Transcript Viešieji pirkimai perkant sveikatos priežiūros paslaugas: teisinis

Viešieji sveikatos priežiūros paslaugų
pirkimai: teisinis reglamentavimas,
užsienio patirtis, esama padėtis
Gediminas Kostkevičius
Technikos mokslų daktaras, teisės magistras
Baltic Orthoservice valdybos pirmininkas
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kas yra Baltic Orthoservice?
Tai techninės ortopedijos kompanija, taip pat teikianti
ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Mes tiesiogiai dirbme su pacientais Lietuvoje, Danijoje ir
Šveicarijoje, o kaip konsorciumų narys ar per verslo
partnerius dar 7 ES šalyse, ir dalyvaujame šiose šalyse
vykdomuose sveikatos priežiūros paslaugų viešuosiuose
pirkimuose.
Kompanija taip pat kuria kompiuterines diagnostines
sistemas, kurios taip pat naudojamos paskirto gydymo
pagrįstumo
ir
rezultatyvumo
vertinimui,
bendradarbiaudama su ES šalių socialinę sveikatos
priežiūrą finansuojančiomis institucijomis.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kur mes esame?
Sveikatos priežiūros paslaugų pirkimui kasmet
išleidžiami milijardai litų PSDF biudžeto lėšų.
Šie pirkimai vykdomi
nesivadovaujant
konkurencijos, nei viešųjų pirkimų teise.
nei
Kiek šimtų milijonų litų iššvaistoma, kai lėšas
patikima
skirstyti
sveikatos
priežiūros
biurokratams ir kieno kišenėse jie nusėda?
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Ar esame laisvi tvarkytis kaip norime?
ES Sutarties 152 straipsnis nustato, kad Bendrija savo
veikloje visuomenės sveikatos srityje visiškai pripažįsta
valstybių narių atsakomybę už sveikatos priežiūros
organizavimą bei teikimą.
Kadangi
nacionalinių
sveikatos
priežiūros
sistemų
organizavimas yra valstybių-narių kompetencijoje, kiekviena
jų yra laisva nuspręsti, kaip organizuoti savo sveikatos
priežiūros sistemą.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai
Ar esame laisvi tvarkytis kaip norime?
Nors valstybės-narės yra laisvos pasirinkti kokią socialinės sveikatos
apsaugos sistemą turėti savo šalyje, tačiau ši valstybių-narių diskrecija negali
pažeisti ES teisės, todėl yra ribota.
Kokios tai veiklos priskyrimas socialinei apsaugai nesuteikia vastybėmsnarėms carte blanche nepaisyti bendrųjų ES teisės principų ir normų.
Europos Teisingumo teismas sveikatos priežiūros veiklą vertina pagal jos
pobūdį, o ne pagal nacionalinį teisinį reglamentavimą.
Jeigu iškyla kolizija tarp veiklos pobūdžio ir jos teisinio reglamentavimo
nacionalinėje teisėje, turi būti sprendžiamas klausimas dėl nacionalinio
teisinio reglamentavimo neprieštaravimo ES teisei.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai
Ar esame laisvi tvarkytis kaip norime?
Išimtis galima tik tais atvejais, kai valstybės-narės struktūrizuoja
savo nacionalines sistemas tokiu būdu, kad veiklos, kurias
vykdo sveikatos priežiūros paslaugas finansuojančios ar jas
teikiančios institucijos yra neekonominio pobūdžio.
Be to, tik iš dalies.
Nes ttaip vadinamą socialinę veiklą vykdančios institucijos
privalo vadovautis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo
normomis, kai perka prekes ir paslaugas savo reikmėms.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Ar esame laisvi tvarkytis kaip norime?
Lietuvoje, kaip ir Didžiojoje Britanijoje, Airijoje,
Skandinavijos šalyse, sveikatos apsauga yra
finansuojama
iš
surenkamų
mokesčių
ir
garantuojama visiems šalies gyventojams.
Finansavimą
administruoja
centrinės
viešojo
administravimo institucijos, veikdamos tiesiogiai arba
per savo teritorinius padalinius, priklausomai nuo
teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų lygio, arba
vietos savivaldos institucijos.
.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešųjų pirkimų teisė?
Kad būtų galima sveikatos priežiūros teisėje taikyti
fundamentalius ES teisės principus, tokius kaip laisvas prekių
ir paslaugų judėjimas, laisvas asmenų judėjimas ir įsikūrimo
laisvė, bei antrinius sveikatos priežiūros teisės atžvilgiu
teisinio reguliavimo institutus, tokius kaip konkurencijos,
viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos teisė, visu pirma reikėjo
susitarti ar pripažinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos yra
laikytinos paslaugomis ES Sutarties 50 straipsnio prasme (t.y.
ekonominėmis paslaugomis, kurios paprastai yra teikiamos
už užmokestį).
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešųjų pirkimų teisė?
Tokį pripažinimą suteikė Teisingumo teismas,
priimdamas sprendimus Decker ir Kohll, o vėliau
taip pat ir Geraets-Smits and Peerbooms ir
Vanbraekel bylose.
Teismas išaiškino, kad
socialinės sveikatos priežiūros paslaugos (t.y.
paslaugos, už kurias apmokama iš viešųjų fondų
lėšų) atitinka ekonominės veiklos sąvoką ES
Sutarties 50 straipsnio prasme. Todėl šioms
paslaugoms yra taikytinos ES konkurencijos, viešųjų
pirkimų ir valstybės pagalbos teisinio reguliavimo
nuostatos, kaip ir kitoms ekonominės veiklos sritims.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešųjų pirkimų teisė?
Nagrinėjant aukščiau įvardintas bylas, valstybių-narių
vyriausybės, pateikusios savo nuomonę bylose nagrinėtais
klausimais, prieštaravo, kad sveikatos priežiūros veikla, kuri
finansuojama iš viešųjų fondų lėšų, būtų priskirta paslaugoms
ES Sutarties 50 straipsnio prasme.
Vyriausybės motyvavo tuo, kad pacientai patys už jiems
suteiktas paslaugas nemoka, o asmenys, teikiantys šias
paslaugas, daugeliu atveju jas teikia neturėdami tikslą gauti
pelną.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešųjų pirkimų teisė?
Teismas atmetė šiuos argumentus ir nustatė, kad medicininis
gydymas yra laikytinas paslauga, nepriklausomai nuo to, ar
gydymas yra teikiamas ligoninėse, ar ne.
Tai, kad pacientas tiesiogiai nemoka sveikatos priežiūros
paslaugų teikėjui už jam suteiktą paslaugą, dar nereiškia, kad
konkreti paslauga negali būti klasifikuojama kaip paslauga ES
Sutarties 50 straipsnio prasme.
Gydymo įstaigos, su kuriomis privalomojo socialinio sveikatos
draudimo institucijos yra sudariusios sutartis, gauna iš šių
institucijų apmokėjimą už savo suteiktas paslaugas. O tai
atitinka tiek atlyginimo už suteiktas paslaugas sąvoką, tiek ir
ekonominės veiklos sąvoką.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešųjų pirkimų teisė?
Teismo nuomone, valstybės-narės turi diskreciją
nustatyti, kurie paslaugų teikėjai gali teikti sveikatos
priežiūros paslaugas, kuriems asmenims paslaugos
gali būti teikiamos ir kokia yra paslaugų teikimo
apimtis.
Tačiau šie ribojimai turi būti teisingi, objektyvūs,
skaidrūs ir nuginčyjami. Tai reiškia, kad sveikatos
priežiūros paslaugų teikėjų kontraktavimo sistema
turi būti atvira visiems gydytojams ir institucijoms,
tame tarpe ir iš kitų valstybių-narių
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešųjų pirkimų teisė?
Teismui pripažinus sveikatos priežiūros veiklą paslaugomis
ES Sutarties 50 straipsnio prasme, tapo aišku, kad ši veikla,
kaip bet kuri ekonominė veikla, turi paklūsti reguliuojančioms
konkurencijos, viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos teisės
institutų normoms.
Teismas taip pat išaiškino, kad pelno siekimas nėra
skiriamasis bruožas tarp įmonių, vykdančių ekonominę veiklą,
ir įmonių, nevykdančių tokios veiklos. Skiriamuoju bruožu
negali būti nei asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso
įmonė, teisinė padėtis, nei pačios įmonės teisinė forma, nei
galiausiai teisė (viešoji ar privati), kuria remiantis įmonė buvo
įsteigta.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešųjų pirkimų teisė?
Esminis kriterijus, apsprendžiantis ar sveikatos priežiūros
institucija atlieka taip vadinamą socialinę misiją, ar vykdo
ekonominę veiklą, yra jos veikimo metodas, t.y. ar ji vykdo
savo veiklą analogišku būdu, kaip ir privatūs sveikatos
priežiūros, paslaugų teikėjai.
Jeigu institucijos struktūra ir veikimo būdas tiek skiriasi nuo
privačių sveikatos priežiūros įstaigų organizacijos ir veiklos,
kad privati kompanija, kuri dirbtų tokiais pačiais pagrindais,
kaip ir socialinė įstaiga, negalėtų uždirbti pelno, reiškia, kad
sveikatos priežiūros įstaiga vykdo socialinę misiją.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešųjų pirkimų teisė?
Todėl konkurencijos, viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos
teisės institutų normos gali būti taikytinas tiek pelno
nesiekiančioms labdaros organizacijoms, tiek viešosioms
įmonėms, įstaigoms ar šių įstaigų asociacijoms, jeigu tik jos
vykdo ekonominę veiklą.
Tai liečia ir sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjus, tokius kaip
gydytojai, ligoninės (tame tarpe ir viešųjų įstaigų statusą
turinčios ligoninės), farmacininkai, bei vaistų ir medicininės
įrangos gamintojai.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kaip taikoma viešųjų pirkimų teisė?
Pagal ES viešųjų pirkimų direktyvą 2004/18/EB,
sveikatos priežiūros paslaugos yra priskiriamos B
grupės paslaugoms, kurioms viešųjų pirkimų
taisyklės yra taikomos tik iš dalies, atsižvelgiant į
specialias taisykles, reglamentuojančias atitinkamų
paslaugų teikimą.
Todėl svarbu aptarti, kokie yra viešųjų pirkimų
vykdymo ypatumai perkant sveikatos priežiūros
paslaugas.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kada taikoma viešųjų pirkimų teisė?
Socialinės sveikatos priežiūros paslaugas finansuojančios
institucijos, tokios kaip VLK, monopolizuoja paslaugų poreikį
rinkoje.
Todėl vykdant viešąjį pirkimą, pirkimo sutarties sudarymas tik
su viena įmone, reikštų, kad kitos konkursą pralaimėjusios
įmonės yra pasmerktos užsidaryti. Tai grėstų sveikatos
priežiūros paslaugų rinkos monopolizaciją, nes paslaugų
judėjimas ES ekonominėje erdvėje dar yra labai ribotas dėl
kalbos ir kultūrinių barjerų, bei didelių įsikūrimo kaštų.
Iš kitos pusės, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių
įstaigų ir įmonių rizika taptų per didelė, kad tokia veikla galėtų
būti laikoma ekonomiškai patrauklia,
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kaip taikoma viešųjų pirkimų teisė?
Todėl perkant sveikatos priežiūros paslaugas, viešųjų pirkimų
teisinis reglamentavimas turi būti taikomas kompleksiškai su
kitų teisės šakų ir institutų normomis, visų pirma su
konkurencijos teise.
Vykdant viešuosius pirkimus būtina užtikrinti, kad rinkoje būtų
išlaikoma sveika konkurencinė aplinka.
Tai vienokia ar kitokia forma yra įgyvendinama analogišką
sveikatos priežiūros draudimo sistemą, kaip ir Lietuva,
turinčiose ES šalyse,
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kaip taikoma viešųjų pirkimų teisė?
Kompleksiškai taikant viešųjų pirkimų įstatymo
normas ir įgyvendinant pacientų teisę rinktis
paslaugų teikėją, nugalėjimas viešojo pirkimo
konkurse sudaro tik teisinius pagrindus gauti
valstybinė užsakymą asmens sveikatos priežiūros
paslaugų teikimui.
Nes kurią iš konkurse nugalėjusių įstaigų rinktis
paliekama nuspręsti pacientui.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
VLK pozicija, kad Viešųjų pirkimų įstatymo negalima
taikyti todėl, kad Sveikatos priežiūros įstaigų
įstatymas reglamentuoja, kad vaistų, paslaugų ir
medicininių priemonių kainas nustato Sveikatos
apsaugos ministerija, yra nepagrįsta.
Visų pirma tai yra specialioji teisės norma ir ji negali
prieštarauti bendrosios teisės normoms, kurios yra
įtvirtintos
Konkurencijos
ir
Viešųjų
pirkimų
įstatymuose, bei Europos Bendrijų Steigimo
sutartyje.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
Kiek šimtų milijonų PSDF biudžeto lėšų yra
iššvaistoma, kai paslaugų kainos nustatomos
sveikatos apsaugos ministro įsakymu, o ne
viešųjų pirkimų konkursų metu?
Kiek nereikalingų (suklastotų ir nekokybiškų)
paslaugų) apmokama iš PSDF biudžeto, kai
paslaugų kvotas paslaugų teikėjams paskirsto
Valstybinė ligonių kasa?
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 2 d. nustato,
kad sutartys tarp (teritorinių) ligonių kasų ir asmens
sveikatos
priežiūros
įstaigų
sudaromos
vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Sveikatos draudimo
įstatymu ir kitais įstatymais.
Kadangi įstatymų sąrašas, kuriais reikia vadovautis
sudarant sutartis nėra baigtinis, darytina išvada, kad
sudarant sveikatinimo veiklos sutartis būtina
vadovautis ir antrine, sveikatos priežiūros teisinio
instituto atžvilgiu, teise, tame tarpe Konkurencijos ir
Viešųjų pirkimų įstatymais.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
VLK yra valstybės valdymo institucija ir atitinka
„perkančiosios organizacijos“ sąvoką pagal LR
Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. nuostatas.
Be to, LR Ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d.
įsakymu Nr. 4-72 „Dėl perkančiųjų organizacijų
sąrašų patvirtinimo“ VLK yra įtraukta į perkančiųjų
organizacijų sąrašą.
Sveikatinimo paslaugų pirkimui nėra taikomos ir
Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos išimtys.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
VLK nuostatuose, patvirtintuose Sveikatos apsaugos
ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr.V-35,
svarbiausiu VLK uždaviniu yra laikoma garantuoti
Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais pagrindais
ir sąlygomis privalomuoju sveikatos draudimu
draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam
įvykiui, asmens sveikatos priežiūros paslaugų
teikimą ir šių išlaidų apmokėjimą (įsakymo 7.1
punktas).
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
Jei VLK, galėtų įgyvendinti su viešuoju interesu
susijusius uždavinius, tokius kaip užtikrinti sveikatos
priežiūros paslaugų teikimą, naudodamasi savo
turimomis administracinėmis, techninėmis ir kitomis
priemonėmis, tame tarpe pasinaudodama savo
pilnai kontroliuojamos specialiai tam tikslui sukurtos
įmonės paslaugomis, ji neprivalėtų kreiptis į kitas
įmones, teikiančias viešajam interesui įgyvendinti
reikalingas paslaugas ir viešųjų pirkimų taisyklės
neturėtų būti taikomos.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
Tuo atveju santykius tarp VLK, kuri yra perkančioji
organizacija, ir jos tarnybų ar pilnai kontroliuojamų
įmonių (jeigu tokios būtų) lemtų taisyklės ir poreikiai,
susiję su viešojo intereso tikslais.
Tuo tarpu ASPĮ, tiek viešos, tiek ir privačios,
vadovaujasi institucijos interesu ir siekia kitokių
tikslų, negu VLK.
Todėl pirkdama iš jų paslaugas, VLK privalo
vadovautis viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo
normomis.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
Sutarties sudarymas tarp VLK ir privataus ūkio
subjekto, nepaskelbus viešojo pirkimo konkurso
pažeidžia atviros ir neiškraipytos konkurencijos ir
vienodo požiūrio į suinteresuotus asmenis principus,
kurie numatyti direktyvoje 2004/18/EB, nes tokiu
atveju viena įmonė ar įstaiga atsiduria palankesnėje
situacijoje nei jos konkurentai.
Tokiu būdu VLK, paskirstydama ASPĮ PSDF
biudžeto lėšas privalo vadovautis Konkurencijos ir
Viešųjų pirkimų įstatymais.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kas dedasi Lietuvoje?
Viešą interesą VLK privalo realizuoti ne tik
užtikrindama
apdraustiesiems
nemokamą
medicininę pagalbą, bet ir sudarydama sutartis pagal
Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą procedūrą.
Pirmuoju atveju viešasis interesas realizuojamas
užtikrinant pacientams būtinos paslaugos teikimą.
Antruoju atveju – užtikrinant, kad sutarčių su
sveikatos
priežiūros
paslaugas
teikiančiomis
įmonėmis, įstaigomis ar asmenimis sudarymo
procedūrą būtų atvira, skaidri ir nediskriminuotų
atskirų rinkos dalyvių.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Kaip valdyti viešuosius pirkimus?
Viešieji pirkimai ženkliai sumažina paslaugų kainas, tą
patvirtina ES šalių patirtis.
Lietuvoje perkant sveikatos priežiūros paslaugas yra vietos
kainų mažėjimui.
Perkančios organizacijos turi turėti specialistus, kurie
nusimano perkamų paslaugų kainodaroje. Jei tokių neturi,
patartina kreiptis į centrines perkančias organizacijas.
Norink išvengti paslaugų teikėjų susitarimų, viešuosius
pirkimus turi prižiūrėti konkurencijos priežiūros organai.
Viešieji pirkimai: ar sistema veikia efektyviai?
Pabaiga
Ačiū už dėmesį.