Transcript Document

LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
NELEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMAS
2001-12-20 Nr. IX-675
(Žin., 2001, Nr. 110-3992; 2009, Nr. 153-6880)
(toliau - PMĮ)
Mokestinių prievolių departamento
Švietimo ir konsultavimo skyrius
2010 metai
1
Konsultacijos mokesčių klausimais (1)
Žodžiu
H. Manto g. 2, Klaipėda
I - IV nuo 8 iki 17 val.
Pietų pertrauka 12:00 – 12:45
Išankstinė registracija www.vmi.lt
El. paslaugos – Registracija į žodines konsultacijas
Telefonu – (8 46) 469 233
Raštu
www.vmi.lt
El. paslaugos – Elektroniniai paklausimai
Konsultacijos teikiamos vadovaujantis
VMI prie FM viršininko 2007-10-09 įsakymu Nr. VA-66
(Žin., 2007, Nr. 106-4364, 2010, Nr. 87-4630)
2
Konsultacijos mokesčių klausimais (2)
MIC telefonai ir skambučių kainos
1882
TEO – 0,12 Lt/min., fiksuotas sujungimo mokestis – 0,14 Lt.
Bitė ar Omnitel – pagal operatoriaus nustatytus tarifus, skambinant
savo tinklo abonentui.
Tele2 – fiksuota kaina – 0,39 Lt/min.
8 700 55 882
kitų fiksuotojo ryšio operatorių abonentams fiksuotas sujungimo
mokestis – 0,14 Lt ir mokestis už minutę pagal operatoriaus
nustatytus tarifus.
Skambinant iš užsienio +370 5 255 3190
tarifas toks, koks skambinant iš užsienio į TEO tinklą.
3
Konsultacijos mokesčių klausimais (3)
http://mic.vmi.lt
Mokesčių paaiškinimai ir komentarai, mokesčių
apskaičiavimui ir sumokėjimui reikalinga informacija,
populiariausi klausimai ir atsakymai.
Registruoti vartotojai gaus informaciją apie naujus šios
duomenų bazės dokumentus.
www.vmi.lt
skyrelyje
„Mokesčių pakeitimai“
Paaiškinimai, klausimai – atsakymai dėl 2009-2010
metais pasikeitusių mokesčių įstatymų nuostatų taikymo.
4
Aktuali informacija (1)
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr.
766 (Žin., 2009, Nr. 88-3754, toliau – Nutarimas) nuo 2009 m. liepos
26 d. pakeista pinigų išmokėjimo iš kasos ir priėmimo į kasą
atskaitingiems asmenims tvarka.
• Iki 2009 m. liepos 26 d. galiojusioje Nutarimo redakcijoje buvo
numatyta, kad tik biudžetinėse įstaigose atskaitingas asmuo už
jam išmokėtas pinigines lėšas atsiskaito vyriausiajam buhalteriui
(buhalteriui) ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nutarime buvo
nurodyta, kad kituose ūkio subjektuose atskaitingo asmens
atsiskaitymo tvarką ir terminus nustato vyriausiasis buhalteris
(buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas.
• Nuo 2009-07-26, visų ūkio subjektų atskaitingiems asmenims
nustatyta prievolė atsiskaityti už jiems išmokėtas pinigines lėšas, taip
pat ir iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų gautas pinigų įplaukas ne
rečiau kaip kartą per mėnesį.
5
Aktuali informacija (2)
Supaprastinti reikalavimai kasos dokumentams
• LR Vyriausybės 2010 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 671 (Žin., 2010,
Nr. 65-3233) atsisakyta griežtų kasos dokumentų surašymo ir
pasirašymo reikalavimų – nuo 2010-06-06 patys juridiniai asmenys
gali paskirti atsakingus darbuotojus, galinčius surašyti ir pasirašyti
kasos dokumentus.
• Pagal anksčiau galiojusias taisykles, kasos pajamų ir išlaidų
orderius privalėjo surašyti vyriausiasis buhalteris, minėtų
dokumentų negalėjo surašyti kasininkas, o pinigų nebuvo galima
išmokėti kasos išlaidų orderyje nepasirašius juridinio asmens
vadovui.
• Nauji taisyklių reikalavimai netaikomi biudžetinių įstaigų kasos
dokumentų pasirašymui, kur, kaip ir iki šiol, kasos pajamų orderį
turi pasirašyti vyriausiasis buhalteris ir kasininkas, o kasos išlaidų
orderį – biudžetinės įstaigos vadovas, vyriausiasis buhalteris ir
kasininkas.
6
Aktuali informacija (3)
UAB vadovai turi pateikti akcininkų sąrašą
Iki 2010-10-01 visų uždarųjų akcinių bendrovių vadovai turi sudaryti ir
Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti šių bendrovių akcininkų
sąrašus. Šis reikalavimas įtvirtintas Akcinių bendrovių įstatymo
pakeitimo ir papildymo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 154-6945), kuris
įsigaliojo 2010 m. kovo 1 d.
Iki įstatymo įsigaliojimo įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių vadovai
akcininkų sąrašus Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi pateikti kartu
su dokumentais, reikalingais uždarųjų akcinių bendrovių duomenų ar
dokumentų pakeitimams įregistruoti. Tuo tarpu steigiant uždarąją akcinę
bendrovę akcininkų sąrašas pateikiamas kartu su kitais uždarosios
akcinės bendrovės įregistravimui reikalingais dokumentais.
Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų sąraše turi būti nurodoma visa
Akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija:
uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, kodas, buveinė, kiekvieno
akcininko duomenys, akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų
skaičius pagal klases, nominali vertė, akcijų įgijimo data ir kt.
7
Aktuali informacija (4)
Mokesčių sumokėjimo galimybės
Mokesčių mokėtojas pagal MAĮ 88 str. ir Finansų ministro
1998 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 268 (Žin., 1998, Nr.
103-2854; 2004, Nr. 82-2965) turi teisę kreiptis dėl
mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo,
jeigu nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką,
mokesčio mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba
mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas
kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios
mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas arba
išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo
finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
8
Aktuali informacija (5)
Mokesčių sumokėjimo galimybės (2)
MAĮ 86 straipsnyje numatyta galimybė mokesčių
mokėtojo
mokestinę
nepriemoką,
mokesčių
administratoriui leidus, perimti kitiems asmenims.
Mokestinės nepriemokos perėmimo tvarka reglamentuota
Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo
taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų
ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 (Žin., 2002,
Nr. 22-841; 2004, Nr. 82-2967) bei Mokesčių mokėtojo
mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų apraše,
patvirtintame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002
m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.127 (Žin., 2002, Nr. 52-2040;
2004, Nr. 135-4923).
9
Aktuali informacija (6)
Mokesčių sumokėjimo galimybės (3)
Pagal MAĮ 83 straipsnio 3 dalies nuostatas mokestį ir su
juo susijusias sumas už mokesčio mokėtoją gali
sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių
administratoriaus nustatyta tvarka.
Jei neturite galimybių sumokėti mokestinės nepriemokos iš
karto, prašome įvertinti šios mokestinės nepriemokos
sumokėjimo galimybę vienu iš aukščiau paminėtų būdų ir
apie priimtą sprendimą informuoti Klaipėdos AVMI,
pateikiant atitinkamą prašymą. Nuo 2010 m. liepos
1 dienos 2010 metų trečiajam ketvirčiui nustatytas
0,01 procento palūkanų dydis už kiekvieną naudojimosi
mokestine paskola dieną.
10
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai
Leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos
įprastinės tokiai veiklai įmonės sąnaudos, būtinos
įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.
• Įmonės patirtos išlaidos yra laikomos įprastinėmis
sąnaudomis, jeigu jos atitinka vykdomos veiklos pobūdį
ir jeigu jos yra įprastos įmonių, vykdančių atitinkamą
veiklą Lietuvoje ar užsienyje, veiklai.
• Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti
grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais:
 PMĮ 11 straipsnio 4 dalis ir LRVN 2002-05-29 Nr. 780;
 PMĮ 11 straipsnio 6 dalis.
11
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai
•
Autotransporto priemonių eksploatavimo išlaidos.
Leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik faktiškai
nuvažiuotam atstumui tenkantį degalų kiekį, neviršijantį
norminio kiekio (Susisiekimo ministro 1995-10-12
įsakymo Nr. 405 1 priedėlis, Žin., 1995, Nr. 85-1933).
12
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai
• konsultacinės, juridinės, informacinės ir panašios
išlaidos, įskaitant audito;
• kadrų rengimo ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo
išlaidos;
• darbo apmokėjimo sistemoje nustatytas pagrindinis ir
papildomas užmokestis už darbą, premijos iš darbo
apmokėjimo lėšų;
• priemokos
už
prastovas,
kasmetinių
atostogų
apmokėjimas, kompensacijos už nepanaudotas atostogas
ir išeitinių išmokų bei kitos išlaidos, numatytos Darbo
kodekse ar kituose teisės aktuose;
13
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai
Darbo saugos ir darbuotojų sveikatos apsaugos išlaidos
 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 265 str.;
 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos
įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170);
 Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d.įsakymu
Nr. V-716 (Žin., 2004, Nr. 155 – 5664) patvirtintas
Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir
pareigybių sąrašas. Darbuotojų skiepijimo sąnaudos
priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo atveju, jei
skiepijami darbuotojai, kurių profesijos ar pareigybės yra
įtrauktos į Sąrašą ir į darbdavio ar jo įgalioto asmens
sudarytą skiepijamų darbdavio lėšomis darbuotojų sąrašą.
14
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai
Draudimo įmokos
• Kai draudimo objektas susijęs su pajamų uždirbimu:
 draudžiamas įmonės turtas, naudos gavėja- įmonė;
 turtą apdraudžia ne savininkas, o turto nuomininkas
(panaudos gavėjas) - nesvarbu, kas yra naudos gavėjas;
 turto nuomininkas apdraudžia turtą nuomotojo naudai (pagal
lizingo sutartis turimas ir naudojamas ilgalaikis turtas);
 transporto priemonių (nuosavų, pagal nuomos arba lizingo
sutartis naudojamų) civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo įmokos;
 darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, bet tik tuo
atveju, jeigu naudos gavėja – įmonė.
15
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai
Apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių metų
mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, iš
pajamų
atskaitomiems
leidžiamiems
atskaitymams
priskiriamos
visos
išlaidos
darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų nauda
pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio
objektas
(nauda
priskiriama
gyventojų
pajamoms, nesvarbu ar jos apmokestinamos, ar
neapmokestinamos
gyventojų
pajamų
mokesčiu).
16
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai
Pavyzdžiai.
• Įmonė gimtadienio proga darbuotojui įteikė 121 Lt (su PVM) vertės
dovaną.
• Įmonės automobilį darbuotojas naudoja ir darbo ir asmeniniais
tikslais. Įmonė patiria automobilio nusidėvėjimo, draudimo,
eksploatacines, remonto, degalų įsigijimo, išlaidas. Įmonė kas
mėnesį darbuotojui apskaičiuoja pajamas natūra – 0,75 % nuo
automobilio rinkos vertės.
• Įmonė reprezentacinio renginio metu įteikė dovanas renginio
svečiams ir savo darbuotojams, dalyvavusiems renginyje.
• Įmonė savo darbuotojui išmokėjo pašalpą dėl sutuoktinio mirties.
• Įmonė
darbuotojui
išmokėjo
dienpinigius,
viršijančius
LRV
patvirtintas dienpinigių normas, kuriuos apmokestino gyventojų
pajamų mokesčiu bei įmokomis Sodrai.
• Už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą įmonė darbuotojams
17
išmokėjo delspinigius.
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai
• Nuo 2010 m. IĮ leidžiamiems atskaitymams priskiriama suma, nuo
kurios pagal VSD įstatymo 7 str. 2 d. 1 p. (Žin., 2009, Nr. 93-3981;
2010, Nr. 76-3867) nuostatas skaičiuojamos ir mokamos IĮ savininko
VSD įmokos.
• Nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 VSD ir PSD įmokų bazę sudaro IĮ
su SODRA suderinto ir VMI metinėje pajamų deklaracijoje deklaruoto
su darbo santykiais susijusių pajamų (02 pajamų rūšies kodu)
dydžio suma, kuri negali būti mažesnė kaip MMA (800 Lt) per
mėnesį, o metinė suma negali viršyti 48 LRV patvirtintų einamųjų
metų draudžiamųjų pajamų dydžių (2010 m. – 56 160 Lt (1 170
Ltx48)).
• Nuo 2010-07-01 iki 2011-12-31 VSD įmokas už IĮ savininką
įmonė moka tik tuo atveju, kai savininkas iš įmonės faktiškai gauna
su darbo santykiais susijusias pajamas, kurias deklaruoja metinėje
pajamų deklaracijoje (02 pajamų rūšies kodu).
18
17 str. 1 d. Leidžiami atskaitymai
• IĮ savininkų PSD įmokos skaičiuojamos nuo MMA (2010 m. – 800
Lt), taikant 9 procentų dydžio įmokų tarifą, nepriklausomai nuo
IĮ savininko iš įmonės gautų pajamų.
Svarbu:
 Pagal 2009 metais galiojusią SDĮ 17 straipsnio redakciją, PSD
įmokas privalėjo mokėti pats IĮ savininkas, todėl 2009 metais iš IĮ
lėšų sumokėtos PSD įmokos IĮ leidžiamiems atskaitymams
nepriskiriamos.
 2010 metais pagal VDSĮ 7 str. 2 d. 1 p. VSD įmokas už savininką
moka IĮ. SDĮ 18 str. 3 d. nustatyta, kad PSD įmokos mokamos
VSDĮ nustatyta tvarka. Vadinasi, prievolė mokėti PSD įmokas
nustatoma IĮ, todėl IĮ už savininką sumokėtos PSD įmokos
priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
VMI prie FM 2010-07-19 paaiškinimas Nr. (18.10-31-1)-R-7105
19
17-1 str. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
plėtros darbų sąnaudos
• Nuo 2008 m. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
plėtros veiklos sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto
nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudas, tris kartus
atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu,
kurį
jos
patiriamos.
Mokslinių
tyrimų
ir
eksperimentinės plėtros sąvoka apibrėžta Mokslo ir
studijų įstatyme (Žin., 1991, Nr. 7-181).
• Tvarką, pagal kurią sąnaudos priskiriamos mokslinių
tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms,
patvirtino LR Vyriausybė 2008-11-19 nutarimu Nr.
1183 (Žin., 2008, Nr. 136-5320).
• Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje
naudojamo
ilgalaikio
turto
nusidėvėjimo
arba
amortizacijos sąnaudos iš pajamų atskaitomos PMĮ 18
straipsnyje nustatyta tvarka.
20
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
18 str. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba
amortizacijos sąnaudos (1)
• Ilgalaikio turto grupės ir jų nusidėvėjimo ar amortizacijos
maksimalūs normatyvai yra nustatyti PMĮ 1 priedėlyje.
Įmonė pati turi nustatyti: minimalią įsigijimo kainą,
nusidėvėjimo laikotarpį metais, ne trumpesnį, negu
nurodyta PMĮ 1 priedėlyje ir likvidacinę vertę, ne
didesnę, kaip 10 procentų įsigijimo kainos.
Svarbu. Nuo 2009 metų atsisakyta reikalavimo, kad
ilgalaikio turto likvidacinė vertė pelno mokesčio
apskaičiavimo tikslais turi būti ne mažesnė kaip 1
litas.
21
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
18 str. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba
amortizacijos sąnaudos (2)
Apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų mokestinių
laikotarpių apmokestinamąjį pelną, ilgalaikis turtas,
kuris yra registruojamas atitinkamo turto registre,
pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais tam tikrai
ilgalaikio turto grupei gali būti priskiriamas
atsižvelgiant į tokio turto naudojimo, o ne
įregistravimo, paskirtį.
22
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
18 str. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba
amortizacijos sąnaudos (3)
Pavyzdys. Tam tikri kranai yra registruojami kaip
transporto priemonės, tačiau faktiškai įmonėje
naudojami kaip įrengimai. Todėl pelno mokesčio
apskaičiavimo tikslais tokie kranai, atsižvelgiant į jų
naudojimo paskirtį, gali būti priskiriami ne
krovininių automobilių ilgalaikio turto grupei (kuriai pagal
PMĮ 1 priedėlį taikomas 4 metų nusidėvėjimo
normatyvas), o įrengimų ilgalaikio turto grupei
(kuriai pagal PMĮ 1 priedėlį taikomas 8 metų
nusidėvėjimo normatyvas).
23
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
18 str. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba
amortizacijos sąnaudos (4)
• Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai yra kito
mėnesio ir pusmečio;
• pasirinkus kito mėnesio būdą, visoms ilgalaikio turto
grupėms galima taikyti tik tiesinį nusidėvėjimo skaičiavimo
metodą ir nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito
mėnesio 1 d. po ilgalaikio turto naudojimo pradžios. Jeigu
įmonė parduoda ar neatlygintinai perduoda ilgalaikį turtą,
nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 d. po
to turto pardavimo ar neatlygintino perdavimo.
24
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
18 str. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba
amortizacijos sąnaudos (5)
• Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai gali būti
tikslinami:
1) po rekonstrukcijos arba remonto, kuris pailgina turto
naudingo
tarnavimo
laiką
arba
pagerina
jo
naudingąsias savybes;
2) pakeitus ilgalaikio turto naudojimo paskirtį;
3) įsigijus kitą to paties ilgalaikio turto dalį;
4) dėl kitų objektyvių priežasčių, tačiau tik gavus vietos
mokesčių administratoriaus (VMI) sutikimą.
25
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
18 str. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba
amortizacijos sąnaudos (6)
• Įmonė gali kreiptis į VMI dėl ilgalaikio turto
nusidėvėjimo normatyvų tikslinimo tais atvejais,
jeigu ji tinkamai neatsižvelgė į:
 planuojamą
turto
naudojimo
intensyvumą,
naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių
kitimą per visą jo eksploatavimo laikotarpį;
 technologinę bei ekonominę pažangą, morališkai
sendinančią turtą;
 kitus veiksnius, trumpinančius arba ilginančius
ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
26
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
19 str. Nusidėvėjimo arba amortizacijos
skaičiavimo apribojimai
Nusidėvėjimas neskaičiuojamas:
• žemei;
• pagal lizingo arba nuomos sutartį, kurioje numatytas
nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui apmokėjus visą
turto vertę, perduotam ilgalaikiam turtui (šiuo atveju
nusidėvėjimą skaičiuoja ne lizingo davėjas, bet turtą
naudojantis vienetas - lizingo gavėjas);
• nenaudojamam, esančiam atsargose ar užkonservuotam
ilgalaikiam turtui, bei ilgalaikio turto perkainojimo
rezultatams.
27
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
20 str. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto
arba rekonstravimo sąnaudos
• Nuosavo turto rekonstravimas ar remontas

Rekonstravimas (tik nekilnojamojo turto) ir remontas,
kuris pailgina ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką
arba pagerina jo naudingąsias savybes, rekonstravimo ar
remonto verte didinama šio turto įsigijimo kaina;

Visais kitais atvejais remonto išlaidos priskiriamos
remonto sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo
mokestiniu laikotarpiu, kurį jos faktiškai patiriamos.
28
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
Nuomojamo arba pagal panaudos sutartį naudojamo
ilgalaikio turto rekonstravimo ir remonto sąnaudos
Rekonstrukcijos ar remonto, kuris pailgina turto naudingo
tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes,
sąnaudos iš pajamų atskaitomos tokia tvarka:
1. jei nuomos sutartyje numatytas nuosavybės teisės perėjimas didinama naudojamo turto įsigijimo kaina;
2. jei sutartyje nenumatytas nuosavybės perėjimas:
2.1. nuomotojas padidina išnuomoto turto įsigijimo kainą ir
apmokestina pelno mokesčiu;
2.2.1. nuomininkas – lygiomis dalimis per likusį nuomos ar
panaudos laikotarpį kai sutartis terminuota;
2.2.2. jei sutartis neterminuota – per PMĮ 1 priedėlyje nustatytą
29
laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 3 metai.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
ŪB narių ir IĮ savininkų (šeimos narių) ilgalaikio
materialiojo turto, naudojamo veikloje, eksploatavimas ir
remontas
Finansų ministro 2002-02-11 įsakymas Nr. 39 (Žin., 2002, Nr. 16 – 643)
•
Eksploatavimo išlaidos – proporcingai veikloje naudojamai turto
daliai, nurodytai įsakyme.
•
Remonto (ne rekonstrukcijos) išlaidos - proporcingai veikloje
naudojamai daliai, atsižvelgiant į šiuos apribojimus:
1. jeigu remonto vertė mažesnė negu 50% turto įsigijimo kainos –
remonto sąnaudos atskaitomos iš pajamų kai remontas baigtas;
2. jeigu remonto vertė didesnė negu 50% turto įsigijimo kainos –
remonto sąnaudos iš pajamų atskaitomos lygiomis dalimis per
tokį laikotarpį:
2.1. transporto priemonių - 3 metus (36 mėnesius);
2.2. patalpų ir kito turto – 5 metus (60 mėnesius).
30
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
21 str. Komandiruočių sąnaudos (1)
• Komandiruote laikoma vadovo ar jo įgalioto asmens
įsakymu (sprendimu), nustatyta tvarka įformintas
darbuotojo (įskaitant IĮ savininką) išvykimas iš
nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų ar kelti
kvalifikaciją;
• Komandiruotės
įsakyme
turi
būti
nurodyta:
komandiruotės tikslas, vieta, trukmė, numatomos
apmokėti išlaidų rūšys;
• Sąnaudos atskaitomos LR Vyriausybės 2003-01-28
nutarimo Nr. 99 (Žin., 2003, Nr. 11-396) nustatyta
tvarka;
• Iš pajamų atskaitomos išlaidų rūšys: dienpinigiai,
gyvenamojo ploto nuomos, kelionės, dokumentų
tvarkymo, mokėjimo už kelius, degalų įsigijimo, ryšių,
registravimosi renginyje, valiutos keitimo kredito
įstaigoje ir kitos išlaidos.
31
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
21 str. Komandiruočių sąnaudos (2)
• Dienpinigiai komandiruotės užsienyje atveju iš pajamų
atskaitomi neviršijant Finansų ministro 1996-11-21
įsakyme Nr. 116 (Žin., 1996, Nr. 114-2660) nustatytų
normų.
• Nuo
2010-04-28
(Žin.,
2010,
Nr.
48-2326)
supaprastinta siuntimo į tarnybinę komandiruotę 1
darbo
dienai
tvarka.
Siuntimas
į
tarnybinę
komandiruotę
vienai
darbo
dienai
įforminamas
darbdavio arba jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu)
ar rezoliucija, patvirtinančia, kad tarnybinis pranešimas
ar darbuotojo prašymas leisti išvykti iš nuolatinės darbo
vietos yra suderintas.
32
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
21 str. Komandiruočių sąnaudos (3)
• Darbuotojui išvykstant į komandiruotę, ne vėliau kaip
paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios, turi būti
sumokama ne mažiau kaip 50% planuojamų dienpinigių ir
su komandiruote susijusių išlaidų. Jei avansas neišmokėtas
laiku,
darbuotojas
turi
teisę
atsisakyti
vykti
į
komandiruotę.
• Kartu numatyta ir pareiga darbdaviui pilnai atsiskaityti su
darbuotoju už komandiruotę ne vėliau kaip darbo
užmokesčio mokėjimo dieną. Po komandiruotės per 3
darbo dienas darbuotojas privalo pateikti išlaidas
patvirtinančius dokumentus bei grąžinti nepanaudotą
avanso likutį.
• Jeigu tarnybinė komandiruotė Lietuvoje trunka ne ilgiau
kaip vieną darbo dieną, dienpinigiai už tarnybinę
komandiruotę darbuotojui gali būti nemokami, jeigu tai
įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos
33
taisyklėse.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
22 str. Reklamos sąnaudos (1)
• Reklamos sąnaudomis pripažįstamos įmonės sąnaudos,
skirtos informacijai, susijusiai su įmonės veikla ir
skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet
kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti
esamiems
ar
potencialiems
pirkėjams,
išskyrus
kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuojančius asmenis
ar vienetų grupės narius, informuoti.
34
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
22 str. Reklamos sąnaudos (2)
• Reklama - sąnaudos, nukreiptos į esamus ar potencialius
pirkėjus siekiant per žiniasklaidą garsinti vienetą, jo
vardą ar jo produktus, taip pat gaminių su firmos ženklu,
nemokamai atiduodamų pirkėjams, reklaminių akcijų
metu pirkėjams skiriamų prizų įsigijimo išlaidos bei
reklamuojamų gaminių, kuriais vaišinami pirkėjai,
sunaudojimo išlaidos.
• Reklamos dalyvių skaičius neribojamas ir nėra iš anksto
apibrėžtas, todėl įmonė, reklamuodama savo prekes
(paslaugas), niekada neturės tikslaus dalyvių sąrašo.
Reklamos išlaidos nėra skirtos konkretiems asmenims šis skirtumas yra pagrindinis, siekiant atskirti reklamos
35
sąnaudas nuo reprezentacinių.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
22 str. Reklamos sąnaudos (3)
●
•
•
36
Turi būti surašomi laisvos formos aktai, kuriuose
nurodoma, kiek ir kokių reklamos sąnaudų patirta,
neįskaitant tų atvejų, kai ūkinės operacijos esmė yra
aiški iš vienetui pateiktų sąskaitų (kai sumokama už
reklamą spaudoje, televizijoje ar radijuje, įsigyjami
reklaminiai skydai ir pan.).
Iš pajamų galima atskaityti 100% faktiškai patirtų
reklamos sąnaudų.
Kai reklamos sąnaudos patiriamos kontroliuojamiems
vienetams, kontroliuojantiems asmenims ar vienetų
grupės nariams informuoti, tai tokios reklamos
sąnaudos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
22 str. Reprezentacijos sąnaudos
●
•
37
Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos ribojamų
dydžių leidžiamais atskaitymais tik tuomet, kai jas
vienetai patiria, siekdami užmegzti naujus arba
pagerinti esamus verslo ryšius su konkrečiais verslo
partneriais,
išskyrus
vieneto
darbuotojus,
kontroliuojamus ar kontroliuojančius vienetus ar
gyventojus;
tai: kelionės, apgyvendinimo, vaišinimo, kultūros
renginių lankymo, suvenyrų pirkimo (gamybos)
sąnaudos. Iš pajamų galima atskaityti ne daugiau kaip
75 % patirtų reprezentacinių sąnaudų;
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
23 str. Natūralios netekties nuostoliai (1)
•
•
38
Tai nuostoliai, susidarę ne gamybos procese dėl prekių
(gatavos produkcijos, žaliavų) nudžiūvimo, nugaravimo,
išdulkėjimo,
nubyrėjimo,
sudužimo,
išsilaistymo
saugant, fasuojant, perpilant, vežant, kraunant,
parduodant (ir dėl pirkėjų užmaršumo – tik
mažmeninės prekybos savitarnos salėse);
Iš pajamų galima atskaityti tik faktiškai patirtų prekių
(žaliavų, produkcijos) natūralios netekties nuostolių
sumas, ne didesnes kaip 1 % visų (apmokestinamų ir
neapmokestinamų) pajamų, išskyrus šviežių vaisių,
uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties sumas,
kurios negali viršyti 3 % pajamų (nuo 2008 m. Žin.,
2008, Nr. 47-1749; 2008, Nr. 48).
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
23 str. Natūralios netekties nuostoliai (2)
•
•



39
Visais atvejais natūralios netekties faktas įforminamas
juridinę galią turinčiu laisvos formos nurašymo aktu;
Natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami:
dėl prekių (produkcijos) gedimo (neįskaitant uogų,
daržovių, vaisių, grybų) ar broko susidarę nuostoliai;
nuostoliai, susiję su prekių nekokybiškumu ar
netinkamumu
vartoti
dėl
realizacijos
terminų
pasibaigimo;
nuostoliai, patirti dėl stichinių nelaimių.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
23 str. Natūralios netekties nuostoliai (3)
Pavyzdys
Įmonės
veikla
–
langų
gamyba.
Vežėjui
transportuojant pagamintus langus iki užsakymo
vietos, dalis langų buvo subraižyti. Nuostoliai, patirti
dėl netinkamo langų transportavimo, negali būti
priskiriami natūralios netekties nuostoliams. Jei prekės
pažeistos transportavimo metu, įmonė gali pareikšti
pretenziją vežėjui, jeigu sutartyje nustatyta, kad
atsakomybė transportuojant tenka vežėjui, pagal šiuos
santykius reglamentuojančius teisės aktus.
40
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
24 str. Mokesčiai (1)
●
41
Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004,
Nr.
63-2243)
13
straipsnyje
nustatyti
mokesčiai (išskyrus pelno mokestį, pridėtinės
vertės mokestį (PVM), mokamą į biudžetą) bei
kitais įstatymais arba Vyriausybės nutarimais
nustatytos rinkliavos bei privalomos įmokos,
nuo kurių vienetai neturi teisės atsisakyti.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
24 str. Mokesčiai (3)
Iš pajamų atskaitomos tik tos pirkimo ir
sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio
sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės
vertės mokesčio įstatymo nuostatas, ir tik tais
atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ
nustatytų leidžiamų atskaitymų.
42
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
24 str. Mokesčiai (4)
Pavyzdys
Įmonė 2008 m. rugpjūčio 20 d. už 11 8000 Lt įsigijo naują lengvąjį
automobilį ir tą patį mėnesį pradėjo jį naudoti. Automobilio kaina be PVM
yra 100 000 Lt, o pirkimo PVM suma – 18 000 Lt. Pagal PVMĮ 62 straipsnį
pirkimo PVM atskaita negalima. Įmonė šią automobilio pirkimo PVM sumą
ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galėjo priskirti tuomet, kai
šios sąnaudos faktiškai patirtos, t. y. 2008 m. rugpjūčio mėn. 2009 m.
kovo mėnesį, įvykus avarijai, automobilis buvo nurašytas. Kadangi
leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama nurašyto automobilio likutinė
vertė, šiai vertei proporcingai tenkančia pirkimo PVM suma turi
būti mažinama 2009 metų ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų suma.
43
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
25 str. Beviltiškos skolos (1)
FMĮ 2010-06-10 Nr. 1K-188 (Žin., 2010, Nr. 70-3480)
VMI informacinis pranešimas 2010-06-18 Nr. (18.20-31-1)-R-6104
•
1.
2.
3.
4.
44
Skolas galima laikyti beviltiškomis ir priskirti ribojamų
dydžių leidžiamiems atskaitymams (su PVM), jeigu iki to
mokestinio laikotarpio pradžios skolos suma buvo
įtraukta į įmonės pajamas ir ji turi skolų beviltiškumą
įrodančius dokumentus, šiais atvejais:
įmonė negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip 1
metams nuo skolų įtraukimo į pajamas arba
skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu, arba
skolininkas likviduotas, arba
skolininkas bankrutavęs.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
25 str. Beviltiškos skolos (2)
•
Jeigu vieno skolininko skolų suma per vieną mokestinį
laikotarpį neviršija 10 000 Lt (iki 2010 m. 5 000 Lt),
turi būti dokumentai, įrodantys faktus, kad:
 įmonė stengėsi skolas susigrąžinti (skolų suderinimo
aktai, susitikimų su skolininku protokolai, susirašinėjimo
dokumentai:
pretenzijos,
raginimai,
(registruotais
laiškais), skolų išieškojimo paslaugas teikiančių įmonių
dokumentai apie pastangas atgauti skolas ir kitokie
dokumentai) ir
 negalima skolos atgauti (skolų išieškojimo paslaugas
teikiančių įmonių dokumentai apie negalimumą išieškoti
skolos, informacija, susijusi su skolininko finansinės
būklės įvertinimu ar kiti dokumentai).
45
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
25 str. Beviltiškos skolos (3)
• Jeigu skolų suma yra nuo 10 001 Lt (iki 2010 m. – 5
001 lt) iki 100 000 Lt:
 Skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir
dokumentai, įrodantys, bent vieną iš šių faktų:


•


46
iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kitų
kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su tais kreditoriais,
arba
skolininkas yra nemokus (skolininkės balansas, skelbiamas
„Valstybės žiniose“ apie įmonės nemokumą).
Jeigu skolų suma viršija 100 000 Lt:
įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama įmonės
teisė susigrąžinti skolas, ir
antstolio vykdomasis dokumentas arba aktas, pagal kurį
išieškojimas nebuvo įvykdytas.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
25 str. Beviltiškos skolos (4)
Nuo 2010 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios ir
vėlesniais mokestiniais laikotarpiais reikalavimas
mokesčio mokėtojui turėti dokumentus, įrodančius skolų
beviltiškumą ir mokesčio mokėtojo pastangas atgauti
tokias skolas, netaikomas, jeigu vieno skolininko
skolų, įtrauktų į pajamas arba užfiksuotų mokesčio
mokėtojo apskaitos dokumentuose (jeigu mokesčio
mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos
principą) per vieną mokestinį laikotarpį, suma
neviršija 1 000 Lt (iki 2010 m. buvo 500 Lt ir tik
fizinio asmens skoloms).
47
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
25 str. Beviltiškos skolos (5)
 dokumentas, įrodantis likviduotos įmonės išregistravimą
iš juridinių asmenų registro gali būti ir iš valstybės
įmonės „Registrų centras” duomenų bazės elektroniniu
būdu gautas išrašas, t. y. pačios įmonės atsispausdintas
(iki 2010 m. turėjo būti valstybės įmonės „Registrų
centras” išduota pažyma);
 beviltiškas skolas dėl kitos įmonės bankroto gali įrodyti ir
dokumentas, įrodantis likviduotos dėl bankroto įmonės
išregistravimą iš juridinių asmenų registro (iki 2010 m.
reikėjo turėti arba įsiteisėjusią teismo nutartį likviduoti
įmonę dėl bankroto, arba kreditorių susirinkimo nutarimą
paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto);
 nereikalaujama turėti dokumentus, įrodančius skolininko
mirties
ar
išregistravimo
faktą,
jei
mokesčių
administratorius tokius faktus galės patikrinti duomenų
bazėse.
48
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
25 str. Beviltiškos skolos (6)
• Skolos nelaikomos beviltiškomis, jeigu įmonė:
1. iš skolininko įsigyja turto ir to skolininko skolos yra
beviltiškos;
2. skolų reikalavimo teisę perleidžia kitam asmeniui;
3. su skolininku buvo arba tapo susijusiais asmenimis;
4. netenka teisės iš skolininko reikalauti skolų;
5. praleidžia sutarčių senaties terminus;
6. skolas įmonei grąžina kitas asmuo;
7. skolininkas yra nenustatytas (fiktyvus).
49
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
26 str. Įmokos ir išlaidos darbuotojų naudai
iki 2009 m. mokestinio laikotarpio pabaigos
•
•
50
Faktiškai sumokėtos darbuotojų naudai įmokos:
1. į dalyvių pensijų sąskaitas pensijų fonduose, arba
2. gyvybės draudimo įmokos – kai sutarties terminas ne
trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka
išmokama sulaukus pensinio amžiaus pagal Papildomo
savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba
3. įmokos už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą,
kurio
objektas
sveikatos
priežiūros
paslaugų
apmokėjimas.
Iš pajamų galima atimti ne daugiau kaip 25 % darbuotojui
apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
26 str. Išlaidos darbuotojų ir (arba) jų šeimos
narių naudai, kuri nėra GPM objektas (1)
• Nuo 2008 metų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną,
mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos
vieneto tiesiogiai sumokėtos sumos mokymo įstaigoms
už fizinių asmenų, susijusių su vienetu darbo santykiais,
mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštąjį išsilavinimą ir
(arba) kvalifikaciją, jeigu šis išsilavinimas ir (arba)
kvalifikacija būtini vieneto pajamoms uždirbti (Žin.,
2008, Nr. 47-1749; 2008, Nr. 48). Nuo 2005 metų iki
2008 metų sumokėtos, tačiau ribojamų dydžių
leidžiamiems atskaitymams dar nepriskirtos sumos iš
pajamų atskaitomos 2008 metais prasidedančiu
mokestiniu laikotarpiu.
51
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
26 str. Išlaidos darbuotojų ir (arba) jų šeimos
narių naudai, kuri nėra GPM objektas (2)
Nuo
2010
metų
jei
teikiant
naudą
vieneto
darbuotojams arba jų šeimos nariams neįmanoma
nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo
šeimos nario gautos individualios naudos, dėl tokios
naudos teikimo patirtos išlaidos taip pat gali būti
atskaitomos iš pajamų, tačiau tik tuo atveju, jei
naudos
teikimas
numatytas
kolektyvinėje
sutartyje ir šia nauda turėtų teisę naudotis visi
to vieneto darbuotojai. Iš pajamų atskaitoma ne
daugiau kaip 5 % per mokestinį laikotarpį
darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo
kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo
įmokos) sumos.
52
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
26 str. Išlaidos darbuotojų ir (arba) jų šeimos
narių naudai, kuri nėra GPM objektas (3)
Įmonė 2010 m. kovo mėn. surengė įmonės
dešimtmečio vakarą. Už salę, vaišes, koncertą,
prizus sumokėjo 25 000 Lt. Įmonėje nėra pasirašyta
kolektyvinė sutartis. Visa vakaro išlaidų suma
priskiriama neleidžiamiems atskaitymams, nes to
nėra
numatyta
kolektyvinėje
sutartyje
(ji
nesudaryta). Jei būtų pasirašyta kolektyvinė sutartis
ir renginyje galėtų dalyvauti visi norintys įmonės
darbuotojai, įmonė patirtą išlaidų sumą, neviršijančią
5
proc.
visiems
darbuotojams
per
metus
apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, nuo kurios
skaičiuojamos
VSD
įmokos,
galėtų
priskirti
leidžiamiems atskaitymams.
53
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
28 str. Parama (1)
54
•
Įmonės, turinčios teisę teikti paramą, iš pajamų gali
atskaityti tam skirtas išmokas. Nuo 2006 m. išmokos
grynais pinigais, viršijančios 250 MGL (32 500 Lt)
vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį iš
pajamų neatskaitomos;
•
Paramos teikėjams leidžiama
iš pajamų 2 kartus
atskaityti šias išmokas, bet ne daugiau kaip 40%
pajamų, iš jų atėmus neapmokestinamąsias pajamas,
leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus
atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų
mokestinių laikotarpių nuostolius (nuo 2008 m. ir
vėliau - Žin., 2008, Nr. 47-1749; 2008, Nr. 48).
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
28 str. Parama (2)
Pavyzdys
• Įmonė uždirbo 100 000 Lt. pajamų, iš kurių atėmus
neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus,
ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir
ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius, lieka 75 000
Lt. Per ataskaitinį laikotarpį paramai skirtų išmokų suma
sudarė 36 000 Lt. Įmonė iš pajamų gali atskaityti tik 30
000 Lt. paramai skirtų išlaidų sumą (75 000 Lt x 40% =
30 000 Lt), nors dviguba paramai skirtų išmokų suma –
72 000 Lt (36 000 Lt x 2 = 72 000 Lt).
55
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
29 str. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos
•
•
•
56
Tai pelno nesiekiantiems vienetams mokamos stojamųjų
įnašų, nario mokesčių ir tikslinių nario įmokų sumos. Jos
turi būti susijusios su įmonės pajamų uždirbimu
(naudos gavimu):
šios sumos nustatomos atskirai (nesumuojamos) ir
negali būti didesnės, nei 0,2% per mokestinį laikotarpį
uždirbtų visų pajamų suma;
mokėjimą patvirtinančiuose dokumentuose turi būti
nurodomas pelno nesiekiančio vieneto visuotinio
susirinkimo (konferencijos, suvažiavimo) protokolo data
ir numeris.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
30 str. Nuostolių perkėlimas (1)
• Vertybinių popierių perleidimo nuostoliai gali būti
dengiami
tik
vertybinių
popierių
perleidimo
pajamomis. Todėl įmonė turi taip tvarkyti apskaitą,
kad būtų galima atskirai apskaičiuoti vertybinių
popierių perleidimo bei įprastinės veiklos rezultatus
(pelną, nuostolį).
• Nuo 2008 m. (Žin., 2008, Nr. 47-1749, 2008, Nr. 48)
įprastinės veiklos nuostolius leidžiama perkelti
neribotą laikotarpį (anksčiau buvo 5 metai), o
vertybinių popierių perleidimo nuostolius - 5 metus
(anksčiau buvo 3 metai), pradedant nuo kitų, nei tie
nuostoliai atsirado, metų (Žin., 2008, Nr. 47-1749;
2008, Nr. 48).
57
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI
ATSKAITYMAI
30 str. Nuostolių perkėlimas (2)
58
• Tačiau, jei įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie
nuostoliai
susidarė,
tai
nuostolių
perkėlimas
nutraukiamas, išskyrus tuos atvejus, kai įmonė veiklos
nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Tokia
nuostolių perkėlimo tvarka gali būti taikoma ir tiems
mokestiniams nuostoliams, kurių perkėlimo terminai iki
2008
m.
prasidėjusio
mokestinio
laikotarpio
nepasibaigė,
jei
įmonė
nepasirinko
tokius
nuostolius baigti kelti pagal tvarką, galiojusią iki
PMĮ pakeitimo Įstatymo įsigaliojimo.
• Vertybinių popierių perleidimo nuostoliai
negali būti
priskirti to mokestinio laikotarpio įprastinės veiklos
ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.
RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
30 str. Nuostolių perkėlimas (3)
Pavyzdys
Įmonė 2009 m. apskaičiavo 5 000 Lt vertybinių popierių
perleidimo nuostolių, o iš įprastinės veiklos uždirbo 20
000 Lt pelno. Įmonės 2009 m. apmokestinamasis pelnas
yra 20 000 Lt, nes nuostolio, patirto dėl vertybinių
popierių perleidimo, suma nepriskiriama įprastinės
veiklos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.
Įprastinės veiklos nuostolius galima dengti įprastinės
veiklos ir vertybinių popierių perleidimo pelnu.
•
59
Jei įmonė mokestinius nuostolius gauna ilgiau nei 1
metus,
pirmiausia
perkeliami
ankstesnių
metų
nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik
padengus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius.
31 str. Neleidžiami atskaitymai
• Pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, mokami į
biudžetą;
• netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus
sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos
sankcijos;
• palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių
asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
• ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti
nustatytus dydžius;
60
31 str. Neleidžiami atskaitymai
• sąnaudos, kurios buvo įtrauktos į leidžiamus
atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau
faktiškai iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip
organizuotų tikslinėse teritorijose, gautos prekės ar
suteiktos paslaugos neapmokėtos;
• parama išskyrus PMĮ 28 straipsnyje nustatytus
atvejus ir dovanos, išskyrus dovanas darbuotojams;
• vieneto padarytos žalos atlyginimas;
• dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas;
• kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės
vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos
leidžiamais atskaitymais pagal PM įstatymą;
61
31 str. Neleidžiami atskaitymai
Pavyzdys
Su pajamų uždirbimu nesusijusioms sąnaudoms (neleidžiamiems
atskaitymams) yra priskiriamos darbuotojams teismo priteistos
darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas
sumos už visą Darbo kodekse numatytą priverstinės pravaikštos
laiką, t.y. nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos iki teismo
sprendimo įvykdymo dienos, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš
darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą
tvarką.
Tačiau nuo darbuotojams teismo priteistų darbo užmokesčio bei
kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumų apskaičiuotos
įmokos į Garantinį fondą ir valstybinio socialinio draudimo įmokos
atskaitomos iš pajamų pagal PMĮ 24 str. 1 dalies nuostatas.
62
31 str. Neleidžiami atskaitymai
Pavyzdys
Pagal sudarytą lizingo sutartį ilgalaikis turtas nėra
įsigyjamas (dėl tiekėjo kaltės turtas nebus nupirktas,
arba pirkėjas nebenori pirkti), todėl lizingo sutartis
nutraukiama. Šiuo atveju sumokėtas lizingo sutarties
sudarymo mokestis ir sumokėtos palūkanos nėra
laikomos su pajamų uždirbimu susijusiomis
sąnaudomis ir yra priskiriamos neleidžiamiems
atskaitymams.
63
31 str. Neleidžiami atskaitymai
• praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų
taisymai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 18
straipsnį;
• sąnaudos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus
sąnaudas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų
rizikai drausti, perkainojimo, atlikto teisės aktų
nustatyta tvarka;
• neapmokestinamosioms
pajamoms
tenkantys
leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami
atskaitymai;
• išmokos, neapmokestintos PMĮ 37 str. nustatyta
tvarka, bei išmokos, nepagrįstos 31 str. 2 d.
nustatytais įrodymais.
64
31 str. 2 d. Neleidžiami atskaitymai
• Išmokos (išskyrus už materialines vertybes, jeigu turi
įvežimo
dokumentus)
tikslinėse
teritorijose
įregistruotiems vienetams, jei išmokas išmokantis
Lietuvos vienetas nepateikia įrodymų (VMI prie FM
2002-09-04 įsakymas Nr.258 (Žin., 2002, Nr. 913927)), kad:
- išmokos yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio
vieneto įprastine veikla;
- išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą,
reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti;
- tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės
operacijos yra ryšys.
65
31 str. Neleidžiami atskaitymai
• Nuo 2010 metų iš pajamų neatskaitomi leidžiami
atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai,
tenkantys per Lietuvos vieneto nuolatines buveines,
esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse
arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra
sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo
sutartis, vykdomos veiklos pajamoms, jeigu per šias
nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos
nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar
jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse.
66
AČIŪ UŽ DĖMESĮ.
67