Kalėdos Mažojoje Lietuvoje Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius, dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos, išskyrus Joninių šventę. Prasidėjus Adventui visi laukdavo.
Download ReportTranscript Kalėdos Mažojoje Lietuvoje Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius, dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos, išskyrus Joninių šventę. Prasidėjus Adventui visi laukdavo.
Slide 1
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 2
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 3
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 4
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 5
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 6
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 7
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 8
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 9
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 10
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 11
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 12
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 2
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 3
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 4
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 5
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 6
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 7
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 8
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 9
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 10
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 11
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda
Slide 12
Kalėdos Mažojoje Lietuvoje
Kalendorinės tradicijos Mažosios Lietuvos krašte
yra savitos, formuotos ilgus šimtmečius,
dažniausiai labiau vokiškos nei lietuviškos,
išskyrus Joninių šventę.
Prasidėjus Adventui visi laukdavo Kalėdų. Tas
laikotarpis buvo vadinamas Advenkräns Advento vainiku.
Pirmąją Advento savaitę mokykloje, o kai
kas ir namuose nupindavo gražų nedidelį
vainiką ir uždegdavo vieną žvakę,
padėdami vieną žaisliuką. Kiekvieną
savaitę uždegdami vis po naują žvakę,
pridėdavo ir po žaisliuką.
Ketvirtą Advento
savaitę uždegdavo
keturias žvakes,
vainiką puošė
keturiais žaisliukais.
Kūčių vakare nurinkdavo vainiką ir nuo
jo nuimtais žaisliukais puošdavo eglutę,
tą patį darydavo ir su žvakutėmis.
Kalėdos (Weinacht)
Pagrindinis pusryčių stalo patiekalas
būdavo kepta žąsis arba antis.
Rytą visi eidavo į bažnyčią.
Pas vaikus ateidavo Kalėdų senelis.
Dovanų po eglute nedėdavo.
Naujieji metai buvo švenčiami paprastai, be jokio triukšmo. Tačiau sausio pirmosios
rytą visi stengėsi pamatyti baltą arklį, nes tai reiškė gerus metus.
Trys karaliai (Drei Könige) ne tik
kalendorinė, bet ir religinė šventė. Kas
pirmas atsikeldavo - ant durų užrašydavo
Trijų karalių vardų inicialus. Tą dieną
niekas nedirbo. Ir evangelikai liuteronai, ir
katalikai eidavo į bažnyčią. Buvo paprotys vieni kitus sveikinti su Trijų karalių švente.
Trys karaliai - Kalėdų švenčių pabaiga.
Valstybės tarnautojams ir mokiniams
baigdavosi Kalėdų atostogos.
Medžiagą surinko ir parengė
lietuvių kalbos mokytoja
Sigita Koroliovė.
Paveikslėlius paieškos
sistemoje google atrinko
devintokai Deivydas,
Eligijus, Justas ir Vytukas.
2009-ųjų pabaiga
Klaipėda