1 TEMA. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. KONKURENCIJA KAIP SAVAIMINĖ VERTYBĖ

Konkurencijos apibrėžimai Konkurenciją galima apibrėžti kaip ŪS tarpusavio varžybas siekiant įsitvirtinti atitinkamoje rinkoje ir tapti atitinkamos rinkos lyderiais, geriausiais jos dalyviais. Ekonominiu požiūriu konkurencija – tai ūkininkavimo būdas dėl ribotų išteklių tinkamo paskirstymo, užtikrinant neribotus poreikius. Taigi konkurencija - tai varžybos dėl tinkamiausio ūkininkavimo būdo, užtikrinančio ŪS galimybę sėkmingai veikti rinkoje

[ Whish R. Competition Law.- Butterworths, 2001. P. 2 ]

. Konkurencija – santykis tarp kelių ŪS, kurie tuo pačiu metu parduoda panašias prekes ir paslaugas apibrėžtai klientų grupei

[ Goyder D. G. EC Competition Law. 4th Edition - London: Clarendon Press Oxford, 2003. P. 8 ].

Ekonomikos teorijoje išskiriami du idealūs rinkos modeliai: 1)Tobulos konkurencijos rinka; 2) Monopolinė rinka; Taip pat išskiriama “Oligopolinė rinka”.

Tobulos konkurencijos rinka

(pagal neoklasikinę ekonomikos teoriją)

:

Pasiekiamas alokacinis efektyvumas: resursai rinkoje paskirstomi tiksliai pagal vartotojų paklausą: - prekė kainuoja tiek, kiek vartotojai pasiruošę už ją sumokėti: prekės kaina = prekės gamybos kaštai + minimalus pelnas; - gaminama tik tai, ko reikia vartotojui; - prekių gaminama tiek , kiek reikia vartotojui; pasiekiamas gamybos efektyvumas - gamintojas negali parduoti prekės virš kaštų (nes vartotojai nepirks jos) ir negali jos parduot žemiau kaštų (nes neturės pelno); pasiekiamas dinaminis efektyvumas - ŪS užtikrinama galimybė toliau investuoti, kurti naujus produktus, plėsti savo verslą; užtikrinamas naujų produktų kūrimas, nes konkurentai konkuruoja ne tik kainomis, bet ir naujovėmis, produktų kokybe ir t.t.

[

Šaltiniai: Whish R. Competition Law. P. 2-4; Jones A. and Sufrin B. EC Competition Law – Text, Cases, and Materials. – New York: Oxford University Press, 2001. P. 4-10. Goyder D. G. EC Competition Law. P. 9-10. S. M. Willimsky. The Concept(s) of Competition.Competition Law. Edited by R.Greaves.

-

Ashgate Publishing Company, Dartmouth. 2003. P. 3-6].

Tobula konkurencija gali egzistuoti tik esant šioms sąlygoms: atitinkamoje rinkoje yra daug pirkėjų ir pardavėjų, kurių nė vienas neturi rinkos galios; visi gamina homogeninius (vienodus) produktus, vartotojai turi visą informaciją apie rinkos sąlygas, ištekliai lengvai perkeliami iš vienos ekonominės veiklos į kitą, nėra jokių įėjimo į rinką ir išėjimo iš rinkos kliūčių.

Akivaizdu, kad realiai visos šios sąlygos negali būti tenkinamos ir tobula konkurencija nėra galima.

Monopolinė rinka:

Rinkoje – tik vienas pardavėjas ir daug pirkėjų, todėl monopolininkas nesirūpina, kad prekės ir paslaugos būtų gaminamos ir teikiamos pačiu efektyviausiu būdu; Monopolininkas gali nesirūpinti, kad produktas būtų atnaujinamas ir tobulinamas. Monopolininkas taip pat nesirūpina masto ekonomijos nauda. Rinkoje gryna forma – labai reta, dažniausiai tai būna ne monopolininkas, o ŪS, turintis didelę rinkos galią, nors gali pasitaikyti natūralios ar įstatyminės monopolijos.

Oligopolinė rinka:

“tarpinis modelis” tarp tobulos konkurencijos ir monopolijos: rinkoje mažai dalyvių (lyderiaujančių ŪS), tačiau yra tam tikra konkurencija tarp jų; pagrindinis pavojus konkurencijai: rinkos skaidrumas, informacijos prieinamumas, ŪS “informuotumas” vienas apie kitą, taigi yra didelė suokalbio tikimybė [

Šaltiniai: Jones A. and Sufrin B. EC Competition Law . P. 12-13, Whish R. Competition Law. P. 4-6].

Tam tikrais atvejais konkurencija gali būti nenaudinga ar žalinga: Kartais efektyviausiai gali dirbti tik natūrali monopolija, kada geriausias rezultatas yra pasiekiamas, kai rinkoje veikia vienas subjektas –užtikrinama didžiausia nauda vartotojui, visuomenei.

Didelė konkurencija gali būti nepalanki tam tikruose ekonominiuose sektoriuose (pvz., žemės ūkio, darbo santykiuose ir t.t.).

Gali nukentėti prekių ar paslaugų saugumas (pvz., transporto sektoriuje). Gali būti nepalankios sąlygos ŪS tobulinti savo produkciją. Arši konkurencija gali sąlygoti ŪS nemokumą.

Tuo metu, kai tam tikri ekonomikos sektoriai yra recesijoje, vienintelė šių sektorių išgyvenimo prielaida – tai konkurencijos ribojimas.

Esant stipriai konkurencijai daug lėšų išleidžiama reklamai ir kitoms marketingo priemonėms, o tai lemia prekių pabrangimą. Kartais gali būt skatinamas konkuruojančių įmonių bendradarbiavimas, kad būtų sukurti vadinamieji “nacionaliniai čempionai”, kurie galėtų sėkmingai konkuruoti regioninėse ar net tarptautinėse rinkose.

Tačiau lyginant monopolijos ir konkurencijos privalumus ir trūkumus, reikėtų pripažinti:

konkurencijos buvimas yra daug didesnė vertybė nei jos nebuvimas.

1.2. KONKURENCIJOS, KURIĄ SIEKIAMA APSAUGOTI, CHARAKTERISTIKA

Yra žinomos kelios teorijos, siūlančios tinkamiausią konkurencijos lygį:

1. “Workable competition” (veiksminga konkurencija) :

artima tobulai konkurencijai, bet pripažįsta jos trūkumus. “Veiksmingos konkurencijos” sąvoka pirmą kartą paminėta ETT sprendime Metro byloje 26/76 rinką, sukūrimas. . ETT pažymėjo, kad EB sutartyje įtvirtintas siekis išsaugoti neiškreiptą konkurenciją reiškia, kad rinkoje turi būti palaikoma veiksminga konkurencija, t.y. toks konkurencijos laipsnis, kuris leistų laikytis pagrindinių Sutarties reikalavimų ir pasiekti Sutartyje įtvirtintus tikslus, tarp kurių ypatingą svarbą turi vieningos rinkos, kuri savo integracijos laipsniu būtų panaši į nacionalinę

2. “Contestable markets” (lyderiavimo siekimo rinkos) :

bėk“ politika).

geriausias (optimalus) resursų paskirstymas galimas tik tokioje rinkoje, kurioje nėra rimtų įėjimo kliūčių ir išėjimas iš rinkos taip pat yra labai lengvas ir nebrangus („smok ir

3. “Effective competition” (efektyvi, veiksminga konkurencija)

palaikomas rinkoje.

ši sąvoka minėta ECMR ir veikiausiai reiškia, kad konkurencija yra efektyvi, kai ŪS susiduria su tam tikru protingo lygio konkurencijos ribojimu iš esamų ir potencialių konkurentų pusės bei iš vartotojų, o pagrindinė kompetentingų konkurencijos institucijų užduotis – prižiūrėti, kad tas konkurencijos ribojimo lygis būtų

[ Šaltiniai: Whish R. Competition Law. P. 13-14; Goyder D. G. EC Competition Law. P. 11].

1.3. ATITINKAMOS RINKOS SAMPRATA IR JOS REIKŠMĖ

“

KONKURENCIJOS TEISĖJE

1.3.1. Atitinkamos rinkos sąvoka

Sąvoka pateikta LR KĮ [1] 2 str. 5 d.:

Atitinkama rinka

- tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje“.

- “

Prekės rinka

– visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.“ (6 d.)

- “Geografinė teritorija (geografinė rinka)

esančiomis teritorijomis.” (7 d.) - teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta Tuo tarpu

konkurencijos sąlygos

– tai “visokie pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai bei juos įtakojantys veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir kaštai, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.)“. (8 d.).

Dar teoriškai gali būti išskiriama -

laikinoji rinka

, paprastai susijusi su prekėmis, kurios savo pobūdžiu yra sezoninės. Prekės gali būti sezoninės dėl tam tikrų oro sąlygų arba dėl vartotojų įpročių (pvz., žr. United Brands bylą ).

1.3.2. Atitinkamos rinkos apibrėžimas (nustatymas)

Pagrindinis tikslas - nustatyti nagrinėjamų ŪS konkurentus. Atitinkamą rinką gali prireikti nustatyti šiais atvejais: - Nustatant susitarimo įtaką konkurencijai ir šios įtakos reikšmingumą (taikant KĮ 5 str. ar EB sutarties 81(1) str.); - Taikant KĮ 6 str./81(3) str. ir nustatant, ar susitarimas panaikina konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje; - Taikant bendrąsias išimtis, kai reikia nustatyti ŪS užimamą rinkos dalį; - Siekiant nustatyti, ar ŪS užima dominuojančią padėtį rinkoje; - Koncentracijų atvejais, kai svarstoma, ar ŪS koncentracija sąlygos dominuojančios padėties sukūrimą ar itin apribos konkurenciją atitinkamoje rinkoje.

Konkurencijos tarybos (KT) nutarime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo pateikiami detaleesni paaiškinimai (jie paremti atitinkamu Komisijos pranešimu ).

Atitinkamos rinkos apibrėžimas apima keletą etapų:

1) pirmiausiai apibrėžiama

prekės rinka

, nustatant prekes, kurios yra ar gali būti pakeičiamos viena kita dėl savo savybių, kainos ir naudojimo pobūdžio; 2) po to apibrėžiama

geografinė rinka

, nustatant teritoriją, kurioje tas pakeičiamumas vyksta ar gali vykti. Geografinė rinka - rinka, kurioje objektyvios konkurencijos sąlygos yra vienodos visiems ŪS. ES atveju visa ES teritorija teoriškai gali būti laikoma atitinkama geografine rinka, tačiau dėl įvairių teisinio pobūdžio kliūčių geografinė rinka gali neapimti visos Bendrijų teritorijos, pvz., tik vienos valstybės narės teritoriją kaip Michelin byloje ).

Tiek apibrėžiant prekės rinką, tiek ir apibrėžiant geografinę rinką: 1) iš pradžių analizuojamas paklausos pakeičiamumas (pirkėjų galimybės keisti vieną prekę kita ar pirkti ją kitoje teritorijoje), 2) vėliau - pasiūlos pakeičiamumas (tiekėjų galimybės pradėti tiekti atitinkamas prekes ar pradėti tiekti jas iš kitų teritorijų).

1. Įvertinant

paklausos pakeičiamumą

nustatomos prekės, kurios vartotojui yra tinkami pakaitalai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, tiriant galimą pirkėjų reakciją į mažą ilgalaikį santykinį kainų padidėjimą.

2. Vertinant

pasiūlos pakeičiamumą

, būtina nustatyti, ar, reaguodami į nežymų ir ilgalaikį santykinį kainų padidėjimą nagrinėjamoms prekėms, kiti tiekėjai gali per trumpą laikotarpį pradėti tiekti atitinkamas prekes, nepatirdami žymių papildomų išlaidų ar rizikos.

1.4. KONKURENCIJOS TEISĖS SAMPRATA. KONKURENCIJOS TEISĖ KAIP KOMPLEKSINĖ IR SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA IR JOS SANTYKIS SU KITOMIS TEISĖS ŠAKOMIS

Konkurencijos teisės samprata Konkurencijos teisė - tai teisės šaka, reguliuojanti visuomeninius santykius, kylančius ŪS tarpusavyje konkuruojant, siekiant užtikrinti, kad konkurencija tarp ŪS nebūtų apribota.

Konkurencijos teisė - kompleksinė teisės šaka.

Ją sudaro: procesinės teisės normos (bylų nagrinėjimas ir kt.) ir materialinės teisės normos (KT institutų ir pan.).

Konkurencijos teisę taip pat sudaro: viešosios (institucijų, atsakingų už konkurencijos priežiūrą sistema, teisės ir pareigos, ŪS pareigos institucijų atžvilgiu) ir privatinės teisės normos (susitarimų negaliojimas ir ŪS atsakomybė, nesąžininga konkurencija ir pan.).

Konkurencijos teisė turėtų būti suprantama kaip

savarankiška teisės šaka.

Santykis su kitomis teisės šakomis

Konkurencijos teisę sieja glaudūs

ryšiai su civiline teise:

civilinės teisės normos yra pagrindas susiformuoti ir vystytis konkurencijos teisiniams santykiams, o konkurencijos teisės normos nustato tam tikrus draudimus ŪS laisvai pasirinkti savo veiklos būdus ir priemones ir įpareigojimus, kurie turi užtikrinti efektyvią/veiksmingą konkurenciją tarp rinkos dalyvių bei apsaugoti vartotojų teises.

[

Šaltinis: D. Švirinas. Civilinės teisės ir konkurencijos teisės normų sąveika // Jurisprudencija. 2002, Nr. 28(20).].

1.5. KONKURENCIJOS TEISĖS FORMAVIMASIS

Konkurencijos teisė - labai jauna teisės šaka. Ši teisės šaka pradėjo formuotis tik XIX a. priėmus 1890 m. Šermano aktą (JAV).

Europoje pirmieji nacionaliniai teisės aktai (Prancūzija, Vokietija) atsirado po II Pasaulinio karo. EB mastu konkurencijos teisė pradėjo formuotis įsigaliojus 1957 m. EB steigimo sutarčiai ir jos pagrindu priėmus nemažai antrinės teisės aktų konkurencijos srityje bei suformavus žymią Komisijos ir EB teismų praktiką.

Rytų ir Vidurio Europoje konkurencijos teisė pradėta kurti po 1990 m. Lietuvoje pirmasis Konkurencijos įstatymas priimtas 1992 m., kitas – 1999 m. Konkurencijos teisė yra ir dinamiška, nuolat besikeičianti teisės šaka. Antai 2004 m. buvo įvykdyta reikšminga EB konkurencijos teisės reforma, palietusi daugelį šios teisės šakos institutų: draudžiamų susitarimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, koncentracijų kontrolės, buvo centralizuota valstybių teikiamos pagalbos priežiūra. Reforma padarė reikšmingą įtaką ir ES valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, konkurencijos teisei.

1.6. KONKURENCIJOS TEISĖS INSTITUTAI

Tradiciškai išskiriami šie konkurencijos teisės institutai:

draudžiamų susitarimų; piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi; koncentracijų kontrolės valstybės pagalbos

.

;

nesąžiningos konkurencijos;

1.7. KONKURENCIJOS TEISĖS FUNKCIJOS IR JŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMAS A. Vartotojų apsauga.

produktus, didesnį jų pasirinkimą ir pan.

B. “Perpaskirstymas”

Efektyvi konkurencija užtikrina žemesnes kainas, geresnės kokybės – tinkamas ekonominės galios ir turto paskirstymas, labiau siekiant užtikrinti ekonominį teisingumą nei efektyvumą. Būtina prižiūrėti rinkos galią turinčius ŪS ir užtikrinti tam tikrą jų galios didėjimo kontrolę.

C. Konkurentų apsauga

yra iki šiol diskutuotina ir prieštaringai vertinama konkurencijos teisės funkcija. Vieni teigia, kad yra būtina mažoms įmonėms sudaryti sąlygas išlikti greta didžiųjų. Kiti (pvz., JAV Čikagos mokyklos atstovai ) teigia, kad toks tikslas nesuderinamas su vartotojų apsaugos tikslu ir trukdo vystytis tikrai efektyviai veikiantiems ŪS. Kuo didesnė ŪS galia rinkoje, tuo reikšmingesnė tampa jo konkurentų apsaugos problema.

D. Kitų vertybių (socialinių, pramoninių, aplinkos apsaugos ir kt.) apsauga. Pvz.,

Nedarbo prevencijos ir regionų politikos plėtros argumentai, mokslinės ir techninės pažangos skatinimas, aplinkos apsauga ir pan.

E. Integracija ir vieningos (bendros) rinkos kūrimas.

ir neigiamą. Tai “išskirtinė” EB konkurencijos teisės funkcija. Taigi EB konkurencijos teisė - tai pagrindinis instrumentas kuriant vieningą rinką. Konkurencijos teisė turi du vaidmenys vieningos rinkos integracijos procese: teigiamą Praktikoje šios funkcijos susipina, konkuruoja tarpusavyje. [

Šaltinis: Whish R. Competition Law. P. 15-21; Jones A. and Sufrin B. EC Competition Law – Text, Cases, and Materials. – New York: Oxford University Press, 2001. P. 4 16. S. M. Willimsky. The Concept(s) of Competition.Competition Law. Edited by R.Greaves.

-

Ashgate Publishing Company, Dartmouth. 2003. P. 3-6].

1.8. KONKURENCIJOS TEISĖS ŠALTINIAI. NACIONALIANIAI IR EB KONKURENCIJOS TEISĖS ŠALTINIAI IR JŲ SANTYKIS

[Šaltinis: Lina Darulienė. Europos Bendrijos ir Lietuvos konkurencijos teisės šaltiniai // Jurisprudencija. 2002, Tomas 27(19). 33-43

tiesioginius teisės šaltinius

].

Konkurencijos teisės šaltiniai gali būti suskirstyti į: , kuriais tiesiogiai sukuriamos elgesio taisyklės, ir

netiesioginius

, kuriais teisės normos yra aiškinamos, taikomos, komentuojamos ir interpretuojamos.

Konkurencijos teisės šaltinius galima sąlyginai suskirstyti į: - nacionalinius (aktualūs ir svarbūs tik LR) ir - EB konkurencijos teisės šaltinius (reikšmingi visoms ES valstybėms narėms), nors jų takoskyra nėra griežta. LR ir EB konkurencijos teisės šaltinių santykio klausimas: - nemažai EB teisės aktų yra tiesiogiai taikomi EB valstybėse narėse ir tampa jų teisės sistemų sudėtine dalimi be papildomų nacionalinių priemonių (EB sutartis, reglamentai), kitiems reikalingos tam tikros įgyvendinimo priemonės (direktyvos). - kai kurie konkurencijos teisės šaltiniai yra kartu ir LR ir EB teisės šaltiniai (pvz., 1995 m. Europos sutartis, Stojimo sutartis).

- EB teisės viršenybės principas: neleidžiama imtis jokių nacionalinių priemonių, kurios prieštarautų Bendrijos nuostatoms, o esant tokiam prieštaravimui, nacionalinė teisės norma nebetaikoma ir netgi turi būti panaikinta.

Pagrindinė konkurencijos teisės šaltinių vystymosi tendencija – tai EB šaltinių dominavimas ir savarankiškos, nacionalinės, teisės išstūmimas. Šią tendenciją patvirtina ir jau neseniai įvykdytos reformos bei ES konstitucinė sutartis.

TIESIOGINIAI ŠALTINIAI A.Pirminiai ir išvestiniai norminiai teisės aktai

: Lietuvos: 1. LR Konstitucija (46 str.) ; 2. LR įstatymai (svarbiausias: LR KĮ, kiti įstatymai - LR telekomunikacijų įstatymas, LR CK, Reklamos įstatymas ir kt.); 3. Poįstatyminiai teisės aktai: - KT nutarimai (pvz., „Dėl konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo” ir kt.); - Kitų institucijų norminiai teisės aktai (pvz., Vyriausybės nutarimai); EB: 1. Pirminiai: EB sutartis: 3(g) str., 81–89 str.

2. Išvestiniai teisės aktai: i) Europos Tarybos reglamentai (pvz., Reglamentas 1/2003 ir kt.); ii) Komisijos reglamentai (pvz., Reglamentas dėl EB sutarties 87 ir 88 str. taikymo

de minimis

valstybės pagalbai ir kt.).

B. Bendrieji teisės principai

EB : kildinami iš EB sutarties, Bendrijos teisės prigimties arba tarptautinės teisės: proporcingumo principas, lygybės ir nediskriminavimo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principas, teisės į nešališką procesą principas ir t.t.

Lietuvos : kildinami iš LR Konstitucijos bei tarptautinės teisės, bendrųjų tarptautinės teisės principų: bendrieji tarptautiniai teisės principai (teisės būti išklausytam, teisinio aiškumo, teisėtų lūkesčių, sąžiningumo, protingumo, t.t.) arba principai, kylantys tiesiogiai iš LR Konstitucijos (teisingumo, lygiateisiškumo, sąžiningo proceso, sutarties laisvės, ūkinės veiklos laisvės ir pan.).

C. Tarptautinės sutartys

i) Sutartys, sudarytos tarp EB ir trečiųjų šalių (pvz., iki įstojimo - Europos sutartis); ii) daugiašalės sutartys (Susitarimas dėl ekonominės erdvės, sudarytas tarp Europos Bendrijos ir EFTA); iii) konvencijos, prie kurių yra prisijungusi Bendrija; iv) sutartys dėl naujų narių priėmimo (LR Stojimo sutartis ir Stojimo aktas bei jo priedai); v) LR tarptautinės sutartys.

NETIESIOGINIAI ŠALTINIAI

A. Teismų sprendimai

Lietuvos: - Lietuvos Aukščiausiasiojo Teismo (LAT) sprendimai ir “teismų praktika”; - Bendrųjų ir administracinių teismų sprendimai; - Konstitucinio teismo sprendimai.

EB: - PIT ir ETT sprendimai (pastaba: ETT nepripažįsta precedentinės teisės doktrinos ir nėra suvaržytas savo paties priimtų sprendimų);

B. Komisijos ir KT nuomonės ir rekomendacijos

- Tai neprivalomi Komisijos ir KT dokumentai, kuriais nustatomos ŪS veiklos gairės ir išdėstomas Komisijos/KT požiūris tam tikrais konkurencijos teisės normų taikymo klausimais.

- Šiai teisės šaltinių grupei priskiriami tokie svarbūs dokumentai kaip Komisijos nuomonės: „Dėl mažareikšmių susitarimų, kurie nepatenka į Sutarties 81(1) straipsnio reguliavimo sritį”, „Dėl vertikaliųjų apribojimų”, „Dėl rinkos apibrėžimo taikant Bendrijos konkurencijos teisės normas”, „Dėl koncentracijos sąvokos” ir kt.

- KT daugumą savo paaiškinimų ir nuomonių išreiškia norminiuose, visiems privalomuose, teisės aktuose.

C. Komisijos ir KT sprendimai

– tai individualūs teisės aktai, kurie privalomi visa apimtimi tiems, kuriems yra skirti. Jie gali būti skundžiami teismui (Komisijos – PIT ir ETT, KT – administraciniams teismams). Pagrindinės Komisijos ir KT sprendimų grupės: - sprendimai dėl norminių teisės aktų pažeidimų; - sprendimai, leidžiantys arba draudžiantys koncentraciją, valstybės pagalbos teikimą (Komisijos atveju); - sprendimai, atšaukiantys bendrosios išimties taikymą, ir kt.

D. Teisės doktrina

doktrina pateikia sisteminę ir racionalią galiojančios teisės analizę, nešališką teisės interpretaciją ir siūlo teismų praktikoje kylančių teisės aiškinimo ir taikymo problemų sprendimo būdų.

EB jau susiformavo gausi teisės doktrina, Lietuvoje yra tik keletas mokslinių darbų šioje srityje (I.Norkaus, D. Švirino, L. Darulienės ir kt. autorių).

E. Travaux preparatoires

Tai norminių teisės aktų ir kitų teisės šaltinių rengimo medžiaga, kuria remiantis galima nustatyti daugelio galiojančių EB teisės normų tikslus, socialinę ir ekonominę paskirtį. Pvz.: Komisijos Baltoji knyga ir kt.

F. Kitų valstybių konkurencijos teisė

JAV konkurencijos teisė: padėjo jau daugiau kaip šimtmetį trunkančios jurisprudencijos pamatus monopolijų, oligopolijų ir kartelių reguliavimo srityje. Nors JAV ir EB teisės sistemos yra skirtingos, daugelis autorių pažymi, kad JAV patirtis turi didelę įtaką Bendrijos konkurencijos teisės raidai, o EB konkurencijos teisės tradicijos neišvengiamai įtakoja LR konkurencijos teisės raidą.

1.9. KONKURENCIJOS TEISĖS SUBJEKTAI

EB sutartyje ir antrinės teisės aktuose nepateikiama „ŪS“ (angl. aiškinti plečiamai.

LR KĮ, beje, pateiktos ŪS ir ūkinės veiklos sąvokos.

ŪS samprata EB ir LR konkurencijos teisėje

teisės pažeidimus [ veiklą [ Shell v Commission byla T-11/89 Höfner and Elser byloje C-41/90 paslaugų siūlymu tam tikroje rinkoje ( privačiame ar viešame sektoriuje [ ]. pirkimas rinkoje yra “ekonomine veikla” ( ].

FENIN byla T-319/99

New York: Oxford University Press, 1999.P. 67-70

].

undertaking

Commission v Italy byla C-35/96 ). ) sąvoka. EB Teismai ir Komisija savo teisinėje praktikoje detalizavo šią sąvoką ir buvo linkę ją Konkurencijos teisės normos skirtos ekonominiams vienetams, kuriuos sudaro asmenys, materialūs ir nematerialūs elementai, ir kurie siekia konkrečiai jų apibrėžto ilgalaikio ekonominio tikslo bei kurie gali savarankiškai atsakyti už jų įvykdytus konkurencijos EB institucijos pasirinko ne teisinę, o ekonominę ŪS koncepciją: nesvarbu, koks yra subjekto teisinis statusas ir finansavimo būdas, svarbu, kad jis vykdytų ekonominę Bet kokia veikla gali būti priskiriama ekonominei veiklai, jeigu ji susijusi su prekių ir ) . “Siūlymas” reiškia, kad tais atvejais, kai subjektas tik įsigyja prekes, nors ir dideliais kiekiais, savo poreikiams, kurie nesusiję su ekonominės veiklos vykdymu, nelaikoma, kad toks prekių Taigi ŪS nebūtinai turi būti įsteigtas pagal galiojančią įmonių teisę; pagrindinis kriterijus, leidžiantis jį priskirti ŪS - ekonominės veikos vykdymas, neatsižvelgiant į tai, ar šia veikla verčiasi juridinis ar fizinis asmuo, ar jis siekia pelno ar ne, ar jis veikia

Faull J., Nikpay A. The EC Law of Competition.-

KĮ taip pat įtvirtina ŪS sąvoką (3 str. 4 d.):

“Ūkio subjektas

- įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikomos ūkio subjektais, jeigu jos vykdo ūkinę veiklą.“

“Ūkinė veikla”

šiuo atveju – tai ekonominė (plačiąja prasme) veikla, konkrečiai – “visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.“ (KĮ 3 str. 1 d).

“Prekė”

popieriai.

suprantama kaip “kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Pirkimu ar pardavimu laikomas prekės perleidimas ar įsigijimas pagal pirkimo–pardavimo, tiekimo, rangos sutartis ar kitus sandorius. Prekei prilyginami daiktai (turtas), perduodami pagal nuomos ar panaudos sutartis.“ (KĮ 3 str. 2 d). Taigi prekė – tai ir prekės siaurąja prasme ir įvairios paslaugos, darbai, teisės, vertybiniai

ŪS paprastai nelaikomi:

Samdomi darbuotojai kadangi veikia samdančiojo nurodymu ir jo interesais [

Oxford, 1997. P. 42]

; šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti (t. y. ne verslo, o vartojimo tikslais);

Korah V. An Introductory guide to EEC Competition Law and Practice.- London: Hart Publishing

Prekybos agentai, kurie veikia savo ar atstovaujamojo vardu, tačiau atstovaujamojo sąskaita, jo interesais ir rizika (apie komercinio atstovavimo sutartis žr. 2 temą); asmenys, kurie kaip galutiniai vartotojai prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams, ŪS nelaikytinas asmuo, kuris kartu su kitu asmeniu (kontrahentu ir pan.) sudaro

vieną ekonominį junginį

(angl.

single economic unit

):

-

Ar subjektai priskirtini vienam ekonominiam junginiui, sprendžiama pagal vieno iš jų galimybę kontroliuoti kitą ir subjektų galimybę vykdyti savarankišką ekonominę politiką. Jeigu kontrolės laipsnis yra toks, kad kitas subjektas negali laisvai pasirinkti savo veikimo būdo rinkoje, neturi galimybės savarankiškai nusistatyti komercinės strategijos ar verslo politikos, vadinasi, šie subjektai yra susiję ir sudaro vieną ekonominį junginį.[

100-108

].

Wouter P. J. Wils. The undertaking as subject of E.C. competition law and the imputation of infringements to natural or legal persons // European Law Review. Volume 25, April 2000.

- Ši koncepcija dar vadinama

„vieno ekonominio junginio“ doktrina

, pagal kurią ŪS tarpusavio santykiai nagrinėjami

de jure

ir

de facto

, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant šių ŪS savarankiškumo laipsnį, pasirenkant elgesį konkurencijos santykiuose. - KĮ (3 str. 12 d.) apibendrinami ir išvardijami atvejai, kai ŪS gali būti laikomi vienu ŪS, t.y. kai jie yra taip glaudžiai susiję, kad negali būti traktuojami kaip keli savarankiški ŪS.

1.10. EB IR JAV KONKURENCIJOS TEISĖS PALYGINIMAS

JAV ir EB konkurencijos teisės atsiradimas

JAV konkurencijos teisė (

antitrust law

) - pirmoji konkurencijos teisės sistema, kurios atsiradimą pažymi 1890 m. antimonopolinio Šermano akto priėmimas. EB konkurencijos teisei pagrindą padėjo EB steigimo sutartis (1957 m.), kurią detalizuoja antrinės teisės aktai (reglamentai, direktyvos ir pan.).

JAV ir EB konkurencijos teisės tikslai

JAV konkurencijos teisės tikslas – rinkos efektyvumo skatinimas ir ŪS rinkos galios kontrolė siekiant užtikrinti vartotojų gerovę [

S. M. Willimsky. The Concept(s) of Competition. Competition Law. Edited by R.Greaves.

-

Ashgate Publishing Company, Dartmouth. 2003. P. 3-6]

tikslų yra . EB konkurencijos teisė turi daug tikslų, tarp kurių yra ir rinkos efektyvumo užtikrinimas ir vartotojų apsauga, tačiau vienas svarbiausių, EB konkurencijos teisės specifiką lemiančių jos

bendros rinkos sukūrimas ir integracijos skatinimas

bet ir socialiniai, aplinkosauginiai, regionų plėtros bei kiti tikslai [ . Greta šio tikslo siekiama saugoti mažas ir vidutines įmones, asmens ūkinę laisvę. EB mastu svarbūs ne tik ekonominiai,

Jones A. and Sufrin B. EC Competition Law – Text, Cases, and Materials. P. 16, 32-35]

.

Pagrindiniai JAV ir EB konkurencijos santykių reglamentavimo principai

EB konkurencijos teisė apima daugiau institutų ir jie pakankamai detaliai reglamentuoti pirminės ir antrinės teisės aktais, JAV konkurencijos teisė – tai daigiausia JAV aukščiausiojo teismo ir valstijų teismų praktikos (precedentų) išdava. Taigi pagrindiniai JAV konkurencijos teisės įgyvendinimo ir taikymo subjektai – teismai, o EB pagrindinis vaidmuo atitenka Komisijai, nors svarbi yra ir EB Teismų praktika.

Bendri konkurencijos reguliavimo principai sutampa, tačiau yra nemažai ir skirtumų (pvz.,

per se

draudžiamumo bei

rule of reason

taisyklių turinys ir apimtis vertinant konkurenciją ribojančius susitarimus – apie tai kiek plačiau žr. 2 temą ).