Mintys Adventui... Vėl baigiasi metai. Šviesos laikas trumpėja ir žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje. Niūrių ir vėjuotų dienų apsupti mes ieškome šilumos ir jaukumo namuose. Ieškome ramybės, šviesos,
Download ReportTranscript Mintys Adventui... Vėl baigiasi metai. Šviesos laikas trumpėja ir žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje. Niūrių ir vėjuotų dienų apsupti mes ieškome šilumos ir jaukumo namuose. Ieškome ramybės, šviesos,
Slide 1
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 2
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 3
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 4
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 5
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 6
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 7
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 8
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 9
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 10
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 11
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 12
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 13
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 14
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 15
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 16
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 17
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 18
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 19
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 20
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 21
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 2
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 3
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 4
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 5
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 6
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 7
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 8
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 9
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 10
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 11
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 12
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 13
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 14
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 15
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 16
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 17
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 18
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 19
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 20
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.
Slide 21
Mintys
Adventui...
Vėl baigiasi metai.
Šviesos laikas trumpėja ir
žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje.
Niūrių ir vėjuotų dienų
apsupti mes ieškome
šilumos ir jaukumo namuose.
Ieškome ramybės,
šviesos, saugumo.
Pritemęs pasaulis laukia,
kada iš aukštybių atsklis šviesa,
kada meilė kūdikio pavidalu
nužengs į žemę.
Advenas – laukimo metas, tarsi laukiame
ateinančių naujųjų laikų, nepaprasto įvykio.
Mes ieškome kelio ne
tik į savo namus, bet ir
į savo širdies gelmę.
Šis kelias pirmiausiai veda į sielos
ramybę, kurios mums taip riekia,
kad įsiklausytume į save.
Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai,
nes pro senuosius malonė negali įžengti
į sielos vidų ir jos paliesti.
Mes nuolat žengiame į atpirkimo ilgesį, kuris
glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje.
Jis mus veda ne
tik į vaikystę
primenančias
Kalėdų Senelio
dovanas, spalvingas
švieseles, bet ir į
viltį ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra
tik sentimentų šventė,
kad kadaise kažkas
buvo įvykę, bet kad tai,
kas įvyko tomis
dienomis, yra dabartis,
ir todėl mums teikia
nuolatinę viltį.
Ar mūsų gyvenimo
namai keisis ir
atsinaujins?
O kaip su tais, kurie nebeturi vilties,
kurių sielos jau užsisklendusios?
Ar jau nebegrįžtamai
užgeso jų viltys ir ilgesys?
Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų,
tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės.
Tačiau mes žvelgiame
iš savo gyvenimo tamsybių ir
suvaržymų į šviesą ir laisvę, į
gyvenimo pilnatvę ir imame
troksti kažko daugiau.
Adventas
kviečia mus dar
kartą apmąstyti,
ko mes laukiame
ir ilgimės visą
gyvenimą.