Maistas arba dėl ko gyvenam

Download Report

Transcript Maistas arba dėl ko gyvenam

Maistas arba dėl ko gyvenam

2012.11.03 -

Šv. Hubertas, Medžiotojų diena

• • • Šią dieną nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė. Romėnai turėjo medžioklės deivę Dianą, o graikai – Artemidę.

Įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto varduvėmis. Šv. Hubertas laikomas medžiotojų globėju.

Fransua Hubertas gimė apie 655 m. Jis buvo Burgundijos hercogo Huberto sūnus. Jaunasis Hubertas mėgo kraugerišką medžioklę ir PUOTAS...

• • • • • • • • • • •

Apie ateities maistą

arba apie tai kaip jis buvo įsivaizduojamas prieš 45 metus

[Boumenas] Pirmiausia atidarė šaldytuvą, iš kurio dvelktelėjo vėsios miglos gūsis. Lentynos buvo prikrautos konservų ir dėžučių... . Nei vaisių, nei kiaušinių, nei mėsos, nei pieno ar sviesto – nieko šviežio nebuvo, šaldytuve gulėjo tik konservuoti arba fasuoti produktai. ...

Jis atplėšė dangtelį ir pažvelgė vidun. Dėžutė buvo pripildyta drėgno melsvo minkštimo, konsistencija ir svoriu šiek tiek panašaus į duonos pudingą.

Nors ir keistos spalvos, minkštimas turėjo gana apetitišką išvaizdą. ...

Nuo melsvojo duonos pudingo sklido silpnas aitrus kvapas, panašus į migdolinio pyragaičio aromatą. Boumenas pasvėrė jį ant rankos, atsilaužė gabalėlį ir įtariai pauostė. Žinojo, jog nuodyti jo čia niekas neketina, bet gali pasitaikyti ir klaidų – ypač tokiame sudėtingame dalyke kaip

biochemija.

Jis paėmė keletą trupinukų, paskui įsikišo į burną visą gabalą, sukramtė ir prarijo: skonis puikus, tačiau neaiškus, tiesiog nenusakomas. Užmerkus akis, nesunku įsivaizduoti, jog valgai

mėsą

ar ašakinę

duoną

, ar net džiovintus

vaisius

. ...

Kelis kartus atsikandęs to minkštimo, Boumenas pasijuto sotus... .

Citatos (196 197 p.) iš dabar jau klasikinio mokslinės fantastikos romano:

Arthur C. Clarke 2001 metų kosminė odisėja Vilnius: Tyto alba, 2006, 276 p.

(Pirmasis knygos leidimas anglų kalba 1968 m.) To paties pavadinimo Stanley Kubricko filmas

Mokslininkai prognozuoja, kaip ir dėl kokių priežąsčių žmonės atrodys po tūkstančio metų

P o tūkstančių (kiek?) metų gyvensiantys žmonės išoriškai labai skirsis nuo mūsų, juo labiau nuo pirmykščio žmogaus - mano anatomijos specialistai.

Mokslininkų pateiktas tolimoje ateityje gyvensiančių žmonių anatomijos prognozės: vidutinis tolimų mūsų palikuonių ūgis sieks nuo 1,83 iki 2,13 m. Turėtų sumažėti žmonių burna Tokią tendenciją lems gerėjanti žmonių mityba ir medicinos pasiekimai. Jau dabar vidutinis amerikietis yra 2,54 cm aukštesnis už praėjusio amžiaus 7-ąjį dešimtmetį gyvenusius savo tėvynainius.

Manoma, kad dėl evoliucijos pasikeis ateities žmonių virškinimo traktas. Trumpesnis žarnynas įsisavins mažiau riebalų ir sacharozės, o tai taps natūralia apsauga nuo antsvorio. Odontologai prognozuoja, kad gali sumažėti ateities žmonių dantų skaičius, nes minkštesnio maisto nereikės perkramtyti...

Lėkštė

Pavyzdėliai:

Sveiko maisto piramidės

KLAUSIMAS: Jei numanomos, kokios būna organizmo reakcijos į kai kurias maisto sudedamąsias dalis, kodėl mokslininkai teoriškai neišskaičiuoja vieno ar kito maisto priedo (kurie keikiami dėl jų chemiškumo) poveikį žmogaus organizmui per tam tikrą laiką? Kas bus žmogui, kokie gali išsivystyti sveikatos sutrikimai, jei jis kasdien 30- 40 50 metų valgys batoną su kažkokiu maisto priedu?

Papildomos arba pridėtinės maisto dalys:

1.

Maistinis aromatizatorius 2.

3.

Kompleksinis maistinis priedas Aromatizatoriaus pirmtakas 4.

5.

6.

7.

8.

9.

Antioksidantas Priedas prieš maisto dalelių sulipimą Drėgmę sulaikantis priedas Glazūravimo priedas Želiacijos agentas SiO2 Tirštiklis 10.

11.

12.

13.

18.

Konservantas E551 Dažiklis Užpildas Nešėjas 14.

Putokšlis 15.

Putų slopiklis 16.

Kėliklis (pvz., geriamoji soda) 19.

Saldiklis 17.

Propelentas Rūgštingumo reguliatorius 20.

23.

Stabilizatorius 21.

Pakavimo dujos Spalvos fiksatorius 24.

22.

Skonio stipriklis Emulsiklis (emulgatorius) ir t.t.

Nauja mada žiniasklaidoje – perdėtas gąsdinimas nesveiku maistu!

Atsakymo tezės:

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

Žmonės niekada nesimaitino tobulai. Tikėtina, kad senovėje onkologinių ligų pasitaikydavo rečiau, bet anksčiau gyvenimo trukmė buvo trumpesnė, liga nespėdavo išsivystyti. Paradoksalu, bet visaverčio maisto stokos problema aktuali ir šiais laikais. Žmonės vis vien valgo nepakankamai įvairų maistą.

Gerti pieną yra sveika, bet jei žmogaus organizmas jo netoleruoja, tai yra blogai. Riešutai – puikus produktas, bet tik nealergiškam jiems žmogui.

Per 50 metų atlikti 98 tūkstančiai ir 2010 metais apibendrinti tiksliniai tyrimai, lyginant ekologiškų ir įprastų, neekologiškų, produktų poveikį sveikatai, parodė, kad tiek vienų, tiek kitų poveikis sveikatai yra toks pat (arba kitaip sakant, dažniausiai mus veikia PLACEBO efektas).

Šių dienų

“siaubas”

yra E – maisto priedai. Bet įprasta

valgomoji druska (NaCl)

gal net pavojingesnė nei garsusis

natrio glutamatas

, nes druska gali būti viena arterinės hipertenzijos priežasčių. Maždaug 50 procentų sveikatos lemia žmogaus mityba. Kiti svarbūs veiksniai yra genetika (o to mes kol kas negalime pakeisti), aplinkos tarša, žalingi įpročiai.

Natrio chloridas

E skaičiai (numeriai)

E numeriai yra

maisto priedų kodai, kurie naudojami Europos Sąjungoje (t odėl ir naudojama "E" raidė nuo "Europos") – – – – – – – – – 3. E300

Pvz.:

vitaminas C ( E300 ) ar likopenas ( E160d )

Klasifikacija pagal numerių seką:

1. E100 –E199 (dažikliai) 2. E200 –E299 (konservantai) –E399 (antioksidantai) 4. E400 –E499 (tirštikliai, stabilizatoriai, emulsikliai) 5. E500 –E599 (rūgštingumo reguliatoriai) 6. E600 7. E700 8. E900 –E699 (skonio priedai) –E799 (antibiotikai) –E999 (įvairūs) 9. E1000 –E1599 (papildomi chemikalai) O seniau vietoj E būdavo

DŽIOVINIMAS, ŠALDYMAS, RAUGINIMAS, SŪDYMAS, IŠRŪKYMAS ir pan.

Food Additives - E - NUMBERS Guide to food additives - E-Numbers What they are and what they do.

It is extremely wise to avoid eating food with harmful food additives – E Numbers in them. Not all E Numbers are bad for you. The following list is based on information from

the Ministries of Health of the United States, France, UK, Norway, Sweden, Denmark, Russia & Italy.

E-Number Name Category Side Effects

E100 CurcuminColour - Yellow and Orange

Safe

E101 Riboflavin (Vitamin B2)Yellow and Orange

Safe E102 Tartrazine

Yellow and Orange

Forbidden in some parts

May increase hyperactivity

of the western world!

in affected children. Asthmatics sometimes react badly. Take care if you are sensitive to Aspirin.

E150 Caramel E175 Gold

Colour - Brown and Black

Suspicious !!!

Colour E220 Sulphur Dioxide – Yellow Safe ??

??? Headaches. Intestine Upset. Skin Disorders. Destroys Vitamin B12 (cobalamin)

Sėkmingai iki šiol ypač kinų virtuvėje naudojamas maisto priedas

621 Mononatrio Glutamatas (MNG, angl.MSG) Miscellaneous - Flavour Enhancers TOXIC

Headaches

Intestine Upset Skin Disorders Bet LD 50 – 16,6 g/kg (oral, rat)

LD50

Terminas LD 50 naudojamas toksikologijoje, tiriant nuodus. Kilęs iš žodžių “Lethal dosis 50% “

Tai yra medžiagos kiekis nuo kurio žūsta

50 %

bandyme dalyvavusių individų. Testą 1927 m. sukūrė amerikiečių mokslininkas J.W.Trevan.

LD 50

dažnai naudojamas nusakyti kiek nuodinga yra medžiaga. Matuojama gramais, miligramais, mikrogramais vienam kilogramui kūno masės.

Pavyzdžiai (dažniausiai žiurkėms, bet tinka ir žmonėms)

LD 50 - etilo alkoholio LD 50 - nikotino : 10,6 g/kg jaunoms žiurkėms; 7,06 g/kg vyresnėms. : 50 mg/kg žiurkėms LD 50 valgomosios druskos : 3000 mg/kg žiurkėms LD 50 - tetrahidrokanabinolio (veiklioji medžiaga, gaunama iš kanapių ): 1270 mg/kg žiurkėms. ALAUS (~5%) LD 50 – 12 litrų iš eilės per vakarą...

Distiliuoto VANDENS LD 50 – 7 litrai stiklinė po stiklinės... (70-80 kg žmogui)

ACS News Service Weekly PressPac: October 17, 2012

• • • • • • • •

Leaves of carob tree, source of chocolate substitute, fight virulent food-poisoning bacteria

Leaves of the plant that yields carob ( Ceratonia siliqua, liet. saldžioji ceratonija ) — the substitute for chocolate that some consider healthier than chocolate — are a rich source of antibacterial substances ideal for fighting the microbe responsible for listeriosis, a serious form of food poisoning, according to a report in ACS’

Journal of Agricultural and Food Chemistry

.

Nadhem Aissani and colleagues explain that the increase in antibiotic-resistant bacteria has fostered a search for new natural substances to preserve food and control disease-causing microbes. They cite a need for new substances to combat

Listeria monocytogenes

, bacteria that caused food poisoning outbreaks in a dozen states with three deaths so far this year. Carob has attracted attention as a potential antibacterial substance, but until now, scientists had not tested it against or theobromine, which makes chocolate toxic to dogs.

Listeria

. Carob may be best-known as a substitute for chocolate that does not contain caffeine Their report describes tests in which extracts of carob leaves proved effective in inhibiting the growth of

Listeria

bacteria growing in laboratory cultures. Further, it offers a possible explanation for the antibacterial action. The results were promising enough for the scientists to plan further tests of carob extracts on fish samples.

Listeria

growing in meat and

Aštriais pasisakymais garsėjantis maisto medžiagų chemikas Udo Pollmer iš Vokietijos:

Žurnalistės klausimas: Norėčiau maitintis sveikai, bet esu sutrikusi: iš pradžių girdžiu, kad galima suvalgyti ne daugiau kaip du kiaušinius per savaitę, paskui – kad kiaušinius galima valgyti kasdieną. Kartais perskaitau, kad salotos – sveika, po to – kad jų maistinė vertė tokia pat, kaip popierinių nosinių. Iki šiol šokoladas buvo blogai, o dabar ima atrodyti, kad jis – kone vaistas nuo visų ligų. Kodėl viskas taip keičiasi?

Atsakymas: Nereikia taip rimtai žiūrėti į viską, ką sugalvoja ekspertai. Rekomendacijos keičiasi, jos priklauso nuo laiko ir vietos. Kai buvau mažas, motinos tempė vaikus pas gydytoją: „Pone daktare, mano vaikas nevalgo“. Tuo metu mėsa buvo laikoma gyvybinės energijos šaltiniu. Po karo ji buvo brangi, valgyti daugiausia teko subproduktus. Jeigu vaikas purtydavosi, mama nerimaudavo. Gydytojas turėdavo vaikui liepti valgyti žalius inkstukus ir plaučių faršą. Vėliau atėjo metas, kai plėšrūno skrandžio man visai nebereikėjo, vietoj jo geriau būčiau turėjęs snapą, nes reikėjo maitintis sveikais grūdais. Gūžys ir raumeningas skrandis taip pat būtų labai pravertę juos virškinant. Šiandien man praverstų karvės skrandis, kad galėčiau suvirškinti tą daugybę vegetariškų ražienų, kurių priaugina mūsų žiniasklaida. Būtent žurnalistės labai domisi sveika mityba. Daugelis jų nori girdėti, kad vegetarai maitinasi protingiausiai . Tačiau kai pabandau paaiškinti, kad karvei ėsti žolę yra teisinga , o žmonės iš maisto vartojimo pozicijų negyvena žolės pagrindu , jos labai nusivilia.

ŽMOGUS – tai atvira gyva sistema , o jos sudėties palaikymui į ją turi patekti tam tikros cheminės medžiagos , kurias organizmui apdorojus, tokių

kitimų produktai turi būti pašalinti

. Trumpiau tai vadinama medžiagų apykaita .

Taigi, kas yra žmogus chemijos požiūriu?

Žmogus sudarytas iš: ~

60 - 65 proc. vandens

riebaliniuose audiniuose viso 20 % nuo jų masės; kauluose 25 % ; kepenyse 70 % ; raumenyse 75 % ; kraujyje 80 % ir smegenyse 85 % .

Baltymai ~ 15 - 20 % ; R iebalai ir į riebalus panašios medžiagos (lipidai) ~ 15 %

;

Angliavandeniai (karbohidratai, sacharidai) ~ 1 - 1,5 % (glikogenas kepenyse).

M ineralinės medžiagos ~ 5 % .

Kalcis (Ca) ir fosforas (P) – kartu paėmus – apie 2 kg

.

Kalis (K), siera (S), natris (Na), chloras (Cl) sudaro tik po kelias dešimtąsias gramo dalis

.

Geležies (Fe) žmogus turi apie 6 gramus

, tačiau jį išskirtinai vaidina svarbų vaidmenį, įeidama į hemoglobino sudėtį.

Maistas... Virškinimas... Organizmo papildymas... Atliekų šalinimas...

Vertinant chemiškai, virškinimas yra toks procesas, kurio metu maiste esančios didelės molekulės yra suskaldomos į mažesnes, o šios savo ruožtu įsiurbiamos į kraują. Tas skaldymas iš tikrųjų vyksta įvairių cheminių reakcijų pavidalu, bet jos turi vieną bendrą charakteristiką.

Taigi kokią?

Virškinimo procesai: Vertinant techniškai, vieninteliai chemikalai , kurių reikia virškinimui yra vanduo ir rūgštis (HCl).

Tačiau iš tikrųjų virškinimo traktas (burna/gerklė, stemplė, skrandis, dvylikapirštė, plonosios, storoji žarnos) neveikia vien tik vandeniu ir rūgštimi dėl dviejų priežąsčių: 1.

2.

Procesas būtų labai lėtas ir neefektyvus.

Riebalai blogai maišosi su vandeniu, todėl vien vandenyje ir rūgštyje šie beveik nesuskiltų.

Taigi virškinimas yra šiek tiek daugiau kompleksinis vyksmas, o ne toks paprastas kaip rodo greta pateikiama dipeptido (beje, ir bet kurio baltymo) hidrolizės cheminėje kolboje schema:

H 2 N O CH C CH 3 Ala

Ala-Trp

HN O CH C CH 2 OH

H2O/HCl, +110*C, 24 val.

HN Trp

Ala + Trp

Fermentų veiksmas arba tai, iš ko gauname didžiąją dalį energijos

ANGLIAVANDENIAI

Jų virškinimas prasideda burnoje, kai seilių liaukos išskiria savo sekretą – seiles, turinčias fermentą - taip vadinamą

seilių amilazę (KARBOHIDRATAI, SACHARIDAI)

, kuri pradeda

krakmolo (amilozės)

skaldymą į trumpesnės grandinės sacharidus. Šis procesas baigiasi plonosiose žarnose, kai fermentas

kasos amilazė

dviejų

gliukozės

molekulių. Toliau fermentas galutinai suskaldo krakmolą iki disacharido

maltazė maltozės

, sudarytos iš suskaldo ir pačią maltozę iki sudėtinių dalių. Atitinkamai fermentas

laktazė

skaldo disacharidą

laktozę

,

sukrazė

– mūsų įprastą cukrų iki atitinkamų monosacharidų:

Riebalai – Jėga!

Riebalų

virškinimas prasideda skrandyje.

Riebalai

yra netirpūs

vandenyje

, todėl kasa ir kepenys gamina riebalų

virškinimo sultis tulžį

, kuri fiziškai susmulkina riebalų globules į mažesnius lašelius, toks procesas vadinasi emulsifikacija. Toliau fermentas

lipazė

iš vienos riebalų molekulės atskelia dvi riebiųjų rūgščių molekules, kartu susidarant taip vadinamam monogliceridui, į kurio sudėtį įeina viena riebiosios rūšties molekulė ir glicerolis. Tada plonosios žarnos jau absorbuoja gautas tris molekules:

Nukleorūgštys irgi neprapuola veltui!

Nukleorūgštys – DNR ir RNR suskaldomos kaip ir kitos sudėtinės maisto dalys. Šie junginiai yra polimeriniai monomerų – taip vadinamų nukleotidų – dariniai.

Jie atsakingi už genetinės informacijos perdavimą sintezuojant visus organizmo baltymus.

Taigi, fermentai nukleazės plonosiose žarnose skaldo DNR ir RNR į jų sudėtines dalis – fosfatus , kur šios medžiagos taip pat absorbuojamos per žarnų sieneles.

azotines bazes , ribozę ir DNR fragmentas:

Vitaminai ir visi kiti priedai

Vitaminai , kaip žinia, medžiagos būtinos gyvybiniams procesams, o trūkstant jų arba esant dideliam pertekliui, kas kartais dar blogiau, organizmai paprasčiausiai suserga .

Dažniausiai tai yra nedidelės molekulinės masės nelabai sudėtingos struktūros organiniai junginiai.

Tačiau paprastai jie įeina į labai svarbių gyvybiniams procesams junginių, vadinamųjų kofermentų sudėtį, be to jie žmogaus organizme nėra sintetinami, todėl mes juos turime gauti su mūsų kasdieniniu maistu. Virškinant jie tiesiog absorbuojami žarnyne ir toliau keliauja į atitinkamas biosintezės vietas.

Gamtos ciklai

Artėjant prie pabaigos atsipalaidavimui

Gamtoje daugelis kintamų reiškinių gali būti aprašyti normaliuoju arba kitaip Gauso skirstiniu : Tai tinka ir dalykams, susijusiems su maistu ir mityba – tarkime, 2,5 % žmonių bus užkietėję žaliavalgiai , o kiti 2,5 % negalės nueiti ramaus miego kasdien nesuvalgę nemažos mėsiško patiekalo porcijos. Be to šie reiškiniai nebūtinai bus pastovūs ištisai, greičiausiai jie keisis bėgant laikui.

Žmogaus charakterio savybes lemia net maistas!!

Jei iš raciono dings mėgstamiausias produktas, charakteris gali visiškai pasikeisti, taigi su maistu ir valgymu reikia elgtis atsargiai...

Ir pabaigai apie maistą, ateitį ir chemiją...

Kas gali būti po 50, 100, 10.000 metų ir koks vaistas padės mums apsisaugoti nuo tų blogybių, kurios dabar visaip tik sukasi aplink ir taikosi pakenkti?

Atsakymas:

SAIKAS!