Transcript inovatyvus dėstytojų mokymasis tarpkultūrinio bendradarbiavimo

INOVATYVUS DĖSTYTOJŲ
MOKYMASIS: TARPKULTŪRINIO
BENDRADARBIAVIMO ASPEKTAI
IKT KAITOS KONTEKSTE
Edita Butrimė, Lietuvos Sveikatos Mokslų
universitetas, Kalbų ir edukacijos katedra,
Vaiva Zuzevičiūtė, Vytauto Didžiojo universitetas,
Edukologijos katedra
Vilnius, Mykolo Romerio universiteto,
2012, gegužės 10 d.
Inovatyvūs suaugusiųjų įgalinimo metodai: edukologijos ir socialinio
darbo perspektyvos
• Tyrimo objektas: tarpkultūrinis dėstytojų el. mokymasis
IKT kaitos kontekste.
• Tyrimo paskirtis: išsiaiškinti besimokančių dėstytojų
požiūrį į inovatyvių metodų taikymą ir tarpkultūrinius el.
mokymosi aspektus.
• Taikomas metodas: kritinė mokslinių šaltinių analizė,
kokybinis tyrimas – refleksijų analizė ir kiekybinis tyrimas.
Esminiai informacinių technologijų
paradigmos bruožai
1) technologijos veikia informaciją;
2) skvarbus naujųjų technologijų poveikis;
3) tinklaveikos logika, kuri būdinga bet kuriai
sistemai ir ryšių visumai, pasitelkiančioms
naująsias IKT;
4) lankstumas (galima ne tik kaitalioti procesus, bet
ir modifikuoti ar net iš pagrindų keisti struktūras ir
institucijas, pertvarkant jų sudedamąsias dalis);
5) specifinių technologijų palaipsnis jungimasis į
labai integruotą sistemą - senosios technologijos
integruojasi į naujas galingas informacijos
sistemas.
(Castells, 2005)
Tyrimo atspirties taškas
E. H. Schein (1992) modelis, kuriame
aiškiai matoma IKT, kaip
sudedamosios technologijų dalies,
vieta kultūros, kaip sistemos,
struktūroje, ir T. Parsons (1998)
dinaminė kultūros funkcija, kuri aiškina
kitimą.
Informacinė kultūra
Nauja informacinė kultūra turėtų būti
suprantama kaip dinamiškas
procesas, leidžiantis: gerinti
intelektinius gebėjimus; sukurti bei
tobulinti daug ir įvairių aplinkų,
komunikacijos formų ir formatų, kurie
yra optimaliai būtini naujų žinių kūrimui
(Ramirez, 2002).
Subkultūra
Analizuojant saityno 2.0
technologijomis grindžiamą el.
mokymą(si) universitete, procesą
galima įvardinti kaip plėtros
subkultūrą. Saityno 2.0 technologijos –
tai naujos kartos IKT, t. y., subkultūra
vyraujančioje IKT kultūroje.
Sociokultūrinė sistema
tai sistema, kurioje mokymo(si)
efektyvumui didinti naudojamos
dirbtinai žmogaus sukurtos IKT,
veikiančios šios sistemos vystymąsi ir
struktūrą.
Elektroninio mokymosi, sociokultūrinė sistema, kurios pagrindiniai
elementai: technologijos; ryšiai arba procesai; medžiaga, tai yra,
informacija ir dalyviai (dėstytojai, studentai, technologijų kūrėjai).
Informacija
Dalyviai
Informacinės ir
komunikacinės
technologijos
Virtualus
mokymas(is)
Mišrus
mokymas(is)
Tradicinis
mokymas(is)
Procesai, ryšiai
Tradicinės
technologijos
Elektroninio mokymosi kaip sociokultūrinės sistemos pokytis Web 2.0
technologijų įtakoje
El.mokymosi
sociokultūrinės
elementai
sistemos
Dalyviai
El.mokymasis (Web 1.0)
Profesionalų ir vartotojų
informacijos paieškos ir
apdorojimo gebėjimai
El.mokymasis (Web 2.0)
Profesionalų ir vartotojų virtualaus
komunikavimo ir bendradarbiavimo
gebėjimai
Technologijos (IKT)
Web 1.0 technologijos
Web 2.0 technologijos
Procesai, ryšiai
Informacijos publikavimas
Skaitymas
Paskaitos
Formalios virtualios mokymo(si)
aplinkos
Turinys
Masinis mokymasis Mass
learning
Mokymasis bendradarbiaujant
Vartotojo dalyvavimas, kuriant
naujas žinias ir produktus
Rašymas
Bendravimas, pokalbiai
Neformalios virtualios
mokymo(si) aplinkos
Žinios ir supratimas, žinių
valdymas
Personalizuotas mokymasis
Medžiaga (informacija)
Skaitmeninė informacija
(tekstinė, vaizdinė, audio, video)
Skaitmeninė informacija (tekstinė,
vaizdinė, audio, video)
Elektroninio mokymosi aplinkos dalyviai
Dėstytojai
Studentai
Virtualiose
socialinėse
bendruomenėse
arba socialiniuose
tinkluose veikia
dėstytojai bei
studentai ir vyksta
mokymas(is).
IKT
profesionalai
Studento veiklos
Studento veiklos (pagal
Sadeghi, Moslehpour, 2007):
informacijos
tvarkymas,
naujos informacijos
generavimas.
žinių paieškos
gebėjimų tobulinimas.
Dėstytojo veiklos:
 Darbas nutolus nuo studentų.
 Dėstytojų ir studentų sąveika.
 Visuomenės veikla.
Dėstytojo veiklos:
 Nors studento požiūriu dėstytojas yra tik vienas iš
informacijos šaltinių, bet el. informacijos šaltiniai taip
pat dažniausiai būna dėstytojų darbo rezultatas.
 Šiuo atveju dėstytojus galima būtų pavadinti slaptais,
nematomais informacijos šaltiniais, kuriančiais el.
turinį, kuriuo naudojasi studentai konstruodami savo
žinias.
 Todėl galima teigti, kad dėstytojas yra pagrindinis
multimokymosi proceso dalyvis.
Apibendrinant...
El. mokymą(si) galima apibūdinti, kaip
sociokultūrinę sistemą, kuriai būtinos tam
tikros technologinės ir kultūrinės prielaidos.
• Technologinės. Šiuolaikinis kompiuterinis
tinklas, grindžiamas saityno 2.0
technologijomis, yra nuolat kintanti ir
tampanti vis atviresne sistema.
• Kultūrinės. Socialiniai tinklai, kuriems
būdingas tarpdiscipliniškumas.
Empirinis tyrimas
• Pristatomi tarptautinio projekto FeConE
rezultatai. Projekto metu sukurta virtuali
Moodle mokymosi aplinka (VMA)
dėstytojams. Surengtuose 6 savaičių
intensyviuose mokymuose dalyvavo 348
dalyviai iš 15 šalių.
• Iš Lietuvos dalyvavo 10 dalyvių
• Kiekybinis tyrimas(N=348)
• Kokybinis tyrimas. Analizuoti diskusijų
forumo pasisakymai. Analizuotos mokymosi
dalyvių refleksijos
Sertifikuoti FeCone mokymų dalyviai
Number of certified participants per country
Number of certificates
35
30
25
20
15
10
5
0
AT BE BG CA DE DK EE ES
FI FR GR IT
LT LU LV MT NL PL RO SI
Country
Dalyvavo 348 dalyviai. 140 atliko visas užduotis ir gavo sertifikatus.
Lietuva. Užsiregistravo iš viso 10 dalyvavių. 7 gavo sertifikatus.
Diskusijų temų sąrašas
Forumas
Dalyvių skaičius
El. mokymosi kursų pavyzdžiai
75
Mokymosi grupių firmavimas
72
Mokymosi turinio tipai
29
El. mokymosi kurso formatas
60
Mokymosi turinio forumas
7
Metaforų forumas
51
Refleksijų forumas
45
Saityno 2.0 tehnologijų diskusijos
34
Dalijimasis gerąja patirtimi
1
Klausimai, pastabos, patarimai
5
Kokybinis tyrimas (diskusijų analizė)
Mokymų eigoje buvo fiksuojamas diskusijų forumų
turinys ir vėliau atlikta jo kokybinė content analizė.
Išryškėjo dvi grupės, kurios aiškiai prieštaravo viena
kitai:
•labai palankiai atsiliepė apie mokymosi potencialą
forumo diskusijose
•teigė, kad svarbiausia yra atlikti formalias užduotis,
kurios yra pagrindinis dalyvavimo kurse įrodymas ir
pagrindas vertinimui.
Kokybinis tyrimas (refleksijų analizė)
Lietuvos dalyvių refleksijos buvo analizuotos atskirai.
Kategorijos
Mokymosi proceso organizavimas:
•Mokymosi turinys
•Mokymosi metodai
•Tarpkultūrinis aspektas
Virtuali mokymosi aplinka
Kurso dalyvių asmeninė patirtis
Kursų dalyvių pasiūlymai
Įgytų gebėjimų pritaikomumas
Lietuvos dalyvių refleksijų analizės
išvados
•Organizuoti daugiau tokių mokymų.
•Įgytus gebėjimus pritaikys profesinėje
veikloje.
•Patobulinti informacinio raštingumo
gebėjimai.
•Prašymas atsižvelgti į mokymų dalyvių
pastabas.
Besimokančiojo dalyvavimas, kuriant mokymosi turinį
(angl. Learner-led content creation)
• Mokymosi projektai.
• Laboratoriniai eksperimentai.
• Veiklų projektavimas ir palaikymas.
• Kūryba, esė rašymas, žinių konstravimas. Visos veiklos,
kurios grindžiamos komunikacija.
DĖKOTUME UŽ KLAUSIMUS,
AUTORĖS