Transcript “Invega“ paslaugos SVV ir jų gerinimo galimybės

“Invega“ paslaugos SVV ir
jų gerinimo galimybės
Turinys
Apie INVEGA;
 INVEGA teikiamos palaugos;
 INVEGA paslaugų gerinimo galimybės;
 Literatūra.

Apie INVEGA
2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 "Dėl smulkaus ir
vidutinio verslo plėtros" LR Vyriausybė įsteigė garantijų
instituciją UAB "Investicijų ir verslo garantijos"
(INVEGA). Bendrovės veiklos steigėjo ir priežiūros
funkcijas buvo pavesta vykdyti LR ūkio ministerijai.
Misija - didinti ir tobulinti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio
verslo (SVV) augimą ir konkurencingumą žinių
ekonomikoje per lengvesnį priėjimą prie finansavimo
šaltinių bei skatinti naujų darbo vietų kūrimą.
Vizija – INVEGA siekia tapti pripažintu SVV rizikos
finansavimo ekspertu įgyvendinant valstybės SVV
finansinės paramos politiką Lietuvoje.
INVEGA teikiamos paslaugos
Verslo paskolų garantijos;
 Dalinis paskolų palūkanų subsidijavimas;
 Mikrokreditų administravimas;
 SVV subjekto statuso deklaravimas.

Verslo paskolų garantijos
SVV subjektas, kreipdamasis į banką ar kitą kredito įstaigą dėl
paskolos verslui pradėti ar plėsti, dažnai susiduria su bankui
nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema. INVEGA padeda
išspręsti šią problemą, garantuodama pirmos paskolos dalies
grąžinimą bankui iki 80 proc. paskolos sumos. Likusios
negarantuotos paskolos dalies grąžinimą bankas užsitikrina SVV
subjekto pasiūlytais užstatais, įsikeisdamas už paskolos lėšas
įsigyjamą turtą.
Jei paskolos gavėjas veikia 3 metus ir ilgiau, maksimali garantijos
suma gali būti 5 mln. Lt. Jei yra gautos kelios garantijos, tokiu atveju
sumuojami garantijų likučiai ir jų maksimali suma neturi viršyti 5
mln. Lt.
Jei SVV subjektas veikia trumpiau nei 3 metus, garantijos suma
negali būti didesnė kaip 2 mln. Lt. jei toks verslo subjektas turi kelias
garantijas, jų likučių maksimali suma neturi viršyti 2 mln. Lt.
Už suteiktą garantiją SVV subjektas turi sumokėti vienkartinį tik 1 ar 1,5
proc. garantijos atlyginimą nuo garantijos sumos, likusią INVEGA
garantijos atlyginimo dalį paskolos gavėjui kompensuoja valstybė.
Dalinis paskolų palūkanų subsidijavimas
Nuo 2009 m. paskolų palūkanos kompensuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių
fondų. Ši ES SF lėšomis finansuojama priemonė bus įgyvendinama visuotinės
dotacijos būdu, t. y. INVEGAI, kaip visuotinės dotacijos valdytojui, bus skiriamos
visuotinės dotacijos lėšos MVĮ paskolų palūkanoms kompensuoti.
INVEGA administruoja paskolų palūkanų kompensavimą. Paskolų palūkanos
kompensuojamos paskolų gavėjams kartą per ketvirtį pagal bankų pateiktą
informaciją.Paskolų palūkanos kompensuojamos tik, jei paskolos yra paimtos su
INVEGOS garantija.
Kompensavimo tarifas priklauso nuo paskolos gavėjo amžiaus:
• kai SVV subjektas veikia iki 3 metų – kompensuojama 50%. sumokėtų
palūkanų, bet ne daugiau kaip 3,5%. metinių palūkanų;
• kai SVV subjektas veikia 3 metus ir ilgiau – kompensuojama 30% sumokėtų
palūkanų, bet ne daugiau kaip 2,1%. metinių palūkanų.
Maksimali palūkanų norma, nuo kurios kompensuojama, – 7% metinių palūkanų.
Tam, kad būtų iš dalies kompensuojamos paskolų palūkanos, paskolos suma negali
viršyti 2,5 mln. Lt . Jei yra kelios garantuotos paskolos, iš dalies paskolų
palūkanos kompensuojamos tik tada, jei paskolų pradinių dydžių suma neviršija
2,5 mln. Lt. Jei viršija, paskutinės paskolos palūkanos iš viso nėra
kompensuojamos.
Paskolų palūkanos iš dalies kompensuojamos tol, kol galioja INVEGOS garantija.
Palūkanos kompensuojamos ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Termino skaičiavimo
atskaitos taškas – prašymo suteikti garantiją gavimo ir registravimo INVEGOJE
data.
Mikrokreditų administravimas
Siekdama paskatinti mažų ir vidutinių įmonių plėtrą Lietuvoje, LR Vyriausybė
skyrė 28,8 mln. Lt - PHARE pasibaigusių programų (negrąžintinos paramos
Lietuvai) lėšas. Šios lėšos paskolintos atranką laimėjusiems AB Šiaulių
bankui, UAB Medicinos bankui ir AB DnB NORD bankui, pasiūliusiems
geriausias įmonių mikrokreditavimo sąlygas.
Minėti bankai mikrokreditavimui skirtas lėšas galės naudoti iki 2012-12-31.
Mikrokreditai - iki 25 tūkst. eurų paskolos mikro, mažoms ar vidutinėms
įmonėms (MVĮ). Net 85 proc. visų mikrokreditų bankai įsipareigojo suteikti
mikroįmonėms.
Mikrokreditai gali būti teikiami kaip paskolos, kredito linijos ar overdraftai
(overdraftas – ang. kredito viršijimas – banko atliktas ūkio subjekto išlaidų
apmokėjimas, nors ūkio subjekto sąskaitoje neužtenka lėšų) investicijoms ir
apyvartinėms lėšoms finansuoti. Vienai įmonei bankai gali suteikti ne
daugiau kaip 2 mikrokreditus.
Bankas mikrokreditavimui skirtas lėšas (gautą tikslinę paskolą) turi išskolinti per
pirminį išskolinimo terminą. Pirminis išskolinimo terminas yra 12 mėnesių nuo
einamojo ketvirčio, kurį bankui pervedamos lėšos, paskutinės dienos.
MVĮ grąžinus mikrokreditą, gautas lėšas bankas gali panaudoti tik naujiems
mikrokreditams teikti.
Visa mikrokreditavimui skirtų lėšų perskolinimo MVĮ rizika atitenka bankui, todėl
užstatų klausimas su kiekvienu klientu sprendžiamas atskirai. Jei projektas
ir ūkio subjektas atitinka nustatytus reikalavimus, imdamos mikrokreditus
įmonės gali pasinaudoti ir INVEGA garantijomis.
SVV subjekto statuso deklaravimas
SVV subjekto statusą deklaruoja tie verslo subjektai, kurie siekia gauti valstybės
paramą (bet kuria iš Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo
plėtros įstatymo 6 straipsnyje nustatytų valstybės paramos formų), kai teisės
aktuose nustatyta, kad tinkamais pareiškėjais gali būti SVV subjektai.
Darbuotojų
skaičius
Metinės pajamos,
mln. Lt.
Turto balansinė
vertė, mln. Lt
Vidutinė įmonė
Mažiau kaip 250
138
93
Maža įmonė
Mažiau kaip 50
24
17
Labai maža įmonė
Mažiau kaip 10
7
5
Smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus plėtotės
iki 2015 metų strateginių krypčių sritys






Naujų smulkių ir vidutinių įmonių steigimas.
Įregistruotos smulkios ir vidutinės įmonės, kurios
veikia mažiau nei trejus metus, ir naujai steigiamos
įmonės.
Veikiančios įmonės. Visos smulkios ir vidutinės
įmonės, veikiančios ilgiau nei treji metai.
Regionų smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotė, siekiant
subalansuoti šalies regionų ekonominę ir socialinę
plėtotę bendrame šalies kontekste ir išsaugant
regionų įvairovę.
Darbuotojų kvalifikacija: žinios ir gebėjimai.
Smulkiojo ir vidutinio verslo infrastruktūra.
Parama smulkiajam ir vidutiniam verslui.
I sritis. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės
strateginės kryptys naujų smulkių ir vidutinių įmonių
steigimo srityje.
Svarbiausios strateginės kryptys šioje srityje:

Smulkių ir vidutinių įmonių steigimosi aktyvinimas – smulkiojo ir
vidutinio verslo steigimo išlaidos turi tapti konkurencingos
Europos Sąjungoje, smulkių ir vidutinių įmonių registracinės
sistemos interneto tinkle sukūrimas ir prieinamumas
verslininkams.

Finansinių paslaugų išplėtimas smulkioms ir vidutinėms įmonėms
– subalansuoti bankinės sistemos ir smulkių ir vidutinių įmonių
santykius sukuriant atitinkamas priemones ir tobulinant sąlygas
naudotis lengvatiniais kreditais, rizikos kapitalo fondais, paskolų
draudimu, ES struktūrinių fondų parama.

Inovatyvių įmonių steigimosi skatinimas – naujų inovatyvių
smulkių ir vidutinių įmonių atsiradimas, ypač valstybės
remiamuose verslo inkubatoriuose ir technologijų parkuose.
II sritis. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės
strateginės kryptys veikiančių smulkių ir vidutinių
įmonių srityje.
Svarbiausios strateginės kryptys šioje srityje:

Smulkių ir vidutinių įmonių gyvavimo laikotarpio prailginimas.

Inovacijų ir technologijų diegimo skatinimas – remti nacionalines
tyrimų programas, skirtas žinių ir technologijų komerciniam
pritaikymui, smulkių ir vidutinių įmonių plėtotei, kokybinių
reikalavimų pritaikymui ir sertifikavimo sistemų įdiegimui.

Smulkių ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimas – vykdyti
programas, skatinančias technologinį kooperavimąsi ir dalijimąsi
tarp skirtingo dydžio įmonių nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas – kartu su ES šalimis
sukurti tarptautines informacines ir paramos verslui sistemas,
kurios būtų lengvai suprantamos ir perduodamos tinklais.
III sritis. Strateginės kryptys regioninės smulkiojo ir
vidutinio verslo plėtotės srityje.
Siekiant racionaliai dalyvauti ES regionų plėtotės
programose yra būtina:

Suformuoti ir įgyvendinti regionų plėtotės politiką.

Parengti strateginius regionų plėtotės planus, iš jų
smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės planus.

Siekti subalansuotos regionų verslo plėtotės.

Efektyviai naudoti regionų verslo plėtotės potencialą.
IV sritis. Strateginės kryptys smulkių ir vidutinių
įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo srityje.
Svarbiausios strateginės kryptys smulkių ir vidutinių įmonių darbuotojų
kvalifikacijos kėlimo srityje:
 Bendrųjų žinių apie verslą ir verslininkystę modulių parengimas ir įtraukimas
į vidurinio mokslo, kolegijų ir universitetų mokymo programas.
 Smulkių ir vidutinių įmonių vadybininkų rengimo atitinkamų programų
sukūrimas.
 Tarptautinio verslo specialistų rengimo plėtojimas, versumą ugdančių ir
kvalifikacijos kėlimą bei jos kokybę užtikrinančių kursų gausinimas.
 Institucijų, teikiančių konsultacines mokomąsias paslaugas, tinklo plėtojimas
ir paslaugų kokybės gerinimas.
 Konsultavimo ir mokymo paslaugų smulkioms ir vidutinėms įmonėms ir
potencialiems verslininkams rėmimas.
 Įmonių investicijų į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą skatinimas ekonominiais
svertais.
V sritis. Strateginės kryptys smulkiojo ir vidutinio
verslo infrastruktūros srityje.
Svarbiausios strateginės kryptys smulkiojo ir vidutinio
verslo infrastruktūros plėtojimo srityje:
 Informacijos rinkimo, analizės ir sklaidos sistemos
sukūrimas.
 Teisinių ekonominių sąlygų sudarymas fizinės
infrastruktūros plėtotei.
 Nefinansinę paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui
plėtoti teikiančios institucinės infrastruktūros sukūrimas ir
tobulinimas.
VI sritis. Strateginės kryptys paramos smulkiajam ir
vidutiniam verslui srityje.
Svarbiausios strateginės kryptys paramos smulkiajam
ir vidutiniam verslui srityje:






Sukurti ir įgyvendinti finansinės paramos sistemą,
Išplėsti ir sustiprinti institucijų, teikiančių paramą smulkiajam ir
vidutiniam verslui, infrastruktūrą bei tinklą,
Teikti nemokamas ar subsidijuojamas informacijos,
konsultavimo ir kitas paslaugas verslininkams pradiniame
naujos įmonės veiklos etape,
Taikyti patalpų įsigijimo lengvatas,
Sudaryti sąlygas nuomos veiklos plėtimui,
Sudaryti sąlygas pasinaudoti franšizės pranašumais.
INVEGA ieško būdų, kaip pagerinti verslo
kreditavimą
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ėmėsi iniciatyvos ieškoti
efektyvesnių būdų, kaip pagerinti kreditavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam
verslui (SVV). Valstybės garantijas kredito įstaigoms už SVV paskolas teikianti
INVEGA apie tai diskutuoti sukvietė Lietuvos bankų asociacijos ir kredito įstaigų
atstovus.
Diskusijoje buvo išgryninti kai kurie galimi esminiai INVEGOS teikiamų paslaugų
pakeitimai, kurie turėtų stimuliuoti kreditų išdavimą SVV: patobulinta INVEGOS
garantijų teikimo schema, pradėtos teikti garantijos kredito linijoms ir leidžiamiems
sąskaitų viršijimams (overdraftams), nes šie skolinimo produktai patrauklesni SVV,
kaip apyvartinių lėšų finansavimo instrumentai, leisti garantuotų apyvartinių
paskolų lėšas naudoti ir visoms įmonių einamosioms išlaidoms dengti ir kt.
„INVEGA yra pasirengusi daryti viską, kad verslas galėtų kuo lengviau ir
efektyviau veikti. To paties tikimės ir iš kitų finansų rinkos dalyvių“, – sakė Z.
Gurauskienė.
Literatūra:
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės
strategija
 http://www.invega.lt
 http://www.ukmin.lt
