagal žinių visuomenės reikalavimus,
– kiek Lietuvai tebėra aktualūs senosios vietovės politikos modelio
akcentuojami siekiai.
2
MOKYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – VVG ir kaimo bendruomenių atstovams suteikti žinių
apie šiuolaikines kaimo plėtros teorines koncepcijas, aptarti
pokyčius ir inovacijas bei jų valdymo aktualijas.
Uždaviniai:
• aptarti naujausias kaimo plėtros ir vystymosi teorines paradigmas
bei jų raišką;
• pagilinti žinias apie inovacijas kaimo plėtroje;
• susipažinti su inovatyviais kaimo plėtros projektais;
• identifikuoti kaimo plėtros pokyčių veiksnius ir perspektyvas,
aptarti svarbiausius pokyčių valdymo metodus ir priemones.
3
KAIMO PLĖTROS INOVACIJOS IR POKYČIŲ VADYBA
Valandos
9.00 – 9.20
9.20 – 9.50
Temos pavadinimas
Mokymų programos pristatymas, tikslų ir aktualijų aptarimas
1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijos
9.50 2. Nauji kaimo plėtros problemų sprendimų būdai
9.50 – 10.10
2.1. Socialinės inovacijos, jų reikšmė, tikslai ir uždaviniai
10.10 – 10.30
2.2. Kaimo bendruomenių inovacijos potencialas
Praktinis užsiėmimas. Inovacijų kaimo plėtros projektuose identifikavimas. Diskusijos
10.30 – 11.00
11.00 – 11.10
11.10 – 11.30
KAVA ARBATA
2.3. Inovacinė kultūra ir jos puoselėjimas kaime
Praktinis užsiėmimas. Inovacinės kultūros dimensijų ir praktinių pavyzdžių kaimo bendruomenėse
11.30 – 11.45
aptarimas
11.45 – 12.15
2.4. Naujų idėjų įgyvendinimas ir problemos
Praktinis užsiėmimas. Susipažinimas su Lietuvos ir užsienio šalių kaimo plėtros inovacinėmis idėjomis.
12.15 – 12.40
Diskusijos
12.40 – 13.25
PIETŲ PERTRAUKA
13.25 – 17.00 3. Pokyčiai kaimo plėtroje ir jų vadyba
3.1. Pokyčiai, jų būtinumas ir įgyvendinimo procesas
13.25 – 13.45
3.2. Pokyčių vadyba ir pagrindinės jos kryptys
13.45 – 14.15
Praktinis užsiėmimas- diskusija. Pokyčiai kaimo plėtroje: naujos sąlygos, prisitaikymas prie jų, kaimo
14.15 – 14.55 lyderių aktyvumo skatinimas, parengtų ir įgyvendintų projektų gyvybingumas
14.55 – 15.05
15.05 – 15.35
KAVA ARBATA
3.3. Bendruomenių lyderiams reikalingi pokyčių valdymo įgūdžiai
15.35 – 15.50 Praktinis užsiėmimas- diskusija. Vadovų ugdymo metodų ir priemonių aptarimas
3.4. Pasipriešinimas pokyčiams ir jo valdymas
Praktinis užsiėmimas- diskusija. Galimi pasipriešinimo pokyčiams valdymo metodai ir priemonės kaimo
16.20– 16.45
bendruomenėse ir VVG
4
16.45 – 17.00 Seminaro apibendrinimas.
15.50 – 16.20
1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijos
Vietos gyventojų dalyvavimas ir socialinė sanglauda
Pagrindiniai klausimai kaimui
Klasikinė koncepcija
Naujos tendencijos
Integruota, vietos lygmeniu plėtojama
koncepcija
Laikinų institucijų ir struktūrų kūrimas
Palankios bendradarbiavimui
Plėtros strategijos parengimas
Institucinė koncepcija “Iš viršaus į
atmosferos kūrimas institucinėje
apačią”
sferoje
Sektorinė koncepcija
Partnerystės tarp viešojo ir privataus
Sektorinių ir nediferencijuotų
sektoriaus kūrimas
institucijų kūrimas
Bendros plėtros strategijos parengimo
Akcentuojami trūkumai ir kliūtys
įgalinimas
Nediferencijuota strategija
Specifinės analizės įgyvendinimas,
atsižvelgiant į vietos kontekstą
Mobilizuojančios priemonės, siekiant,
paskatintigyventojų dalyvavimą ir
išaiškinti naujas idėjas ir projektus
5
EUROPOS LEADER OBSERVATORIJA
1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijos
Kaimo įvaizdis
Pagrindiniai klausimai kaimui
Klasikinė koncepcija
Naujos tendencijos
Modernaus kaimo vaizdo
Sekimas miestietišku modeliu
perteikimas naudojant
Dažnai atgyvenusio kaimo įvaizdžio komunikacinę techniką
Kaimo įvaizdis
reprodukavimas
Kraštovaizdžio panaudojimas
Nepakankamai atsižvelgiama į
gyventojų sutelkimui ir dalyvavimui
institucijų ir infrastruktūros
Kaimų atnaujinimas ir renovacija,
estetiką
siekiant sukelti naują
Architektūrinio paveldo plėtra ir
bendruomenės plėtrą
pasikeitimas be aiškaus
Pakartotinis vietos identiteto
įsivaizdavimo apie padarinius ir
simbolių naudojimas
bendrą įspūdį
Senų įstaigų ir įrengimų
panaudojimas naujiems tikslams
EUROPOS LEADER OBSERVATORIJA
6
1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijos
Vietovės identitetas
Pagrindiniai klausimai kaimui
Klasikinė koncepcija
Naujos tendencijos
Vietos kultūros ir vietos gebėjimų
panaudojimas laikant juos plėtros
Tradicinė kultūra ir gaminiai pakeista į
nediferencijuotus masinės gamybos
produktus
Vietos identitetas ir kultūros ypatumai
Grynai „modernistinė“ vizija
Dažnai tik „folklorinė“ užuomina į praeitį
pranašumais
Regioninio identiteto kaip argumentacijos
marketingui panaudojimas
Mažumų kalbos kaip plėtros koncepcijos
panaudojimas
Naujo kaimiško gyvenimo suvokimo plėtra
Gyventojų įtraukimas rengiant vietos plėtros
Veikimo būdai ir gyventojų mentalitetas
Laukiama viešos intervencijos
Nepakankamai įvertinami kaimo projektų
rengėjų iniciatyvos ir iniciatyvumo gebėjimai
Į išorę orientuoti lūkesčiai („visa, kas gera,
gali ateiti tik iš šalies“)
strategiją
Idėjų mainai, siekiant sustiprinti pasitikėjimą
savimi ir skatinti dialogą tarp gyventojų ir
politikos atstovų
Msocialinės sanglaudos skatinimas gerinant
regioninį planavimą
Centrų, skirtų vietos kultūrai stiprinti ir
skleisti, kūrimas
EUROPOS LEADER OBSERVATORIJA
7
Vietovės vystymo politikos ir novatoriškos vadybos aktualumas
• Nuo 2003 m. ES palaipsniui pereina prie
naujojo požiūrio.
• Vykstančios diskusijos rodo, kad po 2013 m. ES
politikoje gali atsirasti dar daugiau naujovių,
nes visuomenė reikalauja iš esmės peržiūrėti
paramos teikimo principus ir pagrįsti, už kokių
vertybių sukūrimą remiami žemdirbiai ir vietos
gyventojai.
8
Vietovės vystymo politikos ir novatoriškos vadybos aktualumas
• Derybose dėl ES kaimo politikos po 2013 m.
Lietuva turi būti pasirengusi argumentuoti,
kuo mūsų nacionalinių problemų sprendimas
bus naudingas kitoms ES šalims, nes ketinama
paramą sutelkti tik tiems dalykams, kurie
svarbūs visai ES ar kelias valstybes
apimančiam regionui.
• Tuo tarpu vietos problemų sprendimą siūloma
finansuoti iš nacionalinio biudžeto.
9
Šiuolaikiškų koncepcijų pridėtinė vertė
• KŪRYBIŠKUMAS
+NOVATORIŠKUMAS
+ KONTEKSTAS
= PRIDĖTINĖ VERTĖ
10
Pridėtinės vertės potencialo vystymas:
subalansuotumas
• Vietovės išteklių ir gebėjimų vystymas priklauso:
– nuo konkurencinių pranašumų išlaikymo;
– nuo vietovės vystymo veikėjų sugebėjimo pasiimti tą pridėtinę
vertę, kuri yra užsidirbama iš jos išteklių ir gebėjimų.
• Ištekliais besiremiančio požiūrio į konkurencinius
pranašumus esmė susitelkia į šias išteklių ir gebėjimų
charakteristikas:
–
–
–
–
ilgaamžiškumas,
suprantamumas,
pakeičiamumas,
pakartojamumas.
11
Pridėtinė inovacijų vertė
12
2. NAUJI KAIMO PLĖTROS PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAI
2.1. Socialinės inovacijos, jų reikšmė, tikslai ir uždaviniai
• Inovacija
• pritaikyta, įgyvendinta kūrybiška idėja;
• atnaujinimas, pertvarkymas;
• organizacijos siūlomų produktų ir paslaugų
atnaujinimas, jų kūrimo ir paskirstymo
tobulinimas;
• naujų derinių, kombinacijų įgyvendinimas;
• gimsta spontaniškame kūrybiniame procese
panaudojant įvairių formų žinias ir reaguojant į
rinkoje susiformavusius ir potencialius poreikius.
13
Inovacijų samprata
• “Plačiuoju požiūriu inovacija reiškia sėkmingą ir
veiksmingą bet kokių naujovių taikymą ir
panaudojimą ekonomikos ir socialinei sritims.
• Inovacija siūlo naują problemos sprendimą ir
šitaip patenkina tiek individo, tiek visuomenės
realų poreikį.“
(Europos žalioji inovacijų knyga, 1995)
• „Inovacijos – tai sėkmingas naujų technologijų,
idėjų ir metodų komercinis pritaikymas,
pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau
egzistuojančius produktus ir procesus.“
•
(Lietuvos Inovacijų versle programa, 2000)
14
Inovacijų sistema
Mokslo ir verslo partnerystė/tinklaveika
Tarptautinis bendradarbiavimas ir tinklaveika
Inovacijų kultūra ir inovaciniai
gebėjimai
Inovacijų kultūra ir inovaciniai
gebėjimai
Inovacijų paramos infrastruktūra
Inovacijų
sistema
Sąlygos
verslumui
ir
inovacijom
s
Inovacijų
paklausa
Kūrybinga
visuomen
ė
Inovacijų
pasiūla
Konkurencinga
ekonomika
Inovacijų
eksportas
Produktyvumas ir
PV = kaip ir ES
Del dizaino
Paramos instrumentai
Finansiniai paramos instrumentai
Koordinavimas ir kontrolė
15
Sąlygos atsirasti inovacijoms
1. Kurti inovacijas reiškia sunkiai, sutelkus
dėmesį, kantriai dirbti.
Jei šių savybių trūksta, talento, proto ir žinių
neužteks.
2. Sėkmingos inovacijos turi būti paremtos Jūsų
stipriosiomis pusėmis.
Inovacija turi būti svarbi inovatoriui.
3. Inovacija turi būti sukurta rinkos poreikiu, skirta
rinkai ir kontroliuojama rinkos .
16
Svarbiausi veiksniai, įtakojantys sėkmingą
inovacijų diegimą
• Tinkami ir pakankami žmogiškieji ištekliai;
• Verslumo ir inovacijų kultūra;
• Prieinamas, pakankamas, įvairių šaltinių
finansavimas;
• Efektyvus mokslo-verslo, verslo-verslo
vietinis ir tarptautinis bendradarbiavimas;
• Efektyvus valdymas ir paramos
infrastruktūra;
• Palanki teisinė, administracinė aplinka.
17
• Pastaruoju metu Europos Sąjungos politinėje
darbotvarkėje labai daug dėmesio skiriama
socialinėms inovacijoms,
• kurios suprantamos kaip naujų elementų
įvedimas į esamą piliečių gerovės užtikrinimo
sistemą, keliant socialinių poreikių tenkinimo
kokybę bei optimizuojant turimus resursus.
• Tai atsispindi ir ES 2020 strategijoje, kurioje
Europos piliečių gerovės gerinimas keliamas
kaip vienas iš prioritetinių tikslų.
18
• Socialinių inovacijų įgyvendinimas padeda
surasti
– naujus politinius sprendimus;
– žymiai efektyvesnes, veiksmingesnes,
labiau atitinkančias gyventojų poreikius
praktines priemones.
• Socialines inovacijos siekia rasti būdų,
kaip kompleksiškai su nauja idėja imtis
spręsti įsisenėjusias problemas, kurių
nepavyksta sutvarkyti verslui net ir su
valstybės parama
19
Koncepcija socialinių inovacijų diegimui visose gyvenimo
sferose
• Ši koncepcija Lietuvos mastu sudarytų prielaidas socialinių
inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui, nuolat tobulinant
nacionalinę piliečių gerovės užtikrinimo sistemą.
• Socialinių inovacijų sukūrimui ir įgyvendinimui siūlomi
socialiniai klasteriai, kurie apibūdinami kaip nacionalinės
gerovės plėtros instrumentai.
• Socialinis klasteris - tai tarpusavyje susijusių valstybės ir
savivaldybės organizacijų, socialinių mokslų, verslo struktūrų
bei nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių viešus
interesus jungtis, orientuota į socialinių inovacijų sukūrimą ir
įgyvendinimą.
20
Socialinių inovacijų vystymo alternatyvos:
• · Išoriniai veikėjai kuria ir diegia socialines
inovacijas (perspektyva iš viršaus į apačią);
• · Vietos bendruomenės kuria ir diegia
socialines inovacijas (perspektyva iš apačios į
viršų);
• · Išoriniai agentai padeda vietos
bendruomenėms kurti ir diegti inovacijas.
21
Atviri inovacijų klausimai
•
•
•
•
•
kuo būtų galima prisidėti prie to, kad kaimiškos
vietovės savo specifinę inovacijų jėgą galėtų dar
labiau išplėtoti?
Kokį multiplikatoriaus efektą duoda inovacijos
integruotai plėtrai?
Kaip inovacijos gali prisidėti prie galimo
konkurencingumo gerinimo, socialinės harmonijos
stiprinimo?
Kaip gali būti pailiustruotas socialinis inovacijų
poreikis?
Kokie vidiniai ir išoriniai veiksniai įtakoja inovacijų
perdavimo procesą?
22
2.2. Kaimo bendruomenių inovacijos potencialas
Inovacijos - pagrindinė LEADER koncepcija
• Inovacijos yra pagrindinė Bendrijos iniciatyvos LEADER koncepcija,
nukreipta skatinti „novatoriškoms, pavyzdinėms, perduodamoms
priemonėms, galinčioms praskinti naujus kaimo plėtros kelius.
• Aplamai kaimiškoms vietovėms bendrame kontekste galimos dvi
alternatyvos:
• • arba jos stengiasi panaudoti naujas plėtros galimybes, kurios ne
visada yra paprasta išsiaiškinti, tačiau kurios skatina vietos lygmeniu
ryžtingumą, kūrybiškumą ir koncentravimąsi.
• • arba nereaguoja į naujai atsiradusias problemas. Tai iš naujo
sukelia grandininę reakciją: pablogėjęs vietovės identitetas, jos
gyventojų struktūra, paslaugų pasiūla ir t.t.
23
Novatoriškumas pagal LEADER
• Veikla, kurios tikslas padidinti vietos išteklių (būdingų
specifinei vietos aplinkai, įskaitant ir kultūros bei aplinkos aspektus, turizmą
ir vietos identitetą, vietos gyventojų kompetencijos imtis iniciatyvos
didinimą) vertę;
• veikla, kuri nebuvo įtraukta į kitas vystymosi
strategijos priemones (kitas ES ar nacionalinių programų
remiamas priemones);
• veikla, kuri siūlo naujus vietovių silpnybių ir grėsmių
(didėjanti bedarbystė žemės ūkio srityje, išsilavinusių žmonių išvykimas,
didėjanti izoliacija dėl tam tikrų verslo ir privačių paslaugų išnykimo,
aplinkos kokybės blogėjimas ir t.t.) pašalinimo
sprendimus;
• veikla, kuri atitinka įprastą inovacijos apibrėžimą,
ypač technologijos ir patirtis (knowhow): naujas
produktas, naujas procesas, nauja organizacijos forma ar nauja rinka; tarp
jų ir naujų informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas vietovėse.
24
2007–2013 METŲ KPP PRIEMONĖ “KAIMO ATNAUJINIMAS IR
PLĖTRA”
Priemonės įgyvendinimo būdai:
LEADER METODU
Pareiškėjai teikia paraiškas vietos
veiklos grupei (VVG);
2. Sprendimą dėl paramos skyrimo
projektui priima VVG;
3. kada teikti paraiškas skelbia VVG.
1.
PLANAVIMO BŪDU
1. Parama skiriama tik
savivaldybėms;
2. Skirtingų savivaldybių projektai
nekonkuruoja:
3. Projektinių pasiūlymų pateikimo
periodas iki 2010 m. Pabaigos.
25
KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA
• priemonė skatina:
– gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse,
– ekonominės veiklos gyvybingumą,
– turistų pritraukimą.
• priemonė svarbi:
– kaimo identitetui išsaugoti
– migracijai mažinti
• priemonė yra investicinio pobūdžio
26
PRIEMONĖS ,,KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA” TIKSLAI
Bendrasis tikslas:
kurti patrauklią aplinką gyventi ir
dirbti kaimo vietovėse
Specialieji tikslai
padidinti kaimų
gyvenamosios
aplinkos
patrauklumą
sumažinti gyventojų
mažėjimą kaimo
vietovėse
Veiklos tikslai
rekonstruoti
(atnaujinti)
pastatus
atnaujinti ir išsaugoti
istorinę, etninės
kultūros, architektūrinę
vertę turinčius kaimo
paveldo objektus ir
kraštovaizdžio
komponentus
sutvarkyti ar
sukurti viešąją
infrastruktūrą
išsaugoti kultūrinį
paveldą įkuriant ir
plėtojant tradicinių
amatų centrus
puoselėti
tradicinių
amatų
technologijas
sudaryti sąlygas
tradiciniams
amatams pristatyti ir
prekiauti amatininkų
gaminiais
27
Veiksniai lemiantys inovacinį potencialą
• Kaimo plėtros lyderių polinkis į naujas
sprendimo priemones;
• Turimas inovacinis potencialas (gebėjimas
generuoti inovacijas);
• Vietovės institucijų ir darbuotojų
kompetencija;
• Vietovės institucijų inovacijų (vidaus veikla
ir jos administravimas) lygmuo.
28
....kaimo bendruomenės inovacija
Socialinių inovacijų bankas
Alovės bendruomenės inovacija
Alovė - nedidelis kaimas Alytaus rajone, įsikūręs jau nuo XV amžiaus. Kaime yra XVII amžiaus pabaigoje statyta
Švenčiausios Trejybės bažnyčia (perstatyta 1802 m.).
Skaityti toliau...
Aukštadvario bendruomenės inovacija
Aukštadvario seniūnija yra Trakų rajone. Jos apylinkės garsėja gamtos paminklais (Velnio duobe, Kartuvių kalnu ir
Lavoriškių kalva), miškais, ežerais, kraštovaizdžio hidrografiniais, botaniniais, zoologiniais, archeologiniais
draustiniais. Dalis seniūnijos priklauso Aukštadvario regioniniam parkui. Aukštadvaryje yra keli kultūros paveldo
objektai: Aukštadvario dvaras, XVII a. Domininkonų vienuolynas, dalis miestelio yra urbanistinis draustinis.
Miestelyje gyvena apie 1130 žmonių, o seniūnijai priklauso 110 kaimų ir 4 gyvenvietės.
Skaityti toliau...
Aukštelkės kaimo inovacija
Gyvenvietė Aukštelkė yra už šešių kilometrų nuo Šiaulių miesto, prie kelio į Kelmę. Aukštelkės vardas kildinamas iš
dviejų žodžių - „aukštas" ir „elka" arba „alka", o tai reiškia „susirinkimą", „šventą vietą", „žinyčią". <...> Kur dabar
išsidriekusi Aukštelkė, dar visai neseniai buvo dirbamos žemės laukai. Ir tik 1962 metais buvo skirti pirmieji sklypai
individualių namų statyboms. <...> Ypač pastaraisiais metais čia vyksta sparčios individualių namų statybos, nes
Aukštelkė yra priemiesčio gyvenvietė. Gyvenvietę sudaro kelios vietovės: yra senasis kaimo ir naujųjų statybų
rajonas.
Skaityti toliau...
29
2.3. Inovacinė kultūra ir jos puoselėjimas kaime
• KULTŪRA - tai:
•
•
•
•
Įsitikinimai, vertybės, gyvenimo “taisyklės”
Išmoktas elgesys, gyvenimo būdas
Tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą
Problemų sprendimo būdas, prisitaikant
prie aplinkos ir gyvenant kartu
• Vertybių sistema, kuri atskiria “teisingus”
jausmus, mintis ir elgesį nuo “neteisingų”
• .....
30
Organizacijų kultūra ir sėkmingų inovatyvių
organizacijų kultūros bruožai
Ar šie kultūros elementai/ samprata tinka įmonėms ir organizacijoms?
–
–
–
–
–
Organizacijoje egzistuojančios vertybės, veiklos “taisyklės”
Išmoktos/ priimtos elgesio organizacijoje normos
Organizacijos tradicijos, perduodamos iš darbuotojų kartos į kartą
Organizacijoje įprastas problemų sprendimo būdas
Organizacijos vertybių sistema, kuri atskiria “teisingus” jausmus, mintis
ir elgesį nuo “neteisingų”
– ...
Sėkmingų inovatyvių organizacijų bruožai
– Sisteminis visų impulsų, kurie gali sąlygoti inovacijas, fiksavimas
– Darbuotojų kūrybiškumas
– Geras komandos darbas
– Inovacijų vadyba
– Sukurta inovacinė kultūra
31
INOVACIJŲ KULTŪRA - tai
•RIZIKOS, NEAPIBRĖŽTUMŲ IR POKYČIŲ
TOLERAVIMAS
•ORIENTACIJA Į MOKYMĄSI
•ORIENTACIJA Į TINKLAVEIKĄ
•ORIENTACIJA Į LANKSTUMĄ IR MOBILUMĄ
32
Inovacijų kultūra
DIMENSIJOS
Praktiniai pavyzdžiai
Toleruojama neaiški, nestruktūrizuota situacija
Toleruojamos rizikingos iniciatyvos naujose srityse
Sutinkama dėl nukrypimų nuo standartinių normų
Palaikomos naujos idėjos
Palaikoma veiklų ir kultūrų įvairovė
Rizikos, neapibrėžtumų ir
pokyčių toleravimas
Priimamas individualus požiūris (net jei tai neatitinka
visuotinai priimtos nuomonės)
Pokyčiai yra paprasčiausiai toleruojami
Individualus kūrybiškumas būtų skatinamas
Laipsniški pokyčiai priimtini, radikaliems - priešinamasi
Toleruojama nedidelė ir kruopščiai įvertinta rizika
33
Inovacijų kultūra
DIMENSIJOS
Orientacija į mokymąsi
Praktiniai pavyzdžiai
Skatinamas mokymasis ir tobulėjimas
Skatinama pozityviai reaguoti tiek į sėkmę, tiek ir į
nesėkmę
Pasikliaujam asmenine nuomone (prigimtimi)
Orientacija į tinklaveiką
Žmonės tiesiog tiki, pasitiki kitais žmonėmis
Verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybės yra
vertinamos teigiamai
34
Inovacijų kultūra
DIMENSIJOS
Praktiniai pavyzdžiai
Neprieštaraujama, kai vadovas priima sprendimus
nepasikonsultavęs su darbuotojais
Didelės darbuotojų vidinio socialinio mobilumo
galimybės (karjera, darbuotojo kompetencijų augimas...)
Orientacija į lankstumą ir
mobilumą
Didelės darbuotojų išorinio socialinio mobilumo
galimybės (mokymasis, darbo pakeitimas)
35
2.4. Naujų idėjų įgyvendinimas ir problemos
Norint sėkmingai „parduoti” savo idėją reikia žengti
tokius žingsnius
•Išdėstyti idėją ir priežastis, dėl kurių verta į ją gilintis;
•Nurodyti jos stipriąsias ir silpnąsias puses;
•Papasakoti, kaip idėją priima kiti;
•Paprašyti, kad pašnekovas pareikštų savo nuomonę ir
išsakytų abejones. Viską išklausyti, parodant, jog supranti
jo poziciją;
•Paprašyti paramos įveikiant galimus neigiamus idėjos
įgyvendinimo padarinius;
•Sutarti dėl tolesnių idėjos įgyvendinimo žingsnių.
36
• ASOCIACIJA „... VIETOS VEIKLOS GRUPĖ“ kviečia teikti vietos
projektų paraiškas pagal...
• ...
• IV. GALIMI PAREIŠKĖJAI IR PARTNERIAI
• V. NETINKAMI PAREIŠKĖJAI IR PARTNERIAI
• VI. VIETOS PROJEKTO TINKAMUMO REIKALAVIMAI
• VII. TINKAMOS IR NETINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS IR JŲ
NUSTATYMO TVARKA
• VIII. LĖŠŲ VIETOS PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI DYDŽIO
NUSTATYMO TVARKA
• ...
• X. VIETOS PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS KRITERIJAI
• ...
37
Šiaulių r. VVG nustatyti vietos projektų naudos ir
privalumų vertinimo kriterijai ir jiems suteikti
didžiausi balai
Kriterijai
 Vietos bendruomenės įtraukimas į
Didžiausi balai
30
projekto rengimą
 Vietos projekto parengimo kokybė
20
 Partnerystė ir bendradarbiavimas
10
 Vietos projekto tęstinumas
30
 Vietos projekto naujoviškumas
10
38
Ar inovacijų diegimas - misija neįmanoma?
Bandomųjų integruotų VVG strategijų pasiskirstymas pagal tematiką
Bandomoji integruota strategija
Pasirinko
Skirtas
finansavimas
Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas
20
6
Tinkamiausias gamtos ir kultūros išteklių panaudojimas,
6
3
1
1
įskaitant ES buveinių, atrinktų pagal NATURA 2000
programą, vertės didinimą
Vietinės produkcijos vertės didinimas bendromis kaimo
gyventojų pastangomis, lengvinant smulkių gamybos vienetų
išėjimą į rinką
Techninių ir mokslinių žinių bei naujų technologijų
nepasirinko
panaudojimas, kad kaimo vietovių produkcija ir paslaugos
taptų konkurencingesnės
39
.
PAGRINDINIAI VVG VEIKLOS SĖKMĖS VEIKSNIAI
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Integruotos ir subalansuotos kaimo raidos siekis
Pasirinktos vietos plėtros strategijos atitikimas regiono gyventojų poreikiams
Kuo didesnės visuomenės dalies įtraukimas į VVG veiklą
Idėjinė motyvacija, pasireiškianti darbu savanoriškais pagrindais, nesiekiant už jį
atlygio
Bendradarbiavimo su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybė
Vadybiniai ir administraciniai gebėjimai, valdant grupės veiklą
VVG narių kompetencija, užtikrinanti jiems paskirtų užduočių atlikimą
Sugebėjimas pritraukti veiklai reikalingas lėšas iš įvairių šaltinių
Tarptautinių ir tarpregioninių ryšių dėka įgyjamos žinios bei iš kitų teritorijų
pritraukiamos finansinės investicijos ir žmogiškieji ištekliai
Noras mokytis ir lavinti įgūdžius
Ryžtas diegti naujoves, naujovių diegimas grupės viduje
Erika Ribašauskienė
Modifikuota pagal : Babravičienė, 2007; Gumbrevičienė, 2008; Hasanagas & Real, 2004; Liebler & Ferri, 2004; McDowell, 2003; OECD,
2006; Stakėnienė,40
2007
3. POKYČIAI KAIMO PLĖTROJE IR JŲ VADYBA
3.1. Pokyčiai, jų būtinumas ir įgyvendinimo procesas
• Pokyčiai – tai pakeitimai, kurie vykdomi siekiant tobulinti
ar net iš esmės keisti vienus ar kitos organizacijos
gyvensenos elementus. Šie pakeitimai yra sąlygojami
pasikeitimų organizacijos išorės aplinkoje arba jos viduje
vykstančių kaitos procesų. (pokyčių pasekmė - Quinn,
Magnusen, Garnall ir kt.)
• Pokyčiai – tai organizacijos aplinkos ir vidaus
pasikeitimai, vykstantys objektyviai ir visiškai
nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio, rezultatų,
vadybos bei kitų aspektų. Jų neįmanoma pakeisti,
pakreipti kita linkme ar kaip nors veikti. (Sąmoningai
vykdomi, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir plėtoti
vietoves - J. Clemmer, Kurst, Johnson, Morgan ir kt.)
41
Pokyčių (permainų) rūšys
• Radikalios permainos. Tai dideli, reikšmingi, staigūs ir
dažniausiai netikėti pasikeitimai. Tokių permainų atveju
svarbiausia yra reakcija į pasikeitimus. Nuo reagavimo
lankstumo, konstruktyvumo, savalaikiškumo priklauso
tolesnių įvykių sėkmė.
• Laipsniškos permainos. Tai nedideli, priklausomi nuo
situacijos pakeitimai, kuriuos atlikus įvyksta kitos permainos.
Šie nuosekliai atliekami pakeitimai gali peraugti į labai
didelius pakeitimus.
• Inicijuotos permainos. Jų priežastis yra ne pasikeitusi
aplinka, bet pats žmogus. Tokių permainų pagrindinis
veiksmas yra akcija. Čia svarbiausia, kokia ji - ar parengta,
ar ryžtinga, ar išbaigta.
42
Permainų grupės (1)
• Planuotas pokytis. Jo tikslas – parengti visą
organizaciją ar pagrindinę jos dalį prisitaikyti prie
didelių organizacijos tikslų ir krypčių pasikeitimų.
Tiksliai planuotas pokytis apibrėžiamas kaip
apgalvotas struktūrinių inovacijų, naujos politikos
ar tikslo sukūrimas ir įdiegimas arba kaip veikimo
filosofijos, klimato ar stiliaus pokytis.
43
Permainų grupės (2)
• Neplanuotas pokytis. Kai pokyčiai įmonėse vyksta
spontaniškai, t. y. iš anksto nepasirengus, didelė
tikimybė, kad įgyvendinti jie neduos tokio
rezultato, kokio tikėtasi.
Neplanuotos permainos neišvengiamos. Dažnai jos
veikia krizinių situacijų atsiradimą. Tačiau to
nereikia bijoti, nes krizinė situacija - pokyčių
šaltinis.
44
Išorinės pokyčius sąlygojančios prielaidos
• nauji mokslo atradimai
• globaliniai pasikeitimai visuomeniniuose
pasaulio vystymosi procesuose
• neprognozuojami kitų organizacijų
ekonominės ir vadybinės veiklos veiksmai
• ekonomikos globalizavimo ir
internacionalizavimo procesai
45
Vidinės pokyčius sąlygojančios prielaidos
• Organizacijos personalo kokybinis augimas, sąlygotas
naujų žinių įsisavinimo, bendrojo visuomenės išsivystymo
lygio didėjimo, socialinių, politinių ir kultūrinių
pasikeitimų ir pan.
• Organizacijos kiekybinis plėtimasis, sąlygotas
objektyvaus gaminamų produktų ar paslaugų paklausos
didėjimo, naujų realizavimo rinkų atsiradimo.
• Organizacijos išsigimimas (revitalizacija), sąlygotas
organizacijos technologinių, organizacinių, vadybinių,
motyvacinių sistemų stagnacijos, jų objektyvaus
keitimosi būtinumo.
46
Būtinos pokyčių organizacijoje sąlygos
(Obrazcovas, 2008)
1.Nepasitenkinimas esama situacija. Būtinybė –išradimų
motina (problema, tikslai, struktūra, pasiūla, paslaugos,
veikla, personalas).
2.Teisingumas sau ir kitiems. Neturėtųbūti melo ir
veidmainystės. Pripažinkime sau: „Mano veiksmai neduoda
teigiamų rezultatų.”
3.Atvirumas. Noras įgyti žinių.
4.Noras daryti, veikti, atsisakyti to, kas neduoda
rezultatų, ir imtis kitos veiklos.
5.Pasitikėjimas savo veiksmais.
6.Drąsa vadovauti. Reikalingas žmogus, kuris pasakytų:
„Karalius nuogas.”Reikia atsisakyti senų vadovavimo
metodų, struktūrų, personalo ir t.t.
47
Pokyčių klasifikacija (1)
Turinio požiūriu :
• Techniniai technologiniai pokyčiai,
charakterizuojantys medžiagų, žaliavų, įrengimų,
aparatūros, technologinių procesų ir pan. pakeitimus.
• Ekonominiai pokyčiai, charakterizuojantys finansinių
išteklių įsigijimo, paskirstymo ir panaudojimo
pakeitimus.
• Organizaciniai vadybiniai pokyčiai, charakterizuojantys
valdymo organizavimo sferos pakeitimus.
48
Pokyčių klasifikacija (2)
Vyksmo laike ir vykstančio proceso
pobūdžio požiūriu:
• Evoliuciniai pokyčiai, vykstantys pamažu,
tolygiai keičiantys vienus ar kitus organizacijos
parametrus.
• Revoliuciniai pokyčiai, vykstantys staigiai ir iš
esmės pakeičiantys vienus ar kitus
organizacijos parametrus.
49
Pokyčių klasifikacija (3)
Apimties masto požiūriu:
• Mikropokyčiai, kai įvyksta (įvykdomi)
nedideli, profilaktiniai pakeitimai.
• Makropokyčiai, kai įvyksta (įvykdomi) esminiai,
fundamentalūs pakeitimai.
50
Pokyčių klasifikacija (4)
Pokyčių priežasčių susiformavimo vietos ir jų
įgyvendinimo iniciatyvos požiūriu:
• Pokyčiai, inicijuojami „iš apačios", kai pokyčių
reikalauja ir galimus jų variantus siūlo
žemutinės organizacijos darbuotojų grandys.
• Pokyčiai, inicijuojami „iš viršaus", kai pokyčius
projektuoja ir įgyvendina organizacijos
vadovybė.
51
Pokyčių klasifikacija (5)
Kompleksiškumo požiūriu:
• Daliniai (lokaliniai) pokyčiai, vykstantys tik
viename ar keliuose organizacijos, kaip
sistemos, elementuose.
• Sisteminiai pokyčiai, vienu ar kitu aspektu
paliečiantys visus organizacijos elementus ir
keičiantys jos, kaip sistemos, pagrindinius
parametrus.
52
Pokyčių proceso stadijos
• Pirmoji - inicijavimas. Tai procesas, kai nusprendžiama
pradėti pokyčius
• Antroji stadija - įgyvendinimas. Tai praktinis reformos
vykdymas
• Trečioji stadija - reformos institucionalizavimas. Jis rodo,
ar naujovės įdiegtos į kasdienę praktiką
• Papildoma ir svarbi yra rezultatų stadija. Ji apima visos
organizacijos struktūros pasiektus rezultatus, bet
daugiausia dėmesio kreipiama į patobulinimo laipsnį, jo
duotą naudą, analizuojami barai, kurie nedavė norimo
efekto.
53
Organizacijų transformavimo būdai
• Restruktūrizavimas - organizacinės struktūros
pertvarkymas, padalinių jungimas, išskyrimas,
funkcijų perdalijimas, ryšių kanalų optimizavimas
ir pan.
• Reorganizavimas - vadybinio veikimo būdų ir
metodų keitimas
• Rekonceptualizavimas - organizacijos veiklos, o
kartu ir vadybos organizavimo, koncepcijos
permąstymas ir keitimas
54
Pokyčių įgyvendinimo procesas
Veiklos
tobulinimas
Pokyčiai
Darbų
sutvarkymas
Strateginiai pokyčiai
Nuolatiniai tobulinimai
Darbuotojų teisių išplėtimas
Biurokratinių barjerų šalinimas
Restruktūrizavimas
Laikas
55
Inovacijos prielaidos
• Restruktūrizavimo, reorganizavimo ir
rekonceptualizavimo vienovė yra sisteminės kaitos
fundamentali sąlyga
• Sisteminėje kaitoje vyksta vienokie ar kitokie
pakeitimai visose organizacijos sandaros dalyse
• Kokybiškesnius elementus, kurie pakeičia
funkcionavusius elementus, priimta vadinti
inovacijomis, šiam terminui suteikiant tiek funkcinę ir
morfologinę (pokyčių turinio), tiek ir procesualinę
(įdiegimo organizavimo) prasmę
56
3.2. Pokyčių vadyba ir pagrindinės jos kryptys
• Nėra gyvenimo be pokyčių, nėra galimybių be
problemų
• Kuo daugiau keiti, tuo daugiau
problemų...
ir galimybių!!!
• Galimybės ?
• Sulėtinti pokytį........
arba
.....ignoruoti problemą.......
arba
.....VALDYTI JAS GERIAU !
57
58
59
Administravimo doktrinos funkcijos
• Planavimas – valdymo funkcija apibrėžti veiklos tikslus, išteklius ir
būdus veiksmingiausiai tikslams pasiekti.
• Organizavimas – organizacijos struktūros suformavimas ir jos
struktūrinių dalių aprūpinimas ištekliais garantuojančiais
organizacijos funkcionavimą.
• Motyvavimas – darbuotojų aktyvinimas siekti bendrų tikslų ir
rodyti kūrybinį potencialą, juos moraliai ir materialiai skatinant.
• Kontrolė – darbo rezultatų apskaita ir kiekybinis bei kokybinis
įvertinimas, pagal tai koreguojant planus ir sprendimus.
• Koordinavimas – visų sistemos grandžių darbo suderinimas
nustatant veiksmingus jų savitarpio ryšius.
60
Žmogiškųjų santykių mokyklos valdymo
teorijos
• X teorija - žmogus iš prigimties yra tingus, todėl jį
reikia raginti, grasinti jam, bausti jį. Autokratinis
požiūris.
• Y teorija - žmogus yra kūrybingas ir aktyvus, todėl
reikia sudaryti draugišką, pasitikėjimo atmosferą.
Demokratinis požiūris.
• Z teorija - valdymas grindžiamas grupinės sąveikos ir
komandinio darbo plėtojimo principais.
61
62
Inovacijų vadybos priemonių kūrybiškumo ugdymui principai
–
draudžiamas išankstinis vertinimas ir negatyvus
idėjų filtravimas
–
dažnai naudojamas tarpininkas
–
analogijų ir metaforų kūrimas simbolių pagalba
–
įsivaizduojamų ir idealių sprendimų kūrimas
–
susiejami dalykai ir idėjos, kurios prieš tai nebuvo
susijusios
–
pasiūloma daug problemos sprendimo būdų
63
3.3. Bendruomenių lyderiams reikalingi pokyčių
valdymo įgūdžiai
•
•
•
•
•
Techniniai įgūdžiai - skirti konceptualioms ir
praktinėms komandos narių žinioms.
Administraciniai įgūdžiai – nurodymų
formulavimas ir įvykdymo priežiūra.
Tarpasmeniniai įgūdžiai - bendradarbiavimo
organizavimas ir konfliktų valdymas.
Sprendimų priėmimo ir problemų sprendimo
įgūdžiai.
Gebėjimo dirbti komandoje įgūdžiai
64
Veiklinės (į rezultatą orientuotos) komandos
modelis
Veiklos rezultatai
Problemos
sprendimo/ Bendra/
Nedaugelio/
Techniniai
Individuali.
Funkciniai
Tarpasmeniniai
ĮGŪDŽIAI
Kolektyvinio
darbo
produktas
Konkretiems tikslams.
Bendram požiūriui.
Prasmingas paskirčiai.
ATSAKOMYBĖ
Asmeninis
augimas
ĮSIPAREIGOJIMAS
65
VADOVO SAVYBIŲ UGDYMO METODŲ PASISKIRSTYMAS, PROCENTAIS
Įmonėse
Naudoti vadovo savybių ugdymo
metodai
Bendruomenėse
naudingi
nenaudingi
Demonstravimas
11,7
3,9
Seminarai, kursai
33,8
3,9
Studijos aukštojoje mokykloje
10,4
1,3
Diskusija
2,6
6,5
Paskaita
3,9
14,3
Ekskursijos
1,3
1,3
Konkursai
1,3
0,0
Imitaciniai žaidimai
5,2
6,5
Grupinis darbas
7,8
3,9
Videotreniruotės
Ugdymas neatsitraukiant nuo
pagrindinės veiklos
1,3
2,6
Mokymasis darbo vietoje
14,3
2,6
Praktinė patirtis
3,9
0,0
Savarankiškas mokymasis
9,1
3,9
Vadovo duoti patarimai
2,6
0,0
Mokomasis pokalbis
3,9
10,4
Vietiniai susirinkimai
0,0
1,3
naudingi
nenaudingi
Informacijos pateikimo metodai
Modeliavimo metodai
Kita (įrašykite)
66
3.4. Pasipriešinimas pokyčiams ir jo valdymas
INOVACIJŲ DIEGIMO ETAPAI
Aiškus pagrindinių sąlygų suvokimas ir galimybių
atpažinimas
Nuo inovatyvios idėjos atsiradimo iki laipsniško ir
visuotinio jos įsisavinimo
TRIKDŽIAI
Lėtumas, nepslankumas
Nėra pionierių, lyderių
Nėra poreikio ja pasidalinti, palyginti su kitais
požiūriais, išbandyti, praturtinti, sustiprinti ir suteikti
formą.
Neinicijuojamas kolektyvinis mąstymo procesas
Nuo inovatyvios idėjos prie projekto
Neatsiranda projekto rengimo iniciatorius
Menki gebėjimai
Mažas suinteresuotų asmenų ir institucijų ratas
Nuo projekto prie įgyvendinimo
Nėra tinkamų įgyvendinimo prielaidų
Neieškoma tokių ar kitokių prielaidų
Didelė rizika
Gyvybingi pokyčiai
Paklausa?
Finansavimas?
Tęstinumas?
Inovatyvaus proceso sėkmės ir nesėkmės
Nepakankama sėkmių ir ypač nesėkmių analizė
Priešiškumo įveikimas, siekiant sukurti reikiamą
Nesukuriamas tinkamų kontaktų tinklas
sinergiją
Menkas vykdytojų autoritetas
67
Priešiškumo įveikimas, siekiant sukurti
reikiamą sinergiją
•
Pagrindinė priežastis slypi nesugebėjime sukurti reikiamų kontaktų tinklą.
•
Inovatyvi veikla dėl įvairių priežasčių gali susilaukti opozicijos kritikos:
inovacija daugiau ar mažiau laužo “egzistuojančias taisykles” ir kultūrines
elgsenos būdus. Nuo proceso eigos pradžios atsiranda netikėtų priešininkų
kurie subtiliai naudodami galią ar įtaką bando vienytis kovai prieš suplanuotas
veiklas.
Galiausiai inovacijų proceso sėkmė dažnai priklauso nuo to, kaip į šią opoziciją
yra reaguojama.
Sugebėti “apeiti” opoziciją ar su ja susitarti yra didelis menas, kurio
išmokstama dažniausiai per praktinius įgūdžius.
•
•
•
•
•
Tačiau ar vietos veikėjai negali įvaldyti panašaus pobūdžio priemonių
gilindami proceso suvokimą ir sistemiškai nagrinėdami problemą?
Kaip per trumpą laiką įgyti reikiamus socialinius gebėjimus, per daug dažnai
nepatiriant nesėkmių?
“Jautrus” ir sėkmingas bendravimas su priešiškai nusiteikusiais reikalauja
išmanyti priežastis, skatinančias opoziciją ir sąjungas nuolat persigrupuoti. Tai
taip pat reiškia, kad turi būti žinomi pagrindiniai socialiniai procesai, kuriais yra
paremta inovacija.
68
VKV principai
1. Komandinis darbas, kai visi dalyvauja kokybės gerinimo
procese;
2. Bendros integruotos sistemos sukūrimas, kai ji jungia į
visumą visus padalinius;
3. Kokybės nustatymas, kai kokybė aiškiai apibūdinama
kiekvienam objektui, padaliniui.
4. Nepaliaujamas kokybės gerinimas, kai išsiaiškinamos
esamos priežastys ir organizuojamas nenutrūkstamas ir
nesibaigiantis kokybės gerinimo procesas.
5. Veiksmingumo nuolatinė kontrolė.
69
Pasipriešinimo visuotinei kokybės vadybai veiksniai
ar galima analogija bendruomenių plėtros vadyboje?
Varomoji jėga
Klientų
reikalavimai;
Konkurencija;
Įmonės tikslai;
Standartai;
Ekonominė
situacija
VKV
Kintami pasipriešinimo
veiksniai
Sąnaudų augimas;
Nepakankama kompetencija,
suvokimas;
Personalo kvalifikacija;
Investicijų augimas
Pastovūs pasipriešinimo
veiksniai
Darbuotojų tingumas;
Inertiškumas;
Nepakankamas įžvalgumas;
Nepasitikėjimas koncepcija
Pasiektas lygis
70
Prielaidos konfliktams
Konfliktas (lot. conflictus – susidūrimas) – priešingų
pažiūrų, interesų, elgesio motyvų, siekių priešstata dėl
ribotų išteklių paskirstymo, tikslų, vertybių ir pan.
Skiriamos sekančios konfliktų kilimo prielaidos:
• Riboti ištekliai;
• Darbų sąsajos;
• Skirtingi tikslai;
• Vertybinės nuostatos;
• Išsilavinimas ir kultūra;
• Netiksli informacija;
71
Konflikto modelis
Valdymo situacija
Konflikto
šaltiniai
Galimybė
konfliktams kilti
Konflikto
valdymas
Konfliktas įvyko
Reakcija į
situaciją
Konfliktas
neįvyko
Konflikto
padariniai
72
Konfliktų tipai
Konfliktai gali būti dviejų tipų:
• Funkcinis arba konstruktyvus – didina
organizacijos veiksmingumą;
• Disfunkcinis arba destruktyvus – mažina
organizacijos veiksmingumą.
Praktikoje grynai funkcinio ar disfunkcinio konflikto
tipo nebūna. Vyrauja daugiau ar mažiau vienas ar
kitas, tai reiškia, kad konfliktinėje situacijoje
visada pasireiškia abiejų tipų požymiai.
73
Konfliktų rūšys
• Vidinis konfliktas – pasireiškia tada, kai darbui keliami
prieštaringi reikalavimai, gamybos reikalavimų
nesuderinamumas su asmeniniais interesais;
• Asmeninis konfliktas - pasireiškia tada, kai nesutampa
asmeniniai darbuotojų požiūriai, ar atskirų padalinių
veiklos interesai;
• Asmens konfliktas su grupe - pasireiškia tada, kai vienos
grupės narys užima skirtingą nei grupės poziciją ar
nesilaiko grupės priimtų sutarimų ar elgesio normų;
• Tarpgrupinis konfliktas - pasireiškia tada, kai nesiseka
suderinti pagrindinius organizacijos tikslus, požiūrius ir
pan., tarp vadovų ir štabų.
74
Konfliktų valdymas
Konfliktai valdomi derybų procesu siekiant
sutarimo.
Todėl konfliktų valdymas – tai sprendimų priėmimo
visuma, koordinuojant derinimo būdus, technikas
ir metodus kompromisui ar sutarimui pasiekti.
Skiriami struktūriniai ir asmeniniai konfliktų
valdymo būdai
75
Struktūriniai
konfliktų valdymo būdai
•
•
•
•
Reikalavimų darbui išaiškinimas;
Koordinavimas ir integravimas;
Bendrų tikslų nurodymas, nustatymas;
Skatinimo sistemos panaudojimas.
76
Asmeniniai
konfliktų valdymo būdai
•
•
•
•
•
Vengimas – nepatekimas į konfliktinę situaciją;
Švelninimas – problemos užtušavimas, solidarumas;
Spaudimas – prievarta laikytis kurio nors vieno požiūrio;
Kompromisas – pritarimas požiūriui su išlygomis;
Problemos sprendimas – problema sprendžiama
išaiškinant tikslus, o ne sprendimų priėmimu.
77
Derybos
Konfliktų valdymo strategija – derybos.
Derybos – tai komunikacinių įgūdžių panaudojimas
ir derinimas, siekiant valdyti konfliktą ir pasiekti
abi puses tenkinantį rezultatą. Derybos siejamos
su sprendimų priėmimo procesu.
78
Derybų metodai
• Skirstomasis derėjimasis – derimasi dėl to,
kokią dalį gaus viena ir kita pusė;
• Integruojamasis derėjimasis – daroma
prielaida, kad egzistuoja daugiau nei vienas
sutarimo variantas, sudarantis sąlygas, kai abi
pusės laimi.
79
Derinimo ryšių dimensijos
• Horizontalus derinimas – leidžiantis šalims
prisistatyti, pareikšti savo ketinimus ir galutinėje
stadijoje įforminti sutarimus;
• Vidinis derinimas – vykdomas komandos (šalies)
viduje, pažymi komandos narių derinimo dimensijas
(sąlygas);
• Vertikalus derinimas – vyksta tarp derybinės
komandos ir savo organizacijos hierarchinės
struktūros;
• Išorinis derinimas – tarp derybinės komandos ir
suinteresuotų derybomis kitų išorės šalių.
80
Derinimo stadijos
• Pirma – atidarymo, tai pareiškimų ir ketinimų
pateikimas;
• Antra – lankstaus pasiruošimo stadija, tai
galimybių numatymas;
• Trečia – specifinių detalių pateikimo stadija.
81
Derybų sėkmę rezultuojančios procedūros
• Tikslus klausimų formulavimas ir pateikimas;
• Kitos šalies pareiškimų tikslinimas ir
atpasakojimas;
• Geresnis ir tikslesnis derinimo faktų
įsidėmėjimas nei kita šalis;
• Dažnas derinimo faktų reziumavimas;
• Derinimo klausimų perinterpretavimas savais
žodžiais.
82
Derybų sėkmę apsprendžiančios sąlygos
• Šalių atvirumas, dalijimasis informacija ir
rūpesčiais;
• Šalių pasitikėjimas viena kita;
• Abi šalys privalo demonstruoti lankstumą.
83
Literatūra ir informacija
• Kaimo plėtra ir inovacijos. Stebėjimo institucijos leidinys Nr. 2-1997,
Europos LEADER observatorija, Briuselis
• ATKOČIŪNIENĖ V. Kaimo pokyčių vadyba, ASU, 2011
• ALEKSANDRAVIČIUS A., ATKOČIŪNIENĖ V., BRAZIENĖ R., BARTKUTĖ D.,
LAMANAUSKAS A., SENKUTĖ L., PETKEVIČIŪTĖ V., SEŠKOVAS A. Kaimo
bendruomenių plėtra. Kolektyvinė monografija. Kaunas: Akademija, 2004
• Socialinės inovacijos kaimo plėtrai. Ats. red. A. Poviliūnas. Vilnius, 2008
• Kaimo plėtra ir inovacijos : [mokymo metodinė priemonė / mokslinė
redaktorė ir įvado autorė R. Petlickaitė]. Akademija (Kauno raj.) : [Lietuvos
žemės ūkio universiteto Leidybos centras], 2007.
• Šiaulių VVG strategija
• Informacija internete
84