Transcript ŠIUOLAIKINĖ PAMOKA

Kokia pamoka yra gera?
(Mokymas, mokymasis ir vertinimas
pamokoje)
Nijolė Balčikonytė
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
“Vaivorykštės” gimnazija
2007-03-20
Pagalvokite...
“Dirbdami
taip, kaip dirbote prieš
dvidešimt metų, žinokite, kad yra
geresnių darbo būdų”.
T.Edisonas
Pagalvokite...
“Daugelis kilnių sumanymų galėjo likti
neįgyvendinti, jeigu iš anksto būtų galima
numatyti jų sunkumus ir trūkumus”.
T.Kuleris
Kinų bambukas
Kai jį pasodinate, pirmais metais nieko
nepastebite, antrais ar trečiais ar net ketvirtais
metais niekas neišauga. Jūs netgi nematote nei
vieno žalio ūglio.
Tačiau penktaisiais metais ir tik per šešias
savaites bambukas užauga iki 9 pėdų aukščio.
Klausimas Jums: ar bambukas užaugo iki 9 pėdų
aukščio per šešias savaites ar per penkerius
metus?
Mokslininkų nuomone, mokiniai išmoksta,
prisimena:







10 % to, ką perskaito,
20 % to, ką girdi,
30 % to, ką mato,
50 % to, ką mato ir girdi,
70 % to, ką aptaria su kitais,
80 % to, ką asmeniškai išbando,
95 % to, ko moko kitus.
“Kas nelaimingai, netinkamai išmokstama, tas
sėkmingai pamirštama”.
Prieš pradedant pokalbį...
“Jeigu į pasaulį žvelgi siaurai, tai siauras jis ir
atrodo!
Jei žiūri godžiai, tai jis godus!
Tačiau jeigu žiūri į jį atvirai, plačiai ir
draugiškai, tai jame randi puikių žmonių”.
H.Rutledžas
Mokymas(-is)
Kas yra mokymas(-is)?
(suformuluokite atsakymą taip, kad jį suprastų
paprasta kaimo močiutė)
(“minčių lietus”)
Mokymas(-is)
Tai
Sėkmė
Tikslas
Žinios
Praktika
Patirtis
Bendradarbiavimas ...
(nieko nėra atskirai!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!)
Iš nugirstų pokalbių...
“Geriausias rezultatas, kai mokinys nesuvokia, kad jau
išmoko”;
“Jūs galite norėti išeiti programą; bet tai nieko gero, jei
nesiesite su sukauptomis žiniomis”;
“Kuo leidi daugiau tikslingai kalbėti pamokoje, tuo pamoka
sėkmingesnė”;
“Mokymesi turi būti prasmė”;
“Kritikuoju ne žmones, o idėją”;
“Aš neužmirštu, kad tai mūsų visų darbas pamokoje”;
“Aš įsiklausau į kiekvieno nuomonę, nors nesutinku”;
“Į viską pamokoje pirmiausia žvelgiu per pozityvą”;
Iš nugirstų pokalbių...
“Geriausi namų darbai tie, kurie ruošia kitai pamokai”;
“Kuo mažiau bijosime eksperimentuoti, tuo artėsime prie
norimo rezultato”;
“Mokytojas – kaip vynas: vieni su metais gerėja, kiti išlieka
kokie buvo, treti surūgsta”;
“Savarankiškai tik vienas kitas gali išmokti”;
“Mokytojai rašo daug skaičių, bet ar nuo to keičiasi vertinimo
paskirtis?”;
“Vertinimas prasideda tada, kai pradedama pasinaudoti
duomenimis”;
Iš nugirstų pokalbių...
“Mokytojas turi gerai žinoti, ką jis vertins ir ką su tuo darys”;
“Kai kažką darai, kažkas ir darosi (pavyksta)”;
“Mums ne nepasisekė, tik
sėkmė vėluoja”.
Pradedame pokalbį
Reikalavimai pamokai
Pagalvokite, kas yra pamoka...
(ir vėl atsakymą suformuluokite taip, kad
suprastų paprasta kaimo močiutė)
(“minčių lietus”)
Šiuolaikinė pamoka





Pamoka- tai planingai organizuota, reglamentuota
tam tikrų dokumentų (standartai, programos)
mokytojo ir ugdytinių veikla.
Pamoka- mokytojo ir mokinių kūryba.
Pamoka- mokymo(-si) procesas.
Pamoka- žinios- veikla- rezultatas.
Pamoka- ugdymo turinio konkretinimas mokykloje
(!!!).
Ugdymo turinio konkretinimas
mokykloje








Mokyklos bendruomenė pasirenka savo veiklos kryptis, kelia ugdymo tikslus, kuria
mokyklos veiklos programą.
Mokytojų kolektyvas (mokyklos taryba) pasirenka vienus su kitais derančius vadovėlius ir
kitas mokymo priemones.
Mokomųjų dalykų blokų ir atskirų dalykų mokytojai derina ugdymo turinį, planuodami
ugdymo procesą, nusistato projektinių darbų atlikimo tvarką.
Mokyklos kolektyvas (administracija) nustato ugdymo turinio planavimo formas. Į
ugdymo turinio planavimą įtraukiami mokiniai ir bendruomenės nariai.
Mokyklos administracija sudaro mokyklos tikslus atitinkantį mokymo planą ir tvarkaraštį.
Mokytojų rengiamos pasirenkamųjų dalykų programos, ugdymo turinio konkretinimo
planai, moduliai ir kiti stambesni darbai, aptariami ir aprobuojami mokyklos taryboje
arba metodinėje grupėje.
Mokyklos bendruomenė pasirenka mokinių bei visos mokyklos veiklos vertinimo principus
ir būdus.
Mokyklos bendruomenė kuria ir palaiko mokyklos materialinę bazę.
Bendrosios programos
Ko ir kaip turėtų būti mokoma?
Ugdymo tikslai ir uždaviniai.
Mokymo ir mokymosi turinys bei metodai.
Išsilavinimo standartai
Kokių rezultatų tikimės?
Esminiai mokinių pasiekimai.
Kokiu būdu mokiniai turėtų parodyti savo
mokymosi pasiekimus.
Reikalavimai pamokai
Šiandien Jūs stebėjote pamoką.
Pabandykite atsakyti:
kokius stebėjimo tikslus kėlėte?
kas pamokoje dominavo: mokytojas ar mokiniai?
kokie buvo pamokos vertinimo kriterijai?
kokį pažymį (1-4) parašėte mokiniams/mokytojui ir t.t.
O pagal kokius kriterijus tą pažymį rašote?!
Reikalavimai šiuolaikinei pamokai
2.1. Mokinių pasiekimai klasėje ir atliekant
namų darbus.
Reikalavimai šiuolaikinei pamokai
3.1. Ugdymo metodų įvairovė ir tinkamumas,
įskaitant namų darbų skyrimą; mokytojo
išdėstymo ir paaiškinimų aiškumas ir
tikslingumas; mokytojo – mokinio dialogo
kokybė.
Reikalavimai šiuolaikinei pamokai
3.2. Mokinių motyvacijos, paremtos jų
ugdymosi patirtimi, lygis; mokymosi
pažanga; asmeninė atsakomybė už
mokymąsi, savarankiškas mąstymas, aktyvus
dalyvavimas mokymesi; bendravimas su
kitais.
Reikalavimai šiuolaikinei pamokai
3.3. Užduočių, veiklos ir priemonių
pasirinkimas; mokymosi sparta siekiant
atitinkamų tikslinių užduočių visiems
mokiniams; ugdymo tikslo ir konteksto
aktualumas mokinių patirčiai ir interesams;
pagalbos ugdymuisi darbuotojų parama.
Reikalavimai šiuolaikinei pamokai
3.4. Vertinimo metodai ir užrašymo būdai;
ugdymo procese priimtų sprendimų kokybė;
vertinimo informacijos naudojimas.
Reikalavimai šiuolaikinei pamokai
4.6. Pagalba specialių ugdymosi poreikių
turintiems mokiniams; veiklos įgyvendinimo
tvarka ir proceso rezultatų kokybė.
Reikalavimai šiuolaikinei pamokai
5.1. Mokinių elgesys ir drausmė.
Pagalvokime
“Dėl žiedų laistome ir spyglius”.
Egiptiečių patarlė
Tęsiame pokalbį
Mokymo(-si) samprata
Kokią mokymo(-si) sampratą naudojate savo
pamokose?
(vėl atsakymas – kad suprastų paprasta kaimo
močiutė)
(“minčių lietus”)
Bihevioristinė mokymosi samprata
Atsirado amžiaus pradžioje ir iki pat aštunto dešimtmečio buvo vyraujantis
požiūris ir moksliniuose tyrimuose, ir praktikoje.Bihevioristai ieško visuotinio
mokymosi modelio, paaiškinančio visų gyvų organizmų veiklą. Pagal šį požiūrį,
mokyme ir mokymesi svarbiausi veiksniai yra mokymas, t.y., stimulas, ir
mokymo rezultatas, t.y., reakcija. Taigi mokymusi (arba išmokimu) yra
laikomas pasikeitęs individo išorinis elgesys, kurį galima sustiprinti
apdovanojimais ir bausmėmis. Anot bihevioristų, studijuoti besimokančiojo
mąstymą ir informacijos apdorojimą neįmanoma, nes tokių dalykų negalima
tiesiogiai stebėti. Taigi tyrimo objektas yra mokymo organizavimas, mokinių
elgesys ir jų tarpusavio priklausomybė. Tyrimo metodas – pozityvistinis modelis,
pasiskolintas iš gamtos mokslų metodų. Didžiausia bihevioristinių mokymosi ir
išmokimo sampratų problema yra ta, kad pakitęs elgesys ir jo įsigalėjimas
apibūdinami, remiantis “išoriniu” stebėjimu. Mokinys suvokiamas kaip
pasyvus gavėjas, kuris neatsako už tai, kaip mokosi ir
išmoksta.
Kognityvioji mokymosi samprata
Sampratos šaknys taip pat gilios, siekia žmogaus veiklos tyrimus, bet tik 7ajame dešimtmetyje jos padėtis pradėjo stiprėti. Įvairių srovių atsiradimą
galima paaiškinti tuo, kad mokymasis yra įvairiapusis procesas.Naujesnė,
kognityvioji mokymosi samprata išsirutuliojo iš bihevioristų neišspręstų
problemų. Šių tyrimų metu gilinamasi į kokybines mokymosi ir teorinio
mąstymo ypatybes. Kognityvioji mokymosi teorija remiasi kognityviosios
psichologijos naudojamu informacijos apdorojimo modeliu, ir žvelgia į
žmogų kaip į aktyvų, tikslo siekiantį, gaunantį, apdorojantį ir kuriantį
informaciją. Taigi labiau pabrėžiamas informacijos apdorojimas, o ne
rezultatas. Kognityviuoju požiūriu, mokymasis yra daug potyrių, kurie ne
visada pastebimi išoriniame elgesyje. Kognityviosios mokymosi sampratos
iškilimas sietinas su technologijų laimėjimais, pirmiausia kibernetika ir
dirbtinio intelekto tyrimais. Technologiniai modeliai paakino mus gilintis į
mąstymą ir atmintį. Apskritai laikomasi nuomonės, kad mokymosi
aiškinimai, remiantis pažinimo procesais, geriau parengti, tikslesni negu
bihevioristų teorijos, ir padeda mums geriau suprasti, kaip mes mokomės
ir išmokstame.
Pagalvokite...
“Siekite mėnulio. Jei jo ir nepasieksite, tai bent
keliausite žvaigždės link”.
V.Rydas
Tęsiame pokalbį...
1.
2.
3.
Veikla: mokytojas, mokiniai.
Informacijos šaltiniai.
Ugdymo metodai ir priemonės.
Veikla
Ką Jūsų pamokose veikia mokiniai?
Kokia Jūsų veikla pamokoje?
Kokia medžiaga naudojama pamokose?
Veikla
Ar mokiniai
dirba savarankiškai, poromis, grupėse, kalba, žiūri, rašo
(konspektuoja), raštu atlieka užduotis, dalyvauja diskusijoje,
atsako į klausimus?...
Ar mokytojas
aiškina, demonstruoja, bendrauja individualiai, su mokinių
poromis, su grupe, su visa klase?...
Ar pamokos medžiaga:
vadovėlis, papildomi leidiniai, darbo vadovai, darbo lapai,
vaizdo aparatūra, garso aparatūra, kompiuteris,
skaičiuokliai, skaidruolės?...
Informacijos šaltiniai
Kokius informacijos šaltinius Jūs naudojate?
Informacijos šaltiniai
Kokiais informacijos šaltiniais, Jūsų paskatinti,
naudojasi Jūsų mokiniai?
Informacijos šaltiniai
Knygos: grožinė literatūra, informacinė literatūra, žinynai, enciklopedijos,
žinynai, vadovai, žemėlapiai...;
Kompiuteriai, kompaktiniai diskai, daugialypė aplinka, internetas,
programinė įranga, teletekstai...;
Laikraščiai ir žurnalai: dienraščiai, savaitraščiai, vietinės reikšmės ir šalies
leidiniai, specifinių sričių leidiniai, iškarpos...;
Garsinės ir regimosios priemonės: TV, radijas, kasetės, vaizdajuostės...;
Žmonės: bibliotekos personalas, mokytojas, šeima, bendraklasiai...;
Organizacijos: bendrijos, visuomeninės organizacijos, verslo organizacijos,
viešoji biblioteka, muziejai, vyriausybės ir savivaldos organai,
informavimo tarnybos...
Ugdymo priemonės ir metodai
Ką Jūs naudojate savo pamokose?
Ugdymo priemonės ir metodai
Darbas grupėse, projektinis darbas, diskusija, paskaita,
teksto analizė, savarankiškas darbas, darbas porose, šaltinių
analizė, tiriamieji darbai, eksperimentiniai darbai, žaidimai,
kūrybiniai darbai, “voratinklis”, “durstinys”, “proto
žemėlapis”, “minčių lietus”, inscenizacijos, ekskursijos,
pranešimai-konferencijos...
Pagalvokite...
“Jei matai darbą, kurį reikia padaryti, žinok,
kad jis skirtas Tau”.
Airių posakis
???
Planavimas
Teminis planas
Mokinio sveikatą tausojantis ugdymo dalyko
teminis planas
Rekomendacijos
(parengė pav. ugdymui Nijolė Balčikonytė)
Įžanga.

Mokykla.

Mokslo metai.

Klasė.

Srautas.

Dalykas.

Mokytojas (vardas, pavardė).

Kursas (bendrasis, išplėstinis).

Mokinių skaičius.

Ugdymo tikslai.

Ugdymo uždaviniai.

Mokinių gebėjimų analizė.

Vertinimo sistema.

Darbo pamokose metodai.

Ypatingų vaikų ugdymas.

Literatūros atranka ir adaptavimas.
Teminis planas
Pastabos:

teminio plano struktūrą aptaria metodinė grupė ir sutaria dėl
bendrų plano struktūros dalių;

teminiai planai aprobuojami metodinėse grupėse iki rugpjūčio 29
d.

teminiai planai suderinami su dalyką kuruojančiais mokyklos
vadovais iki rugpjūčio 30 d. (iki Mokytojų tarybos posėdžio):

kūno kultūra, rusų k. – …;

lietuvių k., anglų k., vokiečių k., tikyba, pradinis ugdymas – …;
tikslieji ir gamtos mokslai – …;

etika, muzika, dailė, technologijos, istorija ir pilietinis ugdymas – …;

rekomenduojamos teminio plano dalys: mėnuo, savaitė; pamokos tema,
potemė; metodas (-ai); val. sk.; kontroliniai darbai; integravimas;
ypatingų vaikų ugdymas.

mokytojai, kurie dirba su mokiniais, kurių ugdymas modifikuojamas,
rašo modifikuotas programas.
Koks mokymasis yra geras?






Mokymasis yra aktyvus konstravimo procesas.
Mokymasis yra sukauptų žinių susiejimas.
Mokymasis yra bendradarbiavimas.
Mokymasis yra savitvarka, jį reikia planuoti ir
reguliuoti.
Mokymasis turi tikslą, kuris visada siejasi su
motyvacija.
Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis
(svarbi mokymosi aplinka).
Veiksmingai dirbantis mokytojas
Lanksčiai planuoja.
o Formuluoja ir paaiškina mokiniams mokymosi uždavinius.
o Gerai išmano dalyką .
o Naudoja mokymo metodus, kurie įgalina visus mokinius
efektyviai mokytis .
o Gerai elgiasi su mokiniais ir reikalauja laikytis gero elgesio
taisyklių.
o Kruopščiai vertina mokinių darbą ir suteikia savalaikį
grįžtamąjį ryšį.
o Efektyviai naudoja laiką ir išteklius.
o Užduoda namų darbus, kurie padeda mokiniams įtvirtini ir
plėtoti mokymąsi.
o Moko taip, kad kiekvienas mokinys padaro pažangą.
Kas turi įtakos mokinių mokymosi
motyvacijai?
o Klasės aplinka;
o Mokytojo elgesys;
o Mokinių ir mokytojo tarpusavio
santykiai.
Pamokos planavimas
Pamokos plano pavyzdys











Dalykas……………………………………………………………………………….
Pamokos
tema…………………………………………………………………………………..
Mokymosi uždaviniai
(rezultatai)……………………………………………………………………………
Klasės pasirengimo lygis: Puikus
Vidutiniškas
Nepakankamas
Mokinių motyvacija……………………………………………………………………………
Mokomoji veikla:
Klausimai (iš visų 6 pažinimo lygmenų):
Taikymas:
Aktyvaus mokymosi metodai:
Tarpiniai apžvalginiai klausimai:
Įvertinimas (ar tinkamai iškelti uždaviniai):
1. Tikslai
Tikslai- aiškūs, glausti teiginiai, nusakantys, ko
mokytojas tikisi pasiekti.
Šiais teiginiais nurodomi gana platūs
apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
 plėtoti mokinių mokslinio tyrimo supratimą ir
gebėjimus.
 pagerinti mokinių gebėjimus komunikuoti
anglų kalba raštu.
Tikslų niekada nepasieksime, jeigu aiškiai
neįsivaizduosime, kokie jie yra
1.1. Iškeliame
Iškeliame tikslus
tikslus
Konorime
norime pasiekti?
Ko
pasiekti?
4. Vertiname veiklas
2.
2.Planuojame
Planuojame veiklas
veiklas
Ar pasiekėme tikslus?
Kaipgeriau
geriau pasiekti
pasiekti tikslą?
Kaip
tikslą?
Ar norime juos keisti?
3.
3. Veiklos
Veiklos
Vykdome planą
Vykdome
planą
2. Mokymosi uždaviniai
Mokymosi uždaviniai - ketinimai, nusakomi
konkrečiais, pamatuojamais teiginiais,
rodančiais laukiamus mokinių mokymosi
rezultatus artimiausiu metu (pamokoje).
Mokymosi uždavinių klasifikavimas
Pažinimo (kognityvinė) sritis

Žinios. Gebėti: pasakyti; pakartoti; išvardinti; atpažinti;
rūšiuoti; atkartoti; informuoti; aprašyti...

Supratimas. Gebėti: paaiškinti; pateikti argumentus;
nustatyti priežastis; iliustruoti...

Taikymas. Gebėti: naudoti; taikyti; konstruoti; spręsti;
rūšiuoti...
Mokymosi uždavinių klasifikavimas

Analizė.
Gebėti: suskaidyti į dalis; išvardinti komponentus; palyginti ir
priešpriešinti; paskirstyti pagal skirtumus...

Sintezė.
Gebėti: susumuoti, apibendrinti, argumentuoti; organizuoti;
projektuoti; sukurti; paaiškinti priežastis...

Vertinimas.
Gebėti: padaryti sprendimą; pateikti argumentus už ir prieš;
kritikuoti...
Mokymosi uždaviniai
Mokymosi uždavinių komponentai:
Atlikimas (veikla)- ką mokiniai gebės padaryti;
svarbiausias ketinimas.
Kokiomis sąlygomis (sąlyga)- tinkamas kontekstas.
Kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant (kriterijus)su kokiu standartu lyginti sėkmę.
Mokymosi uždavinių bruožai





Turi būti nustatyti konkretūs laukiami
rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.
Jie turi būti konstatuojami kaip rezultatas
(vartojami žodžiai, išreiškiantys veiksmus).
Mokymosi uždaviniai
Taisyklingumas
Laikas
Tikslumas
Kiekis
Kokybė
Ne daugiau kaip dvi klaidos puslapyje.
Suskaičiuoti vokiškai iki 20 be klaidų.
Per dešimt minučių atlikti du sudėties uždavinius.
Per minutę surinkti 40 žodžių.
Atmatuoti liniją 3 mm. tikslumu.
Pateikti termometro duomenis dviejų dešimtųjų laipsnio
tikslumu.
Atlikti 20 laboratorinių bandymų.
Aptarti 5 reikšmingus veikėjo bruožus.
Parašyti tvarkingą verslo laišką.
Teisingai atlikti krakmolo tyrimą.
Mokymosi uždaviniai
Procentų atitikimas
Išspręsti 85 procentus matematikos uždavinių.
Teisingai parašyti 90 procentų žodžių iš pateikto žodžių sąrašo.
Reikalaujami žingsniai Išspręsti uždavinį nurodytu būdu.
Taikant teisingą veiksmų seką nustatyti kompiuterio klaidą.
Medžiagos naudojimas Padaryti knygų lentyną, paliekant tik 10 procentų
atliekų.
Iškirpti suknelę, paliekant tik 10 procentų atraižų.
Saugumas
Prieš paleidžiant mechanizmą patikrinti visas
apsaugas.
Vairuoti automobilį nepažeidžiant nė vienos saugumo
taisykles.
Mokymosi uždaviniai
Mokinys, naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape nubraižys 5 laipsnių kampą ir
padalins jį per pusę vieno laipsnio tikslumu.
Sąlyga – naudodamas pieštuką ir skriestuvą;
Veikla – nubraižys 5 laipsnių kampą padalins jį per
pusę;
Kriterijus – vieno laipsnio tikslumu.
Mokymosi uždaviniai
Remdamiesi statistika, metraščio
duomenimis (sąlyga),
mokiniai išanalizuos Lietuvos gyventojų tautinę
ir kalbinę sudėtį bei demografinę struktūrą
pagal lytį ir amžių 2005/2006 metais ir
pavaizduos šiuos duomenis (veikla)
stulpeline arba skrituline diagrama (kriterijus).
Mokymosi uždaviniai
Pagal duotą modelį(sąlyga)
mokiniai mokės sukurti pasakojimą(veikla),
atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją(kriterijus).
Mokymosi uždaviniai
Skaitydami nežinomą prozos tekstą (sąlyga),
mokiniai mokės išsamiai (kriterijus) apibūdinti
pagrindinį veikėją(veikla).
Mokymosi uždaviniai
Lygindami Šatrijos Raganos “Irkos tragediją”
ir N.Jankutės “Ketvirtoj eilutėj-diagnozė”,
mokiniai argumentuotai išsakys savo
nuomonę apie tai, ar turi teisę tėvai turėti
savo gyvenimą, ar privalo daug ko atsisakyti
dėl vaikų.
Mokymosi uždaviniai
Sudarant diagramą,
aktyviai
dalyvaus visi grupės nariai.
Mokymosi uždaviniai
Geras mokymosi uždavinys
o Nukreipia mokymą;
o Suprantamas mokiniams;
o Leidžia spręsti apie pamokos sėkmę.
Jeigu mokytojas skiria laiko mokymosi uždavinių
išsiaiškinimui klasėje, mokiniai:
o Pozityviau žvelgia į mokymąsi;
o Labiau pasitiki savimi;
o Supranta mokymosi prasmingumą.
Kaip parinkti veiklas pamokai?







Mokytojas aiškina.
Mokytojas parodo gero atlikimo pavyzdžius, aptariami
sėkmės kriterijai, mokiniai pabando.
Mokiniai dirba individualiai arba grupėmis, užduodami
klausimai.
Darbai tikrinami ir vertinami mokytojo, mokiniai vertina
vieni kitus, įsivertina patys, užduodami klausimai.
Užsirašomos pastabos, mintys...
Apibendrinimas, namų darbai.
Vertinimas.
Mokymasis keičia mokymą!!!
Mokinys
Ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose, apibendrina, perteikia kitiems,
o Tyrinėja gamtinę, socialinę, kultūrinę aplinką,
o Nustato problemas, ieško sprendimų ir juos pagrindžia,
o Pristato savo darbo rezultatus,
o Klausia, siūlo, kuria, vertina, numato,
Mokytojas
o Parenka, pritaiko ugdo turinį ir metodus,
o Planuoja ir organizuoja mokymą bei mokymąsi,
o Padeda, nukreipia,
o Vertina, suteikia grįžtamąją informaciją, koreguoja.
!!! ???
Ką šie du žmonės turi bendro?
Ruth Lawrence gimė 1971m. Būdama 12 metų įstojo į
Oksfordo universitetą studijuoti matematikos ir
būdama 14 metų geriausiai iš visų baigė pirmojo
laipsnio studijas.
Mrs Fannie Truner gimė 1903m. 1978 metais po 104
bandymo išlaikė testą raštu vairuotojo teisėms
gauti.
Pagalvokite...
“Mes niekada neišmoktume būti narsūs ir
kantrūs, jei pasaulyje būtų vien
džiaugsmas”.
Helen Keler
???
Vertinimas
“Dabartinis lietuvių kalbos žodynas”
Vertinti – pripažinti vertę, reikšmę, branginti, spręsti,
ko vertas.
Vertinimo nuostatos ir principai
Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi
samprata:
o Vertinimas padeda mokytis.
o Vertinamos žinios, supratimas, gebėjimai, nuostatos.
o Vertinama individuali mokinio pažanga.
o Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus.
o Vertinimas atviras ir skaidrus.
o Vertinimas objektyvus ir veiksmingas.
o Vertinimas informatyvus.
Vertinimo uždaviniai

Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir
silpnąsias puses, įsivertinti, kelti mokymosi tikslus.
o Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes,
nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir
individualizuoti mokymą bei vertinimą .
o Suteikti tėvams ( globėjams, rūpintojams) informaciją apie
vaiko mokymąsi, gerinti ryšius tarp vaiko, tėvų ir mokyklos.
o Mokyklai nusistatyti savo darbo kokybę, planuoti ugdymą,
suteikti pagalbą pagal mokinių poreikius.
Mokytis padedantis vertinimas žadina
motyvaciją









Mokytojas planuoja lanksčiai.
Mokytojas pasidalina su mokiniais atsakomybe už jų
mokymąsi.
Klasėje palaikomas pozityvus požiūris į mokymąsi:
Mokiniai skatinami užduoti klausimus: kaip? kodėl?
Derinant individualų darbą ir darbą su klase, ugdoma
mokinių savigarba.
Vengiama lyginti mokinius tarpusavyje.
Vertinamos pastangos.
Išryškinami mokinių individualūs mokymosi siekiai, o ne
galutiniai pasiekimai.
Aiškūs vertinimo kriterijai ir komentarai apie jų įvykdymą.
Vertinimas
Vertinimas ugdymo procese:
 Formuojamasis vertinimas

Diagnostinis vertinimas
Vertinimas baigus programą:
 Apibendrinamasis vertinimas
Vertinimas
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija
Mokytojas(-a)...............................................................................................................
Kvalifikacinė kategorija...............................................................................................
Mokomasis(-ieji) dalykas(-ai)......................................................................................
Klasė(-ės).....................................................................................................................
Vertinimo būdai pagal vertinimo ir įvertinimo pobūdį.
.......................................................................................................................................
Vertinimo tipai pagal rezultatų panaudojimo tikslą.
........................................................................................................................................
Vertinimo tipai pagal tai, su kuo lyginami mokinio pasiekti rezultatai.
........................................................................................................................................
Įvertinimo formos.
.........................................................................................................................................
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas pamokose.
.........................................................................................................................................
Kokia vertinimo patirtimi galėtumėte pasidalinti su kolegomis?
.........................................................................................................................................
2006-09-28
(Vardas, pavardė)
Apibendrinamojo vertinimo paskirtis

Įvertinti mokinių pasiekimus.

Padėti įvertinti mokytojo darbo ar kurso
veiksmingumą.

Padėti besimokančiajam išsikelti tikslą.
Formuojamojo vertinimo paskirtis

Mokymosi metu spręsti, ar/kiek mokymasis
yra/buvo sėkmingas.

Nustatyti sunkumus, kad būtų galima
koreguoti mokymąsi, padėti mokiniui.
Formuojamasis vertinimas padeda mokytis, o
ne kontroliuoti.
Formuojamasis vertinimas
Bus veiksmingas, jeigu mokytojas:
Paaiškins mokiniams, kaip šis vertinimas padeda
mokytis.
Paaiškins grįžtamosios informacijos svarbą.
Bendradarbiaus su mokiniu aiškindamas pasiekimų
reikalavimus, vertinimo kriterijus, aptardamas
mokymosi spragas.
Pateiks pavyzdžių, kaip galima gerai atlikti užduotis.
Paskatins mokinį tobulinti savo darbą.
Pastebės ir pripažins įvairius, net ir menkiausius,
mokinio pasiekimus, jo daromą pažangą.
Mokytis padedančio vertinimo elementai
pamokoje

Klausinėjimas.

Grįžtamasis ryšys.

Mokinių vienas kito ir savęs vertinimas.

Formuojamasis apibendrinamųjų testų
panaudojimas.
Diagnostinis vertinimas
Tai vertinimas, padedantis išsiaiškinti, ką
mokinys žino ir geba, pradedant ar baigus
temą, kurso dalį, kad būtų galima numatyti
tolesnio mokymosi galimybes, suteikti
pagalbą, padedančią įveikiant sunkumus.
Diagnostinis vertinimas
Bus efektyvus, jeigu mokytojas:
Aiškiai ir suprantamai nusakys mokiniams
mokymo ir mokymosi tikslus bei laukiamus
pasiekimus.
Mokys mokinius palyginti tai, ko jie išmoko, su
tuo, ko buvo siekiama, kad jie suprastų, kaip
ištaisyti mokymosi nesėkmes ir užpildyti
spragas.
Diagnostinis vertinimas
Tinkamai parinks grįžtamosios informacijos
pateikimo būdą, apimtį, laiką bei formą.
Stengsis paaiškinti ir aptarti mokinio mokymosi
rezultatus nepriklausomai nuo to, ar jie
įvertinami pažymiu, ar ne.
Informacija apie mokymąsi
Kaip Jūs informuojate apie pažangą?..
Vertinimo informacija pateikiama




Pokalbiuose ir diskusijose su mokiniais juos
mokant.
Komentarais raštu mokinių darbuose.
Komentarais kalbantis su mokiniu atskirai
arba kartu klasėje apie jų darbą.
Aprašais, raštu pateikiamose ataskaitose ir
konsultacijose su tėvais.
Vertinimo informacija
Padeda mokiniams nustatyti:
Kas jiems pavyko.
Ko jie dar turi išmokti ar kur pasistengti.
Galimus tolesnius mokymosi žingsnius.
Pamokos stebėjimas/vertinimas
Šiandien stebėjote pamoką.
Pabandykite ją įvertinti tokiu požiūriu...
Pamokos stebėjimas



Ar tinkamai (atsižvelgiant į mokinių grupės,
mokinių individualias savybes) buvo
parinkta mokomoji medžiaga?
Ar pamokos turinys vertė mokinius mąstyti ir
tobulėti?
Ar buvo tinkamai pasirinkti mokymo
metodai ir būdai? Ar atsižvelgta į mokinių,
mokinių grupės ypatumus?
Pamokos stebėjimas




Ar pamokoje atsispindėjo tarpdalykiniai
ryšiai? Ar pamoka buvo siejama su
ankstesne? Ar nurodyti ryšiai su būsima
pamoka?
Kokie gebėjimai ir kaip buvo ugdomi? Ar jie
bus reikalingi tolimesnėje mokinių veikloje?
Ar pamokoje sudarytos sąlygos mokinių
saviraiškai?
Koks pamokos mikroklimatas, mokytojo ir
mokinių santykiai?
Pamokos stebėjimas






Ar pasiekti pamokai keliami tikslai?
Ar tinkamai suformuluoti mokymosi
uždaviniai?
Ar mokiniai suprato ir įsisavino pamokoje
nagrinėtą medžiagą?
Kokios priemonės buvo naudojamos? Koks
jų veiksmingumas?
Ko pamokoje išmoko mokinys? Kokie
įgūdžiai buvo lavinami?
Kokie vertinimo būdai naudoti pamokoje?
Pamokos stebėjimas




Ar naudotas vertinimas skatino mokinių
motyvaciją?
Ar panaudota vertinimo metu gauta
informacija?
Ar mokiniai aktyviai dalyvavo mokymosi
procese?
Ar mokiniams suteikta individuali pagalba
(spec. poreikių mokiniai; itin gabūs mokiniai
ir pan.).
Pamokos stebėjimas



Ar tinkamas pamokos tempas?
Ar išnaudota mokymosi aplinka?
Kaip galvojate, ar Jūsų pastebėjimai dėl
stebėtos pamokos buvo mokytojui naudingi?
KONKRETI PAMOKOS STEBĖJIMO
LENTELĖ PRIKLAUSO NUO
STEBĖJIMO TIKSLO!
Pagalvokite...
“Žmogus gali patirti ne vieną nesėkmę, tačiau
jis netaps nevykėliu tol, kol nepradės kaltinti
kitų”.
T.Engstromas
!!!
Pabaigai…
Sėkmės!
“Niekas negali žmogaus labiau įtikinti,
kaip tvirtas kito įsitikinimas: jis
paveikia net ir tuos, kurie niekuo
netiki”.
A.Diuma
Sėkmės!
“Šypsokitės – ir įgysite draugų!
Raukykitės – ir įgysite raukšlių!
Kam gyvename, jei ne tam, kad
pasaulį padarytume šiek tiek
palankesnį vienas kitam”.
???!!!






Dar diena - ir viską padarysime.
Visi tikslai bus pasiekti.
Visos sistemos veiks be sutrikimų.
Visi bus patenkinti.
Visi entuziastingi ir motyvuoti.
Visos kiaulės pašertos ir tuoj skris.