Transcript gera mokykla
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
GERA MOKYKLA
Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra 2013-06-27
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
ŠVIETIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO MODELIS
KOKYBĖS SAMPRATOS KŪRIMAS KOKYBĖS GERINIMAS KOKYBĖS VERTINIMAS
•
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
GERA MOKYKLA
Ugdymo procesas
• Numatomos dvi galimos ugdymo turinio kryptys būti tradicine, žinias suteikiančia, kontroliuojamoje aplinkoje veikiančia mokykla ar tapti nuolat besikeičiančia, mokinių ir visuomenės poreikius atliepiančia, besimokančia mokykla.
•
Mokyklos valdymo ideologija
• Egzistuoja dvi valdymo ideologijos kryptys. Vienoje pusėje yra savarankiška, todėl gebanti greitai mokytis ir tobulėti mokykla, kitoje – mokykla, kurios veikla yra reglamentuojama ir vykdoma nuolatinė mokyklos veiklos kontrolė.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Geros mokyklos samprata apima vis daugiau kintančios ir prisitaikančios – besimokančios mokyklos bruožų Kompleksiškumas (visuomenės ir asmens poreikiai)
1.Tikslų ir įgaliojimų disonansas 4. Greitai prisitaikanti ir kintanti mokykla
Reglamentavimas, priežiūra, pagalba
2. Visų mokyklos veiklos aspektų reglamentavimas
Savarankiškumas, pasitikėjimas, įgalinimas
3. Mokykla įgalinta pati atrasti ugdymo programų įgyvendinimo būdus
Supaprastinimas (žinių ir vertybių sistema)
Ryškiausios mąstymo kryptys, aptinkamos Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje, strateginiuose dokumentuose ir užsienio praktikoje paliečia mokyklų valdymo ideologijos ir ugdymo klausimus.
Matomas aiškus judėjimas savarankiškumo link ir perėjimas į kompleksinę aplinką.
4
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA LIETUVOS MOKYKLOS VIETA MOKYKLOS VEIKLOS ORGANIZAVIMO MATRICOJE
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
GERA MOKYKLA
• • • • •
ATVIRA SVEIKA (DARNI) GYVA PRASMĖS IR ATRADIMŲ MOKANTIS SIEKIANTI BENDRUOMENĖS SUSITARIMAIS SAVO VEIKLĄ GRINDŽIANTI
•
NUOLAT BESIMOKANTI
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA MOKINIŲ PATIRTYS GYVENIMAS MOKYKLOJE UGDYMASIS/ MOKYMASIS UGDYMO REZULTATAI BRANDA, PASIEKIMAI ir PAŽANGA UGDYMO APLINKA UGDYMAS/MOKYMAS PERSONALAS BENDRUOMENĖ kaip BESIMOKANTI ORGANIZACIJA LYDERYSTĖ ir VADYBA VIETOS BENDRUOMENĖ ir STEIGĖJAS
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA UGDYMO SĖKMĖ YRA MOKINIŲ PAŽANGA IR PASIEKIMAI, AKADEMINE, ASMENINE, SOCIALINE PRASME
3.2.Pasiekimai
= 1.1.1.Vertybės*0,213 + 1.2.1. Asmenybės raida*0,066 + 5.4.Personalo valdymas*0,266 + 2.3.Mokymo kokybė*0,031 + 2.4.Mokymosi kokybė*0,086 + 3.1.Pažanga*0,243 + 0,297.
Gerą (sėkmingai dirbančią) mokyklą galima apibūdinti įvardijant tris svarbiausias dalis: bendras, aptartas ir visų pripažįstamas vertybes ir pagal jas iškeltus siekinius; siekių įgyvendinimo gebėjimus; ir vykdomos veiklos profesionalumą (Balevičienė, 2012).
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA TAI, KAS SVARBIAUSIA - MOKYKLOS MISIJA MOKINIŲ PATIRTYS GYVENIMAS MOKYKLOJE UGDYMASIS/MOKYMA SIS Savijauta
(būti priimtam, pripažintam, vertinamam, saugiam, patirti buvimo mokykloje džiaugsmą ir prasmę)
Bendruomeniškumas
(narystė, vienybė, dalinimasis, rūpinimasis kitais, pagalba, įsipareigojimai)
Savivalda
(tarimasis, sprendimų inicijavimas, priėmimas ir įgyvendinimas, mokyklos gyvenimo kūrimas)
Įvykiai ir nuotykiai
(projektai, akcijos, talkos , pramogos ir kiti renginiai)
Įdomus
kuriantis iššūkius, asmeniškai prasmingas, įkvepiantis, įtraukiantis)
Auginantis
asmens poreikius, stimuliuojantis, pakankamai gilus ir sudėtingas)
Interaktyvus
(pagrįstas sąveikomis, dialogiškas, tinklinis, be sienų (globalus) .............
.............
.............
(provokuojantis, (atitinkantis
Ugdymo rezultatai, arba veiksmingumas, lyginami su jų pasiekimo „kaina“, tai yra mokinių patirtimis mokykloje. Kurie svarbesni?
UGDYMO REZULTATAI Asmenybinė branda (
gyvenimo būdas) savivoka, savivertė, vertybinė orientacija ir
Mokymosi pasiekimai
(bendrosios kompetencijos, dalykinės kompetencijos)
Mokymosi pažanga
(per tam tikrą laiką pasiektas lygis - atsižvelgiant į programose numatytus reikalavimus, bet taip pat ir mokymosi startą bei asmenines raidos galimybes)
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA MOKYKLA KAIP ORGANIZACIJA – SĄLYGA MISIJAI ĮGYVENDINTI UGDYMO APLINKA Erdvių funkcionalumas
(patogumas, naudojimo įvairovė, mokymąsi stimuliuojančios detalės ir įranga)
Jaukumas ir estetika Mokinių indėlis kuriant aplinką Ar reikia/įmanoma pateikti geros mokyklos veiklos „receptą“, jei mokyklos yra skirtingų tipų ir dydžių, įkurtos skirtingose vietovėse ir aplinkose, dirba su skirtingais vaikais turėdamos skirtingus išteklius ir tenkina ne visai vienodus tėvų ir vietos bendruomenių lūkesčius?
UGDYMAS/MOKYMAS ........................
........................
........................
........................
PERSONALAS ........................
........................
........................
........................
BENDRUOMENĖ kaip BESIMOKANTI ORGANIZACIJA .........................
............................
............................
LYDERYSTĖ ir VADYBA ............................
............................
............................