Transcript VIETOS BENDRUOMENIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLA IR SAVIVALDA
VIETOS BENDRUOMENIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLA IR SAVIVALDA
Doc. dr. Arimantas Račkauskas
KAS YRA SAVIVALDYB ĖS BENDRUOMENĖ?
Savivaldybės savivaldybės bendrais bendruomenė nuolatiniai viešaisiais – gyventojai, poreikiais, interesais santykiais susieti taryba ir kitais su savivaldybės viešojo administravimo funkcijas ir savivaldos teisiniais atliekančiais savivaldybės subjektais
KAS YRA GYVENAMOSIOS VIETOVĖS BENDRUOMENĖ?
Gyvenamosios vietovės bendruomenė – savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir kitais interesais (tenkindami šiuos poreikius, dalyvavimo interesus) formomis veikiantys tiesioginio (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikia per savo atstovus, bendruomenines organizacijas ir kt.)
KAS YRA BENDRUOMENINĖ ORGANIZACIJA?
Bendruomeninė organizacija – asociacija, kurios gyvenamosios steigėjai ir nariai yra vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius susijusius su gyvenimu interesus, kaimynystėje.
KAS YRA VIETOS BENDRUOMENĖS ORGANIZACIJA (BENDRUOMENĖS CENTRAS) ?
Vietos bendruomenes organizacija (Bendruomenės centras ) – nustatyta tvarka įregistruota daugiafunkcinė bendruomenės narių, gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje, nevyriausybinė organizacija, kartu su kitomis vietinėmis organizacijomis ir gyventojų grupėmis veikianti kaip tarpininkė ir organizatorė bendriesiems šios teritorijos bendruomenės narių interesams ir tikslams įgyvendinti.
KADA PRASIDĖJO VIETOS BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ JUDĖJIMAS?
KIEK VIETOS BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ TURIME?
Viena iš vietos bendruomeninių organizacijų atsiradimo priežasčių – pirmos savivaldos pakopos panaikinimas Lietuvoje 1995 metais.
Aktyviausias organizuotas bendruomeninis jud ėjimas šalyje prasid ėjo 2003 – 2004 metais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis šiuo metu veikia per 1800 vietos bendruomenini ų organizacijų
VIETOS BENDRUOMENINI Ų ORGANIZACIJŲ P AGRINDINĖS VEIKLOS Įvairių renginių organizavimas 76,7 %
Gyvenamosios aplinkos tvarkymas 66,7 % Socialinės paslaugos, pagalbos bendruomenės nariams teikimas 25,7 %
LIETUVOS VIETOS BENDRUOMENIŲ ORGANIZACIJŲ SĄJUNGOS (LVBOS) VEIKLA
2010.02.10 SEIME ĮVYKO KONFERENCIJA „VIETOS SAVIVALDA IR BENDRUOMENĖS LIETUVOJE“ LIETUVOS VIETOS BENDRUOMENIŲ ORGANIZACIJŲ SĄJUNGA (LVBOS) ĮREGISTRUOTA 2010-09-01 LVBOS STEIG ĖJAI: LIETUVOS (LKBS) KAIMO BENDRUOMENIŲ SĄJUNGA VILNIAUS BENDRUOMENIŲ ASOCIACIJA (VBA) KAUNO (KBCA) BENDRUOMENIŲ CENTRŲ ASOCIACIJA
2012 Į LVBOS PRIIMTA ŠIAULIŲ APSKRITIES BENDRUOMENIŲ KONFEDERACIJA ŠIUO METU LVBOS JUNGIA 1203 KAIMO IR MIESTO VIETOS BENDRUOMENINES ORGANIZACIJAS
LVBOS VEIKLOS PROGRAMA
LVBOS VEIKLOS TIKSLAI:
o
Koordinuoti jos narių – Lietuvos bendruomenių organizacijų veiklą; vietos
o
Atstovauti teisėtiems interesams bei juos ginti narių bendriesiems valdžios bei valdymo institucijose ar kitose organizacijose;
o
Skatinti Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų plėtrą ir tenkinti kitus vietos bendruomenių organizacijų viešuosius interesus;
o
Siekti realios savivaldos.
PAGRINDINIAI LVBOS UŽDAVINIAI
1. S tiprinti kaimo ir miesto bendruomenių partnerystės tinklą vietiniame ir nacionaliniame lygmenyse; 2. Organizuoti bendrus renginius, rengti bendrus projektus; 3.
Atstovauti bendriesiems narių interesams valdžios ir valdymo bei kitose institucijose nacionaliniame ir savivaldybių lygmenyse; 4.
Susitarimų ir sutarčių pagrindu bendrauti su savivaldos ir kitomis valdžios institucijomis, Lietuvos ir tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis; 5.
Rinkti ir skleisti informaciją apie vietos bendruomeninių organizacijų bei jų asociacijų veiklą, dalintis tarpusavyje gerąja patirtimi;
6.
Užtikrinti realų LVBOS funkcionavimą, ieškant alternatyvių jos veiklos finansavimo šaltinių, propaguojant savanoriškos veiklos idėjas vietos bendruomenėse; 7.
Pritraukiant Lietuvos ir užsienio organizacijų, fondų, verslo institucijų, fizinių asmenų lėšas ar kitokį turtą bendruomeninei veiklai vystyti ir koordinuoti; 8.
Siekti seniūnijų realaus savarankiškumo ir tapti formaliu valdžios institucijų partneriu, siekiant realios savivaldos; 9.
Siekti, kad būtų sudarytos sąlygos savivaldybių institucinių modelių įvairovei, atsižvelgiant į tai, kad mūsų kaimo, rajonų ir didžiųjų miestų savivaldybės yra labai skirtingos;
LVBOS PARTNERIAI
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ SENIŪNŲ ASOCIACIJA NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ INFORMACIJOS IR PARAMOS CENTRAS
KAS SIEJA VIETOS BENDRUOMENINES ORGANIZACIJAS IR VIETOS SAVIVALDYBĘ?
- GYVENAMOJI TERITORIJA - BENDRI VIEŠIEJI INTERESAI - BENDROS VEIKLOS PROGRAMOS (SAVIVALDOS, KAIMO PLĖTROS IR PAN.)
SADM BENDRUOMEN IŲ ORGANIZACIJŲ SOCIALINĖS PLĖTROS 2011-2013 METŲ PROGRAMA PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS 3,061 MLN. LT 1. Nustatyti bendruomenin ės veiklos paplitimą ir pobūdį.
1.1. Atlikti bendruomenių organizacijų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimą – 2011 m., 45.000 Lt
2. GERINTI SĄLYGAS BENDRUOMENIŲ ORGANIZACIJŲ SOCIALINĖS VEIKLOS VYKDYMUI: 2.1.
Finansuoti sėkmingai veikiančių bendruomenių organizacijų projektus, skirtus veiklos organizavimo palaikymui ir plėtrai 2011-2013 m. m. 2 660 000 Lt 2.2. Organizuoti bendruomeni ų atstovų mokymą socialinio verslumo skatinimo, kompetencij ų kėlimo vykdant socialinę veiklą ir savanoriškos veiklos vystymo srityse 2011-2013 m. m. 85 000 Lt
3.
Skatinti savivaldybių institucijų ir bendruomenių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą, gerosios patirties sklaidą: 3.1.
Organizuoti forumus, kuriuose savivaldybių institucijos ir bendruomenių atstovai galėtų dalintis gerąja bendradarbiavimo praktika ir kuriuose būtų pristatomi sėkmingi bendruomenių socialinės veiklos modeliai 2011 m. 30 000 Lt 3.2. S ocialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti parengtą savivaldybių bendruomeniškumo indeksą ir rekomenduoti savivaldybėms pagal jį įsivertinti bendruomeniškumo plėtrą 2011 m.
3.3. Kartu su mokslininkais parengti ir išleisti bendruomenės centro veiklos vietos bendruomenėje tipinio modelio aprašymą 2011-2012 m. m. 35 000 Lt
4. S katinti bendruomenių organizacijų tarpusavio komunikaciją ir veiklos viešinimą 4.1.
Sukurti bendruomenių organizacijoms sąlygas viešinti savo veiklą, dalintis informacija ir gerąja patirtimi internetinėje erdvėje bei finansuoti bendruomenių portalo administravimą 2011-2013 m. m. - 16 000 Lt 4.2. Finansuoti bendruomenių organizacijų asocijuotų struktūrų projektus 2011-2013 m. m. - 120 000 Lt
VIETOS BENDRUOMENIŲ SAVIVALDOS PROGRAMA - 2013 M. 8 MLN.LT
Tikslas – suteikti vietos bendruomenėms (per Vietos bendruomenių tarybas VBT ) galimybę priimti sprendimus dėl tų bendruomenių poreikiams skirtų lėšų panaudojimo (socialinėje, kultūrinėje, švietimo, aplinkosaugos ir kt. srityse)
VBT sudaromos iš vietos bendruomenės gyventojų atstovų (seniūnaičių), šioje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, šios teritorijos poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės institucijų, savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovų.
Vietos bendruomenių tarybų priimtus sprendimus dėl joms numatytų lėšų panaudojimo įgyvendina savivaldybių administracijos (pvz., per seniūnijas)
VIETOS BENDRUOMENINĖ ORGANIZACIJA IR/AR SENIŪNAITIS?
Kas geriau atstovauja vietos bendruomenės interesus?
Kas optimalu? Konkurentai ar partneriai?
Ar seniūnaitis – vienas iš vietos bendruomeninės organizacijos lyderių?
GYVENAMOSIOS VIETOV ĖS BENDRUOMENĖS ATSTOVO – SENIŪNAIČIO STATUSAS 1. Seni ūnaitijų projektą rengia seniūnas, tvirtina savivaldyb ės taryba; 2. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti seniūnaitijų gyventojai, nevyriausybin ės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje; 3. Seni ūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventoj ų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime atviru balsavimu; 4. Seni ūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventoj ų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus; 5. Seni ūnaitis renkamas 2 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais.
SENI ŪNAIČIO TEISĖS IR PAREIGOS 1) atstovauja seni ūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldyb ės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikian čiose valstybės įstaigose; 2) skatina seni ūnaitijos gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietov ės teritoriją (kelius, gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastrukt ūros objektus), plėtoti ir organizuoti kaimo (miesto, miestelio) kult ūrinį ir sportinį gyvenimą; 3) prireikus dalyvauja organizuojant gyventoj ų apklausas ir gyventoj ų susitikimus su tarybos nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi, kitais savivaldyb ės ir valstybės institucijų atstovais; 4) turi teisę gauti informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldyb ės administracijos ir jos struktūrinių padalinių, kitų savivaldyb ės viešojo administravimo subjektų, Vyriausybės atstovo funkcijas ir darbo laik ą;
5) T uri teisę gauti savivaldybės institucijų parengtus teisės aktų projektus ir priimtus teisės aktus, susijusius su seniūnaitijos gyventojais, dalyvauti savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų sprendimų variantus; 6) T eikia informaciją seniūnaitijos gyventojams apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir jos padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką ir darbo tvarką;
SENI ŪNAIČIŲ SUEIGA
1. Seni ūnaičiai gyvenamųjų vietovių bendruomenėms r ūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seni ūnaičių sueigoje; 2. Sueigoje seni ūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seni ūnijos veiklos programų, metinės seniūno veiklos ataskaitos įvertinimo ir svarsto kitus jiems svarbius klausimus. Seni ūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai; 3. Sueigoje seni ūnaičiai sprendžia dėl projektų (kaimo pl ėtros programų ir kt.), kuriuos teikia seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje esan čios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo;
2014. 04. 04 LVBOS PAREIŠKIMAS „DĖL SAVIVALDOS SISTEMOS ATKŪRIMO LIETUVOJE“ 2014.04. 11 LIETUVOS KAIMO PARLAMENTO REZOLIUCIJA “DĖL GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMO LIETUVOS KAIME“
BENDRUOMENINĖ ORGANIZACIJA TAIP PAT YRA PAGRINDINĖ SAVIVALDOS ORGANIZACIJA KAIME. SUSIKŪRUS KAIMO VIETOVĖJE BENDRUOMENĖS ORGANIZACIJAI SENIŪNAIČIO ATSTOVAVIMAS NAIKINAMAS, O JO FUNKCIJAS TURI ATLIKTI BENDRUOMENĖS ORGANIZACIJOS PIRMININKAS. SENIŪNAIČIAI RENKAMI TOSE KAIMO VIETOVĖSE, KUR NĖRA SUSIKŪRUSIOS BENDRUOMENINĖS ORGANIZACIJOS.
S UTEIKIANT ATSTOVAVIMO VIETOS GYVENTOJAMS STATUSĄ KAIMO BENDRUOMENĖS ORGANIZACIJAI , V IETOS SAVIVALDOS ĮSTATYME SIŪLOME ĮTEISINTI BENDRUOMENINĖS ORGANIZACIJOS PIRMININKO PAREIGAS , TEISES , ATSAKOMYBĘ BEI BENDRUOMENINĖS ORGANIZACIJOS KOLEGIALAUS VALDYMO ORGANO SUDĖTĮ , PAREIGAS , TEISES IR ATSAKOMYBĘ . VIETOS SAVIVALDYBĖS TURĖTŲ RASTI BŪDŲ, KAIP PADENGTI BŪTINIAUSIAS KAIMO BENDRUOMENIŲ VEIKLOS IŠLAIDAS IŠ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ.
REALIOS SAVIVALDOS SIEKIAI
Įteisinti savivaldą vietos lygmeniu, suteikiant dabar egzistuojančioms seniūnijoms teritorinio administracinio vieneto statusą; Įteisinti tiesioginius seniūnijų tarybų rinkimus.
rengti kartu su Savivaldybių tarybų rinkimais. Kandidatais turėtų būti konkrečios seniūnijos gyventojai; Juos Suteikti seniūnijoms realų ekonominį savarankiškumą . Seniūnijos kompetencijoje galėtų būti kai kurios komunalinės, kultūros, švietimo paslaugos, kasdienė socialinė rūpyba. Šioms funkcijoms atlikti turėtų būti skiriamas atitinkamas finansavimas; Sudaryti sąlygas savivaldos institucinių modelių įvairovei , atsižvelgiant į tai, kad mūsų savivaldybės yra labai skirtingos (kaimo vietovių, didžiųjų miestų).