Transcript PowerPoint Template

PROJEKTAS
„MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ
DIDINIMAS 14–19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS:
gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas,
siekiant ugdymo kokybės, reikalingos
šiuolaikiniam darbo pasauliui“
2009 balandžio 27 d. – 2012 balandžio 27 d. –
2014 balandžio 27 d.
Projekto vadovė – Sonata Likienė
Mokslinė vadovė – dr. Loreta Statauskienė
Projekto komanda
Ugdymo filosofijos kaita
Visuomenės užsakymas
Mokykla
Žmogus
Mokykla
Žmogus
Visuomenė
Pagrindinio ugdymo antra dalis
 Privalomų dalykų skaičius – 18
 Privalomų pamokų skaičius per 2 metus – 62
pamokos
 Maksimalus leistinas pamokų skaičius per 2
metus – 64 pamokos
 Mokinių pasirinkimui lieka – 2 pamokos
Šaltinis: 2011–2013 METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI
Vidurinis ugdymas
Nesvarbu, kokį kelią pasirinko mokinys (gimnazija ar profesinė mokykla, menų ar
sporto mokykla), visiems jiems vienodai siūlome:
Mokiniui privalomieji bendrojo ugdymo dalykų kursai:
• dorinio ugdymo;
• lietuvių kalbos ir literatūros;
• gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių);
• užsienio kalbos;
• matematikos;
• ne mažiau kaip vieno socialinio ugdymo srities dalyko kurso arba integruoto
istorijos ir geografijos kurso;
• ne mažiau kaip vieno gamtamokslinio ugdymo srities dalyko kurso arba
integruoto gamtos mokslų kurso;
• ne mažiau kaip vieno meninio ugdymo srities dalyko kurso arba vieno iš
technologijų programos krypčių kurso ar integruoto menų ir technologijų
kurso;
• kūno kultūros kurso.
Šaltinis: VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS APRAŠAS
Tai kokia ta mūsų ugdymo filosofija?
Gal tokia?...
Ministerija / dalyko
specialistai
Mokykla
Žmogus
Tai kokia ta mūsų ugdymo filosofija?
O gal tokia?...
Mokinio
krepšelis
Mokykla
Žmogus
Visuomenė
Tai kokia ta mūsų ugdymo filosofija?
Gal tokia?...
Egzaminas
Mokytojas
Žmogus
Visuomenė
(tėvai)
Ugdymo filosofija projekte
Žmogus
Mokykla
Visuomenė
Mokinio lygmuo:
individualumo pripažinimas ir tikslinga veikla
 Mokinio individualumas, savęs pažinimas
 Ugdymo rezultatai – mokinių kompetencijos
 Pasaulio ir jo iššūkių pažinimas
 Ne tik žinių, bet ir gebėjimų bei nuostatų
ugdymosi poreikis
 Poreikius atitinkančio tikslingo mokymosi siekis
Mokyklos lygmuo:
požiūrio į vaiką keitimas
 Mokytojų lyderystės skatinimas
 Mokinio pažinimas, atsižvelgimas į vidinius jo poreikius
 Mokinio sąmoningo ir tikslingo pasirinkimo pripažinimas
 Mokyklos veiklos ir darbo pasaulio iššūkių dermė
 Ugdymo rezultatai – mokinių kompetencijos
 Kryptingas mokymas: ugdymo rezultatų revizija, tikslų,
turinio, metodų ir veiklų dermė
– Dėmesys pasirinkimui, alternatyvų ir galimybių pasiūla
– Ugdymo proceso organizavimo lankstumas
Švietimo sistemos lygmuo:
požiūrio į mokyklą keitimas
 Profiliavimo patirties ir I-ojo projekto etapo gerosios
patirties įprasminimas
– Skirtingų mokinių poreikių pripažinimas
– Pasirinkimų galimybė
 Skatinama mokyklų vadovų lyderystė
 Savitos ir savarankiškos mokyklos kūrimas
 Besimokančios mokyklų komandos
 Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais
 Ugdymo organizavimą reglamentuojančių dokumentų
kaita
Visuomenės lygmuo:
Skirtingumo
pripažinimas
Aktyvus
bendruomeniškumas
ir bendradarbiavimas
Išprusimas ir
informuotumas
veikimas ir savitarpio pagalba
 Visuomenei reikalingi visi
 Patraukli mokykla – visuomenės pokyčių
variklis
 Pagarba ir geranoriškumu grįsti santykiai
 Iniciatyvi ir kūrybiška bendruomenė
 Darbo ir verslo pasaulio galimybių
pažinimas
 Kultūra, turiningas laisvalaikis, turizmas
 Aplinkos išteklių panaudojimo
efektyvumas, tvarkymas ir apsauga
Šūkis: RENKUOSI ATSAKINGAI, MOKAUSI TIKSLINGAI
Mokinio
perspektyva
Suvokta mokymosi prasmė ir nauda
Projekto
tikslai
Mokymosi galimybių
didinimas
Kryptingas mokymas ir mokymasis
• Ugdymo turinio
•
•
Dėmesys
mokymui ir
mokymuisi
•
•
•
Pagerinti mokymosi rezultatai
Sąlygos mokytis pagal sugebėjimus, polinkius ir
poreikius
struktūravimas moduliais
Mokymosi krypčių
modeliavimas
Ugdymo turinio organizavimo
dinamika, intensyvumas
Patrauklios mokymo ir
mokymosi medžiagos
kūrimas
Įvairios mokymosi aplinkos
pasiūla
Mokymosi, darbo pasaulio ir
verslumo susiejimas
• Ugdymo proceso
•
•
•
•
• Pagalba mokiniui
planavimas
Ugdymo proceso
organizavimas
Efektyviai stebima
mokinių pažanga
Mokinių pasiekimų
vertinimas
Patrauklios
mokymosi sąlygos
renkantis ir
apsisprendžiant
• Veiklos metodo ir
aktyvaus mokymo ir
mokymosi strategijų
taikymas
• Įvairiapusiškas metodinis
konsultavimas
• Mokymosi krypties ir
karjeros planavimas
Mokymosi sėkmė
Ugdomos kompetencijos
• Esminės
dalykinės
kompetencijos
visuminiam
pažinimui,
tolimesniam
mokymuisi,
sėkmingam,
gyvenimui ir
darbui
•
•
•
•
•
Mokėjimas mokytis
Komunikavimas
Pažinimas
Socializacija
Iniciatyvumas ir
kūrybingumas
• Asmeninė savivoka
Mokinio ir mokytojų santykių paritetiškumas
Mokytojų mokymai
Modulio programos
Projekto veiklos
Meninis ugdymas
9-10 kl.
11-12 kl.
Ugdymo organizavimo
modelis
Verslumo gebėjimų ugdymas karjerai ir darbo pasaulio pažinimas
Parengtas mokymo organizavimo modelis
Projekto
rezultatai
Parengtos programos
Parengtos metodinės rekomendacijos
Apmokyti mokytojai, švietimo specialistai
Mokyklos
perspektyva
Patraukli mokykla
Technologinis ugdymas
Projekto indėlis:
naujo požiūrio į mokinį formavimas
Mokinio kompetencijos
Mokinio
perspektyva
ir būdai, kaip jas ugdyti,
aprašyti projekte parengtose
programose ir metodinėse
rekomendacijose
2
Mokytojų kompetencijos
Mokytojo
perspektyva
1
plėtojamos projekte organizuojamuose
seminaruos, tikslinėse diskusijose su
mokytojais, mokyklų komandomis ir
mokyklos administracija
MOKYMOSI GALIMYBIŲ DIDINIMAS
pagrindinio ugdymo antra dalis, vidurinis ugdymas
Modulinio mokymo išbandymo patirtis:
– dalykų programų suskirstymas moduliais leidžia
mokiniams pajausti modulio programos išbaigtumą
atsiskaitant už trumpesnį mokymosi laikotarpį, t.y.
atsiskaitant už modulį
– didina mokinių mokymosi motyvaciją, atsakomybę už
savo mokymosi rezultatus
– leidžia modeliuoti mokymosi kryptis atsižvelgiant į
mokinių poreikius, gebėjimus
– kitaip gali būti organizuojamas ugdymo procesas
Projekto dalyvių įžvalgos
Mokslinio lygmens išvados
Modulinis mokymas(is) remiasi kognityvine psichologija ir aktyvia besimokančiojo
veikla.
Modulinis mokymas gali būti suprantamas keleriopai:
a)kaip mokomosios informacijos organizavimo idėja;
b)kaip metodas – tai informacijos įsislavinimo įvairių kelių būdų pasiūla ir sąlygų
sudarymas individualaus pasirinkimo galimybėms;
c)kaip priemonė – tai profesionaliai parengta informacijos pateikimo ir įsisavinimo
būdų pasiūlos priemonė;
d)kaip forma – tai įvairių studentų įvairius mokymo(si) poreikius patenkinti parengta
optimaliai mokymo(si) procesą organizuojančių ugdytojų komanda;
e)kaip didaktinė sistema – tai labiausiai integralus modulinio mokymo(si) principo
supratimas, jungiantis modulinio mokymo(si) tikslus, formas, metodus,
realizuojamų besimokančiųjų ir pedagogų paritetinės sąveikos procese, visumą
Prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė. 1998
Modulinį mokymą mokyklų koordinatoriai
dažniausiai apibūdina kaip mokymą užbaigtais
ciklais, su konkrečia apimtimi ir atsiskaitymu
Tačiau mokyklų koordinatoriai nepritaria tam,
kad modulinis mokymas yra didaktinė sistema
Dokumentai
– Eksperimentinis vidurinio ugdymo programos aprašas (LR
Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. rugsėjo 3 d. įsakymo įsakymu
Nr. V-1494)
– Eksperimentiniai ugdymo planai (LR Švietimo ir mokslo ministro
2010 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. V-1494)
– Eksperimentinis nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo
programos tvarkos aprašas (LR Švietimo ir mokslo ministro 2011 m.
birželio 6 d. įsakymo Nr. V-990)
IŠBANDYTA
Pagrindinis ugdymas (9 – 10 klasės)
• Parengtos 6 dalykų (lietuvių k., matematikos, istorijos,
biologijos, chemijos, fizikos) modulių programos 9-10 kl.:
– Išskirtas branduolys
– Parengti privalomai pasirenkamieji (akademinis ir praktinis)
moduliai
– Laisvai pasirenkamieji moduliai
IŠBANDYTA
Vidurinis ugdymas (11 – 12 klasės)
• Parengtos 6 dalykų (lietuvių k.,
matematikos, istorijos, biologijos, chemijos,
fizikos) modulių programos 11-12 kl.:
bendrasis ir išplėstinis kursai, laisvai
pasirenkamieji moduliai
• Sumažintas branduolio dalykų skaičius
menų mokyklai, profesinei mokyklai
Naudinga informacija ir medžiaga
parsisiuntimui
http://galimybes.pedagogika.lt/
http://galimybes.pedagogika.lt/projekto-veiklos/menai
http://galimybes.pedagogika.lt/projekto-veiklos/technologijos
http://galimybes.pedagogika.lt/projekto-veiklos/pagrindinio-ugdymoprogramos
http://galimybes.pedagogika.lt/projekto-veiklos/vidurinio-ugdymoprogramos
Veiksminga ir prasminga partnerystė
Projekto darbuotojai, ekspertai, mokyklų vadovai, mokytojai
• pagilino žinias ir gebėjimus taikyti kūrybinio problemų
sprendimo, komandinio darbo organizavimo metodus, inicijuoti ir
efektyviai realizuoti ugdymo turinio ir proceso pokyčius;
• „moduliavo”, modeliavo, bandydami aiškinosi ir sprendė
konkrečias pokyčių problemas, motyvavo save ir kitus siekti
bendro rezultato;
• ugdėsi ir palaikė savistabos ir savirefleksijos praktiką
planuodami, konsultuodamiesi tarpusavyje, analizuodami
veiklas;
• ugdėsi perspektyvinio mąstymo gebėjimus, kad galėtų planuoti
projekto pažangą;
• ieškojo galimybių (arba jas kūrė) įgyvendinti pokyčius ir siekė
profesinio tobulėjimo.
Klausimas:
Kiek Jūsų mokykloje yra gabių vaikų?
Dar vienas klausimas:
Kiek Jūsų mokykloje yra mokytojų, kurie įvertinti už
tai:
•Kad grąžino mokiniui motyvaciją mokytis?
•Kad jo pastangų dėka nepažangus mokinys
padarė pažangą?
Tai kokia mūsų ugdymo
filosofija?
Man brangus
kiekvienas vaikas
Nuotraukos: "Veido" archyvas, Zitos Šliogerienės
http://formaliosnaujienos.blogspot.com/2010/01/japon
u-paaugliai-nenori-uzaugti.html