ARBATA CHEMIKO AKIMIS

ARBATOS ISTORIJA

ARBATA – išmintingųjų senovės kinų atradimas. Daugelyje tautų arbata – ypatingas, šventas gėrimas, o jo gaminimas bei vartojimas nuo seno apipintas įvairiausiais papročiais, apeigomis, dainomis, tikėjimais. Dar senų senovėje pastebėta, kad arbatmedžio lapų užpilas gaivina, žvalina, didina atsparumą ligoms. Žalinga gali būti tik prasta, blogai paruošta, visais kitais atvejais ji ir

maistas ir vaistas.

ARBATOS PAVADINIMAS

Kinijoje arbata turi šimtus pavadinimų – priklausomai nuo jos rūšies, kokybės ir kur ji augo, tačiau didžioji dalis tų vardų turi dėmenį ,,ča’’, reiškiantį – jaunas lapelis.

       

ARBATOS POVEIKIS ORGANIZMUI

Žvalina; Teikia jėgų ir atsparumo; Gerina gebėjimą susikaupti; Gydo virškinimo sistemą; Valo organizmą; Palankiai veikia odą; Reguliuoja medžiagų apykaitą; Stiprina kraujagysles, gerina kraujotaką, reguliuoja kraujo spaudimą, malšina galvos skausmą.

ARBATOS TYRIMO METODAI

Degustacija – maistinio produkto kokybės vertinimo metodas, kuris vykdomas jutimo organais be specialių preparatų ir cheminių analizių. Tai pakankamas patogus metodas.

ARBATOS RŪŠYS

JUODOJI RAUDONOJI GELTONOJI ŽALIOJI

GAMYBA

 1.

2.

3.

4.

JUODOJI – 4 tarpsniais: Vytinimas; Kočiojimas; Fermentavimas; Džiovinimas.



RAUDONOJI

Panašiai kaip juodoji, bet fermentavimas nutraukiamas vos lapelių galiukai parausta, paskui džiovinami ir kočiojami. Sudėtinga gamyba

GAMYBA



GELTONOJI

Dar sudėtingesnė gamyba. Vytinami, galutinai džiovinami atvirame ore, po kočiojamo nepaliekami fermentuotis.



ŽALIOJI

Pirmiausia lapeliai apšutinami karštais garais, kočiojami, džiovinami, kad nevyktų fermentacija.

REIKALAVIMAI VANDENIUI

SKAIDRUS BE PAŠALINIŲ KVAPŲ VANDUO TAISYKLINGAI UŽVIRINTAS MINKŠTAS

VYKUSIO UŽPILO POŽYMIAI

     PUTOS (gelsvai rudos spalvos); STIPRUMAS (sprendžiama iš skonio, kvapo, žvalinančio poveikio); SPALVA (ryški, skaidri); KVAPAS, SKONIS; PLĖVĖ (oranžinė su rausvu atspalviu – geros kokybės; blanki, murzina – šiaip sau).

30%

ARBATŽOLĖS SUDĖTINĖS DALYS

rauginės medžiagos 25% baltymai, aminorūgštys pigmentai 20% mineralai 15% alkaloidai 10% angliavandeniai 5% pektinai 0% kitos

ALKALOIDAI

Kofeinas, teofilinas, teobrominas,

guaninas.

Lemia daugelį žvalinančių bei gydančių arbatos savybių. Žinomiausias ir labiausiai vertinamas yra kofeinas (bespalvė, bekvapė kartaus skonio medžiaga). Arbatoje kofeino yra 1-4% daugiau nei kavoje, todėl vadinamas teinu. Veikia švelniau, nes būna susijungęs į kofeino tanatą ir nepasilieka, nesikaupia organizme.

   

KITOS ARBATŽOLIŲ SUDĖTNĖS DALYS

VITAMINAI – vitaminas B, B1, B2, PP; KARBOKSIRŪGŠTYS – citrinos, obuolių, rūgštynių, gintaro rūgštys; KVAPNIEJI ALIEJAI – teikia arbatai malonų kvapą. Apdorojant arbatlapius dauguma žaliuose lapuose aliejų suyra, tačiau jų vietoje susidaro kiti; chemiškai tai įvairiausi itin lakūs angliavandeniai, aldehidai, ketonai, fenoliai (cinamono aldehidas, alyvų aldehidas); ANGLIAVANDENIAI – gausybė paprastų cukrų ir polisacharidų. Naudingiausi – sacharozė, gliukozė, fruktozė, maltozė.

Ačiū už dėmesį

