Transcript tyrimo nelegalaus darbo pristatymas

Tyrimo “Nelegalaus darbo, teisės aktų,
reglamentuojančių darbo santykius,
pažeidimų, darbdavių atstovų grasinimų ar
kitokio psichologinio pobūdžio įtakos
darbuotojų darbo rezultatams bei saugai ir
sveikatai” pristatymas
Julija Romanovskaja
Justina Gaidamavičiūtė
(TVvnm09-1gr.)
Tyrimo tikslas

įvertinti nelegalaus darbo, teisės aktų,
reglamentuojančių darbo santykius,
pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar
kitokio psichologinio poveikio įtaką darbuotojų
darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai.
Respondentų grupės



Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių
skyrių inspektoriai.
Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
(anketos buvo platinamos per organizacijas:
Lietuvos profsąjungų/darbuotojų
konfederaciją, Lietuvos darbo federaciją bei
Lietuvos profesinę sąjungą “Solidarumas”).
Įmonių vadovai/darbdavių atstovai.
Anketos struktūra
Visa anketa suskirstyta į keletą dalių
pagal pateikiamų klausimų tematiką:




Teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius,
pažeidimai.
Nelegalus darbas/neoficialus užimtumas.
Psichologinis poveikis
Darbo teisės pažeidimų
statistika




darbo apmokėjimo pažeidimų – 2088;
darbo ir poilsio organizavimo pažeidimų –
3779;
darbo sutarties sudarymo pažeidimų – 4502;
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų
pažeidimų – 28280.
Darbo teisės pažeidimų masto įvertinimas
remiantis 2004 m. Valstybinės darbo inspekcijos
inicijuotų tyrimų rezultatais (palyginamoji analizė)
%
80
75
70
60
46,8
50
40
34,5
38,3
42
30
20
20
10 13,4 11,7
10
0
4,2
5,8
9,1
2,5
5
0
Darbo sut art ies
sudarymo pažeidimai
Darbo užmok esčio
bei kitų išmokų,
susijusių su darbo
sant ykiais,
išmokėjimo
pažeidimai
VDI inspektoriai
Darbo ir poilsio
laiko pažeidi mai
At skiroms
darbuotojų
kat egorijoms
numatytų garantijų
pažeidimai
(jaunimui,
neįgaliesiems ir
pan.)
Kolektyvinės
sut art ies sudarymo
bei vykdymo
pažeidimai
Įmon ių va do vai P rofesi ni ų sąju ng ų/ d arb uo to j ų at sto va i
Darbo sutarties pažeidimai
100
%
86,8
90
80
68,1
70
60
46,7
50
39,5
40
34,2 31,1
33,6
30
23,7
20
14,3
10
17,8
16,8 17,8
16
10,1
5,3
2,6
0
2,6
0
Realios darbo
sąlygos
blogesnės nei
sulygt os sudarant
sutartį
Mokamas
mažesnis darbo
užmokestis nei
sulygt as
sut art yje
VDI inspektoriai
Nesilaikoma
darbo sut art yje
nust at yt o darbo
laiko
Įmon ių vad o vai
Nesudaromos
darbo sut art ys
(dirbama
neteisėtai)
Nepagrįstai,
nesuderinus
keičiamos darbo
sutarties sąlygo s
Darbo sut art ys
nut raukiamos
nepasibaigus
sut art am
t erminui
P rofesi ni ų s ąju ng ų/ darb uo to jų atst o vai
0
10
55,5
47,5
40,3
40
30
27,5
9,2
VDI inspekt oriai
24,4
6,9
7,5 10,9
Įmonių vado vai
Galutinai neatsiskaitoma
atleidimo iš darbo atveju
70 %
Nemokamos kompensacijos už
nepanaudotas atostogas
52,9
Neapmokamas darbas už
viršvalandinį ir nakties darbą
20
Neapmokamas darbas u ž poilsio
ir švenčių dienomis
50
Nemokamas minimalus
atlyginimas
60
Vėluoja darb o užmokestis
Darbo apmokėjimo pažeidimai
63,9
52,5
42,5
28,5
13,9
11,8
0
Profesinių sąjungų/darbu otojų atstovai
9
Darbo ir poilsio laiko
pažeidimai











1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas
2. Darbo laikas nėra fiksuojamas
3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką
(kenksmingus darbo aplinkos veiksnius)
4. Laiku nesuteikiamos atostogos
5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos
6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos
7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms)
8. Neskiriamos pertraukos pailsėti, pavalgyti
9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos
10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis
11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo
laikas
Priežastys, dėl kurių tenka dažniausiai
pažeisti darbo teisės įstatymus
70
60
50
%
64,2
53,8
46,7
43,5
38,5
40
30
19,6
17,9
14,2
20
8,7
10
1,1
2,6
5,4
0
P er didelių mokesčių
VDI inspektoriai
Dėl nelanksčių
įstatym ų darbo ir
poilsio laiko režimo
srityje
Dėl per aukštų
Dėl kitų verslo sąlygų
nustatomų
suvaržym ų
(aptarnavim o, išdirbio,
laiko) nor m ų
Įmon ių va do vai P rofesi ni ų sąju ng ų/ d arb uo to j ų at sto vai
Teisės aktų pažeidimų įtaka darbo
rezultatams
80
%
72,7
70
60
55,3
59,3
50
39,5
38,7
40
31,6
32,2
29,7
30
20
16,1
19,3
14,7
10,5
VDI inspektoriai
Įmon ių vad o vai
2
2,6
5,1 4,7
Be darbo teisės
įstatymų
pažeidimų
negalima normaliai
dirbti
Didina vadovo
autoritetą
Mažina
personalo
drausmingumą
Mažina
darbuotojų
motyvaciją
Mažina įmonės
konkurencingumą
0
2,6 1,7
Mažina
piktnaudžiavimus
darbe
10
P rofesi ni ų sąju ng ų/ d arb uo to jų at sto vai
Teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius,
pažeidimų įtaka darbuotojų saugai ir sveikatai
30
Fizinę sveikatą
27,6
13,9
89,3
Psichinę būklę, sukelia
stresines situacijas
70,5
75
20
Didina profesinių
susirgimų tikimybę
16,2
19,4
41,3
Didina nelaimingų
atsitikimų pavojų
53,3
72,2
0
10
VDI inspektoriai
20
30
40
Įmonių vadovai
50
60
70
80
%
90
100
Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Nelegalus darbas/neoficialus
užimtumas




T.y. veiksnys, kuris įsigalėjo ir suklestėjo pereinamojo laikotarpio į rinkos ūkį
sąlygomis ir kuris ganėtinai padidina realų gyventojų užimtumą ir sumažina
nedarbą.
Abstrakčios sąvokos užimtumas ir nedarbas nedaug ką pasako apie tikrąją
padėtį darbo rinkoje, nes egzistuoja ir kiti darbo rinkos struktūros elementai
(neregistruotas arba paslėptas nedarbas, nevisiškas ir neoficialus
užimtumas), kurie yra faktiškai neapčiuopiami ir sunkiai įvertinami.
Daugelyje besivystančių šalių neoficialus užimtumas yra vertinamas
teigiamai lyginant su nedarbu. Tačiau, reikia pažymėti, jog neoficiali
užimtumo forma mažina darbuotojų socialines garantijas, apriboja jų
žmogiškųjų išteklių plėtrą, sudaro pagrindą darbo apmokėjimo
pažeidimams.
Manoma, jog pagerėjus padėčiai darbo rinkoje bei išaugus gyvenimo lygiui,
neoficialus užimtumas vidutinės trukmės perspektyvoje sumažėja.
Nelegalus darbas/neoficialus
užimtumas
Vidutinė neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo
rinkoje dalis) Lietuvoje skaičiuojant nuo bendro užimtųjų skaičiaus
(%)
40
35
30
25
20
15
10
5
0

%
34,1
35,4
VDI inspektoriai
21,7
Įmonių vadovai
Profesinių
sąjungų/darbuotojų
atstovai
Nedeklaruoto darbo apimtis tampriai susijusi su šešėline
ekonomika. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro maždaug apie 20
proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). (Statistikos departamentas
tokiais kl. atlieka vienkartinius tyrimus, todėl gauti rezultatai atspindi tik esamą padėti
tiriamuoju laikotarpiu.)
Nelegalus darbas/neoficialus
užimtumas
Išskiriamos pagrindinės neoficialiojo užimtumo
paplitimo priežastys:
 nepakankama (finansinė ir darbo) kontrolė
 Oficialusis užimtumas ir registruotas nedarbas
 Neapskaitomas darbo užmokestis;
 Atskiri socialinių grupių interesai.
 mažos atskirų gyventojų grupių pajamos
 MMA dydis
 Atlyginimai vadinamuosiuose vokeliuose.
Nelegalus darbas/neoficialus
užimtumas

Nuo 2002 m. funkcionuoja Nelegalaus
darbo reiškinių atsiradimo sąlygų
nagrinėjimo ir jo kontrolės centrinė
koordinavimo grupė (LR Vyr. Nut. 2001 m.
lapkričio 26 d. r. 1407) – to pasekoje, paskutiniaisiais
metais padidėjo išaiškintų nelegalaus darbo atvejų skaičius ir
darbdaviams pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 - 3
straipsnį (Nelegalus darbas), numatantį administracinę atsakomybę
darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai
dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų,
surašyta daugiau ATP protokolų.
Nelegalus darbas/neoficialus
užimtumas
76,9
73,4
Statyba

65,8
58,1
55,2
59,4
Žemės ūkis, miškininkystė
68,7
Autoservisai
41,4
50
57,6
Prekyba
47,7

28,6
37,3
Transportas, sandėliavimas
ir nuotoliniai ryšiai
22,5
24,1
24,8
20
Pramonė
0
17,1
14,2
Viešbučiai, restoranai
3,6
20
Kita komunalinė, socialinė,
aptarnavimo veikla
14,2
11,1
0
VDI inspektoriai
10
20
Įmonių vadovai
30
40
50
60
70
Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
80
90
Įdomu, kad įvairių grupių
respondentų nuomonės apie
neoficialaus užimtumo mastą
buvo iš esmės panašios.
Šališkumo išvengta vertinant
tiriamo reiškinio apimtį.
Pastebėta, kad ekonominės
veiklos įvardijimas esminės
įtakos neoficialaus užimtumo
įvertinimui neturėjo.
Nelegalus darbas/neoficialus
užimtumas
50
% 46,2
44,7
45
40
35,6
35

Respondentų
atsakymų į klausimą
” Jūsų nuomone, ar
nelegalus darbas,
daro neigiamą įtaką
darbo rezultatams?”
pasiskirstymas (%)

Respondentų
atsakymų į klausimą
” Jūsų nuomone, ar
nelegalus darbas,
daro neigiamą įtaką
darbo sąlygoms,
darbuotojų saugai ir
sveikatai?”
pasiskirstymas (%)
33,3 33,1
30
24
25
22
25,3
20
12,8
15
7,7 9,3
10
6
5
0
Taip
Labiau taip negu ne Labiau ne negu taip
VDI inspektoriai
90
80
Įmonių vadovai
Ne
Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
%
77,5
72
70
60
55,5
50
40
31,1
30
17,5
20
22
9,2
10
0
0
Taip
VDI inspektoriai
6
Labiau taip negu ne Labiau ne negu taip
Įmonių vadovai
5
4,2
0
Ne
Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Nelegalus darbas/neoficialus
užimtumas

Iš tyrimų duomenų seka labai svarbi išvada: kad negatyvi
nelegalaus darbo įtaka darbo sąlygoms, darbuotojų saugai bei
sveikatai yra gerokai svaresnė už jo įtaką darbo rezultatams, kuris
faktiškai yra antraeilis negatyvus neoficialaus užimtumo veiksnys.
Akivaizdu, kad būna atvejų, kad nelegalus darbas turi netgi pozityvią
įtaką darbo rezultatams, jeigu darbuotojus įdarbinantys oficialioje
darbo rinkoje darbdaviai tepasiūlo itin žemą, jų sugebėjimų
neatitinkantį atlyginimą.

Todėl galima teigti, kad žemas oficialus darbo užmokestis sudaro itin
palankias sąlygas neoficialiam užimtumui klestėti, iš kurio dirbančiųjų
žmonių pajamos gali būti didesnės.
Vienas iš būdų išvengti šios blogybės: didinti minimalų darbo apmokėjimą,
kuris negali užtikrinti pakankamo šalies gyventojų vartojimo lygio. Kita
vertus, neoficialus darbas didina užimtumo galimybes.

Psichologinis poveikis darbe



Šiuolaikinėje visuomenėje, augant gamybos
sudėtingumo laipsniui bei kasdieninio gyvenimo ritmui,
darbo santykiai turi didelę įtaką žmogaus psichologinei
savijautai bei darbo motyvacijai, kas tiesiogiai sąlygoja
darbo rezultatus.
T.y. mažai Lietuvoje analizuojamas darbo santykių
bruožas.
Psichologinės prievartos prevencija ir mažinimas
paskatintų efektyvesnį darbo jėgos panaudojimą,
užtikrinantį Lietuvos įmonių konkurencingumo didinimą,
bet ir sudarytų sąlygas spartesnei žmonių socialinei
raidai.
Psichologinis poveikis darbe
Veiksniai sąlygojantys psichologinę įtampą darbo
vietoje (aplinkos sąlygojami ir asmeniniai):






Per didelis ir nepakankamas darbo krūvis;
Veiksniai, susiję su darbo sąlygomis;
Veiksniai susiję su darbo organizavimu;
Veiksniai, susiję su darbo turiniu;
Socialiniai veiksniai;
Individualūs veiksniai.
Psichologinis poveikis darbe

%
100
90
80
70
60
50
40
30
20
10
0
89,5 87,2
93,5

5,3
Darbuotojai
7,7
3,3
Darbdaviai
2,6
3,4
3,3
Įmonėje nedirbantys
asmenys, laikinai esantys
darbo vietoje (klientai ir
pan.)
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai

Visų tyrime dalyvavusių
respondentų nuomone, dažniausiai
psichologinės prievartos auka yra
darbuotojai.
Tuo tarpu didžioji dalis tyrime
dalyvavusių respondentų
darbdavius nurodydavo kaip
dažniausią psichologinės prievartos
subjektą.
Kaip rodo tyrimo duomenys,
dažniausiai psichologinis poveikis
darbe pasireiškia tokiomis
formomis: naudojimusi tarnybine
padėtimi ar žodinės agresijos
elgesiu – įžeidimai, keiksmai,
užgauliojimai ir pan. Mažiausia dalis
respondentų nurodžiusių seksualinio
priekabiavimo formą.
Psichologinis poveikis darbe
Priežastys, dėl kurių atsiranda psichologinė prievarta
darbe:
 didelio darbo krūvis,
 žemo darbo užmokestis,
 nesąžiningo darbo apmokėjimas,
 netinkamas vadovavimas,
 papildomos (neaptartos) užduotys,
 nerealūs darbo atlikimo terminai,
 nepakankama darbo santykių kontrolė,
 individualios asmens (darbdavio/darbuotojo) savybės.
Psichologinis poveikis darbe
100
90
80
70
60
50
40
30
20
10
0

%
86,1
78,2 80,4
72,2
60,5
49,6
36,1
54,2
42,5
33,3
51,6
39,5
25
15
11,1
21,8 21,6
13,9 15,1 13,7
2,5
M ažina darbo M ažina darbo Neigiamai Didina stresą,
motyvaciją
našumą
įtakoja fizinę
nerimą,
asmens būklę,
sąlygoja
sveikatą
depresiją
VDI inspektoriai
Įmonių vadovai
Skatina
suicidines
nuotaikas iki
savižudybės
Sąlygoja
nelaimingus
atsitikimus
M ažina
poreikį kelti
kvalifikaciją ir
karjeros
galimybes
Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Respondentų
nuomonės, kaip
įtakoja
psichologinė
prievarta į
darbuotojus, jų
elgesį? (%)
Psichologinis poveikis darbe
Psichologinę prievartą darbe galėtų mažintų:
 darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas,
 teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas,
 bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir
informavimas apie jų teises ir pareigas,
 darbuotojų laisvalaikio organizavimas,
 sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas,
 platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie
psichologinės prievartos atvejus,
 saugių darbo sąlygų užtikrinimas.
Prevencija

Darbo teisės pažeidimai






Teisinės priemonės, susijusios su darbo santykiais;
Ekonominių svertų taikymas, siekiant sumažinti darbo
teisės aktų pažeidimų skaičių;
Darbo teisės aktų pažeidimų galimybių mažinimas
tobulinant mokesčių bei apskaitos sistemą;
Administracinės priemonės;
Profesinių sąjungų vaidmens didinimas;
Švietimas.
Prevencija

Nelegalus darbas:






tai mokesčių mažinimas;
darbo vietų kūrimas.
Mokesčių sistemos tobulinimas;
darbdavio ir darbuotojo sąmoningumo šiuo klausimu
kaita;
plėsti kitas, kaip viešųjų ir namudinių darbų bei
paslaugų sferas;
supaprastinti nelegalių darbuotojų legalizavimą.
Prevencija

Psichologinis poveikis darbe
Pirminės prevencijos priemonės:
 viešosios diskusijos kolektyve,
 prevencijos patarėjo ir galimų pasitikėjimo darbuotojų skyrimas;
 reguliarus darbuotojų informavimas ir švietimas;
 įtampų šaltinių šalinimas (pvz., žmogaus pervedimas į kitą objektą ar
į kitą pamainą, ar pan.) ir kt.
Antrinės prevencijos priemonės, kurių tikslas – žalos prevencija. Tai
iš esmės kalbama apie procedūras.
Ir paskiausiai yra priemonės, kurių tikslas yra sumažinti padarytą žalą.
Tai - tretinės prevencijos (“gydomosios”) priemonės.
Išvados






Aktualiausi darbo teisės pažeidimai- darbo sutarties ir
darbo laiko pažeidimai, dažniausias- darbo užmokesčio
vėlavimas;
Esminė priežastis - per dideli mokesčiai;
Pasekmės - darbų saugai ir darbuotojų sveikatai;
Neoficialaus gyventojų užimtumo (nelegalaus darbo)
rodiklis siekia 10-20 proc. dirbančiųjų;
Dažniausiai psichologinis poveikis pasireiškianaudojimasis tarnybine padėtimi ir žodinė agresija;
Psichologinė prievarta - didina stresą, nerimą, sąlygoja
depresiją, mažina darbo našumą ir motyvaciją,
neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę bei sveikatą.
Ačiū už dėmesį 