Transcript GMO

Pastaraisiais dviem dešimtmečiais, sparčiai vystantis
technologijoms, pradėti kurti genetiškai modifikuoti
organizmai, kurie ankščiau gamtoje niekada
neegzistavo. Dabartiniu metu vykstanti šių mokslų
plėtra atvėrė plačias galimybes, kurios leidžia išspręsti
įvairias žmonijos problemas.
Kas tai yra?
Tai organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo dirbtinai
pakeista. Paprastai genetiškai modifikuotais
organizmais vadinami tokie, į kuriuos perkelti kitos
rūšies natūralūs ar modifikuoti genai.
Kodėl prireikė GMO?
Žmonių skaičius žemėje, ypač trečiojo pasaulio šalyse,
sparčiai auga, juos reikia pamaitinti, aprengti, todėl
daug dėmesio ir skiriama įvairių biotechnologijos šakų
vystymui, tarp jų ir genetiškai modifikuotų organizmų
kūrimui.
Dažnai matome įvairius plakatus, ženklus, kurie
vaizduoja GMO poveikį, dažniausiai žalą.
Dėl didėjančio žiniasklaidos susidomėjimo ir straipsnių
gausos apie transgeninius organizmus, Lietuvos
gyventojai plačiau domisi GMO, todėl iškyla vis
daugiau diskusijų apie jų daromą žalą ar teikiamą
naudą.
GMO nauda:
 Produktyvumas ir
efektyvumas
 Nelabai alinama žemė
 Saugoma aplinka
 Išrandamos naujos
organizmų rūšys
 Augalai tampa atsparūs
kenkėjams ir ligoms
Natūraliai daugindamiesi augalai niekada
neįgautų tam tikrų sąvybių: maistingumo,
atsparumo ligoms, drėgmei, kenkėjams,
sausroms ir t.t.
Vienose valstybėse, tokiose kaip JAV, GMO yra paplitę ir
vartojami be jokios baimės. Galbūt tai dėl to, jog
genetiškai modifikuoti augalai maisto gamybai
pirmiausia pradėti vartoti būtent šioje šalyje. Ji iki šiol
lyderiauja tarp kitų šalių, kuriose yra gaminami tokie
produktai.
Didžiausios GM organizmų tiekėjos yra JAV, Argentina,
Kanada bei Kinija.
Tačiau daugelis į GMO žiūri su nerimu ar net
baime. Ar pagrįstai baiminamės?
 Neaiškus poveikis sveikatai GM maisto produktuose
gali atsirasti naujų, nebūdingų baltymų, sukelti
alergijų protrūkį, žmogus gali tapti atsparus
antibiotikams.
 Neišvengiamas ir poveikis aplinkai – atsparūs
kenkėjams augalai “išvaro” naudingus vabzdžius iš
dirvožemio (šaknų zonos). Neaišku, kaip tai paveiks
dirvos ekosistemą.
Genetiškai modifikuotų augalų auginimui reikia daug
cheminių medžiagų, kurios kenkia ir aplinkai, ir
žmonių sveikatai.
Iki šiol niekas negali pasakyti, kaip GM organizmai
ateityje paveiks žmonių sveikatą. Juk valgome
produktus, kurie nėra nei žmogaus, nei gamtos
kūriniai. Ar nesukels tai naujų vėžio formų, iki šiol
nežinomų ligų? Ar nepažeis imuninės, genetinės ir
kitų sistemų? Pagaliau, ar genetiškai pakeisti
organizmai, patekę į aplinką, neiškreips gyvosios
gamtos evoliucijos?
Feedlot`as
 Tai ypač intensyvaus gyvulių auginimo ūkiai, kuriose
užauginama labai daug produkcijos. Šis ūkininkavimo
būdas labai išplėtotas Jungtinėse Valstijose.
 Feedlot'ų ūkiuose laikomos milžiniškos gyvulių
bandos, kai kuriose - per 100 tūkst.galvijų. po 5
mėnesių jie skerdžiami.
Šiuose ūkiuose auginami gyvuliai negauna žaliųjų
pašarų,o laikomi sausakimšuose garduose,kur patiria
didelį stresą. Siekiant išvengti ligų, nuolat vartojami
įvairūs cheminiai preparatai. Gyvūnai šeriami
genetiškai modifikuotais augalais, todėl patys mėsos
gaminiai, kurie patiekiami prekybai, tampa
nevisaverčiais.