Slide 1

Charles Perrault
Šarlis Pero
Gimė 1628 m. sausio 12 d. Paryžiuje
Mirė 1703 m. gegužės 16 d. ten pat)


Slide 2

Dites-lui qu’il faut qu’il vous donne,
Pour rendre vos dėsirs contents,
Avant qua son amour votre coeur s’abandonne,
Une robe qui soit de la couleur du temps.
Malgré tout son pouvoir et toute sa richesse,
Quoique le ciel en tout favorise ses vœux,
Il ne pourra jamais accomplir sa promesse. (12)
Prašykit suknelės – lengvutės kaip oras.
Tegul ją rytoj jums prie kojų paties!
Žinokit, tai sunkiai įvykdomas noras,
Ir jam nepavyks gauti jūsų širdies.
Nors turtais didžiausiais švaistytis galėtų,
Nors kristų aukštybių pagalba dosni,
Jam šios užduoties nieks įveikt nepadėtų! (13)
Ramutė Skučaitė


Slide 3

Šarlio Pero pasakos
• Raudonkepuraitė
• Batuotas katinas
• Mėlynbarzdis

• Asilo oda
• Pelenė
• Miegančioji gražuolė

Pagal jo pasakų siužetus yra sukurta operų ir baletų. Žinomiausi iš jų: Dž.
Rosinio opera „Pelenė“, B. Bartoko opera „ Mėlynbarzdžio pilis“, P. Čaikovskio
baletas „Miegančioji gražuolė“, S. Prokofjevo baletas „Pelenė“.


Slide 4


Slide 5

Kas pelnė rašytojui pasaulinę šlovę?
• Nuo 1695 m. žurnaluose ima spausdinti pasakas,
apsakymus, tačiau šie kūrinėliai skiriami daugiau jo
paties vaikams.
• 1696 m. žurnale „Mercure galant“ išspausdinta
pasaka „Miegančioji gražuolė“.
• Ji taip patiko skaitytojams, kad kitamet jos autorius
parašė „Motušės Žąsies pasakas“, kurios ir pelnė
Charles Perrault pasaulinę šlovę.


Slide 6

Rinkinį sudarė 8 pasakos
proza
(Miegančioji gražuolė,
Raudonkepuraitė,
Mėlynbarzdis, Batuotas
katinas, Fėjos, Pelenė,
Rikė Kuodys, Nykštukas)
ir 3 eiliuotos
(Griselidis, Asilo oda,
Juokingi norai).


Slide 7

• Taigi - prieš 300
metų išėjo
garsusis Šarlio
Pero pasakų
rinkinys. Tai literatūrinės
pasakos pradžia,
tam tikra prasme
ir grožinės vaikų
literatūros pradžia.


Slide 8

Pirmasis pasaką apie
Raudonkepuraitę XVII
amžiuje užrašė prancūzų
rašytojas Šarlis Pero. Jo
kūrinyje vilkas suėdė
senelę ir mergaitę, tai
turėjusi būti pamoka. Šią
pasaką perėmę broliai
Grimai sukūrė laimingą
pabaigą – medžiotojai
išvadavo vilko pilve
įkalintą močiutę ir
vaikaitę.