Transcript - biologai

Sukūrė:
biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]
AR ĮVEIKSIME LIGAS?
Liga – žalingų veiksnių sukeltas
organizmo veiklos sutrikimas.
Žalingi veiksniai būna:
išoriniai (traumos, radiacija, nepalankus
klimatas, alkoholis, nikotinas, virusai,
bakterijos, pirmuonys, kirmėlės,
netinkama mityba, nervinis sutrikimas);
vidiniai (paveldimi sandaros ir veiklos
defektai, trikdantys gyvybinę veiklą ir
organizmo reakciją į įprastinius aplinkos
poveikius).
Ligų skirstymas
Pagal paveldėjimą: paveldimos ir įgytos;
Pagal trukmę: ūminės ir lėtinės;
Pagal gydymą: chirurginės, terapinės ir
t. t.;
Pagal ligos priežastį: virusinės,
bakterinės, grybelinės, pirmuonių
sukeltos ligos, kirmėlinės.
Virusinės ligos
Gripas
Gripas yra liga, kuria kiekvienais metais
suserga ir nuo kurios visame pasaulyje miršta
daug žmonių. Ją sukelia gripo virusas.
Epidemijos registruojamos kiekvieną žiemą
kurių metu paprastai nukenčia apie 5-15 proc.
gyventojų. Įprastinių epidemijų metu gripas
kelia rimtą grėsmę sveikatai, ypač labai jaunų
ir labai senų žmonių sveikatai, taip pat gali
grėsti lėtinėmis ligomis sergančių ir
pagyvenusių žmonių gyvybei. Apie 80 proc.
mirčių nuo gripo tenka vyresnių nei 65 metai
amžiaus žmonių grupei. Vienintelis
paprasčiausias būdas išvengti ligos ir ypač
jos sukeliamų komplikacijų – pasiskiepyti.
Gripo epidemija
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia
gripo A, B ar C tipų virusai.
Būdingi gripo simptomai – šaltkrėtis, aukšta (iki 39–
40ºC) temperatūra, kaulų „laužymas“, galvos,
raumenų, sąnarių skausmas. Vėliau prisideda sloga,
gerklės perštėjimas, kosulys. Dažniausiai skauda ir
akis, juntamas bendras organizmo silpnumas.
Paprastai gripo simptomai užtrunka nuo kelių dienų
iki kelių savaičių.
Gripui, skirtingai nei paprastam peršalimui, būdinga
staigi pradžia ir eiga bei ligos pradžioje pasireiškiantis
organizmo apsinuodijimas.
Užsikrečiama gripu nuo sergančiojo per orą mažais
lašeliais, pastarajam čiaudint, kosint ar net
kvėpuojant.
Virusinės ligos
Tymai (Odra)
Būdingi tymų simptomai gana ryškūs:
svyruojanti temperatūra, sloga,
kosulys, akių junginės uždegimas ir
odos išbėrimas. Iš 2000 susirgusių
tymais vienam išsivysto komplikacija smegenų uždegimas (encefalitas),
miršta vienas iš 10 000 ligonių.
Virusinės ligos
Kiaulytė (Świnka)
Pirmasis kiaulytės simptomas yra lėtai kylanti iki 3940°C kūno temperatūra. Paskui būna į gripą
panašūs simptomai: šaltkrėtis, galvos skausmai ir
apetito stoka. Patinsta pažeistos pusės pažandinės
liaukos, atlėpsta ausys. Tai paausinės liaukos
uždegimo požymis. Ryjant maistą ar geriant
rūgščius gėrimus, pavyzdžiui, citrinų ar apelsinų
sultis, ligoniui skauda kaklą. Dažniausiai uždegimas
paliečia ir kitos kaklo pusės seilių liaukas.
Karščiavimas praeina po dviejų trijų dienų.
Suaugusiesiems kiaulytė dažnai sukelia
komplikacijas: kasos ar kiaušelių uždegimą. Apie
10% ligonių išsivysto smegenų dangalų uždegimas
(meningitas).
Virusinės ligos
Vėjaraupiai (Ospa wietrzna)
Sergant vėjaraupiais, odą išberia tipiškomis
raudonomis papulėmis, vėliau susidaro
pūslelės, labai niežti odą. Išbėrimas
pirmiausia atsiranda galvoje, po to paplinta
po visą kūną. Prieš išbėrimą keletą dienų
laikosi vidutinė temperatūra. Išberta būna ir
burnos gleivinė, todėl ligoniui skauda
ryjant. Pūslelėms išnykus, susidaro šašai,
pasveikus randų nelieka. Persirgus
vėjaraupiais, ilgam išlieka atsparumas šiai
infekcinei ligai.
Virusinės ligos
Pasiutligė
Tai virusinė liga, kurios metu pažeidžiama centrinė
nervų sistema, todėl kyla traukulių, rijimo bei
kvėpavimo raumenų spazmų. Ligą sukelia virusas,
kurio nešiotojai yra šunys, vilkai, lapės, katės,
žiurkės, karvės, arkliai, kiaulės, paukščiai ir kiti
gyvūnai. Žmogus užsikrečia įkandus pasiutusiam
gyvuliui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą.
Labai retai galima užsikrėsti seilėms patekus ant
sužeistos odos ar gleivinės. Šunų pasiutligė
dažniausiai pasireiškia išreikštu sujaudinimu. Šuo
graužia ir laižo įkandimo vietą, jam išsiplečia vyzdžiai.
Jis gali pabėgti iš namų, be lojimo pulti ir kandžioti
kitus gyvūnus ar žmones, ryti nevalgomus daiktus.
Šuniui būna stiprus seilėtekis ir vėmimas. Vandens
baimė nėra būtinas požymis. Po 1-3 dienų, praėjus
sujaudinimo periodui, seka paralyžių stadija ir
gyvūnas nugaišta.
Pasiutligės simptomai
Agresyvumas
Bendras silpnumas
Haliucinacijos
Sutrikęs miegas
Nežymus karščiavimas
Traukuliai
Rijimo sutrikimai
Paralyžiai
Sąmonės sutrikimas
Pažeistos vietos deginimas, paraudimas
Virusinės ligos
Poliomelitas
Vaikų paralyžiaus eiga gali būti labai įvairi:
nuo lengvos formos iki smegenų dangalų
uždegimo ir paralyžių. Apie 80-90% atvejų
ligą sukelia poliomielito virusai,
temperatūra būna neaukšta, skauda
gerklę, ligonis vemia. Po dienos kitos
simptomai išnyksta, tačiau, esant ūminei
ligos eigai, vaikams ar jaunuoliams gali
išsivystyti vienos kojos paralyžius.
Virusinės ligos
Encefalitas
Encefalitas – infekcinis nervų sistemos
susirgimas, pažeidžiantis galvos smegenis.
Sukeliamas uždegimas, kuris labiau
pažeidžia tam tikras galvos smegenų vietas.
Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, sunkumo,
uždegimo intensyvumas bei išeitys būna
skirtingos. Uždegimo zonos gali išgyti be
liekamųjų reiškinių arba jose prasideda
randėjimas (gliozė), galintis sukelti klinikinius
simptomus, kurie išlieka ir praėjus uždegimui,
o kartais – visą gyvenimą. Dažniausias
virusinis encefalitas Lietuvoje – erkinis.
Erkinio encefalito virusą platina erkės.
Encefalito simptomai
Galvos skausmas
Psichikos sutrikimai
Pusiausvyros sutrikimai
Paralyžiai
Dvejinimasis akyse
Epilepsiniai priepuoliai
Jutimų sutrikimas
Neaiškus matymas
Rijimo sutrikimas
Veido perkreipimas
Virusinės ligos
AIDS
Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukelta
liga, kuriai būdinga stipri imunosupresija,
lemianti indikacines ligas, antrinius navikus
ir neurologinius pokyčius. Skiriami trys ŽIV
viruso plitimo būdai:
1) lytinis;
2) per kraują;
3) iš motinos vaikui.
AIDS simptomai
Sąnarių skausmas
Viduriavimas
Bendras silpnumas
Karščiavimas
Kūno masės mažėjimas
Limfmazgių padidėjimas
Raumenų skausmas
Odos bėrimas
Ryklės skausmas
Naktinis prakaitavimas
Bakterinės ligos
Raupsai (Trąd)
Raupsai – lėtinė infekcinė, mažai
užkrečiama liga, kuriai būdingas odos,
matomų gleivinių, periferinės nervų sistemos
ir vidaus organų pažeidimas.
Raupsus sukelia lazdelės formos,
parazituojantis tik ląstelės viduje, mikrobas
Mycobacterium leprae. Infekcijos sukėlėju
užsikrečiama tik glaudaus ir ilgo kontakto su
sergančiu žmogumi metu.
Raupsų simptomai
Dusulys
Gleivinės opos
Regos sutrikimas
Limfmazgių padidėjimas
Odos mazgeliai
Odos dėmės
Odos sustandėjimas
Nejautri pažeista oda
Iškritę antakių, blakstienų plaukai
Nosies, ausies, veido, galūnių deformacijos
Bakterinės ligos
Cholera
Cholera yra labai pavojinga, greitai plintanti, ūmi
infekcinė žarnyno liga, kuriai būdingi viduriavimas,
vėmimas. Esant cholerai, organizmas netenka labai
daug skysčių. Cholerą sukelia judri bakterija –
choleros vibrionas (lot. Vibrio cholerae). Jos ląstelės
greitai dauginasi – auginant specialioje terpėje,
sukėlėjo kolonijas galima stebėti jau po 6 valandų.
Choleros vibrionai išskiria stiprius toksinus, kurie
sutrikdo žarnyno ląstelių veiklą. Infekcijos šaltinis yra
bakterijų nešiotojai, jais gali būti ir sergantys
žmonės. Sukėlėjai perduodami fekaliniu-oraliniu
būdu (per išmatomis užterštą maistą, vandenį ar
daiktus užkratas patenka į burną). Ypatingas
vaidmuo tenka musėms, kurios perneša užkratą nuo
išmatų ant maisto produktų, daiktų. Paprastai
sergamumas yra didesnis vasaros metu.
Choleros simptomai
Pykinimas
Viduriavimas
Bendras silpnumas
Pilvo skausmas
Vėmimas
Troškulys
Retas šlapinimasis
Sumažėjusi kūno temperatūra
Sumažėjęs šlapimo kiekis
Paaštrėję veido bruožai, įkritusios akys
Bakterinės ligos
Vidurių šiltinė
Vidurių šiltinė yra ūmus infekcinis susirgimas, kuriuo
metu išopėja žarnyno limfmazgiai. Ligai yra būdinga
intoksikacija, karščiavimas, odos bėrimai, kepenų ir
blužnies padidėjimas. Vidurių šiltinę sukelia lazdelės
formos bakterija – šiltinės salmonelė. Infekcijos
šaltinis yra sergantis žmogus ar bakterijų nešiotojas.
Epidemiologiškai pavojingiausi yra bakterijų
nešiotojai ar ligoniai, kuriems ligos požymiai
neišreikšti. Užsikrečiama fekaliniu-oraliniu būdu
(kuomet išmatų dalelės patenka į burną). Epidemijos
išsivystymui didžiausią reikšmę turi sukėlėjo plitimas
per vandenį. Pavienių susirgimų metu paprastai
užsikrečiama buityje, per maistą.
Vidurių šiltinės simptomai
Galvos skausmas
Liežuvio padidėjimas
Pykinimas
Apetito stoka
Bendras silpnumas
Karščiavimas
Pilvo skausmas
Sąmonės netekimas
Sutrikęs miegas
Virškinimo pakitimai
Bakterinės ligos
Tuberkuliozė
Tuberkuliozė – plačiausiai paplitusi infekcinė
liga pasaulyje, stipriai susijusi su
socialinėmis ir ekonominėmis problemomis
(skurdu, nedarbu, alkoholizmu, narkomanija,
ŽIV/AIDS), nepakankama tuberkuliozės
profilaktika, pavėluota diagnostika.
Tuberkuliozę sukelia tam tikrų kelių rūšių
mikobakterijos.
Lietuvoje pagrindinis ligos sukėlėjas yra
tuberkuliozės mikobakterijos, kurias žmogus
žmogui perduoda per orą. Ligos perdavimas
įvyksta įkvėpus sergančiojo seilių lašelių,
nors suserga ne kiekvienas įkvėpęs žmogus.
Užsikrėtusio tuberkulioze žmogaus
plaučiai
Tuberkuliozė
Tuberkuliozės pradžia labai panaši į
peršalimą. Pulsas pagreitėja, ligonis kosti,
ypač rytais. Temperatūros svyravimai būna
didesni, negu sergant plaučių uždegimu.
Plaučių uždegimas
Plaučių uždegimo pirmieji simptomai
panašūs į gripo: šaltkrėtis, raumenų
skausmai, pasunkėjęs kvėpavimas ir
sausas kosulys. Būdinga, kad temperatūra
pakyla iki 40°C ir kitomis dienomis svyruoja
ne daugiau kaip vienu laipsniu.
Tuberkuliozės simptomai
Dusulys
Apetito stoka
Bendras silpnumas
Karščiavimas
Kūno masės mažėjimas
Kosulys
Skrepliavimas
Atsikosėjimas krauju
Naktinis prakaitavimas
Bakterinės ligos
Salmoneliozė
Salmoneliozė yra ūmus žmogaus ir gyvulių infekcinis
susirgimas, kurio metu daugiausiai pažeidžiama
virškinimo sistema. Salmoneliozę sukelia judrios
Salmonella rūšies bakterijos. Gamtinis daugumos
sukėlėjų rezervuaras yra žmogus ir įvairūs gyvūnai.
Sukėlėju užsikrečiama per maistą, vandenį.
Salmonelioze užsikrečiama valgant sirgusiųjų gyvulių
skerdieną, jei jų mėsa buvo netinkamai apdorota ar
laikoma (ypač vasarą), blogai kulinariškai paruošus
mėsos produktus. Neretai salmoneliozės priežastimi
būna užkrėsti pieno produktai, kiaušiniai. Infekcijos
šaltiniu gali būti nesilaikantis higienos taisyklių
salmonelių nešiotojas. Salmonelioze dažnai suserga
grupė žmonių, kurie valgė tą patį užkrėstą produktą. Ši
liga dažnesnė vasarą. Patekęs į virškinimo sistemą,
sukėlėjas išskiria toksinus, sutrikdančius jos
funkcionavimą, prasiskverbia į limfinę sistemą ir
kraują, sukelia organizmo intoksikaciją.
Salmonella
Salmoneliozės simptomai
Viduriavimas
Žemas arterinis kraujo spaudimas
Karščiavimas
Pilvo skausmas
Vėmimas
Užkimęs balsas
Retas šlapinimasis
Dvokiančios, vandeningos išmatos
Sumažėjęs odos elastigumas
Sausas liežuvis
Bakterinės ligos
Maras
Maras – sunki užkrečiama liga, sukeliama
Yersinia pestis bakterijų. Ši liga, kaip
manoma, žmonijos istorijoje sukėlė keletą
epidemijų. Marą sukelianti Yersinia pestis
bakterija dažniausiai užkrečia graužikus –
juodąsias ir rudąsias žiurkes. Maru žiurkės
dažniausiai užsikrečia per blusas. Žmonės
maru užsikrečia per blusų įkandimus, fizinį
kontaktą su užkrėstais daiktais, nuo kitų
maru sergančių žmonių – oro lašeliniu
būdu, marui smarkiau išplitus (epidemijos
metu) – ir per maistą. Manoma, kad
sukėlėjai gali ilgai (šimtmečius) išlikti
sporomis.
Maro simptomai
Maru susirgusiems žmonėms būna stipraus
apsinuodijimo požymiai: svaigimas, karščiavimas,
vėmimas, ant liežuvio – storas baltas apnašas,
papilkėjusi oda. Kiti požymiai smarkiai priklauso nuo
užsikrėtimo būdo: per odą (kontaktą su užkrėstais
daiktais) – užsikrėtimo vietoje atsiranda pūslės,
kurios vėliau trūksta ir virsta juodais šašais.
Buboninė maro forma atsiranda per blusų
įkandimus, kyla limfmazgių uždegimas, vystantis
ligai, limfmazgiai smarkiai išsiplečia (pavirsta į
bubonus), dar vėliau – sutrūksta, išteka pūliai.
Užsikrėtus oro lašeliniu būdu, pažeidžiami plaučiai,
kyla kosulys, skrepliai būna su krauju. Užsikrėtus
per maistą, būna viduriavimas ir vėmimas, išmatos
bei vėmalų masė būna kraujinga.
Bakterinės ligos
Stabligė
Stabligė – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia
anaerobinė lazdelė Clostridium tetani, esanti gyvulių
mėšlu užterštame dirvožemyje. Patekusi į žaizdą
išskiria specifiškai veikiančius toksinus, kurie
paveikia nugaros ir pailgąsias smegenis.
Infekuotajam pasireiškia skersaruožių raumenų
traukuliai. Ligos inkubacinis periodas – 1-21 dienų,
dažniausiai 6-14 dienų. Užsikrečiama per nešvariu
daiktu durtas žaizdas, kuriose ligos sukėlėjui
susidaro anaerobinės sąlygos. Taip pat per dideles
nešvarias žaizdas po traumų, atvirų kaulų lūžių,
nudegimų, abortų, nušalimų, operacijų. Ligoniui gali
pakilti temperatūra, skauda galvą, prakaituoja,
greitai pavargsta, būna ryškūs sausgyslių refleksai ir
prasideda traukuliai. Būdingas trizmas – kramtomųjų
raumenų spazmai, kuomet neįmanoma praverti
burnos; grimasinga veido išraiška. Ligonis gydomas
intensyvios terapijos (reanimacijos) skyriuje.
Bakterinės ligos
Sifilis
Sifilis - rimta, bet pagydoma liga, jeigu gydymas
pradėtas pirminiuose sifilio vystymosi etapuose. Liga
pasireiškia bėrimais lyties organuose, plaukuotoje
galvos dalyje, burnos gleivinėje, odoje. Ji pažeidžia
įvairius vidaus organus. Praėjus kelioms savaitėms
po lytinio kontakto toje vietoje, kur pateko ligos
sukėlėjas, atsiranda neskausminga, apie 1 cm.
skersmens kieta opa (šankeris). Ji dažniausiai
atsiranda lyties organuose, gali ir kitur. Padidėja
arčiausiai esantys limfmazgiai. Delnuose, paduose,
burnoje, genitalijose gali atsirasti įvairių bėrimų. Gali
pradėti slinkti plaukai, pakenkiami ir vidaus organai.
Negydant šie simptomai gali nykti, bet tai nereiškia,
jog liga praėjo. Užsikrėtęs asmuo gali nejausti jokių
ligos požymių, jis šią ligą gali platinti toliau.
Grybelinės ligos
Tai ligos, kurias sukelia įvairūs patogeniniai grybeliai
– dermatofitai. Šių ligų inkubacinis periodas trunka
nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Simptomai
Niežėjimas
Odos pleiskanojimas
Odos šlapiavimas
Odos įtrūkimai
Rusva dėmė ant odos
Rausvos, ryškių ribų dėmės ant odos
Inkštirai
Gilios kietos odos pūslelės
Odos pūliavimas
Šašai
Užkrėčiamos ligos dar vadinamos
infekcinėmis ligomis.
Skiepai, profilaktiniai sveikatos tikrinimai,
gyventojų švietimas – tai priemonės,
kuriomis siekiama išvengti ligų. Tačiau
žmogaus veikla labai keičia aplinką. Dėl
to kyla įvairių ligų protrūkių. Pvz.,
radioaktyvi tarša po Černobylio avarijos
labai pagausino odos ir vėžio ligų.
Radiaciniai pažeidimai
Dėl prastesnių gyvenimo sąlygų,
alkoholizmo, nepaisant higienos normų,
gerokai daugiau sergama tuberkulioze,
venerinėmis ir kitomis ligomis. Kai kurie
ankstesni vaistai nebeveikia ligų
sukėlėjų – šie tapo atsparūs. Todėl labai
svarbu, kad kiekvienas žmogus nuo
mažens rūpintųsi savo sveikata ir tam
skirtų daugiau laiko (savišvietai, sportui,
grūdinimuisi ir t. t.).