Transcript General ok
VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS
VIETOS PLĖTROS STRATEGIJĄ ĮGYVENDINANČIŲ ASMENŲ MOKYMAS VšĮ EUROPOS REGIONINĖS POLITIKOS INSTITUTAS Lektorė Erika Ribašauskienė Kelmė, 2012 m. kovo 15 d.
SANTRUMPOS VVG - vietos veiklos grupė VPS – vietos plėtros strategija VP – vietos projektas EŽŪFKP - Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai KPP 2007-2013 m.
– Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.
programa
AKTUALUMAS Vietos veiklos vienu grupių (VVG) veiklos vertinimas laikomas iš svarbiausių jos vadybos elementų (Synthesis, 2006).
2007-2013 m. laikotarpiu vietos veiklos grupės gauna svari ą finansinę paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo vietos plėtrai (EŽŪFKP), taigi tiek VVG veiklos, tiek plėtros strategijos (VPS) įgyvendinimo vertinimo svarba dar labiau padidėja, nes būtina užtikrinti kuo efektyvesnį paramos lėšų panaudojimą.
MOKYMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI Tikslas
– suteikti pagrindines žinias apie vietos veiklos grupės veiklos vertinimo metodus ir vietos plėtros strategijos sklandžiai, skaidriai ir efektyviai organizuoti jos įgyvendinimą.
įgyvendinimo stebėseną, siekiant
• •
Uždaviniai:
pagilinti žinias apie LEADER metodo principus susipažinti su VVG veiklos vertinimo pagrindiniais principais, modeliais, susipažinti su jų taikymo galimybėmis VPS įgyvendinimo stebėsenos pagrindiniais principais ir informacijos panaudojimo galimybėmis.
SĄVOKOS Monitoringas
žmogaus ( angl.
sveikatos monitoring) sistemingas sistemingai parinktose vietose) tam tikro svarbaus (nuolatinis ar periodinis; reiškinio (aplinkos taršos būsenos, švietimo sistemos kokybės ir kt.) stebėjimas, , renkant informaciją , Monitoringui reikalingą sistemos valdymui, reiškinių paieška ir aptikimas.
dažnai priskiriamas ir po to sekantis tolimesnės raidos bei galimų poveikių prognozavimas .
Monitoringui paprastai reikalingi kvalifikuoti ją apibendrinti bei techninė įranga.
žmonės, gebantys rinkti informaciją ir Lietuvių kalboje monitoringas dar vadinamas ir stebėsena. Daug kur siūloma monitoringą vadinti stebėsena. Tačiau nemažai specialistų su tuo nesutinka, laiko tai netinkamu atitikmeniu.
Prieštaravimai grindžiami tuo, kad dažnai monitoringas apima ne tik patį stebėjimą, bet ir susijusį prognozavimą, tam tikrų išvadų darymą. Tai yra, monitoringas dažnai yra daugiau, negu tik stebėjimas.
VVG VEIKLOS VERTINIMAS
LEADER IR PARTNERYSTĖ
Įgyvendinant LEADER kaimo vietovėje susikuria partnerystė, galinti inicijuoti veiklą ir ją valdyti
Konkrečioje teritorijoje partnerystė turi VIETOS VEIKLOS GRUPĖS (VVG) formą
VVG veikia laikydamasi LR Konstitucijos, LR Asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, savo veiklą grindžia įstatais
PARTNERYSTĖ REIKALINGA
sujungti atskiras bendruomenės, kaimo verslo ir iniciatyvas vietos problemoms gyventojų viešojo grupių sektoriaus spręsti (kaimo atstovų)
ryšiams tarp atskirų kaimo plėtros veikėjų užtikrinti
naujam požiūriui į vietos išteklių (gamtinių, materialinių finansinių ir žmogiškųjų) panaudojimą skatinti
lankstesniam, labiau plėtros valdymui vietovės specifikai pritaikytam kaimo
VVG VAIDMUO
Nacionalinė ir regioninė valdžia Dialogas
Sieja iniciatyvas ir interesus
Vietos veiklos grupė Dialogas
Rengia ir įgyvendina vietos plėtros strategiją
Kaimo bendruomenės
VVG TIKSLAI
pagal savo veikos atstovaujamame kompetenciją ir galimybes skatinti kaimo plėtrą regione.
Aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant regioninius kaimo plėtros planus bei programas telkti suinteresuotų vietos valdžios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas ieškant tinkamiausių sprendimų kaimo ekonominei ir socialinei gerovei kelti skatinti ir palaikyti vietines kaimo apsaugos, žmonių iniciatyvas verslo, gamtos švietimo, kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse teikti pasiūlymus vietos ir nacionalinėms institucijoms bei organizacijoms dėl kaimo plėtros planų kūrimo ir įgyvendinimo organizuoti kaimo plėtros dalyvių švietimą ir mokymą organizuoti ir teikti įgyvendinti paramą kaimo bendruomenių projektams ir iniciatyvoms skatinti bendradarbiavimą su kitomis visuomeninėmis nacionalinėmis tarptautinėmis organizacijomis bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje ieškoti naujoviškų ir efektyvių būdų vietos žmogiškiesiems, kultūriniams, gamtiniams ir kitiems materialiems bei nematerialiems ištekliams panaudoti atstovaujamo regiono kaimo vietovių plėtrai
PAVYZDINĖ VVG ORGANIZACINĖ-ADMINISTRACINĖ STRUKTŪRA
VALDYBA
Vietos projektų vertintojas, -ai Viešųj ų pirkim ų komisi ja
VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VADOVAS Administratorius
Ryšių su bendr uomen ėmis ir moky mų darbo grupė Ekono minės veiklo s įvairini mo darbo grupė Kaimo atnauji nimo darbo grupė Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo prižiūrėtojas
Finansininkas
Tarpta utinio bendr adarbi avimo darbo grupė
ORGANIZACIJŲ VEIKLOS VERTINIMO TEORINIAI MODELIAI (1) Organizacijų veiklos vertinimo modeliai tebelaikomi vadybos teorijos naujove. Populiariausi iš jų:
Subalansuotųjų rodiklių
(Kaplan, Norton, 1996)
(vertinimo aspektai: finansinis ir nefinansinis pasitekinimas, mokymasis ir inovacijos, procesai – klientų įmonės viduje)
Valdymo pulto Veiklos prizmės
Vertinimo matricos Paslaugų kokybės
Nuolat kuriami nauji modeliai
ORGANIZACIJŲ VEIKLOS VERTINIMO TEORINIAI MODELIAI (2)
Kito, pastaruoju metu prizme autoriai populiarėjančio modelio, pavadinto ―Veiklos siūlo išskirti visai kitokius vertinimo aspektus.
Vertinant įmonės veiklą pagal jų modelį, veiklos vertinimo prizmės sienos - vertinimo aspektai - yra penki . Jie turi atspindėti atsakymus į šiuos klausimus (Neely, Adams, Kennerley, 2002): I aspektas.
Suinteresuotų asmenų pasitenkinimas.
Kas yra pagrindiniai lūkesčiai?
įmonės veikla suinteresuoti asmenys, kokie jų poreikiai,
II aspektas. Strategijos.
Kokia strategija reikalinga įmonei, kad užtikrintų svarbiausių suinteresuotų asmenų poreikių ir lūkesčių patenkinimą?
III aspektas. Veiksmai.
Kokie veiksmai turi būti atlikti, kad strateginiai sprendimai būtų įgyvendinti?
IV aspektas.
Galimybės.
Kokių galimybių reikia, kad būtų įvykdyti numatyti veiksmai?
V aspektas.
Suinteresuotų asmenų indėlis.
Koks suinteresuotųjų asmenų indėlis?
ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KOMPLEKSINIO VERTINIMO MODELIS (1) Atsiliepdami į praktinius organizacijų poreikius mokslininkai sukūrė atskirą veiklos vadybos teoriją ir jos atšaką organizacijų veiklos kompleksinį vertinimą, kuri apjungė į vientisą metodologiją geriausius, praktikos patikrintus elementus, veiklos vertinimo būdų: iš įvairių
tradicinės kontrolės, kuomet tikrinama, ar veikla atitinka standartus
strateginio valdymo projektų vertinimo metodologijos nuomonių tyrimo ir t.t.
ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KOMPLEKSINIO VERTINIMO MODELIS (2) Pagrindinis organizacijos vertinimo modelio veiklos kompleksinio uždavinys – pasiūlyti vadovams, kokius veiklos aspektus privaloma vertinti. Parenkant šiuos aspektus, kiekvieno modelio autoriai stengiasi išsiaiškinti, kokie tikslai ir sėkmės veiksniai, būdingi tos rūšies organizacijoms dabartiniu laikotarpiu.
Apibendrinti veiklos tikslai bei sėkmės veiksniai dažniausiai ir siūlomi laikyti svarbiausiais vertinimo aspektais. Parenkama keletas tokių vertinimo aspektų (3 –8) ir jie laikomi pagrindiniais kriterijais, pagal kuriuos sprendžiama, ar organizacija veikia gerai, ar blogai.
KOMPLEKSINIO VEIKLOS VERTINIMO MODELIO BRUOŽAI
siekti veiklos vertinimą atspindėti ne atsitiktinai parinktais rodikliais, bet juos pasirinkti pagal tam tikrą sistemą, pagrįstą keletu veiklos vertinimo parenkami veiksniais aspektų, ir juos išmatuojančių rodiklių, kurie turi būti glaudžiai susiejant juos su organizacijos veiklos sėkmės bei konkrečiais strateginiais tikslais, išsikeltais vertinamuoju laikotarpiu
naudoti kuo mažesnį rodiklių, charakterizuojančių veiklą, skaičių, kad esminių rodiklių analizės dėka galima būtų priimti konkrečios organizacijos valdymo tobulinimui svarbius naudojant ne daugiau kaip 25 –30 rodiklių) sprendimus (pvz.
populiarusis Subalansuotųjų rodiklių modelis, net ir didžiulėse korporacijose rekomenduoja visą įmonės veiklą stengtis įvertinti
VVG VEIKLOS VERTINIMO MODELIAI
Nepaisant nuolat akcentuojamos VVG veiklos vertinimo svarbos, dar labai trūksta vertinimo modelių ir metodikų, pritaikytų tokiam specifiniam organizaciniam dariniui kaip VVG.
Plačiausiai ES žinomas VVG veiklos vertinimo modelis, sukurtas Heimo Keränen (2003), skirtas suomių VVG savęs vertinimui, remiasi projektų vertinimo metodologija, paplitusia praeito amžiaus 7 dešimtmetyje, ir skirtas atskirų projektų vertinimui
Pastaruoju metu vis bet plius ir pelno plačiau taikoma, vertinant veiklą ne tik verslo, nesiekiančiose kompleksinio vertinimo teorija.
organizacijose, įmonių veiklos Ją VVG veiklos vertinimui adaptuoti rekomenduoja ir Europos Komisija ataskaitoje, pateikiančioje Leader programų įvertinimų sintezę (Synthesis, 2006)
KAM GALI BŪTI NAUDOJAMOS VERTINIMO IŠVADOS?
Vertinimo tikslas –
• •
išmatuoti visus svarbiausius VVG veiklos aspektus ir to dėka surasti stipriąsias ir silpnąsias VVG veiklos puses išsiaiškinti kiek VVG narių veiksmai atitinka įvairiuose teisiniuose –normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus Tokia kompleksinė veiklos analizė padeda:
•
suvokti, kas jau nuveikta, ir kur slypi veiklos tobulinimo rezervai
•
gali būti naudojama tiek pačios VVG veiklos tobulinimo tikslams, tiek ir priimant sprendimus dėl VVG veiklos rėmimo ateityje, atsižvelgiant į jos veiklos apimtis ir kokybę per vertinamąjį laikotarpį
KOKIE VVG VEIKLOS VERTINIMO PRINCIPAI?
VVG veiklos vertinimo modelis turėtų būti grindžiamas:
•
bendraisiais VVG bei veiklos panašaus tipo organizacijų sėkmės veiksniais
•
ES paramos 2007 –2013 m. programavimo laikotarpiu Lietuvos VVG keliamais reikalavimais
•
VVG veiklos patirtimi
KOKIE PAGRINDINIAI VVG VEIKLOS SĖKMĖS VEIKSNIAI?
• • • • • • • • • • •
Integruotos ir subalansuotos kaimo raidos siekis Pasirinktos vietos plėtros strategijos atitikimas regiono gyventojų poreikiams Kuo didesnės visuomenės dalies įtraukimas į VVG veiklą Idėjinė motyvacija, pasireiškianti darbu savanoriškais pagrindais, nesiekiant už jį atlygio Bendradarbiavimo su socialiniais-ekonominiais partneriais Vadybiniai ir administraciniai kokybė gebėjimai, valdant grupės veiklą VVG narių kompetencija, užtikrinanti jiems paskirtų užduočių atlikimą Sugebėjimas pritraukti veiklai reikalingas lėšas iš įvairių šaltinių Tarptautinių ir tarpregioninių ryšių dėka įgyjamos žinios bei iš kitų teritorijų pritraukiamos finansinės investicijos ir žmogiškieji ištekliai Noras mokytis ir lavinti įgūdžius Ryžtas diegti naujoves, naujovių diegimas grupės viduje
Modifikuota pagal : B abravičienė, 2007; Gumbrevičienė, 2008; Hasanagas & Real, 2004; Liebler & Ferri, 2004; McDowell, 2003; OECD, 2006; Stakėnienė, 2007
VVG VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ MATRICA Vertinimo aspektai Visa VVG veikla Veikla skirta darniam vystymui lygioms galimybėms regioninei plėtrai informacinei visuomenei IŠTEKLIAI PROCESAS PASIEKTI REZULTATAI
SVARBIAUSI VVG VEIKLOS VERTINIMO ASPEKTAI IR VEIKSMAI JIEMS VALDYTI Vertinimo aspektai Veiksmai jiems valdyti IŠTEKLIAI PROCESAS PASIEKTI REZULTATAI
• • • • •
išteklių paieška gyventojų skatinimas domėtis ir dalyvauti kaimo raidos procesuose v adybos ir administravimo gebėjimų ugdymas naujų vadybos metodų diegimas bendradarbiavimo VVG viduje ir su išorės partneriais stiprinimas
•
gyventojų lūkesčius ir poreikius atitinkančių strateginių tikslų parinkimas
IŠTEKLIŲ VERTINIMO ASPEKTAS Išteklių aspektas suprantamas kaip žmogiškųjų, finansinių ir materialiųjų išteklių, įtrauktų į VVG veiklą, kiekio ir kokybės vertinimas. Vertinant VVG veiklą išteklių aspektu siekiama išsiaiškinti, kaip pavyko į VVG iniciatyvas įtraukti vietos gyventojus ir užsienio bei kitų Lietuvos regionų atstovus, kiek žmonės motyvuoti dirbti iš idėjinių paskatų, negaudami už tai atlygio, kiek ir kokių rūšių išteklių pavyko gauti, analizuojama, ar tinkama kokybė, ieškoma neišnaudotų rezervų.
jų struktūra,
PROCESO VERTINIMO ASPEKTAS Proceso vertinimo aspektas skirtas sekasi organizuoti VVG išsiaiškinti, kaip darbą, ir kokie VVG atliktos veiklos mastai.
VVG nuveiktų darbų, inicijuojant ir įgyvendinant įvairius projektus, apimtį ir visų procesų eigos sklandumą nusakančiais rodikliais, analizuojant, ar pavyksta Šis vertinimo aspektas matuojamas laiku panaudoti turimas lėšas, bendradarbiavimo organizacijos viduje VVG (ypač tarp narių, atstovaujančių viešąjį ir privatų sektorių) ir su socialiniais-ekonominiais partneriais vadybinius ir administracinius kokybę, gebėjimus, valdant turimus žmogiškuosius, finansinius ir materialius išteklius.
PASIEKTŲ REZULTATŲ VERTINIMO ASPEKTAS Vertinant VVG veiklą pasiektų rezultatų aspektu turi būti siekiama išmatuoti svarbiausius VVG veiklos padarinius bei jų poveikį regiono ekonominei ir socialinei raidai. Atliekant vertinimą pagal šį VVG veiklos aspektą remiamasi sėkmingai įgyvendintų projektų skaičiumi, jų pasiekimų, rezultato ir poveikio dydžiu bei jo atitikimu planinėms užduotims.
SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ REIKŠMES? (1) Atliekant VVG veiklos vertinimą iškyla dar vienas svarbus klausimas, susijęs su geros veiklos etalono pasirinkimu, nes joks vertinimas neįmanomas be palyginimo. Teigdami, kad VVG veikla gera ar bloga, o taip pat, kad ji pagerėjo ar pablogėjo, visada turime nurodyti, su kuo lyginame.
Sisteminiu požiūriu egzistuoja tik trys, iš esmės skirtingi lyginimo tikslai: 1. palyginti naujas VVG veiklos charakteristikas su senomis, t. y.
savo pačios pasikeitimą per laiką 2. palyginti VVG veiklos charakteristikas su su įvertinti kitų panašių VVG veiklos charakteristikomis 3.
pasiektus rezultatus palyginti nustatytais veiklos standartais su planinėmis užduotimis arba
SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ REIKŠMES? (2) Vertinimo aspektai IŠTEKLIAI Rodiklio reikšmės pasikeitimas lyginant su baziniais metais
+
Rodiklio reikšmė lyginant su kitomis VVG Planinės rodiklio reikšmės įgyvendinimo procentas
+
PROCESAS
+ +
PASIEKTI REZULTATAI
+
Rezultatai laikytini pasiektais, jei procentas ne planinės rodiklio reikšmės įgyvendinimo mažesnis kaip 80 proc.
KAIP VERTINTI PLANINIŲ RODIKLIŲ REIKŠMIŲ ĮGYVENDINIMO POVEIKĮ? Planinių rodiklio reikšmių įgyvendinimo procentas < 5 5-25 26-50 51-80 > 80 Poveikis veiklos bankrotas grėsmė veiklos tęstinumui ženklus veiklos pablogėjimas nedidelis veiklos pablogėjimas veiklos rezultatai pasiekti
Modifikuota pagal : A. Wynne
VERTINIMO STRUKTŪRINĖS DALYS
•
Kiekybinis vertinimas VVG kaupiami statistiniai duomenys, oficiali Lietuvos statistika Atliekama vertinimo ir dinamikos analizė rodiklių skaitinių reikšmių dydžio
•
Kokybinis vertinimas VVG atstovaujamos teritorijos duomenys gyventojų apklausos
KADA ATLIKTI VERTINIMĄ?
•
kasmet
•
įpusėjus vietos plėtros strategijos įgyvendinimą (tarpinis vertinimas)
•
baigus vietos plėtros (galutinis vertinimas) strategijos įgyvendinimą
VVG VEIKLOS VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMO ETAPAI 1 etapas. VVG
veiklą charakterizuojančių kiekybinių rodiklių analizė (surenkamos pagrindinių kiekybinių rodiklių skaitinės reikšmės ir atliekama pirminė jų pasikeitimų per analizuojamą veiklos laikotarpį analizė)
2 etapas. VVG veiklos
kokybės analizė (šis etapas grindžiamas apklausa, kurios metu išreiškiama kiekvieno apklausos dalyvio asmeninė nuomonė apie VVG veiklą)
3 etapas. VVG veiklos specifikos
kokybiniai rodikliai išryškinimas (šiame vertinimo etape analizuojami struktūrizuoti pagal horizontaliuosius ES struktūrinės paramos prioritetus visuomenės) (darnaus vystymo, lygių galimybių, regioninės plėtros, informacinės
4 etapas. VVG veiklos
stiprybių ir silpnybių išsiaiškinimas (atliekama ankstesnių etapų metu surinktų kiekybinių ir kokybinių rodiklių reikšmių apibendrinta analizė. Jos metu atrenkami rodikliai signalizuojantys apie VVG veiklos Veiklos silpnąsias ir stipriąsias puses.
silpnąsias puses nurodys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės pablogėjo lyginant su praeitimi arba yra žymiai mažesnės nei kitose panašiose VVG, bei rodikliai, kurių faktinės reikšmės mažesnės už planines. Veiklos stipriąsias puses nurodys išteklių ir proceso aspektus charakterizuojantys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės yra geresnės nei kitose panašiose VVG arba žymiai pagerėjo lyginant su praeitimi, bei pasiektų rezultatų rodikliai, kurių faktinės reikšmės atitinka planines užduotis)
VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI APSPRENDŽIANTYS VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS GAIRES
•
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa, (2007).
http://www.zum.lt/min/ failai/Oficialus_KPP_2007-2013_bendroji_dalis_ final1vert LT. pdf -
•
Lietuvos kaimo metodo įgyvendinimas“ priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklės patvirtintos LR Žemės ūkio ministro 2007 m.
plėtros 2007-2013 metų programos krypties ,,LEADER gruodžio 12 d įsakymu. Nr. 3D-549
•
Bendrosios
Common stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas, 2007 (The Monitoring and Evaluation Framework (CMEF), Guidance document, EC, Directorate General for Agriculture and Rural Development, 2007)
VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS KONSTRAVIMO PRINCIPAI N VP rodikliai K VP rodikliai Z VP rodikliai VPS įgyvendinimo priežiūros rodikliai VPS įgyvendinimo priežiūros rodikliai VP įgyvendinimo priežiūros rodikliai KPP 2007-2013 m.
IV krypties įgyvendinimo priežiūros rodikliai N VPS rodikliai K VPS rodikliai Z VPS rodikliai KPP 2007-2013 m. įgyvendinimo priežiūros rodikliai
VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (1) Eil. Nr.
Rodikliai
1.
1.1.
1.2.
Vietos projektai, kuriems paramą skiria VVG pagal KPP 3 krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones (vnt.):
Vietos projektai pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ Vietos projektai pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ 1.3. Vietos projektai pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ 1.4.
Vietos projektai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ 1.5.
Vietos projektai pagal kitas vietos plėtros strategijoje numatytas priemones ( aiškiai išvardinkite priemones)
2. Paramos gavėjų skaičius (vnt.):
2.1.
2.2.
2.3.
2.4.
2.5.
Paramos gavėjai pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ Paramos gavėjai pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ Paramos gavėjai pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ Paramos gavėjai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ Paramos gavėjai pagal kitas vietos plėtros strategijoje numatytas priemones ( aiškiai išvardykite priemones)
Prieš VPS įgyvendinimą Po VPS įgyvendinimo
VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (2) Eil. Nr.
3.
3.1.
3.2.
4.
5. 6.
7.
8.
8.1.
Rodikliai Bendra investicijų suma priemonei „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (Lt):
Bendra investicijų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo atnaujinimu Bendra investicijų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo paveldu
Kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi kaimo atnaujinimo vietos projektai, skaičius (vnt.) Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius (vnt.) Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius (vnt.) Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdžio komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių skaičius (vnt.) Sukurtų darbo vietų skaičius (vnt.):
Sukurtų darbo vietų vyrams skaičius 8.2.
Sukurtų darbo vietų moterims skaičius 8.3.
9.
10.
11.
Sukurtų darbo vietų jauniems (iki 30 metų) asmenims skaičius
Vietos projektų pobūdis (proc.):
– pelno – ne pelno
Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais, skaičius (procentais nuo visų VVG teritorijos gyventojų) Įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius (vnt.) Prieš VPS įgyvendinimą Po VPS įgyvendinimo
PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo vnt.
Tikslas reikšmė 2013 m.
Produkto Rezultato Poveikio Kaimų, kuriuose vykdomi kaimo atnaujinimo ir plėtros projektai, skaičius Kaimo atnaujinimo projektų skaičius pagal investicijų pobūdį:
sutvarkyta ir (arba) sutvarkyta kaimo sukurta viešųjų erdvių, išsaugota ir atnaujinta kultūrinio kraštovaizdžio komponentų, sutvarkyta privažiavimų pastatyta, rekonstruota, suremontuota, pritaikyta, vietovėms svarbių statinių ar objektų įsteigta tradicinių amatų centrų
Kaimo gyventojų, kurie naudojasi pagerintomis paslaugomis, skaičius Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais dalis) Migracijos saldo*
kaimų skaičius projektų skaičius gyventojų skaičius gyventojų dalis, proc. 1000 gyventojų * Migracijos saldo mirusių skaičius (y) apskaičiuotas pagal formulę ((gyventojų skaičius )) / vidutinio metinio gyventojų skaičiaus (y).
(1/01/y+1) – gyventojų skaičius (1/01/y) ) – (gimusių skaičius (y) –
PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Kaimo gyventojų saviraiškos galimybių didinimas“ Rodiklio tipas Produkto Rezultato Poveikio Rodiklis Matavimo vnt.
Tikslas reikšmė 2013 m.
Paramą gavusių projektų skaičius
pagal investicijų pobūdį: paremta socialinių, kultūrinių kaimo gyventojų ir organizacijų iniciatyvų
projektų skaičius
paremta švietėjiškų, pažintinių kaimo gyventojų veiklų
Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais, skaičius Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų, teigiančių, kad pagerėjo kaimo socialinė kultūrinė aplinka, dalis) gyventojų skaičius gyventojų dalis, proc. Migracijos saldo* 1000 gyventojų
priemonė ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ Rodiklio tipas PRIEŽIŪROS RODIKLIAI Rodiklis Matavimo vnt.
Tikslas reikšmė 2013 m.
Produkto Paramą gavusių mikroįmonių skaičius pagal pareiškėjo statusą:
juridinis asmuo
projektų skaičius Rezultato Poveikio
fizinis asmuo
pagal amžių:
iki 30 metų 30 metų ir vyresni
pagal įmonės rūšį:
naujai įsteigtos jau veikiančios
pagal investicijų pobūdį:
paslaugoms amatams
Sukurtų darbo vietų skaičius iš viso* pagal lytį:
vyrai moterys
pagal amžių:
iki 30 metų 30 metų ir vyresni
Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais dalis) darbo vietų skaičius gyventojų dalis, proc.
29,4 5,9 5,9 17,6 41,2 Bent po vieną projektą buvo paremta kiekvienoje KB Paremti didesnės KB dalies projektai Paremti tik kai kurių KB projektai Paremti keli vienos kaimo bendruomenės projektai Neatsakė
Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %) labai didelis didelis vidutinis nežymus jokio nežinau A.Sukurta geresnė fizinė infrastruktūra (tvarkomi keliai, vandentiekis ir kt.) B. Sukurta geresnė socialinė infrastruktūra (steigiami/tvarkomi vaikų darželiai, mokyklos, stadionai ir kt.) C. Mažesni emigruojančių (išvykstančių) iš kaimo srautai D. Stipresnis bendruomeniškumo jausmas, aktyvesni vietos gyventojai E. Didesnis vietinių laisvalaikio organizavimo iniciatyvų skaičius (organizuojamos šventės, 3,8 10,0 10,3 8,0 19,2 3,7 43,3 48,3 28,0 15,4 22,2 23,3 24,1 28,0 26,9 14,8 13,3 13,8 32,0 30,8 55,6 6,7 4,0 3,8 3,7 3,3 3,4
Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %) labai didelis didelis vidutinis nežymus jokio nežinau A. Organizuojami kultūriniai renginiai, meno kolektyvų veikla, kūrybinės dirbtuvės B. Įsigyjamos kultūros veiklai reikalingos priemonės, stiprinama materialinė bazė C. Plėtojamas tradicinis menas ir amatai (plėtojama kalvystė, audimas, pynimas ir kt.) D. Atnaujinami ir šiuolaikiniams poreikiams pritaikomi kultūros paveldo objektai 6,7 12,9 7,1 3,7 33,3 32,3 14,3 29,6 36,7 22,6 28,6 18,5 16,7 25,8 25,0 25,9 3,3 3,2 21,4 18,5 3,3 3,2 3,6 3,7 E. Puoselėjamas nematerialus paveldas (saugojamos tarmės ir kt.) 11,1 7,4 40,7 29,6 11,1
Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %) labai didelis didelis vidutinis nežymus jokio nežinau A. Didesnės kaimo gyventojų pajamos B. Reklamuojamos vietos prekės ir paslaugos C. Plėtojamas vietos turizmas D. Sudarytos galimybės kaimo gyventojams dirbti ne žemės ūkio sektoriuje E. Sudarytos geresnės sąlygos realizuoti vietos produktus (įrengiamos prekyvietės, amatų centrai, perdirbimo cechai ir kt.) 6,9 3,7 11,5 19,2 3,7 23,1 11,5 11,5 20,7 29,6 23,1 42,3 46,2 44,8 29,6 46,2 26,9 15,4 27,6 33,3 7,7 7,7 7,7 -
Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %) labai didelis didelis vidutinis nežymus jokio nežinau A. Didesnė aplinkosauginė savimonė (savanorystė tvarkant aplinką, šiukšlių rūšiavimas ir kt.) B. Plintantis ekologinis gyvenimo būdas(ekologinis ūkininkavimas, sveika gyvensena ir kt.) C. Gerinamas kraštovaizdis (valomi vandens telkiniai, kertami krūmai, šienaujamos pakrantės ir kt.) D. Tausojami gamtos ištekliai (saugomos vertingos teritorijos, taupomas vanduo ir kt.) E. Energetinių išteklių tausojimas (medžio, šiaudų granulių gamyba kurui, vėjo ir saulės energijos 10,3 7,1 24,1 21,4 33,3 18,5 11,1 34,5 28,6 30,0 25,9 14,8 13,8 32,1 30,0 29,6 37,0 17,2 10,7 6,7 25,9 37,0 10,3 7,1 -
100% 90% 0 0 6,9 9,7 13,8 0 17,2 3,4 6,9 80% 70% 45,2 40,6 44,8 44,8 37,9 45,2 60% 50% 51,7 40% 30% 82,8 59,4 54,8 51,7 51,7 48,3 20% 10% 41,9 34,5 0% Socialinė sritis dabar Socialinė sritis ateityje Kultūra dabar Kultūra ateityje Ekonomika dabar Ekonomika ateityje Aplinka dabar Aplinka ateityje Nesvarbi Nelabai svarbi Svarbi Labai svarbi
SOCIALINĖ SRITIS 1. Fizinės infrastruktūros gerinimui (kelių, vandentiekio ir nuotekų tinklų tvarkymui ir kt.) Pasirinkusiųjų respondentų dalis, proc. 28,4 25,3 2.
Bendruomeniškumo aktyvinimui stiprinimui, kaimo gyventojų 3. Socialinės infrastruktūros gerinimui (vaikų darželių, mokyklų, stadionų, aikštynų 15,8 4. Emigruojančių (išvykstančių) kaimo gyventojų srautų mažinimui 5. Vietinių laisvalaikio organizavimo iniciatyvų skaičiaus didinimui 15,8 14,7
KULTŪRA 1. Meno kolektyvų materialinės bazės stiprinimui 2. Tradicinio meno ir amatų plėtojimui (kalvystės, audimo, pynimo plėtojimui ir kt.) 3. Kultūros paveldo objektų atnaujinimui ir pritaikymui šiuolaikiniams poreikiams 4. Kultūrinių renginių organizavimui 5. Nematerialaus paveldo puoselėjimui (tarmės saugojimui, senųjų vietovardžių, garvių pavadinimų rinkimui ir užrašymui ir kt.) Pasirinkusiųjų respondentų dalis, proc. 26,3 24,2 24,2 17,9 7,4
EKONOMIKA 1. Kaimo gyventojų pajamų didinimui 2. Galimybių kaimo gyventojams dirbti ne žemės ūkio sektoriuje sudarymui 3. Geresnių sąlygų realizuoti vietos produktus sudarymui (prekyviečių, amatų centrų, perdirbimo cechų įrengimui ir kt.) 4. Vietos turizmo plėtojimui 5. Vietos prekių ir paslaugų reklamavimui Pasirinkusiųjų respondentų dalis, proc. 30,4 29,3 17,4 14,1 8,7
APLINKA 1. Kraštovaizdžio gerinimui (vandens telkinių valymui, krūmų kirtimui, pakrančių šienavimui ir kt.) 2. Aplinkosauginės savimonės didinimui (savanorystės tvarkant aplinką, šiukšlių rūšiavimo populiarinimui ir kt.) 3. Ekologinio gyvenimo būdo skatinimui (ekologinio ūkininkavimo, sveikos gyvensenos skatinimui ir kt.) 4. Energetinių išteklių tausojimui (medžio, šiaudų granulių naudojimui kuro gamybai, vėjo ir saulės energijos naudojimui ir kt.) 5. Gamtos išteklių tausojimui (gamtos požiūriu vertingos teritorijų saugojimui, vandens taupymui ir kt.) Pasirinkusiųjų respondentų dalis, proc. 29,5 27,4 16,8 16,8 9,5
35,3% 8,8% 35,3% 20,6% Siekiant užtikrinti papildomas pajamas bendruomenės nariams Siekiant didinti bendruomenės narių užimtumą Siekiant sudaryti galimybes kaimo bendruomenei kaupti lėšas savo veiklos tęstinumui Neatsakė
64,7% 5,9% 5,9% 23,5% Atstovaujami ne gyventojų, bet VVG atskirų socialinių grupių interesai Atstovaujami mažos gyventojų dalies VVG teritorijoje interesai Atstovaujami daugumos gyventojų VVG teritorijoje interesai Neatsakė
14,7% 5,9% 20,6% 58,8% Rengiant strategiją dalyvavo tik VVG nariai Gyventojai domėjosi strategijos rengimu, tačiau menkai jame dalyvavo Gyventojai aktyviai dalyvavo rengiant strategiją Neatsakė
100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 72,4 59,3 0 43,8 10,7 60,7 96 56,2 33,3 20,7 28,6 6,9 7,4 Ūkininkai Vietos verslininkai KB ir NVO Savivaldybė Kiti kaimo gyventojai Neaktyviai Gana aktyviai Labai aktyviai
Poveikio aspektai Kaimo gyventojų informavimas apie VPS įgyvendinimą (VP paraiškų surinkimą, reikalavimus pareiškėjams ir kt.) Su VPS įgyvendinimu susijusių darbų paskirstymas ir koordinavimas tarp VVG narių VVG narių kvalifikacijos tobulinimas ES ir nacionalinės finansinės paramos panaudojimas Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %) labai efektyvus efektyvus nei efektyvus, nei neefektyvus nelabai efektyvus neefektyv us nežinau 9,7 6,2 9,4 6,2 54,8 50,0 56,2 65,6 12,9 12,5 6,2 6,2 3,2 15,6 12,5 6,2 9,7 3,1 3,1 9,7 12,5 15,6 12,5
Poveikio aspektai VVG įvaizdžio formavimas (internetinė svetainė, VVG ženklo sukūrimas ir kt.) Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %) labai efektyvus efektyvus nei efektyvus, nei neefektyvus nelabai efektyvus neefektyv us nežinau 10,0 53,3 13,3 6,7 6,7 10,0 Visuomenės informavimas apie VVG veiklą Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas 9,4 3,1 56,2 43,8 3,1 21,9 15,6 9,4 6,2 3,1 9,4 18,8 Dalyvavimas VVG tinkle 6,2 53,1 12,5 9,4 3,1 15,6 Dalyvavimas Lietuvos kaimo tinklo veikloje 3,1 50,0 18,8 9,4 3,1 15,6