Transcript Civilinių ir darbo sutarčių sąveika

Prof. dr. Genovaitės Dambrauskienės
straipsnio
“Civilinių ir darbo sutarčių sąveika”
pristatymas
Parengė:
Lina Janionytė
TVmnv9-01
Straipsnyje :
Civilinių ir darbo sutarčių samprata
Jų principai
Sudarymo, nutraukimo, šalių atsakomybės
analizė
Kriterijai civilinių ir darbo sutarčių
atskyrimui
Lyginant civilines ir darbo sutartis visų
pirma reikia pabrėžti, kad jos traktuojamos
skirtingai atsižvelgiant į tai, ar darbo teisė
kuriama kaip vienalytė, susisteminta ar
nevienalytė teisės sistema.
Europos Bendrijos teisė siekdama
praplėsti socialines nuostatų taikymo ribas
nukreipia į sąvoką „darbo santykis“, ne tik
„darbo sutartis“
Kriterijai darbo ir civilinėms sutartims atskirti
 Didžioji Britanija.
Atskyrimo kriterijus. Darbo sutartimi, darbdavys gali
kontroliuoti, ne tik koks darbas turi būti atliekamas bet ir būdus kaip
tai turi būti padaroma. Vis dėlto, numatomi tam tikri darbuotojų
kvalifikacijos lygiai, kur darbuotojai elgiasi kaip verslininkai ir
vadinami „nepriklausomais darbuotojais“.
Integravimosi kriterijus. Pagal darbo sutartį atliekamas
darbuotojo darbas yra visos įmonės, viso verslo sudedamoji dalis, o
pagal civilinę sutartį atliekamas darbas nors ir prisideda prie verslo,
bet nėra integruojamas į jį.
Kriterijai darbo ir civilinėms sutartims atskirti
Vokietija
Asmeninė priklausomybė, Ar darbuotojas integruotas į
gamybinį vienetą, kuris yra kontroliuojamas, ar nedirba savo
sąskaita, neturi galimybės gauti pelno ar patirti nuostolių, neturi
nuosavos technikos ar klientų.
Kriterijai darbo ir civilinėms sutartims atskirti
Portugalija
Pavaldumas. Pavaldumo samprata apibrėžta įstatyme kaip
valdžia ir vadovavimas. Pavaldumas remiasi potencialiu priklausimu
ir neatmeta visiškos techninės autonomijos atliekant darbą.
Darbo sutartis nuo Civilinių sutarčių
svarbu atskirti dėl šių priežasčių :
 Įstatymo nuostatos. Dauguma įstatymų nuostatų
taikoma būtent darbo sutartis sudariusiems darbuotojams (darbo
apmokėjimo, atostogų,darbo saugos ir kt.), taip pat taikomos
skirtingos mokestinės nuostatos
 Darbdavio atsakomybė už darbuotojui padarytą
žalą pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymą
 Tam tikros specifinės teisės normos
netaikomos civilinės sutarties subjektams
Civiliniame kodekse sutartis apibrėžiama
kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas
sukurti , pakeisti ar nutraukti civilinius
teisinius santykius, kai vienas ar keli
asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar
asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (arba
susilaikyti nuo veiksmų atlikimo), o šie
įgyja reikalavimo teisę.
Darbo sutarties įstatyme darbo sutartis
apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio
susitarimas, kai darbuotojas įsipareigoja dirbti
tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos
darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas
nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys
įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį
ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo
įstatymuose, kolektyvinėse sutartyse, kituose
norminiuose aktuose ir šalių susitarime.
Civilinių ir darbo sutarčių aspektai
Laisvės principas. Sutartis suderina laisvą šalių
apsisprendimą, šalys, sudarydamos sutartis, yra laisvos
apsispręsti ne tik dėl jų sudarymo, bet ir dėl turinio.
Tačiau tiek civilinė, tiek darbo sutartis numato tam tikras
laisvės ribas. Civilinėje teisėje šios ribos platesnės, nes
numatyta galimybė sudaryti net ir įstatyme nenumatytas
sutartis, jos gali būti sudaromos laisvesne forma (neturi
atitikti griežtai nustatytų reikalavimų).
„Derėjimosi galios nelygumai“. Kai viena šalis, turi
didesnę ekonominę galią, todėl gali diktuoti sutarties
sąlygas.
Civilinių ir darbo sutarčių aspektai
Sutarties turinys. Darbo sutartyje turi būti aptarta
darbuotojo darbo vieta, arbo funkcijos, darbo apmokėjimas ir kiti
teisės aktuose numatyti aspektai. Civilinių sutarčių turinys nėra taip
griežtai ribojama ir sutarties šalys yra laisvos pasirinkti.
Sutarčių forma. Civilinė sutartis gali būti sudaroma
įvairiomis formomis - pradedant žodine sutartimi, baigiant notariškai
patvirtintos. Darbo sutarčiai yra privaloma rašytinė forma.
Tikslas. Civilinė sutartis yra sudaroma susitariant atlikti arba
neatlikti tam tikrų veiksmų, tuo tarpu Darbo sutartimi darbavys priima
darbuotoją darbo funkcijai vykdyti, o ne konkrečios užduoties
atlikimui.
Civilinių ir darbo sutarčių aspektai
Pavaldumas. Darbo sutartyje vyrauja pavaldumo
santykiai, kai darbdavys duoda nurodymus, o
darbuotojas privalo juos vykdyti. Tačiau įstatyme yra
numatytos pavaldumo ribos – ko gali reikalauti
darbdavys, kokius reikalavimus darbuotojas privalo
vykdyti ir kokios yra nepaklusnumo pasekmės.
Santykiai. Darbo sutarties pagrindu susiformuoja ne
tik naudos principu pagrįsti santykiai (kas būdinga
civilinės sutarties atveju), bet ir tam tikri asmeniniai
ryšiai.
Civilinių ir darbo sutarčių aspektai
Testinumas. Darbo sutarties pagrindu atsirandantiems
santykiams būdingas tęstinumas, nes, išskyrus išimtinius
(įstatymuose numatytus) atvejus, yra sudaromos neterminuotos
darbo sutartys. Skirtingai nei civilinėse sutartyse kuriose pagrindinis
siekis yra tam tikras rezultatas, darbo sutartyse yra numatomos
sąlygos, kuriomis vyks darbo procesas.
Atlygis/užmokestis Darbo sutartyje tai yra darbo
užmokestis, paprastai mokamas sistemiškai (kas savaitę, mėnesį ar
pan.) kaip numatyta darbo sutartyje. Pagal civilinę sutartį mokamas
atlyginimas už atliktą darbą, pasiektą konkretų rezultatą, dažniausiai
vienkartinis.
Civilinių ir darbo sutarčių aspektai
Asmeniškumas. Darbo sutartis yra asmeninio pagrindo, tai
reiškia, kad darbuotojas negali perleisti savo darbo kitam asmeniui,
privalo atlikti jį pats. Civiliniuose santykiuose užsakovas turi
mažesnę galią įtakoti, kas konkrečiai atliks darbą, nes paprastai yra
susitariama dėl konkretaus sutarties rezultato, o ne sąlygų, kuriomis
jis bus pasiekiamas.
Sutarties nutraukimas. Darbo sutarties nutraukiamas
yra griežai reguliuojamas įstatymo, šias sutartis galima nutraukti tik
įstatymuose numatytais pagrindais. Civiliniuose santykiuose, nors ir
yra sutarčių nutraukimo apribojimai, šios galimybės yra žymiai
didesnės.
Civilinių ir darbo sutarčių aspektai
Įsipareigojimai. Už įsipareigojimų nevykdymą ar
netinkamą vykdymą civilinės sutarties atveju taikoma
materialinė atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą ar
netinkamą vykdymą. Tuo tarpu darbo sutartyse yra
kelios atsakomybės rūšys: materialinė, atsakomybė
nukreipta į asmenį bei drausminė atsakomybė
Panašumai
 Darbo sutartis visų pirma yra SUTARTIS, t.y. turi
pagrindinius civilinei sutarčiai būdingus elementus, kurie
draugišką susitarimą padaro aktu turinčiu įstatyminę
galią.
 Būtina pažymėti, kad darbo sutartis yra kilusi iš civilinės
sutarties. Ilgą laiką darbo santykiai buvo reguliuojami
civilinės teisės normomis. (Japonijoje darbo sutartis iki
šiol yra įtraukta į Civilinį kodeksą)
Skirtumai
 Didelė derybų galios nelygybė tarp darbdavio ir būsimojo
darbuotojo
 Didesni sutarčių laisvės principo apribojimai
 Darbo sutartimi apibrėžiamas tęstinis darbo procesas,
kuris neseijamas su konkrečiu rezultatu
 Pavaldumo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo
 Privalomas paklusimas vidaus darbo taisyklėms
 Asmeninių ryšių aspektas, kai santykiuose svarbu ne tik
asmeninis aspektas
 Darbuotojas už darbą gauna užmokestį, darbdavys savo
ruoštu gali gauti tiek pelną, tiek nuostolių
 Už neteisėtus veiksmus gali būti taikoma ne tik
materialinė, bet ir drausminė atsakomybė
Šaltinis
G. Dambrauskienė “Civilinių ir darbo
sutarčių sąveika”
Jurisprudencija, 2002, t. 28 (20), 7-16psl.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ