Transcript Valstybinis psichikos sveikatos centras

Smurto prevencija:
pasekmės ir galimybės
Rolanda Adlienė
Valstybinis psichikos sveikatos centras
Psichikos sveikatos skyrius
[email protected]
2012
Apie mus (1)
 Nors nužudymų Lietuvoje sumažėjo 20 proc., mūsų šalis pagal šių
nusikaltimų skaičių ES yra pirmaujanti.
 Pagal plėšimus Lietuva Europoje taip pat yra tarp lyderių. Aukštą
visuomenės agresyvumą labiausiai rodo beveik trečdaliu išaugęs
viešosios tvarkos pažeidimų skaičius.
 Per kelerius metus nuo 2005 m. stabiliai daugėjo ir pasipriešinimo
policijos pareigūnams atvejų. Tokių nusikaltimų gausa rodo, kad
gyventojai nelinkę paisyti valstybinės valdžios.
 Pasikėsinimo nužudyti, galvojimo apie nužudymą ar savižudybę –
tokių duomenų nėra.
Šaltinis – www.policija.lt, 2005-2009 m.)
2
Lietuvoje užregistruotų nusikalstamų
veikų skaičius 2005-2015 m.
Lietuvos statistikos departamento duomenys ir prognozė 2009-2015 m.
3
Apie mus (2)
 Šalyje aukščiausi Europoje savižudybių rodikliai, aukšti su prievarta
susiję rodikliai (žmogžudysčių ir kitų nusikaltimų skaičius), didelis
girtavimo ir priklausomybės nuo alkoholio paplitimas, plintanti
narkomanija, Lietuvos vaikai – nelaimingiausi Europoje, tarp jų
labiausiai paplitusios patyčios.
 Vidutiniškai 2–3 kartus per mėnesį patyčias patiria daugiau kaip
pusė (52,3 proc.) Lietuvos moksleivių, kurie arba buvo tapę kitų
moksleivių patyčių aukomis (18,3 procentai), arba patys tyčiojosi iš
kitų moksleivių (17,9 proc.), arba ir buvo tapę patyčių aukomis, ir
patys tyčiojosi iš kitų (16,1 proc.). Pagal patyčių dažnį Lietuva yra
tarp šalių, kuriose vaikai patiria patyčias ir tyčiojasi iš kitų
dažniausiai;
 Narkotikų Lietuvoje bent kartą yra vartoję 20 proc. alkoholio – 95,5
proc., bandė ilgiau ar trumpiau rūkyti 71 proc. 15–16 metų
moksleivių. Plinta naujos priklausomybės rūšys – priklausomybė
nuo azartinių lošimų, kompiuterinių žaidimų, mobiliųjų telefonų,
interneto.
4
Apie mus (3)
 Pagal suvartoto alkoholio kiekį Lietuva yra viena iš pirmaujančių
Europos Sąjungoje.
 Lietuvoje registruota 11 121 socialinės rizikos šeimų, jose auga 24 222
vaikai. Kaip ir kiekvienais metais, girtavimas išlieka pagrindine
priežastimi sąlygojančia didėjančią socialinę riziką šeimose. Antroje
vietoje yra šeimos, kurios neturi socialinių įgūdžių.
 Globos įstaigose globojami 4 391 vaikas, be tėvų globos liko 2175
vaikai, daugiausia dėl tėvų nesirūpinimo, nesidomėjimo vaikais, jų
nepriežiūros, netinkamo auklėjimo, fizinio ar psichinio
smurtavimo.
 Lietuvos visuomenėje labiausiai diskriminuojama socialinė grupė –
psichikos ligoniai. Turintys psichikos sveikatos problemų, yra
išstumiami iš visuomenės, jie patiria socialinę izoliaciją,
stigmatizaciją.
5
Apie mūsų vaikus
 2006 m. paskelbti tarptautinio tyrimo duomenys apie vaikų gerovę Europos





Sąjungoje atskleidė, kad Lietuvos vaikai ir paaugliai jaučiasi prasčiau, nei jų
bendraamžiai visose kitose ES šalyse.
Po Didžiosios Britanijos Jorko universiteto mokslininkų pastarųjų metų apklausų ir
tyrimų paaiškėjo duomenys, kuriuos 2006 metais paskelbė Pasaulio sveikatos
organizacija. Mokslininkai vaiko gerovės indeksą vertino pagal 8 kriterijus.
Lietuvos vaikai visoje ES gyvena prasčiausioje aplinkoje, jaučiasi mažiausiai
saugūs ir blogiausiai vertina savo pačių gyvenimo kokybę.
Šalių sąrašo apačioje Lietuva liko dar trijose kategorijose:
 prasta vaikų materialinė situacija (22-a vieta iš 25),
 blogi santykiai šeimoje ir su bendraamžiais (20-ta vieta iš 25),
 vaikai jaučiasi menkai įtraukti į visuomeninių organizacijų veiklą.
Vertinant vaikų sveikatos apsaugą 32% Lietuvos vaikų nurodė besijaučiantys prastai.
Tai didžiausias procentas Europoje.
Lietuvos vaikų savivertės rodiklis taip pat yra žemiausias.
Lietuvoje gyvenantys vaikai labiausiai linkę į depresiją ir beviltiškumą, mažiau nori
bendrauti.
6
Smurto paplitimas tarp 11-18 m. vaikų
(proc.)
30
25
20
15
10
5
0
27.2
21.2
16.4
20.5
6,0
Iš visų grupių
7.8
Iš tėvų
2.9
5.9
Iš mokytojų
Fizinis smurtas (N=444)
5.5 7,0
Iš kitų
Iš
suaugusiųjų bendraamžių
Psichologinis smurtas (N=589)
13.6 proc.(N= 295) patyrė fizinį smurtą daugiau nei iš vienos išvardintos asmenų grupės
Higienos institutas, Smurto prieš 11-18 m. amžiaus vaikus paplitimo ir jį įtakojančių veiksnių
vertinimas, 2012.
7
Šeima
Smurto rūšis
Šeimos sudėtis (proc.)
Šeimoje abu
tėvai –
biologiniai
(N=1518)
Šeimoje vienas
Nepilnoje
tėvų –biologinis šeimoje su vienu
(N=146)
iš tėvų (N=369)
Seneliai,
globėjai
(N=82)
18,9
32,2
19,2
30,5
26,7
42,5
22,5
34,1
Fizinis
Psichologinis
Higienos institutas, Smurto prieš 11-18 m. amžiaus vaikus paplitimo ir jį įtakojančių veiksnių
vertinimas, 2012.
8
Jaunimo nusikalstamas elgesys: nukentėjusieji ir
kaltininkai. Mokinių apklausa 2002, projektas „Mare
Balticum“. Teisės institutas
 Per paskutinius 12 mėn. 51,1 proc. moksleivių mokykloje yra patyrę




smurtą. Dažniausiai tai žodinė agresija ir beveik deimtadalis (8,9 proc.)
tampa sunkaus smurto aukomis.
Smurtą toleruoja ir pateisina 41,6 proc. vaikinų ir 12 proc. merginų.
Moksleiviai pateisinantys smurtą ar pritariantys jo naudojimui, patys taip
pat labiau linkę griebtis smurto.
Šeimoje patiriantys smurtą moksleiviai žymiai dažniau naudoja fizinę jėgą
santykiuose su bendraamžiais: kas ketvirtas – mušė, spardė kitą
moksleivį, grasino, užkabinėjo, ar kur nors buvo uždaręs kitą moksleivį. Ir
tik 12-14,7 proc. šeimoje nepatyrusių smurto moksleivių yra taip elgęsi ar
aktyviai padėję atlikti tokius veiksmus.
Gerai ir labai gerai finansiškai besiverčiančių šeimų vaikai dažniau daro
smurtinius nusikaltimus, tuo tarpu „turtinio“ pobūdžio pažeidimai yra
būdingesni labai blogai ir blogai finansiškai besiverčiančių šeimų
vaikams.
Respondentai, sistemingai vartoję alkoholinius gėrimus, yra padarę visus
tyrimo anketoje nurodytus teisės pažeidimus.
Smurtas kaip visuomenės sveikatos
problema
 2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė oficialų
pranešimą „Smurtas ir sveikata“. Šiame pranešime
pagrindžiama kad prievarta yra visų pirma visuomenės
sveikatos problema, labai susijusi su visuomenės psichikos
sveikatos būkle.
 Kaip teigiama šiame PSO leidinyje, svarbiausios su
prievarta susijusiomis visuomenės sveikatos problemos yra:
1. Jaunimas ir smurtas;
2. Smurtas prieš vaikus ir nepriežiūra;
3. Smurtas santykiuose tarp sutuoktinių;
4. Smurtas prieš senus žmones;
5. Į save nukreipta prievarta (savižudybės);
6. Kolektyvinė prievarta.
10
Prevencija
 Siekdami sustabdyti smurtą, turime pašalinti jį
sukeliančias priežastis.
 Pirminė – priemonės, taikomos visiems žmonėms.
 Antrinė – grupėms, kurioms gresia didesnis pavojus tapti
agresoriais arba aukomis.
 Tretinė - gydymas ir terapija.
11
Smurto prevencinės programos
 Visuomeninės prevencinės programos;
 Prevencinės programos šeimai;
 Prevencinės programos bendraamžiams;
 Konfliktų sprendimo mokymo programos;
 Socialinių gebėjimų vystymo programos;
 Patyčių mažinimo programos;
 ...
 gyvenimo įgūdžių formavimas;
 bendravimo gerinimas, elgesio korekcija, problemų/konfliktų sprendimas;
 universalios ar skirtos rizikos grupei;
 ...
12
Olweus patyčių ir smurto prevencijos
programa
 Įgyvendinama mokyklose, siekiant mažinti patyčių ir
kitokio asocialaus elgesio apraiškas. Programoje
dalyvaujančių mokyklų personalas apmokomas
programos diegimo principų, aprūpinamas reikiama
metodine medžiaga, yra gaunamos reguliarios
instruktoriaus – specialiai apmokyto specialisto ─
konsultacijos bei suteikiama pagalba besityčiojantiems
iš kitų ir skriaudžiamiems vaikams. Programos esmė –
išmokyti visą mokyklos personalą atpažinti, pastebėti
patyčias ir tinkamai į jas reaguoti.
 Vykdo 124 mokyklos iš 43 savivaldybių.
13
Antras žingsnis (Second Step)
 Socialinius – emocinius įgūdžius ugdanti bei
stiprinanti programa. Jos esmė - mažinti vaikų
agresyvų elgesį, išmokyti vaikus susitvarkyti su savo
jausmais, atsispirti impulsyviam elgesiui, išspręsti
konfliktus, išspręsti problemas ir suprasti savo elgesio
pasekmes.
 2011 m. apmokyta 113 mokyklų.
14
Zipio draugai
 Programa, skirta 5-7 metų vaikų socialinių ir sunkumų įveikimo
įgūdžiams ugdyti. Įveikimo įgūdžiai, susiformavę tokiame ankstyvame
amžiuje, išliks ir paauglystėje bei suaugus.
 Programa įgyvendinama priešmokyklinėse grupėse arba pirmose
pradinės mokyklos klasėse. ,,Zipio draugų” valandėles veda specialų
parengimo kursą baigę pedagogai. Paprastai programa trunka 24
savaites; per savaitę vaikai dalyvauja vienoje 45 minučių trukmės
valandėlėje.
 Nuo programos pradžios Lietuvoje, joje yra dalyvavę daugiau nei 99
tūkstančiai vaikų, darbui programoje parengta daugiau kaip 2,6
tūkstančio pedagogų, 59 programos konsultantai. Apskrityse aktyviai
veikia 13 metodinių centrų, prie kurių telkiasi pedagogai – t.y.
savanoriai, turintys programos konsultanto padėjėjo kvalifikaciją.
15
Vyresniųjų brolių ir vyresniųjų seserų
programa (Big Brothers Big Sisters) 7-14
m. vaikams
 Vaikams gali labai padėti juos išklausantis,
suprantantis, palaikantis ir išmokantis, kaip elgtis
įvairiose gyvenimiškose situacijose, žmogus. Big
Brothers Big Sisters programoje tokiais žmonėmis
tampa programos savanoriai – Didieji draugai.
Programos savanoriu gali tapti kiekvienas atsakingas,
brandus, suprantantis vaiko poreikius ir norintis jam
padėti žmogus, sulaukęs 18 ar daugiau metų.
16














Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių planas (Žin., 2009,
Nr. 33-1268);
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (Žin., 2011-06-14, Nr. 72-3475);
Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programa (Žin., 2010, Nr.: 142-7299);
Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2010−2012 metų planas
(Žin., 2009, Nr. 101-4216);
Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašas (Žin., 2011, Nr. 452121);
Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, živ/aids,
smurto ir nusikalstamumo prevencijos (Žin., 2004, Nr. 145-5281);
Psichikos sveikatos strategija (Žin., 2007, Nr. 42-1572 );
Vaiko gerovės valstybės politikos strategija ir jos įgyvendinimo priemonių 2005–2012 metų planas (Žin., 2005,
Nr. 25-802);
Vaikų ir jaunimo socializacijos programa (Žin., 2010, Nr. 123-6311);
Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programa (Žin., 2011, Nr. 281);
Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa (Žin., 2006, Nr. 331197);
Vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašas
(Žin., 2009, Nr. 138-6073),
Vaikų sveikatos stiprinimo 2008–2012 metų programa (Žin., 2008, Nr. 104-3979);
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programa (Žin., 2011, Nr. 30-1421).
17
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų
programos įgyvendinimo priemonių planas (Žin.,
2009, Nr. 33-1268)
 Parengti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje





įstatymo projektą;
Teikti valstybės paramą, plėtojant kompleksinę pagalbą vaikams ir
moterims, nukentėjusiems nuo smurto ar seksualinės prievartos,
tapusiems komercinio seksualinio išnaudojimo aukomis;
Baudžiamąją politiką, kiek įmanoma (ypač kai kalbama apie
nesmurtinius nusikaltimus), orientuosime ne į asmens įkalinimą, o į
viešuosius darbus ir kitas alternatyvias su asmens laisvės atėmimu
nesusijusias bausmes. Ypatingą dėmesį skirsime laisvės atėmimo
įstaigose esančių asmenų švietimui ir profesiniam lavinimui ;
Tobulinti smurtinių nusikaltimų aukų apsaugos ir pagalbos joms
mechanizmą;
Įgyvendinti tikslines smurto ir patyčių prevencijos programas
ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose;
Parengti Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos
įgyvendinimo priemonių 2013–2015 metų plano projektą.
18
Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas ,,Dėl
nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir
pagalbos vaikams 2011–2015 metų programos
patvirtinimo” (Žin., 2011; Nr. 2-81 )
 Tikslas – siekti mažinti smurtą prieš vaikus su visomis jo
apraiškomis, orientuojantis į smurto prieš vaikus prevenciją bei
intervenciją, apimant visas smurto rūšis (fizinį, emocinį ir
seksualinį) ir formas.
 Uždaviniai:
 organizuoti visuomenės švietimą smurto prieš vaikus prevencijos




klausimais;
tobulinti specialistų, dirbančių su vaikais, kvalifikaciją smurto
prevencijos ir pagalbos klausimais;
teikti paslaugas vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ir jų šeimų
nariams;
plėsti tarptautinį bendradarbiavimą;
vykdyti smurto prieš vaikus stebėseną.
19
Švietimo ir mokslo ministro įsakymas ,,Dėl
mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir
jos darbo organizavimo tvarkos aprašo
patvirtinimo” (Žin., 2011, Nr. 45-2121)
 Mokyklos vaiko gerovės komisijos paskirtis –
organizuoti ir koordinuoti prevencinį darbą, švietimo
pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui
aplinkos kūrimą, švietimo programų pritaikymą
mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,
atlikti mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių
(išskyrus poreikius, atsirandančius dėl išskirtinių
gabumų) pirminį įvertinimą ir atlikti kitas su vaiko
gerove susijusias funkcijas.
 Komisija sudaroma kiekvienoje mokykloje;
20
Švietimo ir mokslo ministro įsakymas ,,Dėl vaikų
ir jaunimo socializacijos programos
patvirtinimo” (Žin. 2010; Nr. 123-6311)
 Priemonės:
 Diegti tikslines gyvenimo įgūdžių, smurto ir patyčių
mažinimo programas („Zipio draugai“, Second Step,
OLWEUS ir kt. ) mokyklose;
 Organizuoti vaikų prieš smurtą grupių veiklą
mokyklose;
 Specialistų kvalifikacijos kėlimas, metodikų rengimas,
neformaliojo švietimo skatinimas.
21
Vaikų sveikatos stiprinimo 2008–2012 metų
programa (Žin., 2008, Nr. 104-3979)
 Tikslas – plėtoti vaikų sveikatos stiprinimą – ugdyti
vaikams sveikos gyvensenos įpročius, užtikrinti vaikų
sveikatos stiprinimo prieinamumą visoje šalyje, gerinti
jo kokybę, tam vienyti valstybės ir savivaldybių
institucijų, mokslo ir visuomenės pastangas.
 Organizuoti mokyklų pripažinimo sveikatą
stiprinančiomis mokyklomis vertinimo veiklą;
 Organizuoti mokyklų sveikatos priežiūros ir kitiems su
vaikais ir mokiniais dirbantiems specialistams
seminarus vaikų psichikos sveikatos stiprinimo
klausimais
22
Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo
2011-2013 m. tarpinstitucinis veiklos planas (Žin.,
2011, Nr. 93-4404)
 Tėvystės įgūdžių ugdymo ir tėvų konsultavimo
programų, skirtų šeimoms, kuriose bent vienas iš tėvų
turi psichikos sutrikimą, šeimoms, kuriose bent vienas
iš vaikų turi psichikos sutrikimą, ir kitoms šeimoms,
susiduriančioms su psichikos sveikatos rizikos
veiksniais, parengimas;
 Vidaus tarnybos sistemos bei laisvės atėmimo vietų
pareigūnams skirtą ,,Streso, nerimo, lėtinio nuovargio
įveikimo programos” parengimas.
23
Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. balandžio 24 d.
įsakymu Nr. V- 318 patvirtinta Nevyriausybinių
organizacijų, dalyvaujančių sveikatinimo
veikloje, skatinimo programa (Žin., 2009, Nr. 502018),
 Siekiama skatinti nevyriausybines organizacijas aktyviai
dalyvauti formuojant bei įgyvendinant sveikatos politiką,
gerinant visuomenės informuotumą, skleidžiant
informaciją apie sveiką gyvenseną, profilaktines
programas ir kitas su sveikatinimu susijusias sritis. Viena
iš prioritetinių sričių - psichikos sveikatos ir savižudybių
bei smurto prevencija.
24
Socialinės apsaugos ir darbo ministro, Sveikatos apsaugos
ministro ir Vidaus reikalų ministro įsakymas ,,Dėl
specializuotos pagalbos centrų programos patvirtinimo”
(Žin., 2011, Nr. 159-7530)
 Programos paskirtis – užtikrinti specializuotos pagalbos centrų
(SPC) veiklos bei specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo
smurtą patyrusiems asmenims organizavimą.
 Laukiami programos įgyvendinimo rezultatai:
 veikiantys SPC, teikiantys specializuotą kompleksinę pagalbą
smurtą patyrusiems asmenims;
 sukurtas SPC tinklas, kuris užtikrins laiku teikiamą ir prieinamą
specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims;
 užtikrintas specializuotos kompleksinės pagalbos smurtą
patyrusiems asmenims suteikimas nedelsiant po smurto atvejo.
25
Krizių intervencijos centrų įkūrimas
 Tikslas: užtikrinti ankstyvą pagalbą esant krizinėms
situacijoms, sutrikdančioms žmogaus psichinę sveikatą.
 Bus įkurti krizių intervencijos centrai didžiuosiuose Lietuvos
miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.
26
Diferencijuotų kompleksinės psichiatrinės
pagalbos vaikui ir šeimai centrų įkūrimas
 Tikslas:
 Plėtoti vaikų ir paauglių psichikos sveikatos
priežiūros paslaugas, siekiant gydyti dažnus
vaikų psichikos sveikatos sutrikimus, plėtoti
kompleksines vaikų ir paauglių psichikos
sveikatos priežiūros paslaugas (ambulatorines konsultacines, dienos stacionaro, krizių
intervencijos, stacionaro).
 Numatoma:
 įsteigti regioninius diferencijuotus
kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir
šeimai centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,
Šiauliuose ir Panevėžyje.
27
 Kasmet iš valstybės biudžeto lėšų remiamos
psichologinės pagalbos telefonu paslaugos
gyventojams.
 Steigiami konsultaciniai centrai, veikia savivaldybių
policijos pasitikėjimo telefonai, prieglaudos centrai ir
šeimos santykių kabinetai. Savivaldybių policijos
pasitikėjimo telefonai.
28
 Apsibrėžti - kur prasideda ir kur pasibaigia smurtas.
 Nebūtų toleruojami jokie jėga ir prievarta pagrįsti santykiai
(mokytojo su mokiniu, policininko su sulaikytu žmogumi,
viršininko su pavaldiniu, paauglių grupės su savo
bendraamžiais, tėvų su vaikais ir t.t.).
 Išmokytume tėvus auklėti vaikus ne identifikuoti blogą vaiko
elgesį, ar parinkti vaikui bausmę, bet stengtis suprasti vaiko
netinkamo elgesio priežastis ir jas šalinti.
 Žmonės, kurių agresyvumas jiems patiems ir aplinkiniams
kelia sunkumų, būtų konsultuojami psichologų ir socialinių
darbuotojų, o jų elgesys koreguojamas.
 Tėvų skriaudžiami vaikai galėtų pasiskųsti ir būtų apginti.
29
Dėkoju kantriems klausytojams!
Gerų darbų ir gražių Velykų!
30