Slide 1

Šv. Jurgio Parapija
ERŽVILKAS

Eržvilko miestelis išsistatęs Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5km. ilgumo Eržvilko upelis.
Vietovė yra 21km. į šiaurę nuo Jurbarko, 28km. į rytus nuo Tauragės. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje, trobesiai
išsidėstę pagal radialinį planą. Visi keliai sueina į miestelio keturkampę aikštę.
Šaltuonos - Eržvilko santakoje yra senas piliakalnis - nebylus Eržvilko praeities liudininkas. Nukirsto kūgio
pavidalo, nuo lygumos apsaugotas dviem grioviais ir pylimais. Iš kitos pusės jį natūraliai saugo status Šaltuonos
- Eržvilko krantas. Viršuje iškilusi apie 300kv. metrų aikštelė.

Kaip rodo vėlesni istoriniai dokumentai, dabartinės Eržvilko apylinkės priklausė Viduklės
parapijai. Švedų antplūdžio metu 1702 metais Švedijos karalius Karolis XII su
kariuomene užėmė Žemaitiją. Kaip rašo vysk. Motiejus Valančius: "Vieną kartą žmonės iš
Viduklės parapijos guodėsi vyskupui Kristupui Krištėnui, valdžiusiam Žemaičių vyskupiją
1696 - 1708 metais, kad švedai net šventomis dienomis neleidžia jų eiti į Viduklės
bažnyčią". Vyskupas ištyręs reikalą, leido pastatyti Eržvilko miškuose koplyčią, kad
niekieno netrukdomi žmonės galėtų garbinti Dievą.

•

1706 metais buvo pastatyta
nedidelė, medinė, šiaudiniu stogu
koplyčia. Tai pirmoji bažnyčia šioje
apylinkėje. Ji buvo pastatyta
buvusių žydų kapų teritorijoje,
daugiau į pietus, kur dabar yra
dauba. Koplyčia buvo pastatyta
ant kalno Šaltuonos upelio krante
ir todėl buvo vadinama
Pašaltuonio koplyčia. Koplyčiai
sugriuvus, Miestiškių kaime,
kuriam priklausė ta vieta, kalną
pardavė valstybei. Čia buvo
kasamas žvyras ir juo buvo
taisomas dabartinis Skaudvilės Jurbarko - Vadžgirio kelias. Taip
toje vietoje, kur 1706 metais buvo
pastatyta I-oji Eržvilko bažnyčia,
atsirado dauba ir jokių buvusios
bažnyčios pėdsakų neliko.

Spėjama, kad I-oji Eržvilko (vadinta Pašaltuonio) bažnyčia stovėjo maždaug iki 1751 1756 metų. Jai sugriuvus, ant Eržvilko upelio kranto (Eržvilko miestelio ribose, į šiaurę
nuo dabartinės bažnyčios) senų kapų teritorijoje apie 1756 metus pastatyta II-oji originali,
medinė, aštuonkampio formos bažnyčia. Apie šią bažnyčią buvo kapai, kurių žymės
pastebimos ir šiandien. Spėjama, kad ši bažnyčia stovėjo maždaug iki 1806 - 1810 metų.
•

II-ajai Eržvilko bažnyčiai sugriuvus, dabartinio
šventoriaus teritorijoje pastatyta III-oji bažnyčia.
Tai buvo romėniško kryžiaus formos, medinė,
gontiniu stogu bažnyčia. Pastačius naują
bažnyčią, buvo panaikinti ir senieji kapai. Pradėta
laidoti prie naujosios bažnyčios, dabartiniame
šventoriuje. Buvo prilaidota labai daug žmonių.
Pritrūkus vietos, įsteigti nauji, dabartiniai kapai.
Kapai, kaip ir šventorius, buvo aptverti ąžuolinių
rastų tvora. Yra žinoma, kad šioje bažnyčioje
1841 metais klebonavo kun. Kasparas
Klopotovskis. 1847 metais klebonaujant kun.
(vardas nežinomas)Ulinskui ši bažnyčia sudegė.
Bažnyčia sudegė dėl zakristijono
nerūpestingumo. Bažnyčia užsidegė vidurdieny,
kada visi buvo laukuose. Kadangi klebono
nebuvo namie, spėjama, kad Švenčiausias
sakramentas ir visas bažnyčios inventorius
sudegė. Žmonių pasakojimu, bažnyčia degė taip
smarkiai, kad žiežirbos lėkė net iki Užpelkių, 3
km. nuo Eržvilko.

Sudegus šiai bažnyčiai, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir
pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Caro valdžia, bausdama už Lietuvos - Lenkijos 1831
metų sukilimą, neleido statyti didelės bažnyčios. Pastatyta vidutinio dydžio, iki stiklinių durų
bažnyčia. Statybą vykdė kun. (vardas nežinomas) Andrijauskas. Bažnyčia galutinai užbaigta 1855
metais ir nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios. Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu
laikinoji koplyčia perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis
Albrechtas koplyčios perstatymui padarė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių
padarė liaudies meistras Drugelis, gyvenantis Garšvilų kaime.

•

•

Laiko bėgyje vyko bažnyčios apdailos darbai. Maždaug 1879 - 1880 metais kun.
Stanislovas Rocevičius kapus ir šventorių aptvėrė mūro siena. Plytos pirktos iš
Nikalojaus Chruščiovo plytinės, kuri stovėjo Balandžių kaime, netoli šimtamečio
ąžuolo. Už plytą mokėta po kapeiką.
Kunigo Stanislovo Rocevičiaus klebonavimo laiku (1860 - 1886 metais) pastatyta
dabartinė varpinė. Kunigas Juozapas Butavičius įtaisė kryžiaus kelio stočių
paveikslus (stacijas), kurias 1888 metų gegužės mėn. 26 dieną pašventino T.
Leonardas Tarvydas. Apie 1897 metus kun. Juozapas Butavičius įrengė naujus
vargonus. Vargonus statė Martynas Masalskis, kilęs iš Panevėžio miesto. Už darbą
sumokėta 4000 aukso rublių. Iki 1897 metų langai buvo stačiakampio formos, kunigo
Juozapo Butavičiaus rūpesčiu langai padaryti dabartinės formos.

1901 metais kun. Jonas Budriūnas pailgino bažnyčią, pristatydamas tą dalį, kuri
yra už stiklinių durų. 1903 - 1904 metais bažnyčia rekonstruota: padarytos
skliautų formos lubos, pristatyti bokštai, išdekoruotas bažnyčios vidus. 1907
metais gruodžio mėn. 23 dieną pašventintas naujas, dabartinis altorius.
• 1906 metais įtaisytas
dabartinis varpas. II-ąjį varpą
"Kotryna", J. Valinčiaus
paaukotą, svėrusį apie 800
kg. Didžiojo karo metu
rekvizavo vokiečiai ir kažkur
išvežė. Apie 1925 metus kun.
Vincento Pocevičiaus rūpesčiu
gontinis bažnyčios stogas
pakeistas skardiniu. 1932 1943 metais kun. Antanas
Petraitis naujai išdekoravo
bažnyčią, įtaisė klausyklas ir
naujus suolus. Kunigas
Augustinas Adomavičius
pataisė kapų tvorą ir 1958
metais nudažė bažnyčios
stogą.

Čia dar viena retai užtinkama pseudogotikinė, tačiau medinė bažnyčia. Jos
fasaduose matomi šie gotiški požymiai: sienų plokštumos išskaidytos siaurais
piliastrais, ketursienė absida yra siauresnė už pagrindinį bažnyčios korpusą,
bet to paties aukščio, langai aukšti, su smailiomis arkomis.

• Abu bokštai ant kraigo, priekyje ir
gale, turi siaurėjančius trapsnius
su smulkių pinaklių vainikais.
Bokštų viršūnės yra plonos
aukštos piramidės. Frontono
krucifiksas su skulptūrine grupe
yra aprėmintas iškilioje nišoje.
Apskritas langas frontone turi
stiklinį vitražinį kryžių. Visas
frontonas patrauktas priekin ir
dengia fasado sieną. Pagrindinių
durų gotiška arka padabinta
penkiais pinakliais. Šoninių sienų
lentinis apkalas statmenas, o
fasado gulsčias.

Kun. Virgilijus Rutkūnas
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•

•
•
•
•

Gim. 1968 09 08
Kun. 1997 12 07
Parapijoje nuo 2003 05 09
Gimęs Kėdainiuose 1968 09 08 darbininkų šeimoje.
1975 – 1983 m. mokėsi Kėdainių miesto II-oje vid. mokykloje.
1983 – 1986 m. baigė Kėdainių 27 –ąją profesinę technikos mokyklą. Įsigijo
lengvųjų automobilių šaltkalvio specialybę. Dirbo Kėdainių autoservise.
1986 – 1988 m. tarnavo sovietinėje armijoje Vokietijos Demokratinėje
Respublikoje.
1989 m. įstojo į Kauno Tarpdiecezinę Kunigų Seminariją. VDU Teologijos
fakultete gavo teologijos bakalauro laipsnį.
1997 05 18 priėmė diakonystės šventimus. Buvo paskirtas Kaune
palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje diakonystės tarnystei.
1997 12 07 arkivysk. Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje suteikė
kunigystės šventimus.
1997 12 08 pirmasias šv. Mišias (primicijos) aukojoKėdainių šv. Juozapo
Parapijos bažnyčioje.
1997 12 23 – 1999 06 30 Jurbarko švč. Trejybės Parapijos vikaras. Klebonui
padėjo sielovadoje šv. Marijos Magdalietės Parapijoje (Girdžiai) ir šv. Jono
Krikštytojo Parapijoje (Vertimai).
Nuo 1999 07 01 Balninkų šv. vysk. Stanislovo Parapijos klebonas. Talkino
aptarnaujamose parapijose šv. Arkang. Mykolo (Lyduokiai 1999 08 23 –
2000 03 30) ir šv. Kazimiero Parapija (Žemaitkiemis 2000 05 01 – 2001 04
17).
2002 03 28 paskiriamas Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos (Šiluva)
Parapijos klebonu, taip pat pavedama aptarnauti ir šv. Antano Paduviečio
Parapiją (Žaiginys).
2002 05 20 atsiklausus kunigų nuomonės skiriamas Raseinių dekanato
dekanu.
2002 07 30 išrinktas Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos nariu.
2003 05 09 šv. Jurgio Parapijos klebonas (Eržvilkas) ir aptarnauja šv.
Juozapo Parapiją (Vadžgirys).

Svetainė internete:
kaunas.lcn.lt/parapijos/erzvilkas
El. paštas:
[email protected]

Parapijoje švenčiami atlaidai
 Šv. Jurgis (bažnyčios tituliniai) balandžio mėn. 23 d.
 Švč. Mergelė Marija Škaplierinė liepos mėn. 16 d.
 Šv. Evangelistas Matas rugsėjo mėn. 21 d.
Visi atlaidai keliami į sekantį sekmadienį.

•
•
•
•
•
•
•

• šv. Mišios aukojamos
Sekmadienis
12.00 val. SUMA
Pirmadienis
19.00 val. ir 17.00val.
Antradienis 08.00 val.
Trečiadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Ketvirtadienis 08.00
val.
Penktadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Šeštadienis 10.00 val.

• Atlaidų metu šv. Mišios
aukojamos
• 10.00 val. VOTYVA ir
12.00 val. SUMA
• Vasaros laikas: nuo
gegužės mėn 01 d. iki
rugsėjo mėn. 30 d.
• Žiemos laikas: nuo spalio
mėn. 01 d. iki balandžio
mėn. 30 d.
• Gegužės, birželio ir spalio
mėnesiais šv. Mišios
šiokiadieniais aukojamos
tik vakare.


Slide 2

Šv. Jurgio Parapija
ERŽVILKAS

Eržvilko miestelis išsistatęs Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5km. ilgumo Eržvilko upelis.
Vietovė yra 21km. į šiaurę nuo Jurbarko, 28km. į rytus nuo Tauragės. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje, trobesiai
išsidėstę pagal radialinį planą. Visi keliai sueina į miestelio keturkampę aikštę.
Šaltuonos - Eržvilko santakoje yra senas piliakalnis - nebylus Eržvilko praeities liudininkas. Nukirsto kūgio
pavidalo, nuo lygumos apsaugotas dviem grioviais ir pylimais. Iš kitos pusės jį natūraliai saugo status Šaltuonos
- Eržvilko krantas. Viršuje iškilusi apie 300kv. metrų aikštelė.

Kaip rodo vėlesni istoriniai dokumentai, dabartinės Eržvilko apylinkės priklausė Viduklės
parapijai. Švedų antplūdžio metu 1702 metais Švedijos karalius Karolis XII su
kariuomene užėmė Žemaitiją. Kaip rašo vysk. Motiejus Valančius: "Vieną kartą žmonės iš
Viduklės parapijos guodėsi vyskupui Kristupui Krištėnui, valdžiusiam Žemaičių vyskupiją
1696 - 1708 metais, kad švedai net šventomis dienomis neleidžia jų eiti į Viduklės
bažnyčią". Vyskupas ištyręs reikalą, leido pastatyti Eržvilko miškuose koplyčią, kad
niekieno netrukdomi žmonės galėtų garbinti Dievą.

•

1706 metais buvo pastatyta
nedidelė, medinė, šiaudiniu stogu
koplyčia. Tai pirmoji bažnyčia šioje
apylinkėje. Ji buvo pastatyta
buvusių žydų kapų teritorijoje,
daugiau į pietus, kur dabar yra
dauba. Koplyčia buvo pastatyta
ant kalno Šaltuonos upelio krante
ir todėl buvo vadinama
Pašaltuonio koplyčia. Koplyčiai
sugriuvus, Miestiškių kaime,
kuriam priklausė ta vieta, kalną
pardavė valstybei. Čia buvo
kasamas žvyras ir juo buvo
taisomas dabartinis Skaudvilės Jurbarko - Vadžgirio kelias. Taip
toje vietoje, kur 1706 metais buvo
pastatyta I-oji Eržvilko bažnyčia,
atsirado dauba ir jokių buvusios
bažnyčios pėdsakų neliko.

Spėjama, kad I-oji Eržvilko (vadinta Pašaltuonio) bažnyčia stovėjo maždaug iki 1751 1756 metų. Jai sugriuvus, ant Eržvilko upelio kranto (Eržvilko miestelio ribose, į šiaurę
nuo dabartinės bažnyčios) senų kapų teritorijoje apie 1756 metus pastatyta II-oji originali,
medinė, aštuonkampio formos bažnyčia. Apie šią bažnyčią buvo kapai, kurių žymės
pastebimos ir šiandien. Spėjama, kad ši bažnyčia stovėjo maždaug iki 1806 - 1810 metų.
•

II-ajai Eržvilko bažnyčiai sugriuvus, dabartinio
šventoriaus teritorijoje pastatyta III-oji bažnyčia.
Tai buvo romėniško kryžiaus formos, medinė,
gontiniu stogu bažnyčia. Pastačius naują
bažnyčią, buvo panaikinti ir senieji kapai. Pradėta
laidoti prie naujosios bažnyčios, dabartiniame
šventoriuje. Buvo prilaidota labai daug žmonių.
Pritrūkus vietos, įsteigti nauji, dabartiniai kapai.
Kapai, kaip ir šventorius, buvo aptverti ąžuolinių
rastų tvora. Yra žinoma, kad šioje bažnyčioje
1841 metais klebonavo kun. Kasparas
Klopotovskis. 1847 metais klebonaujant kun.
(vardas nežinomas)Ulinskui ši bažnyčia sudegė.
Bažnyčia sudegė dėl zakristijono
nerūpestingumo. Bažnyčia užsidegė vidurdieny,
kada visi buvo laukuose. Kadangi klebono
nebuvo namie, spėjama, kad Švenčiausias
sakramentas ir visas bažnyčios inventorius
sudegė. Žmonių pasakojimu, bažnyčia degė taip
smarkiai, kad žiežirbos lėkė net iki Užpelkių, 3
km. nuo Eržvilko.

Sudegus šiai bažnyčiai, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir
pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Caro valdžia, bausdama už Lietuvos - Lenkijos 1831
metų sukilimą, neleido statyti didelės bažnyčios. Pastatyta vidutinio dydžio, iki stiklinių durų
bažnyčia. Statybą vykdė kun. (vardas nežinomas) Andrijauskas. Bažnyčia galutinai užbaigta 1855
metais ir nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios. Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu
laikinoji koplyčia perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis
Albrechtas koplyčios perstatymui padarė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių
padarė liaudies meistras Drugelis, gyvenantis Garšvilų kaime.

•

•

Laiko bėgyje vyko bažnyčios apdailos darbai. Maždaug 1879 - 1880 metais kun.
Stanislovas Rocevičius kapus ir šventorių aptvėrė mūro siena. Plytos pirktos iš
Nikalojaus Chruščiovo plytinės, kuri stovėjo Balandžių kaime, netoli šimtamečio
ąžuolo. Už plytą mokėta po kapeiką.
Kunigo Stanislovo Rocevičiaus klebonavimo laiku (1860 - 1886 metais) pastatyta
dabartinė varpinė. Kunigas Juozapas Butavičius įtaisė kryžiaus kelio stočių
paveikslus (stacijas), kurias 1888 metų gegužės mėn. 26 dieną pašventino T.
Leonardas Tarvydas. Apie 1897 metus kun. Juozapas Butavičius įrengė naujus
vargonus. Vargonus statė Martynas Masalskis, kilęs iš Panevėžio miesto. Už darbą
sumokėta 4000 aukso rublių. Iki 1897 metų langai buvo stačiakampio formos, kunigo
Juozapo Butavičiaus rūpesčiu langai padaryti dabartinės formos.

1901 metais kun. Jonas Budriūnas pailgino bažnyčią, pristatydamas tą dalį, kuri
yra už stiklinių durų. 1903 - 1904 metais bažnyčia rekonstruota: padarytos
skliautų formos lubos, pristatyti bokštai, išdekoruotas bažnyčios vidus. 1907
metais gruodžio mėn. 23 dieną pašventintas naujas, dabartinis altorius.
• 1906 metais įtaisytas
dabartinis varpas. II-ąjį varpą
"Kotryna", J. Valinčiaus
paaukotą, svėrusį apie 800
kg. Didžiojo karo metu
rekvizavo vokiečiai ir kažkur
išvežė. Apie 1925 metus kun.
Vincento Pocevičiaus rūpesčiu
gontinis bažnyčios stogas
pakeistas skardiniu. 1932 1943 metais kun. Antanas
Petraitis naujai išdekoravo
bažnyčią, įtaisė klausyklas ir
naujus suolus. Kunigas
Augustinas Adomavičius
pataisė kapų tvorą ir 1958
metais nudažė bažnyčios
stogą.

Čia dar viena retai užtinkama pseudogotikinė, tačiau medinė bažnyčia. Jos
fasaduose matomi šie gotiški požymiai: sienų plokštumos išskaidytos siaurais
piliastrais, ketursienė absida yra siauresnė už pagrindinį bažnyčios korpusą,
bet to paties aukščio, langai aukšti, su smailiomis arkomis.

• Abu bokštai ant kraigo, priekyje ir
gale, turi siaurėjančius trapsnius
su smulkių pinaklių vainikais.
Bokštų viršūnės yra plonos
aukštos piramidės. Frontono
krucifiksas su skulptūrine grupe
yra aprėmintas iškilioje nišoje.
Apskritas langas frontone turi
stiklinį vitražinį kryžių. Visas
frontonas patrauktas priekin ir
dengia fasado sieną. Pagrindinių
durų gotiška arka padabinta
penkiais pinakliais. Šoninių sienų
lentinis apkalas statmenas, o
fasado gulsčias.

Kun. Virgilijus Rutkūnas
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•

•
•
•
•

Gim. 1968 09 08
Kun. 1997 12 07
Parapijoje nuo 2003 05 09
Gimęs Kėdainiuose 1968 09 08 darbininkų šeimoje.
1975 – 1983 m. mokėsi Kėdainių miesto II-oje vid. mokykloje.
1983 – 1986 m. baigė Kėdainių 27 –ąją profesinę technikos mokyklą. Įsigijo
lengvųjų automobilių šaltkalvio specialybę. Dirbo Kėdainių autoservise.
1986 – 1988 m. tarnavo sovietinėje armijoje Vokietijos Demokratinėje
Respublikoje.
1989 m. įstojo į Kauno Tarpdiecezinę Kunigų Seminariją. VDU Teologijos
fakultete gavo teologijos bakalauro laipsnį.
1997 05 18 priėmė diakonystės šventimus. Buvo paskirtas Kaune
palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje diakonystės tarnystei.
1997 12 07 arkivysk. Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje suteikė
kunigystės šventimus.
1997 12 08 pirmasias šv. Mišias (primicijos) aukojoKėdainių šv. Juozapo
Parapijos bažnyčioje.
1997 12 23 – 1999 06 30 Jurbarko švč. Trejybės Parapijos vikaras. Klebonui
padėjo sielovadoje šv. Marijos Magdalietės Parapijoje (Girdžiai) ir šv. Jono
Krikštytojo Parapijoje (Vertimai).
Nuo 1999 07 01 Balninkų šv. vysk. Stanislovo Parapijos klebonas. Talkino
aptarnaujamose parapijose šv. Arkang. Mykolo (Lyduokiai 1999 08 23 –
2000 03 30) ir šv. Kazimiero Parapija (Žemaitkiemis 2000 05 01 – 2001 04
17).
2002 03 28 paskiriamas Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos (Šiluva)
Parapijos klebonu, taip pat pavedama aptarnauti ir šv. Antano Paduviečio
Parapiją (Žaiginys).
2002 05 20 atsiklausus kunigų nuomonės skiriamas Raseinių dekanato
dekanu.
2002 07 30 išrinktas Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos nariu.
2003 05 09 šv. Jurgio Parapijos klebonas (Eržvilkas) ir aptarnauja šv.
Juozapo Parapiją (Vadžgirys).

Svetainė internete:
kaunas.lcn.lt/parapijos/erzvilkas
El. paštas:
[email protected]

Parapijoje švenčiami atlaidai
 Šv. Jurgis (bažnyčios tituliniai) balandžio mėn. 23 d.
 Švč. Mergelė Marija Škaplierinė liepos mėn. 16 d.
 Šv. Evangelistas Matas rugsėjo mėn. 21 d.
Visi atlaidai keliami į sekantį sekmadienį.

•
•
•
•
•
•
•

• šv. Mišios aukojamos
Sekmadienis
12.00 val. SUMA
Pirmadienis
19.00 val. ir 17.00val.
Antradienis 08.00 val.
Trečiadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Ketvirtadienis 08.00
val.
Penktadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Šeštadienis 10.00 val.

• Atlaidų metu šv. Mišios
aukojamos
• 10.00 val. VOTYVA ir
12.00 val. SUMA
• Vasaros laikas: nuo
gegužės mėn 01 d. iki
rugsėjo mėn. 30 d.
• Žiemos laikas: nuo spalio
mėn. 01 d. iki balandžio
mėn. 30 d.
• Gegužės, birželio ir spalio
mėnesiais šv. Mišios
šiokiadieniais aukojamos
tik vakare.


Slide 3

Šv. Jurgio Parapija
ERŽVILKAS

Eržvilko miestelis išsistatęs Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5km. ilgumo Eržvilko upelis.
Vietovė yra 21km. į šiaurę nuo Jurbarko, 28km. į rytus nuo Tauragės. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje, trobesiai
išsidėstę pagal radialinį planą. Visi keliai sueina į miestelio keturkampę aikštę.
Šaltuonos - Eržvilko santakoje yra senas piliakalnis - nebylus Eržvilko praeities liudininkas. Nukirsto kūgio
pavidalo, nuo lygumos apsaugotas dviem grioviais ir pylimais. Iš kitos pusės jį natūraliai saugo status Šaltuonos
- Eržvilko krantas. Viršuje iškilusi apie 300kv. metrų aikštelė.

Kaip rodo vėlesni istoriniai dokumentai, dabartinės Eržvilko apylinkės priklausė Viduklės
parapijai. Švedų antplūdžio metu 1702 metais Švedijos karalius Karolis XII su
kariuomene užėmė Žemaitiją. Kaip rašo vysk. Motiejus Valančius: "Vieną kartą žmonės iš
Viduklės parapijos guodėsi vyskupui Kristupui Krištėnui, valdžiusiam Žemaičių vyskupiją
1696 - 1708 metais, kad švedai net šventomis dienomis neleidžia jų eiti į Viduklės
bažnyčią". Vyskupas ištyręs reikalą, leido pastatyti Eržvilko miškuose koplyčią, kad
niekieno netrukdomi žmonės galėtų garbinti Dievą.

•

1706 metais buvo pastatyta
nedidelė, medinė, šiaudiniu stogu
koplyčia. Tai pirmoji bažnyčia šioje
apylinkėje. Ji buvo pastatyta
buvusių žydų kapų teritorijoje,
daugiau į pietus, kur dabar yra
dauba. Koplyčia buvo pastatyta
ant kalno Šaltuonos upelio krante
ir todėl buvo vadinama
Pašaltuonio koplyčia. Koplyčiai
sugriuvus, Miestiškių kaime,
kuriam priklausė ta vieta, kalną
pardavė valstybei. Čia buvo
kasamas žvyras ir juo buvo
taisomas dabartinis Skaudvilės Jurbarko - Vadžgirio kelias. Taip
toje vietoje, kur 1706 metais buvo
pastatyta I-oji Eržvilko bažnyčia,
atsirado dauba ir jokių buvusios
bažnyčios pėdsakų neliko.

Spėjama, kad I-oji Eržvilko (vadinta Pašaltuonio) bažnyčia stovėjo maždaug iki 1751 1756 metų. Jai sugriuvus, ant Eržvilko upelio kranto (Eržvilko miestelio ribose, į šiaurę
nuo dabartinės bažnyčios) senų kapų teritorijoje apie 1756 metus pastatyta II-oji originali,
medinė, aštuonkampio formos bažnyčia. Apie šią bažnyčią buvo kapai, kurių žymės
pastebimos ir šiandien. Spėjama, kad ši bažnyčia stovėjo maždaug iki 1806 - 1810 metų.
•

II-ajai Eržvilko bažnyčiai sugriuvus, dabartinio
šventoriaus teritorijoje pastatyta III-oji bažnyčia.
Tai buvo romėniško kryžiaus formos, medinė,
gontiniu stogu bažnyčia. Pastačius naują
bažnyčią, buvo panaikinti ir senieji kapai. Pradėta
laidoti prie naujosios bažnyčios, dabartiniame
šventoriuje. Buvo prilaidota labai daug žmonių.
Pritrūkus vietos, įsteigti nauji, dabartiniai kapai.
Kapai, kaip ir šventorius, buvo aptverti ąžuolinių
rastų tvora. Yra žinoma, kad šioje bažnyčioje
1841 metais klebonavo kun. Kasparas
Klopotovskis. 1847 metais klebonaujant kun.
(vardas nežinomas)Ulinskui ši bažnyčia sudegė.
Bažnyčia sudegė dėl zakristijono
nerūpestingumo. Bažnyčia užsidegė vidurdieny,
kada visi buvo laukuose. Kadangi klebono
nebuvo namie, spėjama, kad Švenčiausias
sakramentas ir visas bažnyčios inventorius
sudegė. Žmonių pasakojimu, bažnyčia degė taip
smarkiai, kad žiežirbos lėkė net iki Užpelkių, 3
km. nuo Eržvilko.

Sudegus šiai bažnyčiai, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir
pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Caro valdžia, bausdama už Lietuvos - Lenkijos 1831
metų sukilimą, neleido statyti didelės bažnyčios. Pastatyta vidutinio dydžio, iki stiklinių durų
bažnyčia. Statybą vykdė kun. (vardas nežinomas) Andrijauskas. Bažnyčia galutinai užbaigta 1855
metais ir nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios. Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu
laikinoji koplyčia perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis
Albrechtas koplyčios perstatymui padarė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių
padarė liaudies meistras Drugelis, gyvenantis Garšvilų kaime.

•

•

Laiko bėgyje vyko bažnyčios apdailos darbai. Maždaug 1879 - 1880 metais kun.
Stanislovas Rocevičius kapus ir šventorių aptvėrė mūro siena. Plytos pirktos iš
Nikalojaus Chruščiovo plytinės, kuri stovėjo Balandžių kaime, netoli šimtamečio
ąžuolo. Už plytą mokėta po kapeiką.
Kunigo Stanislovo Rocevičiaus klebonavimo laiku (1860 - 1886 metais) pastatyta
dabartinė varpinė. Kunigas Juozapas Butavičius įtaisė kryžiaus kelio stočių
paveikslus (stacijas), kurias 1888 metų gegužės mėn. 26 dieną pašventino T.
Leonardas Tarvydas. Apie 1897 metus kun. Juozapas Butavičius įrengė naujus
vargonus. Vargonus statė Martynas Masalskis, kilęs iš Panevėžio miesto. Už darbą
sumokėta 4000 aukso rublių. Iki 1897 metų langai buvo stačiakampio formos, kunigo
Juozapo Butavičiaus rūpesčiu langai padaryti dabartinės formos.

1901 metais kun. Jonas Budriūnas pailgino bažnyčią, pristatydamas tą dalį, kuri
yra už stiklinių durų. 1903 - 1904 metais bažnyčia rekonstruota: padarytos
skliautų formos lubos, pristatyti bokštai, išdekoruotas bažnyčios vidus. 1907
metais gruodžio mėn. 23 dieną pašventintas naujas, dabartinis altorius.
• 1906 metais įtaisytas
dabartinis varpas. II-ąjį varpą
"Kotryna", J. Valinčiaus
paaukotą, svėrusį apie 800
kg. Didžiojo karo metu
rekvizavo vokiečiai ir kažkur
išvežė. Apie 1925 metus kun.
Vincento Pocevičiaus rūpesčiu
gontinis bažnyčios stogas
pakeistas skardiniu. 1932 1943 metais kun. Antanas
Petraitis naujai išdekoravo
bažnyčią, įtaisė klausyklas ir
naujus suolus. Kunigas
Augustinas Adomavičius
pataisė kapų tvorą ir 1958
metais nudažė bažnyčios
stogą.

Čia dar viena retai užtinkama pseudogotikinė, tačiau medinė bažnyčia. Jos
fasaduose matomi šie gotiški požymiai: sienų plokštumos išskaidytos siaurais
piliastrais, ketursienė absida yra siauresnė už pagrindinį bažnyčios korpusą,
bet to paties aukščio, langai aukšti, su smailiomis arkomis.

• Abu bokštai ant kraigo, priekyje ir
gale, turi siaurėjančius trapsnius
su smulkių pinaklių vainikais.
Bokštų viršūnės yra plonos
aukštos piramidės. Frontono
krucifiksas su skulptūrine grupe
yra aprėmintas iškilioje nišoje.
Apskritas langas frontone turi
stiklinį vitražinį kryžių. Visas
frontonas patrauktas priekin ir
dengia fasado sieną. Pagrindinių
durų gotiška arka padabinta
penkiais pinakliais. Šoninių sienų
lentinis apkalas statmenas, o
fasado gulsčias.

Kun. Virgilijus Rutkūnas
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•

•
•
•
•

Gim. 1968 09 08
Kun. 1997 12 07
Parapijoje nuo 2003 05 09
Gimęs Kėdainiuose 1968 09 08 darbininkų šeimoje.
1975 – 1983 m. mokėsi Kėdainių miesto II-oje vid. mokykloje.
1983 – 1986 m. baigė Kėdainių 27 –ąją profesinę technikos mokyklą. Įsigijo
lengvųjų automobilių šaltkalvio specialybę. Dirbo Kėdainių autoservise.
1986 – 1988 m. tarnavo sovietinėje armijoje Vokietijos Demokratinėje
Respublikoje.
1989 m. įstojo į Kauno Tarpdiecezinę Kunigų Seminariją. VDU Teologijos
fakultete gavo teologijos bakalauro laipsnį.
1997 05 18 priėmė diakonystės šventimus. Buvo paskirtas Kaune
palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje diakonystės tarnystei.
1997 12 07 arkivysk. Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje suteikė
kunigystės šventimus.
1997 12 08 pirmasias šv. Mišias (primicijos) aukojoKėdainių šv. Juozapo
Parapijos bažnyčioje.
1997 12 23 – 1999 06 30 Jurbarko švč. Trejybės Parapijos vikaras. Klebonui
padėjo sielovadoje šv. Marijos Magdalietės Parapijoje (Girdžiai) ir šv. Jono
Krikštytojo Parapijoje (Vertimai).
Nuo 1999 07 01 Balninkų šv. vysk. Stanislovo Parapijos klebonas. Talkino
aptarnaujamose parapijose šv. Arkang. Mykolo (Lyduokiai 1999 08 23 –
2000 03 30) ir šv. Kazimiero Parapija (Žemaitkiemis 2000 05 01 – 2001 04
17).
2002 03 28 paskiriamas Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos (Šiluva)
Parapijos klebonu, taip pat pavedama aptarnauti ir šv. Antano Paduviečio
Parapiją (Žaiginys).
2002 05 20 atsiklausus kunigų nuomonės skiriamas Raseinių dekanato
dekanu.
2002 07 30 išrinktas Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos nariu.
2003 05 09 šv. Jurgio Parapijos klebonas (Eržvilkas) ir aptarnauja šv.
Juozapo Parapiją (Vadžgirys).

Svetainė internete:
kaunas.lcn.lt/parapijos/erzvilkas
El. paštas:
[email protected]

Parapijoje švenčiami atlaidai
 Šv. Jurgis (bažnyčios tituliniai) balandžio mėn. 23 d.
 Švč. Mergelė Marija Škaplierinė liepos mėn. 16 d.
 Šv. Evangelistas Matas rugsėjo mėn. 21 d.
Visi atlaidai keliami į sekantį sekmadienį.

•
•
•
•
•
•
•

• šv. Mišios aukojamos
Sekmadienis
12.00 val. SUMA
Pirmadienis
19.00 val. ir 17.00val.
Antradienis 08.00 val.
Trečiadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Ketvirtadienis 08.00
val.
Penktadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Šeštadienis 10.00 val.

• Atlaidų metu šv. Mišios
aukojamos
• 10.00 val. VOTYVA ir
12.00 val. SUMA
• Vasaros laikas: nuo
gegužės mėn 01 d. iki
rugsėjo mėn. 30 d.
• Žiemos laikas: nuo spalio
mėn. 01 d. iki balandžio
mėn. 30 d.
• Gegužės, birželio ir spalio
mėnesiais šv. Mišios
šiokiadieniais aukojamos
tik vakare.


Slide 4

Šv. Jurgio Parapija
ERŽVILKAS

Eržvilko miestelis išsistatęs Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5km. ilgumo Eržvilko upelis.
Vietovė yra 21km. į šiaurę nuo Jurbarko, 28km. į rytus nuo Tauragės. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje, trobesiai
išsidėstę pagal radialinį planą. Visi keliai sueina į miestelio keturkampę aikštę.
Šaltuonos - Eržvilko santakoje yra senas piliakalnis - nebylus Eržvilko praeities liudininkas. Nukirsto kūgio
pavidalo, nuo lygumos apsaugotas dviem grioviais ir pylimais. Iš kitos pusės jį natūraliai saugo status Šaltuonos
- Eržvilko krantas. Viršuje iškilusi apie 300kv. metrų aikštelė.

Kaip rodo vėlesni istoriniai dokumentai, dabartinės Eržvilko apylinkės priklausė Viduklės
parapijai. Švedų antplūdžio metu 1702 metais Švedijos karalius Karolis XII su
kariuomene užėmė Žemaitiją. Kaip rašo vysk. Motiejus Valančius: "Vieną kartą žmonės iš
Viduklės parapijos guodėsi vyskupui Kristupui Krištėnui, valdžiusiam Žemaičių vyskupiją
1696 - 1708 metais, kad švedai net šventomis dienomis neleidžia jų eiti į Viduklės
bažnyčią". Vyskupas ištyręs reikalą, leido pastatyti Eržvilko miškuose koplyčią, kad
niekieno netrukdomi žmonės galėtų garbinti Dievą.

•

1706 metais buvo pastatyta
nedidelė, medinė, šiaudiniu stogu
koplyčia. Tai pirmoji bažnyčia šioje
apylinkėje. Ji buvo pastatyta
buvusių žydų kapų teritorijoje,
daugiau į pietus, kur dabar yra
dauba. Koplyčia buvo pastatyta
ant kalno Šaltuonos upelio krante
ir todėl buvo vadinama
Pašaltuonio koplyčia. Koplyčiai
sugriuvus, Miestiškių kaime,
kuriam priklausė ta vieta, kalną
pardavė valstybei. Čia buvo
kasamas žvyras ir juo buvo
taisomas dabartinis Skaudvilės Jurbarko - Vadžgirio kelias. Taip
toje vietoje, kur 1706 metais buvo
pastatyta I-oji Eržvilko bažnyčia,
atsirado dauba ir jokių buvusios
bažnyčios pėdsakų neliko.

Spėjama, kad I-oji Eržvilko (vadinta Pašaltuonio) bažnyčia stovėjo maždaug iki 1751 1756 metų. Jai sugriuvus, ant Eržvilko upelio kranto (Eržvilko miestelio ribose, į šiaurę
nuo dabartinės bažnyčios) senų kapų teritorijoje apie 1756 metus pastatyta II-oji originali,
medinė, aštuonkampio formos bažnyčia. Apie šią bažnyčią buvo kapai, kurių žymės
pastebimos ir šiandien. Spėjama, kad ši bažnyčia stovėjo maždaug iki 1806 - 1810 metų.
•

II-ajai Eržvilko bažnyčiai sugriuvus, dabartinio
šventoriaus teritorijoje pastatyta III-oji bažnyčia.
Tai buvo romėniško kryžiaus formos, medinė,
gontiniu stogu bažnyčia. Pastačius naują
bažnyčią, buvo panaikinti ir senieji kapai. Pradėta
laidoti prie naujosios bažnyčios, dabartiniame
šventoriuje. Buvo prilaidota labai daug žmonių.
Pritrūkus vietos, įsteigti nauji, dabartiniai kapai.
Kapai, kaip ir šventorius, buvo aptverti ąžuolinių
rastų tvora. Yra žinoma, kad šioje bažnyčioje
1841 metais klebonavo kun. Kasparas
Klopotovskis. 1847 metais klebonaujant kun.
(vardas nežinomas)Ulinskui ši bažnyčia sudegė.
Bažnyčia sudegė dėl zakristijono
nerūpestingumo. Bažnyčia užsidegė vidurdieny,
kada visi buvo laukuose. Kadangi klebono
nebuvo namie, spėjama, kad Švenčiausias
sakramentas ir visas bažnyčios inventorius
sudegė. Žmonių pasakojimu, bažnyčia degė taip
smarkiai, kad žiežirbos lėkė net iki Užpelkių, 3
km. nuo Eržvilko.

Sudegus šiai bažnyčiai, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir
pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Caro valdžia, bausdama už Lietuvos - Lenkijos 1831
metų sukilimą, neleido statyti didelės bažnyčios. Pastatyta vidutinio dydžio, iki stiklinių durų
bažnyčia. Statybą vykdė kun. (vardas nežinomas) Andrijauskas. Bažnyčia galutinai užbaigta 1855
metais ir nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios. Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu
laikinoji koplyčia perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis
Albrechtas koplyčios perstatymui padarė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių
padarė liaudies meistras Drugelis, gyvenantis Garšvilų kaime.

•

•

Laiko bėgyje vyko bažnyčios apdailos darbai. Maždaug 1879 - 1880 metais kun.
Stanislovas Rocevičius kapus ir šventorių aptvėrė mūro siena. Plytos pirktos iš
Nikalojaus Chruščiovo plytinės, kuri stovėjo Balandžių kaime, netoli šimtamečio
ąžuolo. Už plytą mokėta po kapeiką.
Kunigo Stanislovo Rocevičiaus klebonavimo laiku (1860 - 1886 metais) pastatyta
dabartinė varpinė. Kunigas Juozapas Butavičius įtaisė kryžiaus kelio stočių
paveikslus (stacijas), kurias 1888 metų gegužės mėn. 26 dieną pašventino T.
Leonardas Tarvydas. Apie 1897 metus kun. Juozapas Butavičius įrengė naujus
vargonus. Vargonus statė Martynas Masalskis, kilęs iš Panevėžio miesto. Už darbą
sumokėta 4000 aukso rublių. Iki 1897 metų langai buvo stačiakampio formos, kunigo
Juozapo Butavičiaus rūpesčiu langai padaryti dabartinės formos.

1901 metais kun. Jonas Budriūnas pailgino bažnyčią, pristatydamas tą dalį, kuri
yra už stiklinių durų. 1903 - 1904 metais bažnyčia rekonstruota: padarytos
skliautų formos lubos, pristatyti bokštai, išdekoruotas bažnyčios vidus. 1907
metais gruodžio mėn. 23 dieną pašventintas naujas, dabartinis altorius.
• 1906 metais įtaisytas
dabartinis varpas. II-ąjį varpą
"Kotryna", J. Valinčiaus
paaukotą, svėrusį apie 800
kg. Didžiojo karo metu
rekvizavo vokiečiai ir kažkur
išvežė. Apie 1925 metus kun.
Vincento Pocevičiaus rūpesčiu
gontinis bažnyčios stogas
pakeistas skardiniu. 1932 1943 metais kun. Antanas
Petraitis naujai išdekoravo
bažnyčią, įtaisė klausyklas ir
naujus suolus. Kunigas
Augustinas Adomavičius
pataisė kapų tvorą ir 1958
metais nudažė bažnyčios
stogą.

Čia dar viena retai užtinkama pseudogotikinė, tačiau medinė bažnyčia. Jos
fasaduose matomi šie gotiški požymiai: sienų plokštumos išskaidytos siaurais
piliastrais, ketursienė absida yra siauresnė už pagrindinį bažnyčios korpusą,
bet to paties aukščio, langai aukšti, su smailiomis arkomis.

• Abu bokštai ant kraigo, priekyje ir
gale, turi siaurėjančius trapsnius
su smulkių pinaklių vainikais.
Bokštų viršūnės yra plonos
aukštos piramidės. Frontono
krucifiksas su skulptūrine grupe
yra aprėmintas iškilioje nišoje.
Apskritas langas frontone turi
stiklinį vitražinį kryžių. Visas
frontonas patrauktas priekin ir
dengia fasado sieną. Pagrindinių
durų gotiška arka padabinta
penkiais pinakliais. Šoninių sienų
lentinis apkalas statmenas, o
fasado gulsčias.

Kun. Virgilijus Rutkūnas
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•

•
•
•
•

Gim. 1968 09 08
Kun. 1997 12 07
Parapijoje nuo 2003 05 09
Gimęs Kėdainiuose 1968 09 08 darbininkų šeimoje.
1975 – 1983 m. mokėsi Kėdainių miesto II-oje vid. mokykloje.
1983 – 1986 m. baigė Kėdainių 27 –ąją profesinę technikos mokyklą. Įsigijo
lengvųjų automobilių šaltkalvio specialybę. Dirbo Kėdainių autoservise.
1986 – 1988 m. tarnavo sovietinėje armijoje Vokietijos Demokratinėje
Respublikoje.
1989 m. įstojo į Kauno Tarpdiecezinę Kunigų Seminariją. VDU Teologijos
fakultete gavo teologijos bakalauro laipsnį.
1997 05 18 priėmė diakonystės šventimus. Buvo paskirtas Kaune
palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje diakonystės tarnystei.
1997 12 07 arkivysk. Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje suteikė
kunigystės šventimus.
1997 12 08 pirmasias šv. Mišias (primicijos) aukojoKėdainių šv. Juozapo
Parapijos bažnyčioje.
1997 12 23 – 1999 06 30 Jurbarko švč. Trejybės Parapijos vikaras. Klebonui
padėjo sielovadoje šv. Marijos Magdalietės Parapijoje (Girdžiai) ir šv. Jono
Krikštytojo Parapijoje (Vertimai).
Nuo 1999 07 01 Balninkų šv. vysk. Stanislovo Parapijos klebonas. Talkino
aptarnaujamose parapijose šv. Arkang. Mykolo (Lyduokiai 1999 08 23 –
2000 03 30) ir šv. Kazimiero Parapija (Žemaitkiemis 2000 05 01 – 2001 04
17).
2002 03 28 paskiriamas Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos (Šiluva)
Parapijos klebonu, taip pat pavedama aptarnauti ir šv. Antano Paduviečio
Parapiją (Žaiginys).
2002 05 20 atsiklausus kunigų nuomonės skiriamas Raseinių dekanato
dekanu.
2002 07 30 išrinktas Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos nariu.
2003 05 09 šv. Jurgio Parapijos klebonas (Eržvilkas) ir aptarnauja šv.
Juozapo Parapiją (Vadžgirys).

Svetainė internete:
kaunas.lcn.lt/parapijos/erzvilkas
El. paštas:
[email protected]

Parapijoje švenčiami atlaidai
 Šv. Jurgis (bažnyčios tituliniai) balandžio mėn. 23 d.
 Švč. Mergelė Marija Škaplierinė liepos mėn. 16 d.
 Šv. Evangelistas Matas rugsėjo mėn. 21 d.
Visi atlaidai keliami į sekantį sekmadienį.

•
•
•
•
•
•
•

• šv. Mišios aukojamos
Sekmadienis
12.00 val. SUMA
Pirmadienis
19.00 val. ir 17.00val.
Antradienis 08.00 val.
Trečiadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Ketvirtadienis 08.00
val.
Penktadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Šeštadienis 10.00 val.

• Atlaidų metu šv. Mišios
aukojamos
• 10.00 val. VOTYVA ir
12.00 val. SUMA
• Vasaros laikas: nuo
gegužės mėn 01 d. iki
rugsėjo mėn. 30 d.
• Žiemos laikas: nuo spalio
mėn. 01 d. iki balandžio
mėn. 30 d.
• Gegužės, birželio ir spalio
mėnesiais šv. Mišios
šiokiadieniais aukojamos
tik vakare.


Slide 5

Šv. Jurgio Parapija
ERŽVILKAS

Eržvilko miestelis išsistatęs Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5km. ilgumo Eržvilko upelis.
Vietovė yra 21km. į šiaurę nuo Jurbarko, 28km. į rytus nuo Tauragės. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje, trobesiai
išsidėstę pagal radialinį planą. Visi keliai sueina į miestelio keturkampę aikštę.
Šaltuonos - Eržvilko santakoje yra senas piliakalnis - nebylus Eržvilko praeities liudininkas. Nukirsto kūgio
pavidalo, nuo lygumos apsaugotas dviem grioviais ir pylimais. Iš kitos pusės jį natūraliai saugo status Šaltuonos
- Eržvilko krantas. Viršuje iškilusi apie 300kv. metrų aikštelė.

Kaip rodo vėlesni istoriniai dokumentai, dabartinės Eržvilko apylinkės priklausė Viduklės
parapijai. Švedų antplūdžio metu 1702 metais Švedijos karalius Karolis XII su
kariuomene užėmė Žemaitiją. Kaip rašo vysk. Motiejus Valančius: "Vieną kartą žmonės iš
Viduklės parapijos guodėsi vyskupui Kristupui Krištėnui, valdžiusiam Žemaičių vyskupiją
1696 - 1708 metais, kad švedai net šventomis dienomis neleidžia jų eiti į Viduklės
bažnyčią". Vyskupas ištyręs reikalą, leido pastatyti Eržvilko miškuose koplyčią, kad
niekieno netrukdomi žmonės galėtų garbinti Dievą.

•

1706 metais buvo pastatyta
nedidelė, medinė, šiaudiniu stogu
koplyčia. Tai pirmoji bažnyčia šioje
apylinkėje. Ji buvo pastatyta
buvusių žydų kapų teritorijoje,
daugiau į pietus, kur dabar yra
dauba. Koplyčia buvo pastatyta
ant kalno Šaltuonos upelio krante
ir todėl buvo vadinama
Pašaltuonio koplyčia. Koplyčiai
sugriuvus, Miestiškių kaime,
kuriam priklausė ta vieta, kalną
pardavė valstybei. Čia buvo
kasamas žvyras ir juo buvo
taisomas dabartinis Skaudvilės Jurbarko - Vadžgirio kelias. Taip
toje vietoje, kur 1706 metais buvo
pastatyta I-oji Eržvilko bažnyčia,
atsirado dauba ir jokių buvusios
bažnyčios pėdsakų neliko.

Spėjama, kad I-oji Eržvilko (vadinta Pašaltuonio) bažnyčia stovėjo maždaug iki 1751 1756 metų. Jai sugriuvus, ant Eržvilko upelio kranto (Eržvilko miestelio ribose, į šiaurę
nuo dabartinės bažnyčios) senų kapų teritorijoje apie 1756 metus pastatyta II-oji originali,
medinė, aštuonkampio formos bažnyčia. Apie šią bažnyčią buvo kapai, kurių žymės
pastebimos ir šiandien. Spėjama, kad ši bažnyčia stovėjo maždaug iki 1806 - 1810 metų.
•

II-ajai Eržvilko bažnyčiai sugriuvus, dabartinio
šventoriaus teritorijoje pastatyta III-oji bažnyčia.
Tai buvo romėniško kryžiaus formos, medinė,
gontiniu stogu bažnyčia. Pastačius naują
bažnyčią, buvo panaikinti ir senieji kapai. Pradėta
laidoti prie naujosios bažnyčios, dabartiniame
šventoriuje. Buvo prilaidota labai daug žmonių.
Pritrūkus vietos, įsteigti nauji, dabartiniai kapai.
Kapai, kaip ir šventorius, buvo aptverti ąžuolinių
rastų tvora. Yra žinoma, kad šioje bažnyčioje
1841 metais klebonavo kun. Kasparas
Klopotovskis. 1847 metais klebonaujant kun.
(vardas nežinomas)Ulinskui ši bažnyčia sudegė.
Bažnyčia sudegė dėl zakristijono
nerūpestingumo. Bažnyčia užsidegė vidurdieny,
kada visi buvo laukuose. Kadangi klebono
nebuvo namie, spėjama, kad Švenčiausias
sakramentas ir visas bažnyčios inventorius
sudegė. Žmonių pasakojimu, bažnyčia degė taip
smarkiai, kad žiežirbos lėkė net iki Užpelkių, 3
km. nuo Eržvilko.

Sudegus šiai bažnyčiai, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir
pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Caro valdžia, bausdama už Lietuvos - Lenkijos 1831
metų sukilimą, neleido statyti didelės bažnyčios. Pastatyta vidutinio dydžio, iki stiklinių durų
bažnyčia. Statybą vykdė kun. (vardas nežinomas) Andrijauskas. Bažnyčia galutinai užbaigta 1855
metais ir nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios. Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu
laikinoji koplyčia perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis
Albrechtas koplyčios perstatymui padarė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių
padarė liaudies meistras Drugelis, gyvenantis Garšvilų kaime.

•

•

Laiko bėgyje vyko bažnyčios apdailos darbai. Maždaug 1879 - 1880 metais kun.
Stanislovas Rocevičius kapus ir šventorių aptvėrė mūro siena. Plytos pirktos iš
Nikalojaus Chruščiovo plytinės, kuri stovėjo Balandžių kaime, netoli šimtamečio
ąžuolo. Už plytą mokėta po kapeiką.
Kunigo Stanislovo Rocevičiaus klebonavimo laiku (1860 - 1886 metais) pastatyta
dabartinė varpinė. Kunigas Juozapas Butavičius įtaisė kryžiaus kelio stočių
paveikslus (stacijas), kurias 1888 metų gegužės mėn. 26 dieną pašventino T.
Leonardas Tarvydas. Apie 1897 metus kun. Juozapas Butavičius įrengė naujus
vargonus. Vargonus statė Martynas Masalskis, kilęs iš Panevėžio miesto. Už darbą
sumokėta 4000 aukso rublių. Iki 1897 metų langai buvo stačiakampio formos, kunigo
Juozapo Butavičiaus rūpesčiu langai padaryti dabartinės formos.

1901 metais kun. Jonas Budriūnas pailgino bažnyčią, pristatydamas tą dalį, kuri
yra už stiklinių durų. 1903 - 1904 metais bažnyčia rekonstruota: padarytos
skliautų formos lubos, pristatyti bokštai, išdekoruotas bažnyčios vidus. 1907
metais gruodžio mėn. 23 dieną pašventintas naujas, dabartinis altorius.
• 1906 metais įtaisytas
dabartinis varpas. II-ąjį varpą
"Kotryna", J. Valinčiaus
paaukotą, svėrusį apie 800
kg. Didžiojo karo metu
rekvizavo vokiečiai ir kažkur
išvežė. Apie 1925 metus kun.
Vincento Pocevičiaus rūpesčiu
gontinis bažnyčios stogas
pakeistas skardiniu. 1932 1943 metais kun. Antanas
Petraitis naujai išdekoravo
bažnyčią, įtaisė klausyklas ir
naujus suolus. Kunigas
Augustinas Adomavičius
pataisė kapų tvorą ir 1958
metais nudažė bažnyčios
stogą.

Čia dar viena retai užtinkama pseudogotikinė, tačiau medinė bažnyčia. Jos
fasaduose matomi šie gotiški požymiai: sienų plokštumos išskaidytos siaurais
piliastrais, ketursienė absida yra siauresnė už pagrindinį bažnyčios korpusą,
bet to paties aukščio, langai aukšti, su smailiomis arkomis.

• Abu bokštai ant kraigo, priekyje ir
gale, turi siaurėjančius trapsnius
su smulkių pinaklių vainikais.
Bokštų viršūnės yra plonos
aukštos piramidės. Frontono
krucifiksas su skulptūrine grupe
yra aprėmintas iškilioje nišoje.
Apskritas langas frontone turi
stiklinį vitražinį kryžių. Visas
frontonas patrauktas priekin ir
dengia fasado sieną. Pagrindinių
durų gotiška arka padabinta
penkiais pinakliais. Šoninių sienų
lentinis apkalas statmenas, o
fasado gulsčias.

Kun. Virgilijus Rutkūnas
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•

•
•
•
•

Gim. 1968 09 08
Kun. 1997 12 07
Parapijoje nuo 2003 05 09
Gimęs Kėdainiuose 1968 09 08 darbininkų šeimoje.
1975 – 1983 m. mokėsi Kėdainių miesto II-oje vid. mokykloje.
1983 – 1986 m. baigė Kėdainių 27 –ąją profesinę technikos mokyklą. Įsigijo
lengvųjų automobilių šaltkalvio specialybę. Dirbo Kėdainių autoservise.
1986 – 1988 m. tarnavo sovietinėje armijoje Vokietijos Demokratinėje
Respublikoje.
1989 m. įstojo į Kauno Tarpdiecezinę Kunigų Seminariją. VDU Teologijos
fakultete gavo teologijos bakalauro laipsnį.
1997 05 18 priėmė diakonystės šventimus. Buvo paskirtas Kaune
palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje diakonystės tarnystei.
1997 12 07 arkivysk. Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje suteikė
kunigystės šventimus.
1997 12 08 pirmasias šv. Mišias (primicijos) aukojoKėdainių šv. Juozapo
Parapijos bažnyčioje.
1997 12 23 – 1999 06 30 Jurbarko švč. Trejybės Parapijos vikaras. Klebonui
padėjo sielovadoje šv. Marijos Magdalietės Parapijoje (Girdžiai) ir šv. Jono
Krikštytojo Parapijoje (Vertimai).
Nuo 1999 07 01 Balninkų šv. vysk. Stanislovo Parapijos klebonas. Talkino
aptarnaujamose parapijose šv. Arkang. Mykolo (Lyduokiai 1999 08 23 –
2000 03 30) ir šv. Kazimiero Parapija (Žemaitkiemis 2000 05 01 – 2001 04
17).
2002 03 28 paskiriamas Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos (Šiluva)
Parapijos klebonu, taip pat pavedama aptarnauti ir šv. Antano Paduviečio
Parapiją (Žaiginys).
2002 05 20 atsiklausus kunigų nuomonės skiriamas Raseinių dekanato
dekanu.
2002 07 30 išrinktas Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos nariu.
2003 05 09 šv. Jurgio Parapijos klebonas (Eržvilkas) ir aptarnauja šv.
Juozapo Parapiją (Vadžgirys).

Svetainė internete:
kaunas.lcn.lt/parapijos/erzvilkas
El. paštas:
[email protected]

Parapijoje švenčiami atlaidai
 Šv. Jurgis (bažnyčios tituliniai) balandžio mėn. 23 d.
 Švč. Mergelė Marija Škaplierinė liepos mėn. 16 d.
 Šv. Evangelistas Matas rugsėjo mėn. 21 d.
Visi atlaidai keliami į sekantį sekmadienį.

•
•
•
•
•
•
•

• šv. Mišios aukojamos
Sekmadienis
12.00 val. SUMA
Pirmadienis
19.00 val. ir 17.00val.
Antradienis 08.00 val.
Trečiadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Ketvirtadienis 08.00
val.
Penktadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Šeštadienis 10.00 val.

• Atlaidų metu šv. Mišios
aukojamos
• 10.00 val. VOTYVA ir
12.00 val. SUMA
• Vasaros laikas: nuo
gegužės mėn 01 d. iki
rugsėjo mėn. 30 d.
• Žiemos laikas: nuo spalio
mėn. 01 d. iki balandžio
mėn. 30 d.
• Gegužės, birželio ir spalio
mėnesiais šv. Mišios
šiokiadieniais aukojamos
tik vakare.


Slide 6

Šv. Jurgio Parapija
ERŽVILKAS

Eržvilko miestelis išsistatęs Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5km. ilgumo Eržvilko upelis.
Vietovė yra 21km. į šiaurę nuo Jurbarko, 28km. į rytus nuo Tauragės. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje, trobesiai
išsidėstę pagal radialinį planą. Visi keliai sueina į miestelio keturkampę aikštę.
Šaltuonos - Eržvilko santakoje yra senas piliakalnis - nebylus Eržvilko praeities liudininkas. Nukirsto kūgio
pavidalo, nuo lygumos apsaugotas dviem grioviais ir pylimais. Iš kitos pusės jį natūraliai saugo status Šaltuonos
- Eržvilko krantas. Viršuje iškilusi apie 300kv. metrų aikštelė.

Kaip rodo vėlesni istoriniai dokumentai, dabartinės Eržvilko apylinkės priklausė Viduklės
parapijai. Švedų antplūdžio metu 1702 metais Švedijos karalius Karolis XII su
kariuomene užėmė Žemaitiją. Kaip rašo vysk. Motiejus Valančius: "Vieną kartą žmonės iš
Viduklės parapijos guodėsi vyskupui Kristupui Krištėnui, valdžiusiam Žemaičių vyskupiją
1696 - 1708 metais, kad švedai net šventomis dienomis neleidžia jų eiti į Viduklės
bažnyčią". Vyskupas ištyręs reikalą, leido pastatyti Eržvilko miškuose koplyčią, kad
niekieno netrukdomi žmonės galėtų garbinti Dievą.

•

1706 metais buvo pastatyta
nedidelė, medinė, šiaudiniu stogu
koplyčia. Tai pirmoji bažnyčia šioje
apylinkėje. Ji buvo pastatyta
buvusių žydų kapų teritorijoje,
daugiau į pietus, kur dabar yra
dauba. Koplyčia buvo pastatyta
ant kalno Šaltuonos upelio krante
ir todėl buvo vadinama
Pašaltuonio koplyčia. Koplyčiai
sugriuvus, Miestiškių kaime,
kuriam priklausė ta vieta, kalną
pardavė valstybei. Čia buvo
kasamas žvyras ir juo buvo
taisomas dabartinis Skaudvilės Jurbarko - Vadžgirio kelias. Taip
toje vietoje, kur 1706 metais buvo
pastatyta I-oji Eržvilko bažnyčia,
atsirado dauba ir jokių buvusios
bažnyčios pėdsakų neliko.

Spėjama, kad I-oji Eržvilko (vadinta Pašaltuonio) bažnyčia stovėjo maždaug iki 1751 1756 metų. Jai sugriuvus, ant Eržvilko upelio kranto (Eržvilko miestelio ribose, į šiaurę
nuo dabartinės bažnyčios) senų kapų teritorijoje apie 1756 metus pastatyta II-oji originali,
medinė, aštuonkampio formos bažnyčia. Apie šią bažnyčią buvo kapai, kurių žymės
pastebimos ir šiandien. Spėjama, kad ši bažnyčia stovėjo maždaug iki 1806 - 1810 metų.
•

II-ajai Eržvilko bažnyčiai sugriuvus, dabartinio
šventoriaus teritorijoje pastatyta III-oji bažnyčia.
Tai buvo romėniško kryžiaus formos, medinė,
gontiniu stogu bažnyčia. Pastačius naują
bažnyčią, buvo panaikinti ir senieji kapai. Pradėta
laidoti prie naujosios bažnyčios, dabartiniame
šventoriuje. Buvo prilaidota labai daug žmonių.
Pritrūkus vietos, įsteigti nauji, dabartiniai kapai.
Kapai, kaip ir šventorius, buvo aptverti ąžuolinių
rastų tvora. Yra žinoma, kad šioje bažnyčioje
1841 metais klebonavo kun. Kasparas
Klopotovskis. 1847 metais klebonaujant kun.
(vardas nežinomas)Ulinskui ši bažnyčia sudegė.
Bažnyčia sudegė dėl zakristijono
nerūpestingumo. Bažnyčia užsidegė vidurdieny,
kada visi buvo laukuose. Kadangi klebono
nebuvo namie, spėjama, kad Švenčiausias
sakramentas ir visas bažnyčios inventorius
sudegė. Žmonių pasakojimu, bažnyčia degė taip
smarkiai, kad žiežirbos lėkė net iki Užpelkių, 3
km. nuo Eržvilko.

Sudegus šiai bažnyčiai, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir
pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Caro valdžia, bausdama už Lietuvos - Lenkijos 1831
metų sukilimą, neleido statyti didelės bažnyčios. Pastatyta vidutinio dydžio, iki stiklinių durų
bažnyčia. Statybą vykdė kun. (vardas nežinomas) Andrijauskas. Bažnyčia galutinai užbaigta 1855
metais ir nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios. Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu
laikinoji koplyčia perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis
Albrechtas koplyčios perstatymui padarė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių
padarė liaudies meistras Drugelis, gyvenantis Garšvilų kaime.

•

•

Laiko bėgyje vyko bažnyčios apdailos darbai. Maždaug 1879 - 1880 metais kun.
Stanislovas Rocevičius kapus ir šventorių aptvėrė mūro siena. Plytos pirktos iš
Nikalojaus Chruščiovo plytinės, kuri stovėjo Balandžių kaime, netoli šimtamečio
ąžuolo. Už plytą mokėta po kapeiką.
Kunigo Stanislovo Rocevičiaus klebonavimo laiku (1860 - 1886 metais) pastatyta
dabartinė varpinė. Kunigas Juozapas Butavičius įtaisė kryžiaus kelio stočių
paveikslus (stacijas), kurias 1888 metų gegužės mėn. 26 dieną pašventino T.
Leonardas Tarvydas. Apie 1897 metus kun. Juozapas Butavičius įrengė naujus
vargonus. Vargonus statė Martynas Masalskis, kilęs iš Panevėžio miesto. Už darbą
sumokėta 4000 aukso rublių. Iki 1897 metų langai buvo stačiakampio formos, kunigo
Juozapo Butavičiaus rūpesčiu langai padaryti dabartinės formos.

1901 metais kun. Jonas Budriūnas pailgino bažnyčią, pristatydamas tą dalį, kuri
yra už stiklinių durų. 1903 - 1904 metais bažnyčia rekonstruota: padarytos
skliautų formos lubos, pristatyti bokštai, išdekoruotas bažnyčios vidus. 1907
metais gruodžio mėn. 23 dieną pašventintas naujas, dabartinis altorius.
• 1906 metais įtaisytas
dabartinis varpas. II-ąjį varpą
"Kotryna", J. Valinčiaus
paaukotą, svėrusį apie 800
kg. Didžiojo karo metu
rekvizavo vokiečiai ir kažkur
išvežė. Apie 1925 metus kun.
Vincento Pocevičiaus rūpesčiu
gontinis bažnyčios stogas
pakeistas skardiniu. 1932 1943 metais kun. Antanas
Petraitis naujai išdekoravo
bažnyčią, įtaisė klausyklas ir
naujus suolus. Kunigas
Augustinas Adomavičius
pataisė kapų tvorą ir 1958
metais nudažė bažnyčios
stogą.

Čia dar viena retai užtinkama pseudogotikinė, tačiau medinė bažnyčia. Jos
fasaduose matomi šie gotiški požymiai: sienų plokštumos išskaidytos siaurais
piliastrais, ketursienė absida yra siauresnė už pagrindinį bažnyčios korpusą,
bet to paties aukščio, langai aukšti, su smailiomis arkomis.

• Abu bokštai ant kraigo, priekyje ir
gale, turi siaurėjančius trapsnius
su smulkių pinaklių vainikais.
Bokštų viršūnės yra plonos
aukštos piramidės. Frontono
krucifiksas su skulptūrine grupe
yra aprėmintas iškilioje nišoje.
Apskritas langas frontone turi
stiklinį vitražinį kryžių. Visas
frontonas patrauktas priekin ir
dengia fasado sieną. Pagrindinių
durų gotiška arka padabinta
penkiais pinakliais. Šoninių sienų
lentinis apkalas statmenas, o
fasado gulsčias.

Kun. Virgilijus Rutkūnas
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•

•
•
•
•

Gim. 1968 09 08
Kun. 1997 12 07
Parapijoje nuo 2003 05 09
Gimęs Kėdainiuose 1968 09 08 darbininkų šeimoje.
1975 – 1983 m. mokėsi Kėdainių miesto II-oje vid. mokykloje.
1983 – 1986 m. baigė Kėdainių 27 –ąją profesinę technikos mokyklą. Įsigijo
lengvųjų automobilių šaltkalvio specialybę. Dirbo Kėdainių autoservise.
1986 – 1988 m. tarnavo sovietinėje armijoje Vokietijos Demokratinėje
Respublikoje.
1989 m. įstojo į Kauno Tarpdiecezinę Kunigų Seminariją. VDU Teologijos
fakultete gavo teologijos bakalauro laipsnį.
1997 05 18 priėmė diakonystės šventimus. Buvo paskirtas Kaune
palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje diakonystės tarnystei.
1997 12 07 arkivysk. Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje suteikė
kunigystės šventimus.
1997 12 08 pirmasias šv. Mišias (primicijos) aukojoKėdainių šv. Juozapo
Parapijos bažnyčioje.
1997 12 23 – 1999 06 30 Jurbarko švč. Trejybės Parapijos vikaras. Klebonui
padėjo sielovadoje šv. Marijos Magdalietės Parapijoje (Girdžiai) ir šv. Jono
Krikštytojo Parapijoje (Vertimai).
Nuo 1999 07 01 Balninkų šv. vysk. Stanislovo Parapijos klebonas. Talkino
aptarnaujamose parapijose šv. Arkang. Mykolo (Lyduokiai 1999 08 23 –
2000 03 30) ir šv. Kazimiero Parapija (Žemaitkiemis 2000 05 01 – 2001 04
17).
2002 03 28 paskiriamas Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos (Šiluva)
Parapijos klebonu, taip pat pavedama aptarnauti ir šv. Antano Paduviečio
Parapiją (Žaiginys).
2002 05 20 atsiklausus kunigų nuomonės skiriamas Raseinių dekanato
dekanu.
2002 07 30 išrinktas Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos nariu.
2003 05 09 šv. Jurgio Parapijos klebonas (Eržvilkas) ir aptarnauja šv.
Juozapo Parapiją (Vadžgirys).

Svetainė internete:
kaunas.lcn.lt/parapijos/erzvilkas
El. paštas:
[email protected]

Parapijoje švenčiami atlaidai
 Šv. Jurgis (bažnyčios tituliniai) balandžio mėn. 23 d.
 Švč. Mergelė Marija Škaplierinė liepos mėn. 16 d.
 Šv. Evangelistas Matas rugsėjo mėn. 21 d.
Visi atlaidai keliami į sekantį sekmadienį.

•
•
•
•
•
•
•

• šv. Mišios aukojamos
Sekmadienis
12.00 val. SUMA
Pirmadienis
19.00 val. ir 17.00val.
Antradienis 08.00 val.
Trečiadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Ketvirtadienis 08.00
val.
Penktadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Šeštadienis 10.00 val.

• Atlaidų metu šv. Mišios
aukojamos
• 10.00 val. VOTYVA ir
12.00 val. SUMA
• Vasaros laikas: nuo
gegužės mėn 01 d. iki
rugsėjo mėn. 30 d.
• Žiemos laikas: nuo spalio
mėn. 01 d. iki balandžio
mėn. 30 d.
• Gegužės, birželio ir spalio
mėnesiais šv. Mišios
šiokiadieniais aukojamos
tik vakare.


Slide 7

Šv. Jurgio Parapija
ERŽVILKAS

Eržvilko miestelis išsistatęs Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5km. ilgumo Eržvilko upelis.
Vietovė yra 21km. į šiaurę nuo Jurbarko, 28km. į rytus nuo Tauragės. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje, trobesiai
išsidėstę pagal radialinį planą. Visi keliai sueina į miestelio keturkampę aikštę.
Šaltuonos - Eržvilko santakoje yra senas piliakalnis - nebylus Eržvilko praeities liudininkas. Nukirsto kūgio
pavidalo, nuo lygumos apsaugotas dviem grioviais ir pylimais. Iš kitos pusės jį natūraliai saugo status Šaltuonos
- Eržvilko krantas. Viršuje iškilusi apie 300kv. metrų aikštelė.

Kaip rodo vėlesni istoriniai dokumentai, dabartinės Eržvilko apylinkės priklausė Viduklės
parapijai. Švedų antplūdžio metu 1702 metais Švedijos karalius Karolis XII su
kariuomene užėmė Žemaitiją. Kaip rašo vysk. Motiejus Valančius: "Vieną kartą žmonės iš
Viduklės parapijos guodėsi vyskupui Kristupui Krištėnui, valdžiusiam Žemaičių vyskupiją
1696 - 1708 metais, kad švedai net šventomis dienomis neleidžia jų eiti į Viduklės
bažnyčią". Vyskupas ištyręs reikalą, leido pastatyti Eržvilko miškuose koplyčią, kad
niekieno netrukdomi žmonės galėtų garbinti Dievą.

•

1706 metais buvo pastatyta
nedidelė, medinė, šiaudiniu stogu
koplyčia. Tai pirmoji bažnyčia šioje
apylinkėje. Ji buvo pastatyta
buvusių žydų kapų teritorijoje,
daugiau į pietus, kur dabar yra
dauba. Koplyčia buvo pastatyta
ant kalno Šaltuonos upelio krante
ir todėl buvo vadinama
Pašaltuonio koplyčia. Koplyčiai
sugriuvus, Miestiškių kaime,
kuriam priklausė ta vieta, kalną
pardavė valstybei. Čia buvo
kasamas žvyras ir juo buvo
taisomas dabartinis Skaudvilės Jurbarko - Vadžgirio kelias. Taip
toje vietoje, kur 1706 metais buvo
pastatyta I-oji Eržvilko bažnyčia,
atsirado dauba ir jokių buvusios
bažnyčios pėdsakų neliko.

Spėjama, kad I-oji Eržvilko (vadinta Pašaltuonio) bažnyčia stovėjo maždaug iki 1751 1756 metų. Jai sugriuvus, ant Eržvilko upelio kranto (Eržvilko miestelio ribose, į šiaurę
nuo dabartinės bažnyčios) senų kapų teritorijoje apie 1756 metus pastatyta II-oji originali,
medinė, aštuonkampio formos bažnyčia. Apie šią bažnyčią buvo kapai, kurių žymės
pastebimos ir šiandien. Spėjama, kad ši bažnyčia stovėjo maždaug iki 1806 - 1810 metų.
•

II-ajai Eržvilko bažnyčiai sugriuvus, dabartinio
šventoriaus teritorijoje pastatyta III-oji bažnyčia.
Tai buvo romėniško kryžiaus formos, medinė,
gontiniu stogu bažnyčia. Pastačius naują
bažnyčią, buvo panaikinti ir senieji kapai. Pradėta
laidoti prie naujosios bažnyčios, dabartiniame
šventoriuje. Buvo prilaidota labai daug žmonių.
Pritrūkus vietos, įsteigti nauji, dabartiniai kapai.
Kapai, kaip ir šventorius, buvo aptverti ąžuolinių
rastų tvora. Yra žinoma, kad šioje bažnyčioje
1841 metais klebonavo kun. Kasparas
Klopotovskis. 1847 metais klebonaujant kun.
(vardas nežinomas)Ulinskui ši bažnyčia sudegė.
Bažnyčia sudegė dėl zakristijono
nerūpestingumo. Bažnyčia užsidegė vidurdieny,
kada visi buvo laukuose. Kadangi klebono
nebuvo namie, spėjama, kad Švenčiausias
sakramentas ir visas bažnyčios inventorius
sudegė. Žmonių pasakojimu, bažnyčia degė taip
smarkiai, kad žiežirbos lėkė net iki Užpelkių, 3
km. nuo Eržvilko.

Sudegus šiai bažnyčiai, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir
pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Caro valdžia, bausdama už Lietuvos - Lenkijos 1831
metų sukilimą, neleido statyti didelės bažnyčios. Pastatyta vidutinio dydžio, iki stiklinių durų
bažnyčia. Statybą vykdė kun. (vardas nežinomas) Andrijauskas. Bažnyčia galutinai užbaigta 1855
metais ir nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios. Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu
laikinoji koplyčia perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis
Albrechtas koplyčios perstatymui padarė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių
padarė liaudies meistras Drugelis, gyvenantis Garšvilų kaime.

•

•

Laiko bėgyje vyko bažnyčios apdailos darbai. Maždaug 1879 - 1880 metais kun.
Stanislovas Rocevičius kapus ir šventorių aptvėrė mūro siena. Plytos pirktos iš
Nikalojaus Chruščiovo plytinės, kuri stovėjo Balandžių kaime, netoli šimtamečio
ąžuolo. Už plytą mokėta po kapeiką.
Kunigo Stanislovo Rocevičiaus klebonavimo laiku (1860 - 1886 metais) pastatyta
dabartinė varpinė. Kunigas Juozapas Butavičius įtaisė kryžiaus kelio stočių
paveikslus (stacijas), kurias 1888 metų gegužės mėn. 26 dieną pašventino T.
Leonardas Tarvydas. Apie 1897 metus kun. Juozapas Butavičius įrengė naujus
vargonus. Vargonus statė Martynas Masalskis, kilęs iš Panevėžio miesto. Už darbą
sumokėta 4000 aukso rublių. Iki 1897 metų langai buvo stačiakampio formos, kunigo
Juozapo Butavičiaus rūpesčiu langai padaryti dabartinės formos.

1901 metais kun. Jonas Budriūnas pailgino bažnyčią, pristatydamas tą dalį, kuri
yra už stiklinių durų. 1903 - 1904 metais bažnyčia rekonstruota: padarytos
skliautų formos lubos, pristatyti bokštai, išdekoruotas bažnyčios vidus. 1907
metais gruodžio mėn. 23 dieną pašventintas naujas, dabartinis altorius.
• 1906 metais įtaisytas
dabartinis varpas. II-ąjį varpą
"Kotryna", J. Valinčiaus
paaukotą, svėrusį apie 800
kg. Didžiojo karo metu
rekvizavo vokiečiai ir kažkur
išvežė. Apie 1925 metus kun.
Vincento Pocevičiaus rūpesčiu
gontinis bažnyčios stogas
pakeistas skardiniu. 1932 1943 metais kun. Antanas
Petraitis naujai išdekoravo
bažnyčią, įtaisė klausyklas ir
naujus suolus. Kunigas
Augustinas Adomavičius
pataisė kapų tvorą ir 1958
metais nudažė bažnyčios
stogą.

Čia dar viena retai užtinkama pseudogotikinė, tačiau medinė bažnyčia. Jos
fasaduose matomi šie gotiški požymiai: sienų plokštumos išskaidytos siaurais
piliastrais, ketursienė absida yra siauresnė už pagrindinį bažnyčios korpusą,
bet to paties aukščio, langai aukšti, su smailiomis arkomis.

• Abu bokštai ant kraigo, priekyje ir
gale, turi siaurėjančius trapsnius
su smulkių pinaklių vainikais.
Bokštų viršūnės yra plonos
aukštos piramidės. Frontono
krucifiksas su skulptūrine grupe
yra aprėmintas iškilioje nišoje.
Apskritas langas frontone turi
stiklinį vitražinį kryžių. Visas
frontonas patrauktas priekin ir
dengia fasado sieną. Pagrindinių
durų gotiška arka padabinta
penkiais pinakliais. Šoninių sienų
lentinis apkalas statmenas, o
fasado gulsčias.

Kun. Virgilijus Rutkūnas
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•

•
•
•
•

Gim. 1968 09 08
Kun. 1997 12 07
Parapijoje nuo 2003 05 09
Gimęs Kėdainiuose 1968 09 08 darbininkų šeimoje.
1975 – 1983 m. mokėsi Kėdainių miesto II-oje vid. mokykloje.
1983 – 1986 m. baigė Kėdainių 27 –ąją profesinę technikos mokyklą. Įsigijo
lengvųjų automobilių šaltkalvio specialybę. Dirbo Kėdainių autoservise.
1986 – 1988 m. tarnavo sovietinėje armijoje Vokietijos Demokratinėje
Respublikoje.
1989 m. įstojo į Kauno Tarpdiecezinę Kunigų Seminariją. VDU Teologijos
fakultete gavo teologijos bakalauro laipsnį.
1997 05 18 priėmė diakonystės šventimus. Buvo paskirtas Kaune
palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje diakonystės tarnystei.
1997 12 07 arkivysk. Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje suteikė
kunigystės šventimus.
1997 12 08 pirmasias šv. Mišias (primicijos) aukojoKėdainių šv. Juozapo
Parapijos bažnyčioje.
1997 12 23 – 1999 06 30 Jurbarko švč. Trejybės Parapijos vikaras. Klebonui
padėjo sielovadoje šv. Marijos Magdalietės Parapijoje (Girdžiai) ir šv. Jono
Krikštytojo Parapijoje (Vertimai).
Nuo 1999 07 01 Balninkų šv. vysk. Stanislovo Parapijos klebonas. Talkino
aptarnaujamose parapijose šv. Arkang. Mykolo (Lyduokiai 1999 08 23 –
2000 03 30) ir šv. Kazimiero Parapija (Žemaitkiemis 2000 05 01 – 2001 04
17).
2002 03 28 paskiriamas Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos (Šiluva)
Parapijos klebonu, taip pat pavedama aptarnauti ir šv. Antano Paduviečio
Parapiją (Žaiginys).
2002 05 20 atsiklausus kunigų nuomonės skiriamas Raseinių dekanato
dekanu.
2002 07 30 išrinktas Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos nariu.
2003 05 09 šv. Jurgio Parapijos klebonas (Eržvilkas) ir aptarnauja šv.
Juozapo Parapiją (Vadžgirys).

Svetainė internete:
kaunas.lcn.lt/parapijos/erzvilkas
El. paštas:
[email protected]

Parapijoje švenčiami atlaidai
 Šv. Jurgis (bažnyčios tituliniai) balandžio mėn. 23 d.
 Švč. Mergelė Marija Škaplierinė liepos mėn. 16 d.
 Šv. Evangelistas Matas rugsėjo mėn. 21 d.
Visi atlaidai keliami į sekantį sekmadienį.

•
•
•
•
•
•
•

• šv. Mišios aukojamos
Sekmadienis
12.00 val. SUMA
Pirmadienis
19.00 val. ir 17.00val.
Antradienis 08.00 val.
Trečiadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Ketvirtadienis 08.00
val.
Penktadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Šeštadienis 10.00 val.

• Atlaidų metu šv. Mišios
aukojamos
• 10.00 val. VOTYVA ir
12.00 val. SUMA
• Vasaros laikas: nuo
gegužės mėn 01 d. iki
rugsėjo mėn. 30 d.
• Žiemos laikas: nuo spalio
mėn. 01 d. iki balandžio
mėn. 30 d.
• Gegužės, birželio ir spalio
mėnesiais šv. Mišios
šiokiadieniais aukojamos
tik vakare.


Slide 8

Šv. Jurgio Parapija
ERŽVILKAS

Eržvilko miestelis išsistatęs Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5km. ilgumo Eržvilko upelis.
Vietovė yra 21km. į šiaurę nuo Jurbarko, 28km. į rytus nuo Tauragės. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje, trobesiai
išsidėstę pagal radialinį planą. Visi keliai sueina į miestelio keturkampę aikštę.
Šaltuonos - Eržvilko santakoje yra senas piliakalnis - nebylus Eržvilko praeities liudininkas. Nukirsto kūgio
pavidalo, nuo lygumos apsaugotas dviem grioviais ir pylimais. Iš kitos pusės jį natūraliai saugo status Šaltuonos
- Eržvilko krantas. Viršuje iškilusi apie 300kv. metrų aikštelė.

Kaip rodo vėlesni istoriniai dokumentai, dabartinės Eržvilko apylinkės priklausė Viduklės
parapijai. Švedų antplūdžio metu 1702 metais Švedijos karalius Karolis XII su
kariuomene užėmė Žemaitiją. Kaip rašo vysk. Motiejus Valančius: "Vieną kartą žmonės iš
Viduklės parapijos guodėsi vyskupui Kristupui Krištėnui, valdžiusiam Žemaičių vyskupiją
1696 - 1708 metais, kad švedai net šventomis dienomis neleidžia jų eiti į Viduklės
bažnyčią". Vyskupas ištyręs reikalą, leido pastatyti Eržvilko miškuose koplyčią, kad
niekieno netrukdomi žmonės galėtų garbinti Dievą.

•

1706 metais buvo pastatyta
nedidelė, medinė, šiaudiniu stogu
koplyčia. Tai pirmoji bažnyčia šioje
apylinkėje. Ji buvo pastatyta
buvusių žydų kapų teritorijoje,
daugiau į pietus, kur dabar yra
dauba. Koplyčia buvo pastatyta
ant kalno Šaltuonos upelio krante
ir todėl buvo vadinama
Pašaltuonio koplyčia. Koplyčiai
sugriuvus, Miestiškių kaime,
kuriam priklausė ta vieta, kalną
pardavė valstybei. Čia buvo
kasamas žvyras ir juo buvo
taisomas dabartinis Skaudvilės Jurbarko - Vadžgirio kelias. Taip
toje vietoje, kur 1706 metais buvo
pastatyta I-oji Eržvilko bažnyčia,
atsirado dauba ir jokių buvusios
bažnyčios pėdsakų neliko.

Spėjama, kad I-oji Eržvilko (vadinta Pašaltuonio) bažnyčia stovėjo maždaug iki 1751 1756 metų. Jai sugriuvus, ant Eržvilko upelio kranto (Eržvilko miestelio ribose, į šiaurę
nuo dabartinės bažnyčios) senų kapų teritorijoje apie 1756 metus pastatyta II-oji originali,
medinė, aštuonkampio formos bažnyčia. Apie šią bažnyčią buvo kapai, kurių žymės
pastebimos ir šiandien. Spėjama, kad ši bažnyčia stovėjo maždaug iki 1806 - 1810 metų.
•

II-ajai Eržvilko bažnyčiai sugriuvus, dabartinio
šventoriaus teritorijoje pastatyta III-oji bažnyčia.
Tai buvo romėniško kryžiaus formos, medinė,
gontiniu stogu bažnyčia. Pastačius naują
bažnyčią, buvo panaikinti ir senieji kapai. Pradėta
laidoti prie naujosios bažnyčios, dabartiniame
šventoriuje. Buvo prilaidota labai daug žmonių.
Pritrūkus vietos, įsteigti nauji, dabartiniai kapai.
Kapai, kaip ir šventorius, buvo aptverti ąžuolinių
rastų tvora. Yra žinoma, kad šioje bažnyčioje
1841 metais klebonavo kun. Kasparas
Klopotovskis. 1847 metais klebonaujant kun.
(vardas nežinomas)Ulinskui ši bažnyčia sudegė.
Bažnyčia sudegė dėl zakristijono
nerūpestingumo. Bažnyčia užsidegė vidurdieny,
kada visi buvo laukuose. Kadangi klebono
nebuvo namie, spėjama, kad Švenčiausias
sakramentas ir visas bažnyčios inventorius
sudegė. Žmonių pasakojimu, bažnyčia degė taip
smarkiai, kad žiežirbos lėkė net iki Užpelkių, 3
km. nuo Eržvilko.

Sudegus šiai bažnyčiai, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir
pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Caro valdžia, bausdama už Lietuvos - Lenkijos 1831
metų sukilimą, neleido statyti didelės bažnyčios. Pastatyta vidutinio dydžio, iki stiklinių durų
bažnyčia. Statybą vykdė kun. (vardas nežinomas) Andrijauskas. Bažnyčia galutinai užbaigta 1855
metais ir nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios. Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu
laikinoji koplyčia perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis
Albrechtas koplyčios perstatymui padarė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių
padarė liaudies meistras Drugelis, gyvenantis Garšvilų kaime.

•

•

Laiko bėgyje vyko bažnyčios apdailos darbai. Maždaug 1879 - 1880 metais kun.
Stanislovas Rocevičius kapus ir šventorių aptvėrė mūro siena. Plytos pirktos iš
Nikalojaus Chruščiovo plytinės, kuri stovėjo Balandžių kaime, netoli šimtamečio
ąžuolo. Už plytą mokėta po kapeiką.
Kunigo Stanislovo Rocevičiaus klebonavimo laiku (1860 - 1886 metais) pastatyta
dabartinė varpinė. Kunigas Juozapas Butavičius įtaisė kryžiaus kelio stočių
paveikslus (stacijas), kurias 1888 metų gegužės mėn. 26 dieną pašventino T.
Leonardas Tarvydas. Apie 1897 metus kun. Juozapas Butavičius įrengė naujus
vargonus. Vargonus statė Martynas Masalskis, kilęs iš Panevėžio miesto. Už darbą
sumokėta 4000 aukso rublių. Iki 1897 metų langai buvo stačiakampio formos, kunigo
Juozapo Butavičiaus rūpesčiu langai padaryti dabartinės formos.

1901 metais kun. Jonas Budriūnas pailgino bažnyčią, pristatydamas tą dalį, kuri
yra už stiklinių durų. 1903 - 1904 metais bažnyčia rekonstruota: padarytos
skliautų formos lubos, pristatyti bokštai, išdekoruotas bažnyčios vidus. 1907
metais gruodžio mėn. 23 dieną pašventintas naujas, dabartinis altorius.
• 1906 metais įtaisytas
dabartinis varpas. II-ąjį varpą
"Kotryna", J. Valinčiaus
paaukotą, svėrusį apie 800
kg. Didžiojo karo metu
rekvizavo vokiečiai ir kažkur
išvežė. Apie 1925 metus kun.
Vincento Pocevičiaus rūpesčiu
gontinis bažnyčios stogas
pakeistas skardiniu. 1932 1943 metais kun. Antanas
Petraitis naujai išdekoravo
bažnyčią, įtaisė klausyklas ir
naujus suolus. Kunigas
Augustinas Adomavičius
pataisė kapų tvorą ir 1958
metais nudažė bažnyčios
stogą.

Čia dar viena retai užtinkama pseudogotikinė, tačiau medinė bažnyčia. Jos
fasaduose matomi šie gotiški požymiai: sienų plokštumos išskaidytos siaurais
piliastrais, ketursienė absida yra siauresnė už pagrindinį bažnyčios korpusą,
bet to paties aukščio, langai aukšti, su smailiomis arkomis.

• Abu bokštai ant kraigo, priekyje ir
gale, turi siaurėjančius trapsnius
su smulkių pinaklių vainikais.
Bokštų viršūnės yra plonos
aukštos piramidės. Frontono
krucifiksas su skulptūrine grupe
yra aprėmintas iškilioje nišoje.
Apskritas langas frontone turi
stiklinį vitražinį kryžių. Visas
frontonas patrauktas priekin ir
dengia fasado sieną. Pagrindinių
durų gotiška arka padabinta
penkiais pinakliais. Šoninių sienų
lentinis apkalas statmenas, o
fasado gulsčias.

Kun. Virgilijus Rutkūnas
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•

•
•
•
•

Gim. 1968 09 08
Kun. 1997 12 07
Parapijoje nuo 2003 05 09
Gimęs Kėdainiuose 1968 09 08 darbininkų šeimoje.
1975 – 1983 m. mokėsi Kėdainių miesto II-oje vid. mokykloje.
1983 – 1986 m. baigė Kėdainių 27 –ąją profesinę technikos mokyklą. Įsigijo
lengvųjų automobilių šaltkalvio specialybę. Dirbo Kėdainių autoservise.
1986 – 1988 m. tarnavo sovietinėje armijoje Vokietijos Demokratinėje
Respublikoje.
1989 m. įstojo į Kauno Tarpdiecezinę Kunigų Seminariją. VDU Teologijos
fakultete gavo teologijos bakalauro laipsnį.
1997 05 18 priėmė diakonystės šventimus. Buvo paskirtas Kaune
palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje diakonystės tarnystei.
1997 12 07 arkivysk. Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje suteikė
kunigystės šventimus.
1997 12 08 pirmasias šv. Mišias (primicijos) aukojoKėdainių šv. Juozapo
Parapijos bažnyčioje.
1997 12 23 – 1999 06 30 Jurbarko švč. Trejybės Parapijos vikaras. Klebonui
padėjo sielovadoje šv. Marijos Magdalietės Parapijoje (Girdžiai) ir šv. Jono
Krikštytojo Parapijoje (Vertimai).
Nuo 1999 07 01 Balninkų šv. vysk. Stanislovo Parapijos klebonas. Talkino
aptarnaujamose parapijose šv. Arkang. Mykolo (Lyduokiai 1999 08 23 –
2000 03 30) ir šv. Kazimiero Parapija (Žemaitkiemis 2000 05 01 – 2001 04
17).
2002 03 28 paskiriamas Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos (Šiluva)
Parapijos klebonu, taip pat pavedama aptarnauti ir šv. Antano Paduviečio
Parapiją (Žaiginys).
2002 05 20 atsiklausus kunigų nuomonės skiriamas Raseinių dekanato
dekanu.
2002 07 30 išrinktas Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos nariu.
2003 05 09 šv. Jurgio Parapijos klebonas (Eržvilkas) ir aptarnauja šv.
Juozapo Parapiją (Vadžgirys).

Svetainė internete:
kaunas.lcn.lt/parapijos/erzvilkas
El. paštas:
[email protected]

Parapijoje švenčiami atlaidai
 Šv. Jurgis (bažnyčios tituliniai) balandžio mėn. 23 d.
 Švč. Mergelė Marija Škaplierinė liepos mėn. 16 d.
 Šv. Evangelistas Matas rugsėjo mėn. 21 d.
Visi atlaidai keliami į sekantį sekmadienį.

•
•
•
•
•
•
•

• šv. Mišios aukojamos
Sekmadienis
12.00 val. SUMA
Pirmadienis
19.00 val. ir 17.00val.
Antradienis 08.00 val.
Trečiadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Ketvirtadienis 08.00
val.
Penktadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Šeštadienis 10.00 val.

• Atlaidų metu šv. Mišios
aukojamos
• 10.00 val. VOTYVA ir
12.00 val. SUMA
• Vasaros laikas: nuo
gegužės mėn 01 d. iki
rugsėjo mėn. 30 d.
• Žiemos laikas: nuo spalio
mėn. 01 d. iki balandžio
mėn. 30 d.
• Gegužės, birželio ir spalio
mėnesiais šv. Mišios
šiokiadieniais aukojamos
tik vakare.


Slide 9

Šv. Jurgio Parapija
ERŽVILKAS

Eržvilko miestelis išsistatęs Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5km. ilgumo Eržvilko upelis.
Vietovė yra 21km. į šiaurę nuo Jurbarko, 28km. į rytus nuo Tauragės. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje, trobesiai
išsidėstę pagal radialinį planą. Visi keliai sueina į miestelio keturkampę aikštę.
Šaltuonos - Eržvilko santakoje yra senas piliakalnis - nebylus Eržvilko praeities liudininkas. Nukirsto kūgio
pavidalo, nuo lygumos apsaugotas dviem grioviais ir pylimais. Iš kitos pusės jį natūraliai saugo status Šaltuonos
- Eržvilko krantas. Viršuje iškilusi apie 300kv. metrų aikštelė.

Kaip rodo vėlesni istoriniai dokumentai, dabartinės Eržvilko apylinkės priklausė Viduklės
parapijai. Švedų antplūdžio metu 1702 metais Švedijos karalius Karolis XII su
kariuomene užėmė Žemaitiją. Kaip rašo vysk. Motiejus Valančius: "Vieną kartą žmonės iš
Viduklės parapijos guodėsi vyskupui Kristupui Krištėnui, valdžiusiam Žemaičių vyskupiją
1696 - 1708 metais, kad švedai net šventomis dienomis neleidžia jų eiti į Viduklės
bažnyčią". Vyskupas ištyręs reikalą, leido pastatyti Eržvilko miškuose koplyčią, kad
niekieno netrukdomi žmonės galėtų garbinti Dievą.

•

1706 metais buvo pastatyta
nedidelė, medinė, šiaudiniu stogu
koplyčia. Tai pirmoji bažnyčia šioje
apylinkėje. Ji buvo pastatyta
buvusių žydų kapų teritorijoje,
daugiau į pietus, kur dabar yra
dauba. Koplyčia buvo pastatyta
ant kalno Šaltuonos upelio krante
ir todėl buvo vadinama
Pašaltuonio koplyčia. Koplyčiai
sugriuvus, Miestiškių kaime,
kuriam priklausė ta vieta, kalną
pardavė valstybei. Čia buvo
kasamas žvyras ir juo buvo
taisomas dabartinis Skaudvilės Jurbarko - Vadžgirio kelias. Taip
toje vietoje, kur 1706 metais buvo
pastatyta I-oji Eržvilko bažnyčia,
atsirado dauba ir jokių buvusios
bažnyčios pėdsakų neliko.

Spėjama, kad I-oji Eržvilko (vadinta Pašaltuonio) bažnyčia stovėjo maždaug iki 1751 1756 metų. Jai sugriuvus, ant Eržvilko upelio kranto (Eržvilko miestelio ribose, į šiaurę
nuo dabartinės bažnyčios) senų kapų teritorijoje apie 1756 metus pastatyta II-oji originali,
medinė, aštuonkampio formos bažnyčia. Apie šią bažnyčią buvo kapai, kurių žymės
pastebimos ir šiandien. Spėjama, kad ši bažnyčia stovėjo maždaug iki 1806 - 1810 metų.
•

II-ajai Eržvilko bažnyčiai sugriuvus, dabartinio
šventoriaus teritorijoje pastatyta III-oji bažnyčia.
Tai buvo romėniško kryžiaus formos, medinė,
gontiniu stogu bažnyčia. Pastačius naują
bažnyčią, buvo panaikinti ir senieji kapai. Pradėta
laidoti prie naujosios bažnyčios, dabartiniame
šventoriuje. Buvo prilaidota labai daug žmonių.
Pritrūkus vietos, įsteigti nauji, dabartiniai kapai.
Kapai, kaip ir šventorius, buvo aptverti ąžuolinių
rastų tvora. Yra žinoma, kad šioje bažnyčioje
1841 metais klebonavo kun. Kasparas
Klopotovskis. 1847 metais klebonaujant kun.
(vardas nežinomas)Ulinskui ši bažnyčia sudegė.
Bažnyčia sudegė dėl zakristijono
nerūpestingumo. Bažnyčia užsidegė vidurdieny,
kada visi buvo laukuose. Kadangi klebono
nebuvo namie, spėjama, kad Švenčiausias
sakramentas ir visas bažnyčios inventorius
sudegė. Žmonių pasakojimu, bažnyčia degė taip
smarkiai, kad žiežirbos lėkė net iki Užpelkių, 3
km. nuo Eržvilko.

Sudegus šiai bažnyčiai, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir
pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Caro valdžia, bausdama už Lietuvos - Lenkijos 1831
metų sukilimą, neleido statyti didelės bažnyčios. Pastatyta vidutinio dydžio, iki stiklinių durų
bažnyčia. Statybą vykdė kun. (vardas nežinomas) Andrijauskas. Bažnyčia galutinai užbaigta 1855
metais ir nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios. Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu
laikinoji koplyčia perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis
Albrechtas koplyčios perstatymui padarė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių
padarė liaudies meistras Drugelis, gyvenantis Garšvilų kaime.

•

•

Laiko bėgyje vyko bažnyčios apdailos darbai. Maždaug 1879 - 1880 metais kun.
Stanislovas Rocevičius kapus ir šventorių aptvėrė mūro siena. Plytos pirktos iš
Nikalojaus Chruščiovo plytinės, kuri stovėjo Balandžių kaime, netoli šimtamečio
ąžuolo. Už plytą mokėta po kapeiką.
Kunigo Stanislovo Rocevičiaus klebonavimo laiku (1860 - 1886 metais) pastatyta
dabartinė varpinė. Kunigas Juozapas Butavičius įtaisė kryžiaus kelio stočių
paveikslus (stacijas), kurias 1888 metų gegužės mėn. 26 dieną pašventino T.
Leonardas Tarvydas. Apie 1897 metus kun. Juozapas Butavičius įrengė naujus
vargonus. Vargonus statė Martynas Masalskis, kilęs iš Panevėžio miesto. Už darbą
sumokėta 4000 aukso rublių. Iki 1897 metų langai buvo stačiakampio formos, kunigo
Juozapo Butavičiaus rūpesčiu langai padaryti dabartinės formos.

1901 metais kun. Jonas Budriūnas pailgino bažnyčią, pristatydamas tą dalį, kuri
yra už stiklinių durų. 1903 - 1904 metais bažnyčia rekonstruota: padarytos
skliautų formos lubos, pristatyti bokštai, išdekoruotas bažnyčios vidus. 1907
metais gruodžio mėn. 23 dieną pašventintas naujas, dabartinis altorius.
• 1906 metais įtaisytas
dabartinis varpas. II-ąjį varpą
"Kotryna", J. Valinčiaus
paaukotą, svėrusį apie 800
kg. Didžiojo karo metu
rekvizavo vokiečiai ir kažkur
išvežė. Apie 1925 metus kun.
Vincento Pocevičiaus rūpesčiu
gontinis bažnyčios stogas
pakeistas skardiniu. 1932 1943 metais kun. Antanas
Petraitis naujai išdekoravo
bažnyčią, įtaisė klausyklas ir
naujus suolus. Kunigas
Augustinas Adomavičius
pataisė kapų tvorą ir 1958
metais nudažė bažnyčios
stogą.

Čia dar viena retai užtinkama pseudogotikinė, tačiau medinė bažnyčia. Jos
fasaduose matomi šie gotiški požymiai: sienų plokštumos išskaidytos siaurais
piliastrais, ketursienė absida yra siauresnė už pagrindinį bažnyčios korpusą,
bet to paties aukščio, langai aukšti, su smailiomis arkomis.

• Abu bokštai ant kraigo, priekyje ir
gale, turi siaurėjančius trapsnius
su smulkių pinaklių vainikais.
Bokštų viršūnės yra plonos
aukštos piramidės. Frontono
krucifiksas su skulptūrine grupe
yra aprėmintas iškilioje nišoje.
Apskritas langas frontone turi
stiklinį vitražinį kryžių. Visas
frontonas patrauktas priekin ir
dengia fasado sieną. Pagrindinių
durų gotiška arka padabinta
penkiais pinakliais. Šoninių sienų
lentinis apkalas statmenas, o
fasado gulsčias.

Kun. Virgilijus Rutkūnas
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•

•
•
•
•

Gim. 1968 09 08
Kun. 1997 12 07
Parapijoje nuo 2003 05 09
Gimęs Kėdainiuose 1968 09 08 darbininkų šeimoje.
1975 – 1983 m. mokėsi Kėdainių miesto II-oje vid. mokykloje.
1983 – 1986 m. baigė Kėdainių 27 –ąją profesinę technikos mokyklą. Įsigijo
lengvųjų automobilių šaltkalvio specialybę. Dirbo Kėdainių autoservise.
1986 – 1988 m. tarnavo sovietinėje armijoje Vokietijos Demokratinėje
Respublikoje.
1989 m. įstojo į Kauno Tarpdiecezinę Kunigų Seminariją. VDU Teologijos
fakultete gavo teologijos bakalauro laipsnį.
1997 05 18 priėmė diakonystės šventimus. Buvo paskirtas Kaune
palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje diakonystės tarnystei.
1997 12 07 arkivysk. Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje suteikė
kunigystės šventimus.
1997 12 08 pirmasias šv. Mišias (primicijos) aukojoKėdainių šv. Juozapo
Parapijos bažnyčioje.
1997 12 23 – 1999 06 30 Jurbarko švč. Trejybės Parapijos vikaras. Klebonui
padėjo sielovadoje šv. Marijos Magdalietės Parapijoje (Girdžiai) ir šv. Jono
Krikštytojo Parapijoje (Vertimai).
Nuo 1999 07 01 Balninkų šv. vysk. Stanislovo Parapijos klebonas. Talkino
aptarnaujamose parapijose šv. Arkang. Mykolo (Lyduokiai 1999 08 23 –
2000 03 30) ir šv. Kazimiero Parapija (Žemaitkiemis 2000 05 01 – 2001 04
17).
2002 03 28 paskiriamas Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos (Šiluva)
Parapijos klebonu, taip pat pavedama aptarnauti ir šv. Antano Paduviečio
Parapiją (Žaiginys).
2002 05 20 atsiklausus kunigų nuomonės skiriamas Raseinių dekanato
dekanu.
2002 07 30 išrinktas Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos nariu.
2003 05 09 šv. Jurgio Parapijos klebonas (Eržvilkas) ir aptarnauja šv.
Juozapo Parapiją (Vadžgirys).

Svetainė internete:
kaunas.lcn.lt/parapijos/erzvilkas
El. paštas:
[email protected]

Parapijoje švenčiami atlaidai
 Šv. Jurgis (bažnyčios tituliniai) balandžio mėn. 23 d.
 Švč. Mergelė Marija Škaplierinė liepos mėn. 16 d.
 Šv. Evangelistas Matas rugsėjo mėn. 21 d.
Visi atlaidai keliami į sekantį sekmadienį.

•
•
•
•
•
•
•

• šv. Mišios aukojamos
Sekmadienis
12.00 val. SUMA
Pirmadienis
19.00 val. ir 17.00val.
Antradienis 08.00 val.
Trečiadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Ketvirtadienis 08.00
val.
Penktadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Šeštadienis 10.00 val.

• Atlaidų metu šv. Mišios
aukojamos
• 10.00 val. VOTYVA ir
12.00 val. SUMA
• Vasaros laikas: nuo
gegužės mėn 01 d. iki
rugsėjo mėn. 30 d.
• Žiemos laikas: nuo spalio
mėn. 01 d. iki balandžio
mėn. 30 d.
• Gegužės, birželio ir spalio
mėnesiais šv. Mišios
šiokiadieniais aukojamos
tik vakare.


Slide 10

Šv. Jurgio Parapija
ERŽVILKAS

Eržvilko miestelis išsistatęs Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5km. ilgumo Eržvilko upelis.
Vietovė yra 21km. į šiaurę nuo Jurbarko, 28km. į rytus nuo Tauragės. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje, trobesiai
išsidėstę pagal radialinį planą. Visi keliai sueina į miestelio keturkampę aikštę.
Šaltuonos - Eržvilko santakoje yra senas piliakalnis - nebylus Eržvilko praeities liudininkas. Nukirsto kūgio
pavidalo, nuo lygumos apsaugotas dviem grioviais ir pylimais. Iš kitos pusės jį natūraliai saugo status Šaltuonos
- Eržvilko krantas. Viršuje iškilusi apie 300kv. metrų aikštelė.

Kaip rodo vėlesni istoriniai dokumentai, dabartinės Eržvilko apylinkės priklausė Viduklės
parapijai. Švedų antplūdžio metu 1702 metais Švedijos karalius Karolis XII su
kariuomene užėmė Žemaitiją. Kaip rašo vysk. Motiejus Valančius: "Vieną kartą žmonės iš
Viduklės parapijos guodėsi vyskupui Kristupui Krištėnui, valdžiusiam Žemaičių vyskupiją
1696 - 1708 metais, kad švedai net šventomis dienomis neleidžia jų eiti į Viduklės
bažnyčią". Vyskupas ištyręs reikalą, leido pastatyti Eržvilko miškuose koplyčią, kad
niekieno netrukdomi žmonės galėtų garbinti Dievą.

•

1706 metais buvo pastatyta
nedidelė, medinė, šiaudiniu stogu
koplyčia. Tai pirmoji bažnyčia šioje
apylinkėje. Ji buvo pastatyta
buvusių žydų kapų teritorijoje,
daugiau į pietus, kur dabar yra
dauba. Koplyčia buvo pastatyta
ant kalno Šaltuonos upelio krante
ir todėl buvo vadinama
Pašaltuonio koplyčia. Koplyčiai
sugriuvus, Miestiškių kaime,
kuriam priklausė ta vieta, kalną
pardavė valstybei. Čia buvo
kasamas žvyras ir juo buvo
taisomas dabartinis Skaudvilės Jurbarko - Vadžgirio kelias. Taip
toje vietoje, kur 1706 metais buvo
pastatyta I-oji Eržvilko bažnyčia,
atsirado dauba ir jokių buvusios
bažnyčios pėdsakų neliko.

Spėjama, kad I-oji Eržvilko (vadinta Pašaltuonio) bažnyčia stovėjo maždaug iki 1751 1756 metų. Jai sugriuvus, ant Eržvilko upelio kranto (Eržvilko miestelio ribose, į šiaurę
nuo dabartinės bažnyčios) senų kapų teritorijoje apie 1756 metus pastatyta II-oji originali,
medinė, aštuonkampio formos bažnyčia. Apie šią bažnyčią buvo kapai, kurių žymės
pastebimos ir šiandien. Spėjama, kad ši bažnyčia stovėjo maždaug iki 1806 - 1810 metų.
•

II-ajai Eržvilko bažnyčiai sugriuvus, dabartinio
šventoriaus teritorijoje pastatyta III-oji bažnyčia.
Tai buvo romėniško kryžiaus formos, medinė,
gontiniu stogu bažnyčia. Pastačius naują
bažnyčią, buvo panaikinti ir senieji kapai. Pradėta
laidoti prie naujosios bažnyčios, dabartiniame
šventoriuje. Buvo prilaidota labai daug žmonių.
Pritrūkus vietos, įsteigti nauji, dabartiniai kapai.
Kapai, kaip ir šventorius, buvo aptverti ąžuolinių
rastų tvora. Yra žinoma, kad šioje bažnyčioje
1841 metais klebonavo kun. Kasparas
Klopotovskis. 1847 metais klebonaujant kun.
(vardas nežinomas)Ulinskui ši bažnyčia sudegė.
Bažnyčia sudegė dėl zakristijono
nerūpestingumo. Bažnyčia užsidegė vidurdieny,
kada visi buvo laukuose. Kadangi klebono
nebuvo namie, spėjama, kad Švenčiausias
sakramentas ir visas bažnyčios inventorius
sudegė. Žmonių pasakojimu, bažnyčia degė taip
smarkiai, kad žiežirbos lėkė net iki Užpelkių, 3
km. nuo Eržvilko.

Sudegus šiai bažnyčiai, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir
pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Caro valdžia, bausdama už Lietuvos - Lenkijos 1831
metų sukilimą, neleido statyti didelės bažnyčios. Pastatyta vidutinio dydžio, iki stiklinių durų
bažnyčia. Statybą vykdė kun. (vardas nežinomas) Andrijauskas. Bažnyčia galutinai užbaigta 1855
metais ir nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios. Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu
laikinoji koplyčia perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis
Albrechtas koplyčios perstatymui padarė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių
padarė liaudies meistras Drugelis, gyvenantis Garšvilų kaime.

•

•

Laiko bėgyje vyko bažnyčios apdailos darbai. Maždaug 1879 - 1880 metais kun.
Stanislovas Rocevičius kapus ir šventorių aptvėrė mūro siena. Plytos pirktos iš
Nikalojaus Chruščiovo plytinės, kuri stovėjo Balandžių kaime, netoli šimtamečio
ąžuolo. Už plytą mokėta po kapeiką.
Kunigo Stanislovo Rocevičiaus klebonavimo laiku (1860 - 1886 metais) pastatyta
dabartinė varpinė. Kunigas Juozapas Butavičius įtaisė kryžiaus kelio stočių
paveikslus (stacijas), kurias 1888 metų gegužės mėn. 26 dieną pašventino T.
Leonardas Tarvydas. Apie 1897 metus kun. Juozapas Butavičius įrengė naujus
vargonus. Vargonus statė Martynas Masalskis, kilęs iš Panevėžio miesto. Už darbą
sumokėta 4000 aukso rublių. Iki 1897 metų langai buvo stačiakampio formos, kunigo
Juozapo Butavičiaus rūpesčiu langai padaryti dabartinės formos.

1901 metais kun. Jonas Budriūnas pailgino bažnyčią, pristatydamas tą dalį, kuri
yra už stiklinių durų. 1903 - 1904 metais bažnyčia rekonstruota: padarytos
skliautų formos lubos, pristatyti bokštai, išdekoruotas bažnyčios vidus. 1907
metais gruodžio mėn. 23 dieną pašventintas naujas, dabartinis altorius.
• 1906 metais įtaisytas
dabartinis varpas. II-ąjį varpą
"Kotryna", J. Valinčiaus
paaukotą, svėrusį apie 800
kg. Didžiojo karo metu
rekvizavo vokiečiai ir kažkur
išvežė. Apie 1925 metus kun.
Vincento Pocevičiaus rūpesčiu
gontinis bažnyčios stogas
pakeistas skardiniu. 1932 1943 metais kun. Antanas
Petraitis naujai išdekoravo
bažnyčią, įtaisė klausyklas ir
naujus suolus. Kunigas
Augustinas Adomavičius
pataisė kapų tvorą ir 1958
metais nudažė bažnyčios
stogą.

Čia dar viena retai užtinkama pseudogotikinė, tačiau medinė bažnyčia. Jos
fasaduose matomi šie gotiški požymiai: sienų plokštumos išskaidytos siaurais
piliastrais, ketursienė absida yra siauresnė už pagrindinį bažnyčios korpusą,
bet to paties aukščio, langai aukšti, su smailiomis arkomis.

• Abu bokštai ant kraigo, priekyje ir
gale, turi siaurėjančius trapsnius
su smulkių pinaklių vainikais.
Bokštų viršūnės yra plonos
aukštos piramidės. Frontono
krucifiksas su skulptūrine grupe
yra aprėmintas iškilioje nišoje.
Apskritas langas frontone turi
stiklinį vitražinį kryžių. Visas
frontonas patrauktas priekin ir
dengia fasado sieną. Pagrindinių
durų gotiška arka padabinta
penkiais pinakliais. Šoninių sienų
lentinis apkalas statmenas, o
fasado gulsčias.

Kun. Virgilijus Rutkūnas
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•

•
•
•
•

Gim. 1968 09 08
Kun. 1997 12 07
Parapijoje nuo 2003 05 09
Gimęs Kėdainiuose 1968 09 08 darbininkų šeimoje.
1975 – 1983 m. mokėsi Kėdainių miesto II-oje vid. mokykloje.
1983 – 1986 m. baigė Kėdainių 27 –ąją profesinę technikos mokyklą. Įsigijo
lengvųjų automobilių šaltkalvio specialybę. Dirbo Kėdainių autoservise.
1986 – 1988 m. tarnavo sovietinėje armijoje Vokietijos Demokratinėje
Respublikoje.
1989 m. įstojo į Kauno Tarpdiecezinę Kunigų Seminariją. VDU Teologijos
fakultete gavo teologijos bakalauro laipsnį.
1997 05 18 priėmė diakonystės šventimus. Buvo paskirtas Kaune
palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje diakonystės tarnystei.
1997 12 07 arkivysk. Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje suteikė
kunigystės šventimus.
1997 12 08 pirmasias šv. Mišias (primicijos) aukojoKėdainių šv. Juozapo
Parapijos bažnyčioje.
1997 12 23 – 1999 06 30 Jurbarko švč. Trejybės Parapijos vikaras. Klebonui
padėjo sielovadoje šv. Marijos Magdalietės Parapijoje (Girdžiai) ir šv. Jono
Krikštytojo Parapijoje (Vertimai).
Nuo 1999 07 01 Balninkų šv. vysk. Stanislovo Parapijos klebonas. Talkino
aptarnaujamose parapijose šv. Arkang. Mykolo (Lyduokiai 1999 08 23 –
2000 03 30) ir šv. Kazimiero Parapija (Žemaitkiemis 2000 05 01 – 2001 04
17).
2002 03 28 paskiriamas Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos (Šiluva)
Parapijos klebonu, taip pat pavedama aptarnauti ir šv. Antano Paduviečio
Parapiją (Žaiginys).
2002 05 20 atsiklausus kunigų nuomonės skiriamas Raseinių dekanato
dekanu.
2002 07 30 išrinktas Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos nariu.
2003 05 09 šv. Jurgio Parapijos klebonas (Eržvilkas) ir aptarnauja šv.
Juozapo Parapiją (Vadžgirys).

Svetainė internete:
kaunas.lcn.lt/parapijos/erzvilkas
El. paštas:
[email protected]

Parapijoje švenčiami atlaidai
 Šv. Jurgis (bažnyčios tituliniai) balandžio mėn. 23 d.
 Švč. Mergelė Marija Škaplierinė liepos mėn. 16 d.
 Šv. Evangelistas Matas rugsėjo mėn. 21 d.
Visi atlaidai keliami į sekantį sekmadienį.

•
•
•
•
•
•
•

• šv. Mišios aukojamos
Sekmadienis
12.00 val. SUMA
Pirmadienis
19.00 val. ir 17.00val.
Antradienis 08.00 val.
Trečiadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Ketvirtadienis 08.00
val.
Penktadienis
19.00 val. ir 17.00 val.
Šeštadienis 10.00 val.

• Atlaidų metu šv. Mišios
aukojamos
• 10.00 val. VOTYVA ir
12.00 val. SUMA
• Vasaros laikas: nuo
gegužės mėn 01 d. iki
rugsėjo mėn. 30 d.
• Žiemos laikas: nuo spalio
mėn. 01 d. iki balandžio
mėn. 30 d.
• Gegužės, birželio ir spalio
mėnesiais šv. Mišios
šiokiadieniais aukojamos
tik vakare.