Transcript JT Neįgaliųjų teisių konvencija - lietuvos sutrikusios psichikos

JT Neįgaliųjų teisių
konvencija – naujas
įrankis ar tik deklaracija?
Klementina Gečaitė
VšĮ Globali iniciatyva psichiatrijoje
2011-10-20, Vilnius
Negalė kaip žmogaus teisių klausimas
Problemos apimtis:
 Įrodymais grįstas ryšys tarp negalės ir skurdo
 Su skurdu susijusios ribotos galimybės siekti
išsilavinimo; vėliau ir – efektyvaus
dalyvavimo darbo rinkoje.
 Asmenų su negalia marginalizaciją aštrina
ribotas informacijos prieinamumas.
Negalė kaip žmogaus teisių klausimas
(2)


Sutrikusios psichikos asmenims taikomi
apribojimai dalyvauti valstybės/vietos
valdyme (balsavimas) ir pilnai įgyvendinti
teisę į teisminę gynybą ir teisingą procesą.
Daugelyje valstybių gaji ydinga asmens
paskelbimo neveiksniu bei globos
reguliavimo (globėjo skyrimo ir veiklos
priežiūros) sistema.
Negalė kaip žmogaus teisių klausimas
(3)


Sukrečiančios ataskaitos (iš įvairių pasaulio
šalių) apie sąlygas, kuriomis tenka gyventi
socialinės globos institucijose.
Įrodymais grįsti duomenys apie tai, jog
asmenų su negalia sveikata/gyvybė vertinami
menkiau nei asmenų neturinčių negalės
(sveikatos paslaugų prieinamumas).
Dokumentai iki JT Neįgaliųjų teisių
Konvencijos





Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948 m.)
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencija (1950 m.)
Europos socialinė chartija (1961 m., pataisyta
1996 m.)
Europos konvencija dėl kankinimų ir
nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo
prevencijos (1987 m.)
Europos konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo
apsaugos biologijos ir medicinos srityje (1996
m.)
Dokumentai iki JT Neįgaliųjų teisių
Konvencijos (2)
Specialiai asmenų su negalia apsaugai:
 Jungtinių tautų Sutrikusio intelekto asmenų teisių
deklaracija (1971 m.)
 Jungtinių tautų Neįgalių asmenų teisių deklaracija
(1975 m.)
 1981-ieji metai paskelbti tarptautiniais neįgaliųjų metais,
 1983-1992 metai, įvardyti kaip Jungtinių tautų
neįgaliųjų asmenų dekada.
 1993 m. Jungtinių tautų rezoliucija patvirtinti Psichikos
sutrikimų turinčių asmenų apsaugos ir psichikos
sveikatos priežiūros tobulinimo principai.
Naujos kokybės dokumento poreikis




Tradiciškai į negalę buvo žiūrima ne kaip į žmogaus
teisių klausimą, tačiau kaip į medicininę problemą,
sukoncentruotą asmenyje, kuris turi fizinį, psichinį,
sensorinį, intelektinį ar kitą sutrikimą ar būklę.
Konvencija žymi “paradigmų kaitą” nuostatose ir
požiūriuose apie neįgalius asmenis:
Asmenys su negalia – ne labdaros, medicininio gydymo
ir socialinės apsaugos “objektai”, bet “subjektai”, kuriems
būdingos žmogaus teisės.
Asmenys su negalia pajėgūs išreikšti teises ir priimti su
jų gyvenimais susijusius sprendimus, remiantis jų laisvu
(savanorišku) ir informuotu sutikimu.
Naujos kokybės dokumento poreikis (2)


Nuo “asmens su trūkumais” ir siekio
pašalinti/sumažinti “trūkumus” – prie
visuomenėje gajų išankstinių nuostatų ir
barjerų šalinimo
Kas iš to, jei asmenį su negalia išmokysit
idealiai manevruoti vežimėliu, jei jis negalės
patekti kur pageidauja dėl fizinių aplinkos
barjerų? Kas iš to jei išmokysit skaityti Brailio
raštu, jei tai, ką norėtųsi skaityti neleidžiama
Brailiu? /Bengt Lindqvist/
Naujos kokybės dokumento poreikis (3)


Neįgaliųjų judėjimai spaudė politikus priimti
tokias teisiškai įpareigojančias priemones,
kurios pašalintų visuomeninius barjerus.
Akcentuojami pokyčiai plačiojoje
visuomenėje, o ne siekis “pritaikyti” asmenį
su negalia visuomenės poreikiams.
Argumentai už specifišką konvenciją
Matomumas:
 Mokslininkų teigimu, nepaisant eilės pažangių
dokumentų, asmenys su negalia liko “nematoma
visuomenės dalimi”, kas pasireiškė sunkumais
pasinaudoti teisinėmis gynybos priemonėmis, arba tos
priemonės būdavo taikomos atmestinai asmenų su
negalia atžvilgiu.
 Neįgaliųjų integracijos politika koncentravosi ties
socialinės apsaugos ir rūpybos klausimais, o ne ties
lygiomis galimybėmis dalyvauti visuomenės gyvenime.
Argumentai už specifišką konvenciją (2)
Specifiškumas, aiškumas, koncentracija
 Konvencijos rengėjų užduotis buvo ne išrinkti
nuostatas iš anksčiau priimtų dokumentų, tačiau
“pritaikyti jau egzistuojančias normas asmenų su
negalia gyvenimo aplinkybėms”, išvengti bendrybių
ir pabrėžti negalės kontekstą.
 Teminė konvencija turėjo garantuoti reguliavimo
koncentruotumą, tačiau veikiau papildyti jau
egzistuojančius dokumentus, nei juos pakeisti.
Argumentai už specifišką konvenciją (3)
Įrodymais pagrįstas reguliavimas
 Didelis šio dokumento privalumas (greta efektyvaus
stebėsenos/monitoringo instituto) yra tai, jog šalys
privalės Jungtinėms Tautoms teikti ataskaitas apie
asmenų su negalia padėtį šalyse.
 Galima būtų teigti, kad asmenys su negalia yra
ginami kaip ir kitos grupės eilės tarptautinių
konvencijų; tačiau šio dokumento atsiradimą įtakojo
ir tai, kad asmenims su negalia nebuvo užtikrintas
controlės ir apsaugos mechanizmas, kaip tai buvo
garantuota kitoms pažeidžiamoms grupėms.
Dokumento tikslas


Konvencija buvo siekta žengti dar toliau už
tradicinių lygybės ir nediskriminavimo
principų. Apimti platų spektrą ekonominių,
socialinių, pilietinių ir politinių teisių ir užtikrinti
visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį
naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir
pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti
pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Užtikrinti neįgaliųjų naudojimąsi savo
teisėmis ir laisvėmis lygiai su asmenimis be
negalės.
Lygybė ir nediskriminavimas


Pirmiausia klausimas susijęs su teisiniu
veiksnumu bei galimybe būti lygiateisiai
ginamam įstatymų.
Išsakomas raginimas pereiti nuo schemos,
kai už asmenį su negalią sprendimą priima
atstovas/globėjas prie savarankiško
sprendimo priėmimo (su reikalinga pagalba).
Dar neišspręsti klausimai




Veiksnumo / globos reguliavimas
Teisė į asmens autonomiją ir integralumą
Teisė gyventi bendruomenėje
Konvencijos ir fakultatyviojo protokolo
įgyvendinimo mechanizmas
Neveiksnumas/globa

12 str Lygybė prieš įstatymą
<…> Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta,
kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais
asmenimis visose gyvenimo srityse.
<...> imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų
neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios
jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą.
Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina, kad visos
priemonės, susijusios su teisinio veiksnumo
įgyvendinimu, suteiktų atitinkamas ir veiksmingas
garantijas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui
pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę <…>
Neveiksnumas/globa (2)


Šios nuostatos skatina atsisakyti
“neveiksnumo” sampratos ir pripažinti asmenį
su negalia teisių ir atsakomybių turėtoju.
Šios teisės turi būti ginamos nepaisant to,
kad kai kurie asmenys su negalia nepajėgūs
jų įgyvendinti savarankiškai.
Neveiksnumas/globa (3)


12.2 straipsnis ko gero laikytinas Konvencijos
ašimi, kuris (jei būtų įgyvendintas) sukeltų
revoliucinius pokyčius tūkstančių asmenų su
negalia gyvenimuose.
Įgalintų priimti savarankiškus sprendimus (su
reikalinga pagalba kiekvienoje individualioje
situacijoje).
Neveiksnumas/globa (4)


12.3 str. ragina pereiti nuo “teisinio veiksnumo
turėjimo” prie “teisinio veiksnumo įgyvendinimo”:
Šalys, imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų
neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios
jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį
veiksnumą.
12.4 str. įpareigoja užtikrinti reikalingą pagalbą,
apsaugoti nuo piktnaudžiavimo srityje:
Šalys, užtikrina, kad visos priemonės, susijusios su
teisinio veiksnumo įgyvendinimu, suteiktų atitinkamas
ir veiksmingas garantijas, siekiant užkirsti kelią
piktnaudžiavimui pagal tarptautinę žmogaus teisių
teisę.
Asmens neliečiamumo apsauga
(integralumas) (17 str.)
Kiekvienas neįgalusis turi teisę į tai, kad lygiai su
kitais asmenimis būtų gerbiama jo ar jos teisė į
kūno ir psichinį neliečiamumą.
Lakoniška formuluotė, debatų metu siekta įtvirtinti
konkretesnį reguliavimą:
 Apsauga nuo priverstinės institucionalizacijos
 Apsauga nuo priverstinių medicininių
intervencijų Užtikrinimas, kad priverstinis
gydymas:




Garantuotų žinojimą apie alternatyvas
Tik išimtinais grėsmės atvejais (rizikos kriterijų
sukonkretinimas)
Vykdomas mažiausiai varžančiu režimu
Teisė gyventi bendruomenėje


Fundamentalus ne tik 19 straipsnyje, bet visoje
Konvencijoje įtvirtintas požiūris:
Gyvenimas bendruomenėje =
nepriklausomas gyvenimas,
t.y., kad galėtų gyventi bendruomenėje,
asmenys su negalia turi gauti jiems reikalingą
pagalbą, pašalinančią kliūtis ir kompensuojančią
negalią.
Teisė gyventi bendruomenėje (2)



Dabartiniai Lietuvos įstatymai neužtikrina
efektyvaus 19 str. nuostatų įgyvendinimo.
Įstatymai nekalba apie pilnamečių neveiksniais
pripažintų asmenų gyvenamąją vietą.
Neveiksniais pripažintų pilnamečių neįgalių
asmenų apgyvendinimas socialinės globos
namuose ar paguldymas į psichiatrijos ligonines
yra viena iš dažniausiai pasitaikančių globėjų
piktnaudžiavimo atvejų.
Teisė gyventi bendruomenėje (3)


Konvencijoje įtvirtinta, kad negalė (psichosocialinė būsena) negali būti priežastis
asmens laisvės ribojimui.
Šio straipsnio įgyveninimui iš valstybių bus
pareikalauta sukonkretinti institucionalizacijos
kriterijus.
Teisė gyventi bendruomenėje (4)


Institucionalizacija – rimtas žmogaus teisių
pažeidimas, vadovaujantis Konvencija, ypač
jos 19 str.
Gyvenimo sąlygų gerinimas institucijose – ne
sprendimas. Konvenciją ratifikavusios šalys
įsipareigojo imtis priemonių, kad asmenys su
negalia pilnavertiškai gyventų
bendruomenėje.
Konvencijos įgyvendinimas ir žmogaus
teisių monitoringas



Vadovaujantis 33 Konvencijos straipsniu, šalys
privalės savo Vyriausybių lygmeny (struktūroj)
sukurti už Konvencijos įgyvendinimą atsakingą
organą.
Taip pat privalu į Konvencijos įgyvendinimo ir
žmogaus teisių stebėsenos mechanizmus įtraukti
pačius neįgaliuosius/juos vienijančius judėjimus.
31 Konvencijos straipsnis įpareigoja šalis rinkti,
valdyti ir skleisti aktualią statistinę informaciją, kuri
taptų įrankiu formuojant ir įgyvendinant negalės
politiką.
Konvencijos įgyvendinimas ir žmogaus
teisių monitoringas (2)

Greta Konvencijos priimtas ir Fakultatyvus
protokolas, kuris įtvirtina du papildomus
privalomo įgyvendinimo mechanizmus:



Individualių skundų (komunikatų) teikimą
Neįgaliųjų teisių komitetui.
Neįgaliųjų teisių komiteto užklausos šaliai
(įskaitant vizitus) įtariant Konvencijos nuostatų
nesilaikymą (neįgyvendinimą) ar rimtus
pažeidimus.
Rekomendacijos situacijos taisymui.
Dėkoju už dėmesį.