Transcript Pranešimas
„PAGRINDINĖS SVEIKATOS SISTEMOS TEISUMO PROBLEMOS“ Vytenis Povilas Andriukaitis Sveikatos apsaugos ministras 2013 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“ Teisumo principas – garbumas, dorumas, skaidrumas, socialinis (paskirstomasis teisingumas), lygybė, nešališkumas, sąžiningumas.1 teisingumas Sveikatos santykių teisumas – lygios galimybės siekti sveikatos; skirtumų nebuvimas; kiekvieno žmogaus teisė siekti sveikatos; skaidrūs sveikatą lemiančių veiksnių paskirstymai; dėmesys skiriamas labiausiai pažeidžiamų žmonių sveikatai (solidarumo požiūris).2 1. Prof. dr. Danguolė Jankauskienė ir Dainora Bielskytė „Teisumo sveikatos santykiuose sampratos“ 2. Ten pat. Sveikatos priežiūros teisumo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – SSĮ) 2 straipsnio 17 dalyje Sveikatos priežiūros teisumas – valstybės pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos lygiomis galimybėmis siekti sveikatos ir kiek įmanoma sumažinant skirtumus tarp jos siekiančių asmenų.3 Aiškinantis šios sąvokos turinį, turime nustatyti ir įvertinti: - sveikatos priežiūros sąlygas, kurias pripažintų (pripažįsta) valstybė; - galimybes siekti sveikatos (sveikatos politiką formuojančių ir vykdančių subjektų, pacientų teisių ir pareigų santykį; Lietuvos sveikatos sektoriaus veiklos rodiklius); - galimus skirtumus tarp sveikatos siekiančių asmenų; - nustatytų skirtumų mažinimo būdus. • • Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo (toliau – SESV) 168 str. 1 d. (XIV antraštinė dalis – Visuomenės sveikata) nustatyta, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis. <...> Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. <...> (SESV 168 str. 7 d.) Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 str. apibrėžia, kad kiekvienas turi teisę į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teisę į gydymą nacionalinių teisės aktų ir praktikos nustatyta tvarka. Apibrėžiant ir vykdant visą Sąjungos politiką ir veiklą, užtikrinamas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis 3. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; Žin., 1998, Nr. 112-3099) Įstatymų leidėjas SSĮ nustatė sveikatinimo veiklos Lietuvos Respublikoje būtinąsias sąlygas, kurios yra: 1) teisės verstis tam tikrų rūšių sveikatinimo veikla įgijimas; 2) asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros prieinamumas, priimtinumas, teisumas ir tinkamumas; - Sveikatos priežiūros prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei. - Sveikatos priežiūros priimtinumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį. - Sveikatos priežiūros tinkamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą. 3) asmens sutikimas gauti sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tokios paslaugos gali būti suteiktos be jo sutikimo. Sveikatinimo veiklos būtinąsias sąlygas turi užtikrinti visi sveikatinimo veiklos subjektai. SSĮ yra apibrėžti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindai, kurie yra: 1) bendras sveikatos reikalų tvarkymas Lietuvos Respublikoje; 2) socialinio teisumo sveikatinimo veikloje užtikrinimas; 3) visų sveikatinimo veiklos išteklių integravimas į bendrą sistemą, jų planavimas ir naudojimas atsižvelgiant į nacionalinius sveikatinimo veiklos prioritetus; 4) asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros integravimas į bendrą sistemą; 5) Lietuvos sveikatos programos, valstybės ir savivaldybių sveikatos programų įgyvendinimo užtikrinimas; 6) sveikatinimo veiklos tarpžinybinio koordinavimo užtikrinimas; 7) visuomenės dalyvavimo formuojant sveikatos politiką užtikrinimas. Socialinio teisumo sveikatinimo veikloje samprata apima konstitucinio solidarumo principo, sveikatos apsaugoje, apibrėžimą taip, kaip jį apibrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose4. Šio principo užtikrinimas turi būti išreikštas teisiniu reguliavimu, kuris turi sudaryti prielaidas atitinkamą valstybei tenkančią naštą paskirstyti visuomenės nariams. Konstitucinis solidarumo principas nėra tapatus sveikatos priežiūros teisumo sąvokai, tačiau betarpiškai su juo susijęs. Konstitucinis Teismas, vertindamas sveikatos apsaugos teisinius pagrindus, pažymėjo, kad valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą (ne tik expressis verbis laiduojamą medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, inter alia nemokamą medicinos pagalbą piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose, bet ir kitas asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas), taip pat kitą sveikatinimo veiklą (kaip antai farmacinę), būtiną tam, kad būtų galima realiai, veiksmingai įgyvendinti prigimtinę žmogaus teisę į kuo geresnę sveikatą. 4. Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai. Valstybės sveikatos politiką formuojančių ir įgyvendinančių valstybės institucijų sveikatos priežiūros teisumo apibrėžtys ir užtikrinimo priemonės: • Vienas iš pagrindinių Lietuvos sveikatos programos tikslų – sveikatos santykių teisumas. Programoje pažymima, kad kiekvienas asmuo turi teisę siekti kuo aukštesnio savo sveikatos lygio. Bet sveikatos santykių teisumas reiškia, kad kiekvienas asmuo, siekdamas kuo aukštesnio savo sveikatos lygio, nepažeistų tokių pačių kito asmens teisių arba nesiektų šios teisės kito asmens ar visuomenės sąskaita. Todėl sveikatos santykių teisumas yra susijęs su lygiomis galimybėmis siekti sveikatos ir su maksimaliu skirtumų tarp jos siekiančiųjų sumažinimu.5 • Lietuvos sveikatos programoje numatyta: išanalizuoti sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumus tarp skirtingų socialinių ekonominių gyventojų grupių (pagal išsilavinimą, pajamas, nedarbą, gyvenimo sąlygas); pasiūlyti indikatorius šiems skirtumams įvertinti; peržiūrėti ir papildyti sveikatos politiką, siekiant sumažinti sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumus. Siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros teisumą būtina vykdyti šias priemones: 1) skirtas gyventojų atskirų socialinių ir ekonominių grupių bendrųjų ir grynųjų pajamų skirtumams sumažinti; 2) skirtas nedarbo rizikos sumažinimui; 3) užtikrinančias geras ekonominiu ir geografiniu požiūriu mokslo bei kvalifikacijos kėlimo galimybes; 4) padedančias išspręsti nepalankių sveikatai gyvenimo ir darbo sąlygų problemas; 5) skatinančias sveiko gyvenimo būdo diegimą; 6) gerinančias sveikatos priežiūros prieinamumą, priimtinumą ir tinkamumą; 7) skirtas žmonių išsilavinimo ir kvalifikacijos lygiui kelti. • 5. Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1842) III skyrius „Programos tikslai ir siekiamo gyventojų sveikatos lygio rodikliai“. • Lietuvos Sveikatos programoje numatyta, kad sveikatos priežiūros teisumo problemos turi būti aiškinamos visuomenės informavimo priemonėmis. Sveikatos priežiūros teisumo didinimo priemonės turi būti įtrauktos į „Sveikų miestų“, „Sveikatą stiprinančių ligoninių“, „Sveikų mokyklų“ ir kitų PSO programų projektus. Vykdant šią programą turi būti teisiškai reglamentuota ministerijų, kitų valstybės įstaigų, savivaldos vykdomųjų institucijų, apskričių viršininkų, įmonių, įstaigų ir organizacijų atsiskaitomybė Vyriausybei už sveikatos priežiūros teisumo didinimą. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų sistemą planuoti pagal šių įstaigų teritorinio prieinamumo ir savivaldybių bendruomenių sveikatos būklės rodiklius. Sveikatos priežiūros įstaigos turės įgyvendinti priemones, padedančias įvertinti sveikatos priežiūros specialistų bendravimo su pacientais įgūdžius, užtikrinančius skirtingų kultūrinių vertybių ir įpročių suvokimą. • Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje6, Lietuvos Respublikos Seimas apibrėžė, kad šalies žmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo žmonių sveikatos priklauso valstybės ekonominis klestėjimas. Vykdant ir plėtojant reformas, sveikatos sistemos prioritetais taps sveikatos ugdymas ir ligų profilaktika, Lietuvos žmonėms bus laiduojama prieinama, laiku suteikiama, saugi bei veiksminga sveikatos priežiūra, pagrįsta realiu sveikatos draudimu ir teisumu. Pagrindinis sveikatos priežiūros tikslas – sveikatinti visuomenę ir teikti kokybišką medicinos pagalbą, formuoti visuomenėje sveikos gyvensenos nuostatas; ilginti vidutinę gyvenimo trukmę; mažinti gyventojų mirtingumą; gerinti sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, užtikrinant sveikatos santykių teisumą ir paciento pasirinkimo teisę; <...>. • Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 113-5029), II skyrius „Lietuvos valstybės vizija“. 6. VIDUTINĖ TIKĖTINA GYVENIMO TRUKMĖ, (skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio rodiklio reikšmės sudaro: tarp vyrų - 17 m. , tarp moterų - 12 m.) Sveiki gyvenimo metai ir tikėtina gyvenimo trukmė vyrai moterys LIETUVA LIETUVA Santykis tarp pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turinčių žmonių, pasižyminčių bloga sveikata LIETUVA ES pajamų/asmeniui pasiskirstymo rodiklis LIETUVA GINI koeficientas - -netolygumų indikatorius, (0 – absoliuti lygybė, 1 – absoliuti nelygybė) LIETUVA 15+ m. amžiaus kasdien rūkančių moterų dalis, proc. LIETUVA 15+ m. amžiaus kasdien rūkančių vyrų dalis, proc. LIETUVA Alkoholio suvartojimas litrais asmeniui 15+ m. LIETUVA LIETUVA Mirčių eismo įvykiuose atv. skaičius 1 mln. gyventojų 2001 m. Ir 2010 m. LIETUVA Gyventojų mirtingumas (visos priežastys) 100 000 gyventojų LIETUVA Šaltinis: OECD, Health at glance, Europe 2010 Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programa Vyriausybės programoje apibrėžta, kad tinkama, visiems prieinama sveikatos apsaugos sistema, sauganti didžiausią vertybę – žmogų, yra modernios ir atsakingos valstybės požymis ir garbės reikalas. Net ir ekonomikos sunkmečiu negalima taupyti sveikatos apsaugos sąskaita. Susirgimų profilaktika, išankstinis ligų diagnozavimas ir tinkamai organizuota visuomenės sveikatinimo veikla padeda žmonėms įveikti ligas ir sveikatos sutrikimus. Vyriausybės programoje numatyta, kad laikydamiesi konstitucinio aktyvios valstybės sveikatos politikos principo, bus kuriama aiški, skaidri, patikima ir kiekvienam asmeniui prieinama nacionalinė sveikatos tausojimo ir stiprinimo institucijų sistema, įgyvendinti ilgalaikius žmonių sveikatos ugdymo, tausojimo, stiprinimo ir grąžinimo tikslus. Bus diegiamos Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis „Sveikata visiems“ pagrįsta nacionalinės programos, kurios užtikrins sklandų sektorinį visų valstybės institucijų, tarp jų ir Nacionalinės sveikatos tarybos, viešojo ir privataus bei nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą įgyvendinant sveikatos politiką. Bus tvirtinami metiniai sveikatos paslaugų prieinamumo, priimtinumo ir tinkamumo rodikliais ir nustatomi jų įgyvendinimo stebėsenos mechanizmai. Vyriausybės programos 283 punkte numatytas siekis ryžtingai šalinti korupcijos apraiškas sveikatos priežiūros sistemoje, vykdyti efektyvią korupcijos prevencijos stebėseną, peržiūrėti esamas vaistų ir medicininės įrangos pirkimo procedūras ir nustatyti griežtesnį jų reglamentavimą. Vyriausybė sieks panaikinti neteisėtų priemokų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas praktiką. Tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo netolygumai sudaro prielaidas iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų gydymo įstaigose. Pacientai už paslaugas, ypač stacionarinėse gydymo įstaigose, nepagrįstai verčiami savomis lėšomis įsigyti vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones ar apmokėti kitas su gydymu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias išlaidas. Valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose paplitusi praktika naudojant įstaigų turtą (pastatus, medicinos įrangą ir kita) teikti pacientams mokamas paslaugas. Nenustatyta sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF), apimtis ir struktūra, todėl nėra aišku, kokią paslaugos dalį apmoka PSDF. Aiškaus ir skaidraus reglamentavimo, konkrečių kriterijų nebuvimas sudaro sąlygas neteisėtoms priemokoms iš pacientų imti ir neskatina papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo plėtros. Visuomenė nepakankamai informuota apie valstybės lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainas. Pacientams suteikus atitinkamas stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, neteikiama informacija apie jiems suteiktų ir valstybės lėšomis apmokėtų paslaugų kainas. Nepakankamai tiksliai reglamentuotos ligų, kompensuojamųjų vaistų, centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašų sudarymo (atnaujinimo) ir keitimo procedūros. Priemonės, skirtos panaikinti korupciją sveikatos priežiūros sistemoje: viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę ir kitos priemonės (E – SVEIKATA). Kovos su korupcija Programos tikslai ir uždaviniai prioritetinėje sveikatos priežiūros srityje: tikslas – didinti skaidrumą, mažinti ir šalinti korupcijos prielaidas sveikatos priežiūros srityje; uždavinys – sumažinti korupcijos prielaidų galimybes sveikatos priežiūros įstaigose; 2 uždavinys – sukurti skaidresnę vaistinių preparatų, medicinos pagalbos ir ortopedijos techninių priemonių įtraukimo į kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis sistemą; 3 uždavinys – sudaryti sąlygas papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo plėtrai mažinant nelegalių mokėjimų prielaidas; Kovos su korupcija Programos tikslo rezultato kriterijai: 1) asmenų, gavusių sveikatos priežiūros paslaugų ir neoficialiai mokėjusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sumažėjimas nuo 16 iki 8 proc.; 2) asmenų, neoficialiai mokėjusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir manančių, kad neoficialus mokėjimas pagerino paslaugų kokybę, dalies sumažėjimas 15 proc. nuo visų neoficialiai atsilyginusių asmenų; 3) papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo atsiradimas. Bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija vykdomas projektas „Baltieji chalatai“ atskleidė daug nesąžiningų ir neteisėtų veikų odontologijos sektoriuje – VMI viršininkas pažadėjo ties tuo nesustoti. Išvados Valstybės sveikatos politiką formuojančių ir įgyvendinančių valstybės institucijų ydinga praktika nesilaikyti sveikatos priežiūros teisumo apibrėžimo ir užsibrėžtų tikslų dažnas transformavimas, nors visą laikotarpį esminė kryptis viena – tinkama ir visiems prieinama sveikatos apsauga. Užsibrėžtų tikslų ir taikytų įgyvendinimo priemonių nepakankamas įvertinimas ir neišsami rezultatų analizė bei su tuo susijusi tęstinė veikla tobulinant skirtumų tarp sveikatos siekiančių asmenų mažinimo būdus. Problemos identifikuotos – Sveikatos priežiūros sistemos analizės ir vertinimo ataskaitoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-608. Mūsų visų darbas kartu turi vesti link vieningo tikslo – sklandžiai veikiančios sveikatos apsaugos sistemos!