Transcript Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas

E. Sveikatos sistemos Lietuvoje
įgyvendinimo eiga
Istorija
•
-
2005-2007 metais bandymas sukurti centralizuotą Nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą (NESS I).
Nebuvo pilnos teisinės bazės užtikrinančios projektų tęstinumą, teisiškai nereglamentuota aplinka;
Dalis techninės įrangos ir sprendimų planuojama panaudoti diegiant bei plėtojant e. sveikatos sistemos
programos įgyvendinime.
•
-
2007-2008 metais NESS II projektas.
Projektui lėšos skirtos iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos;
Stambiųjų gydymo įstaigų - Kauno klinikų, Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Santariškių klinikų
informacinių sistemų kūrimui, medicinos personalo darbo vietų aprūpinimui buvo skirta apie 15 mln. litų.
Sukurtos sistemos sėkmingai funkcionuoja ir gydymo įstaigos jomis naudojasi;
Taip pat buvo skirta 3,5 mln. valstybės investicijų lėšų tolesnei sistemos funkcionalumo plėtotei. Dėl šių
lėšų valstybė jau ketverius metus bylinėjasi su paslaugas teikusia kompanija. Lėšos neišleistos, vyksta
teisminis ginčas.
-
•
-
Pastarųjų trejų metų periodu:
Parengta teisinė bazė, įteisinta e. sveikatos sąvoka;
Reglamentuotas e. sveikatos sistemos funkcionavimas;
Reglamentuotas e. sveikatos valstybinių sistemų valdytojas - Sveikatos apsaugos ministerija. Tvarkytoju
paskirtas Registrų centras, kaip turintis stiprią informacinę bazę ir infrastruktūrą;
Pateikti 3 stambūs valstybiniai investiciniai projektai – visų sistemų centrinės arba apjungiančiosios dalies,
e. recepto ir vaizdų apsikeitimo;
Vykdomi keli stambūs regioniniai projektai, kurie plėtoja gydymo įstaigų informacines sistemas, sujungiant
jas regioniniu pagrindu.
Teisinė bazė
•
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio papildymo ir įstatymo I dalies III skyriumi
įstatymas 2011 m. birželio 7 d. Nr. XI-1432 (Žin., 2011, Nr.74-3541)
•
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. Įsakymas Nr. V-151 “Dėl e.
sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programos patvirtinimo” (Žin., 2010, Nr. 23-1079; 2010 Nr.
157-8002)
•
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 18 d. Įsakymas Nr. V-570 “Dėl e.
sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo” (Žin.,
2010, Nr. 74-3763; 2010 Nr. 158-8065).
•
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-89 “Dėl reikalavimų
sveikatos priežiūros įstaigose diegiamoms informacinėms sistemoms patvirtinimo” (Žin., 2011, Nr. 16-774)
•
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-294 “Dėl Lietuvos e.
sveikatos sistemos funkcinės, techninės ir programinės įrangos architektūros modelio patvirtinimo” (Žin.,
2011, Nr. 38-1834, Žin., 2011, Nr. 60-2858)
•
Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas 2011 m. rugsėjo 7 d. Nr. 1057 “Dėl Elektroninės sveikatos
paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 2011,
Nr.113-5318)
•
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. V-1079 „Dėl
Sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų susiejimo su e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo
infrastruktūra reikalavimų ir techninių sąlygų patvirtinimo“ – NAUJA REDAKCIJA
Teisinė bazė










Įteisinta Elektroninė sveikatos sistemos (e. sveikatos sistemos) sąvoka;
Patvirtinta E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programa;
Patvirtintas E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas;
Patvirtinti ir nustatyti reikalavimai sveikatos priežiūros įstaigose diegiamoms informacinėms
sistemoms;
Apibrėžtas Lietuvos e. sveikatos sistemos funkcinės, techninės ir programinės įrangos architektūros
modelis;
Patvirtinti Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos
(toliau - ESPBI IS) nuostatai;
Reglamentuotas ESPBI IS valdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija;
Pagrindiniu ESPBI IS tvarkytoju paskirtas – valstybės įmonė Registrų centras;
Apibrėžti ESPBI IS duomenų teikėjai;
Nustatyti reikalavimai Sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų susiejimo su
ESPBI ir techninės sąlygos SPĮ IS ir ESPBI IS integracinei sąsajai;
Lietuvos E. sveikatos sistemos funkcinės architektūros modelis
Architektūra
ARCHITEKTŪROS MODELIO PASKIRTIS
•
Užtikrinti optimalią E. sveikatos sistemos 2009–2015 m. plėtros programoje numatytą e. sveikatos
sistemos plėtrą;
•
Užtikrinti visų e. sveikatos sistemos priemonių, numatytų E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų
plėtros programos įgyvendinimo priemonių plane suderinamumą nacionaliniu mastu.
E. sveikatos sistemos įgyvendinimo
prioritetiniai principai
•
Vienas prieigos taškas prie e. sveikatos paslaugų gyventojui ir specialistams;
•
Bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros sektoriaus dalyvių užtikrinimas;
•
Bendra prieiga prie sveikatos priežiūros sektoriaus informacinių išteklių – e. sveikatos istorijos (toliau –
ESI), registrų ir klasifikatorių;
•
Bendra prieiga prie viešojo administravimo sektoriaus informacinių išteklių ir e. valdžios paslaugų,
įgyvendinant sąveiką tarp E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros ir Viešojo
administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos (toliau – VAIISIS).
Analizė įstaigose
•
E. sveikatos sistemos diegimo analizė atlikta 2011 m. gruodžio – 2012 m. vasario mėn.
•
Buvo įvertinta užsienio šalių patirtis, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų (SPĮ) praktika, esama
informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra bei pasirengimas dalyvauti e. sveikatos įgyvendinime.
•
Analizuojant esamą informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą paaiškėjo, kad pagrindinę informacinę
sistemą turi įsidiegusios tik apie ketvirtadalis apklaustų SPĮ. Tai gerokai palengvins visos e. sveikatos
sistemos diegimą Lietuvoje, nes diegti bendrą, vieningą sistemą paprasčiau, tam reikia mažiau lėšų.
•
Analizė patvirtina e. sveikatos sistemos diegimo Lietuvoje svarbą ir naudą, nes perkėlus didelių darbo
sąnaudų reikalaujantį dokumentų pildymą į elektroninę erdvę, efektyviau būtų naudojami ir žmogiškieji
resursai, ir sveikatos paslaugų apmokėjimui skiriamos lėšos. Naudą neabejotinai pajus šių paslaugų
vartotojai – Lietuvos gyventojai. Medikai turės daugiau aktualios medicininės informacijos, nes galės ją
stebėti realiu laiku, taip pat jiems nereikės pildyti gausybės popierinių dokumentų. Todėl gydytojai daugiau
dėmesio galės skirti pagrindinei savo veiklai – paciento gydymui.
•
Analizė parodė, kad tik nedidelė dalis Lietuvos SPĮ yra gavusios Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
(VDAI) leidimą tvarkyti pacientų sveikatos duomenis, VDAI neužtikrina tinkamos asmens duomenų
tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose kontrolės. Tad vienas sudėtingiausių iššūkių, teksiantis SAM
diegiant e. sveikatos sistemą Lietuvoje – tai medicininių pacientų duomenų apsauga.
•
E. sveikatos sistemos diegimo analizė parodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinama ir
koordinuojama vieningos e. sveikatos sistema yra:
itin aktuali;
savalaikė;
reikalinga visuomenei.
•
Analizė, kaip diegiama nacionalinė e. sveikatos sistema, atlikta įgyvendinant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos projektą „Sisteminė sveikatos sektoriaus vykdomų
reformų analizė siekiant geresnio Europos Sąjungos sveikatos politikos įgyvendinimo“ Nr. VP1-4.2-VRM-05-V-01-004. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto lėšomis ir įgyvendinamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo
administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-05-V „Geresnis Europos Sąjungos politikų įgyvendinimas“.
Iš 29 e. sveikatos sistemos plėtros projektų numatyta
16 nacionalinių projektų
E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Elektroninės paslaugos "E. receptas" plėtra
Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinės sistemos ir jos pagrindu teikiamų elektroninių
paslaugų sukūrimas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Klaipėdos universitetinės ligoninės informacinių sistemų
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji plėtra
įstaiga Kauno klinikos
Telemedicinos taikymas Vakarų Lietuvos kardiologijai
Viešoji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė
Kauno klinikinės ligoninės pacientų klinikinės informacijos ir medicininių veiklos procesų valdymo elektroninių paslaugų ir
priemonių diegimas
Išankstinės pacientų registracijos sistemos plėtra
Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių
Nacionalinė klinikinių sprendimų palaikymo sistema
klinikos
E. sveikatos paslaugų plėtra Santariškių medicinos miestelio sveikatos priežiūros įstaigose (SANTA-HIS plėtra)
Viešoji įstaiga Vilniaus miesto universitetinė ligoninė
E. sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimas VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus
psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje
VIEŠOJI ĮSTAIGA VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖS
ŽALGIRIO KLINIKA
E. sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimas viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio
klinikoje ir viešojoje įstaigoje Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje
Viešoji įstaiga Klaipėdos jūrininkų ligoninė
E. Sveikatos paslaugų plėtra viešojoje įstaigoje "Klaipėdos jūrininkų ligoninėje"
Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė
E. sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, VšĮ Respublikinėje
Panevėžio ligoninėje, VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai
tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Sveikatos priežiūros specialistų bei sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo elektroninės paslaugos
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Licencijų farmacinei veiklai išdavimo ir vaistinių preparatų informacijos teikimo viešosios elektroninės paslaugos
SAM vykdomų projektų planuojami funkcionalumai
E. sveikatos paslaugų ir
bendradarbiavimo
infrastruktūros plėtra
Elektroninės paslaugos "E.
receptas" plėtra
Nacionalinės medicininių
vaizdų archyvavimo ir mainų
informacinės sistemos ir jos
pagrindu teikiamų
elektroninių paslaugų
sukūrimas

Pacientų elektroninių sveikatos istorijų (ESI) tvarkymas;

Medicininių vaizdų tvarkymas (PACS);

E. receptų tvarkymas;

Duomenų analizė ir ataskaitos;

Elektroninių receptų išrašymas, centralizuotas saugojimas ir prieigos prie e. recepto
sudarymas vaistinėms;

Gydytojai eSPBI IS priemonėmis turės galimybę išrašyti e. receptą;

Pacientai, patvirtinę tapatybę galės gauti vaistus vaistinėse pagal e. receptą;

Vaistinės eSPBI IS priemonėmis galės jį peržiūrėti ir pateikti informaciją apie vaistų išdavimą į
eSPBI IS;

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš eSPBI IS gaus informaciją apie
vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus;

Sveikatinimo veiklą vykdančioms įstaigoms galimybę perduoti medicininius vaizdus į centrinę
medicininių vaizdų saugyklą bei įrankiai šiai informacijai tvarkyti;

Ši funkcija tiesiogiai susieta su ESI esančiais medicininiais dokumentais;

Užtikrinamas medicininių vaizdų ilgalaikis saugojimas;

Pakartotinių tyrimų skaičiaus mažinimas;

Nuasmenintų duomenų naudojimą mokslinėje veikloje ir tyrimuose;
SAM vykdomų projektų numatomos naudos
Vienas prieigos taškas prie e. sveikatos paslaugų gyventojams ir specialistams;
Bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros sektoriaus dalyvių užtikrinimas;
E. sveikatos paslaugų ir
bendradarbiavimo
infrastruktūros plėtra
Bendra prieiga prie sveikatos priežiūros sektoriaus informacinių išteklių – e. sveikatos istorijos,
registrų ir klasifikatorių;
Bendra prieiga prie viešojo administravimo sektoriaus informacinių išteklių ir e. valdžios paslaugų,
įgyvendinant sąveiką tarp e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros ir Viešojo
administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos;
Galimybė gydytojams ESPBI IS priemonėmis išrašyti e. receptą;
Elektroninės paslaugos "E. Greitesnis receptų išrašymas – gaunant duomenis iš kitų informacinių išteklių ;
receptas" plėtra
E. receptas išrašomas tiksliai – tai yra, ir gydytojas, ir vaistininkas vienodai aiškiai mato
standartizuotą e. receptą. Nekyla abejonių ir dėl išrašytų vaistų dozavimo;
Galimybė gauti informaciją apie pacientui išrašyto vaisto įsigijimą/neįsigijimą;
Sveikatinimo veiklą vykdančioms įstaigoms galimybę perduoti medicininius vaizdus į centrinę
medicininių vaizdų saugyklą bei įrankiai šiai informacijai tvarkyti;
Nacionalinės medicininių Medicininių vaizdų tiesioginis susiejimas su pacientų sveikatos istorijoje esančiais medicininiais
vaizdų archyvavimo ir mainų dokumentais;
informacinės sistemos ir jos Užtikrinamas medicininių vaizdų ilgalaikis saugojimas;
pagrindu teikiamų
elektroninių paslaugų
Pakartotinių tyrimų skaičiaus mažinimas;
sukūrimas
Nuasmenintų duomenų naudojimas mokslinėje veikloje ir tyrimuose;
Medicinos vaizdų archyvai palengvintų diagnostiką;
Iš 29 sveikatos sistemos plėtros projektų
vykdoma 13 regioninių projektų
Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė
ligoninė
Viešoji įstaiga Tauragės ligoninė
Viešoji įstaiga Rokiškio r. ligoninė
Viešoji įstaiga Utenos ligoninė
Viešoji įstaiga Radviliškio ligoninė
Viešoji įstaiga Jonavos ligoninė
Viešoji įstaiga Alytaus apskrities S.
Kudirkos ligoninė
Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė
Viešoji įstaiga Regioninė Telšių ligoninė
E. sveikatos paslaugų plėtra Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose
Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Tauragės regiono asmens sveikatos priežiūros
įstaigose
Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Panevėžio regiono asmens sveikatos priežiūros
įstaigose
Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Utenos regiono asmens sveikatos priežiūros
įstaigose
Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Šiaulių regiono asmens sveikatos priežiūros
įstaigose
Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Kauno regiono asmens sveikatos priežiūros
įstaigose
Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Alytaus regiono asmens sveikatos priežiūros
įstaigose
Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Marijampolės regiono asmens sveikatos
priežiūros įstaigose
Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Telšių regiono asmens sveikatos priežiūros
įstaigose
Viešoji įstaiga Elektrėnų ligoninė
E. sveikatos paslaugų plėtra Vilniaus regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose
Viešoji įstaiga Šeškinės poliklinika
SANTA - HIS adaptavimas ambulatorinei grandžiai
Viešoji įstaiga Centro poliklinika
Slaugos namuose ir paliatyviosios pagalbos elektroninė paslauga
Viešoji įstaiga Kauno Šilainių poliklinika
E. sveikatos paslaugų plėtra Kauno miesto poliklinikose
Numatomos naudos
Pacientams









Išankstinė pacientų registracija – planuojamas
apsilankymas, sutaupomas pacientų laikas;
Daugiau dėmesio paciento gydymui;
Naudingos informacijos pateikimas vienoje
vietoje, lengvas reikalingų sveikatinimo paslaugų
pasiekimas;
Duomenų perdavimo sparta;
Viena istorija vienoje vietoje;
Sveikatinimo paslaugų tęstinumo (geografiškai ir
laike) užtikrinimas;
Gydymo kokybės paciento atžvilgiu užtikrinimas,
gydymo klaidų skaičiaus sumažinimas;
Patikimų ir kokybiškų sveikatos priežiūros
paslaugų gavimo užtikrinimas;
Ateityje saugi, tarptautiniais standartais
paremta prieiga visoje Europos sąjungoje;
Sveikatos profesionalams









Mažiau laiko bus skiriama medicininės
dokumentacijos pildymui sveikatos priežiūros
įstaigose;
Daugiau dėmesio bus skiriama pagrindinei
medicinos specialisto veiklai – paciento
gydymui;
Lengviau valdomi pacientų srautai ir paskirstomi
resursai sveikatos priežiūros įstaigose;
Greičiau pasiekiama išsami informacija apie
pacientą (vienoje vietoje) realiu laiku;
Bus galimybė operatyviai pasikeisti duomenimis
apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas ir
tyrimus bei gydymo eigą kitose Sveikatos
priežiūros įstaigose;
Pasikeitimas standartizuota informacija –
vienodai aiškiai suprantamas visiems Sveikatos
priežiūros įstaigų specialistams;
Išvengiamas tyrimų dubliavimas;
Ateityje medicinos specialistai gaus vertingą
patariamąją informaciją darant diagnostinius ir
terapinius sprendimus;
Ateityje saugūs, tarptautiniais standartais
paremti suvestinių duomenų mainai Europos
sąjungoje;
Iššūkiai
•
•
•
•
Finansavimo ir tęstinumo užtikrinimas;
Integracijos su ESPBI IS;
Žmogiškieji ir organizaciniai ištekliai;
Kompetencijų sukaupimas sveikatos priežiūros įstaigose;
Dėkoju už dėmesį!
Rimantas Remeika
Tel. 8 698 42185