Dirbiniai iš molio

Puodininkystė

Puodininkystė

Puodininkystė – bene seniausia visoms Rytų civilizacijoms būdinga amatų šaka. Techninis perversmas puodininkystėje buvo žiedžiamojo rato išradi mas. Mesopotamijoje jo pasirodymas siejamas su šumerais. Puodžiai turėjo ir skulptoriaus įgūdžių. Jie lipdė smulkias dievų, karių, muzikantų, gyvulių ir kt.

Skulptūrėles religinėms apeigoms, šventėms, amuletams. Babilonijoje molis buvo vos ne vienintelė amatų žaliavų. Iš molio buvo daromi net karstai. Aukštą lygį puodininkystė pasiekė taip pat Kinijos civilizacijoje. Gamino fajansą.

Chanų dinastijos laikais (206 m. pr. m. e. – 220 m. e. m.) puodininkystė suklestėjo, buvo gaminami labai puošnūs indai. Ištobulintos šio amato technikos pavyzdys – degimo krosnys. Lietuvoje jau nuo IV tūkstantmečio buvo paplitę rankomis lipdyti, mažai degti puodai. Nuo X a. pradėtas naudoti žiedžiamasis ratas.

Medžiagą rinko ir skaidres parengė 7 klasės mokinys Laimonas Dirgėlas