Transcript mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę

Įsivertinimo rezultatų
panaudojimas įstaigos
veiklos planavimui
Akvilė Grigienė
Paparčių pagrindinės mokyklos direktorė
2011 m.
Seminaro tikslas
Pateikti rekomendacijas ikimokyklinei įstaigai apie
veiklos kokybės įsivertinimo duomenų
apdorojimą (rinkimą, suvedimą, analizę) ir
įsivertinimo rezultatų panaudojimą įstaigos
veiklos planavimui bei tobulinimui.
Seminaro metu privaloma:
 klausti;
 prieštarauti, teikti ir ginti savo
nuomonę;
 siūlyti idėjas;
 dalytis savo patirtimi su kolegomis.
Užduotis N
Nusprendėme įsigyti kailinius...
Kokie mūsų žingsniai?
Užduotis R
Reikia atlikti buto/namo remontą...
Kokius žingsnius atliksime?
Užduotis V
Kiekvieną dieną reikia paruošti
vakarienę...
Iš kur mes žinome?
Įsivertinimas?
 Kaip mums sekasi?
 Iš kur mes žinome?
 Ką darysime toliau?
Nuo būti iki spinduliuoti
Gal UŽTENKA BŪTI?
Kam dar mokytis SPINDULIUOTI?
Ar yra sukurta PRIDEDAMOJI VERTĖ?
Ar EFEKTYVU tai, kas jau sukurta?
Ar tik patys žinote, kad esate ŠAUNŪS
ir ŠAUNIOS?
Ar nesate it masonų ložė – sau, savyje,
su savimi?
Nuo būti iki spinduliuoti
BŪTI neužtenka.
Kiekviena idėja, struktūra, organizacija
TURI SIEKTI BŪTI NE VIEN SAU GRAŽI.
Mes norim BŪTI PRIPAŽINTI ir
VERTINAMI.
Mes norim turėti GERĄ REPUTACIJĄ.
Mes norim JAUSTI KITŲ PRITARIMĄ.
Nuo būti iki spinduliuoti
Paties brangiausio pasaulyje
prekės ženklo – Coca-Cola –
vertė prilygsta 120 mljrd. JAV dolerių. Materialusis
turtas sudaro
tik 5-6 proc. šios sumos.
Likusioji dalis –
tai nematerialusis turtas,
t.y. vardas, įvaizdis, reputacija.
Siekis – puikus įvaizdis






Negana vieną sykį sušvytėti.
Žinoti, ko nori.
Žinoti, kad nieko nebūna savaime.
Nusiteikti procesui, o ne vienkartinei akcijai.
Nusiteikti, kad tai kainuoja.
Išmokti tai valdyti.
Siekis – puikus įvaizdis
Minimalusis siekis – tapti atpažįstamiems
ir sukurti teigiamą informacijos apie save lauką.
Maksimalusis siekis – tapti mylimiems,
pageidaujamiems ir aplink save turėti stiprų
traukos lauką.
Mokyklos/įstaigos veiklos kokybės
įsivertinimo organizavimas
ĮGALIOJANTYS TEISĖS AKTAI
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Lietuvos švietimo koncepcija (1992)
Antrojo švietimo reformos etapo prioritetai (1998)
ES aplinkraštis dėl mokyklų vertinimo (2001)
ES švietimo ir mokymo planas iki 2010 (2001)
Ministro įsakymas dėl vidaus audito (2002)
Valstybės ilgalaikės raidos strategija (2002)
Švietimo įstatymas (2003)
Valstybinė švietimo strategija (2003)
ES išvados dėl meistriškumo švietime (2004)
Švietimo stebėsenos tvarka (2005)
• Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų
veiklos kokybės išorės vertintojų atrankos ir atestavimo taisyklių
patvirtinimo“ (2007-06-05 įsakymas Nr. ISAK-1113)
• LRV programa (2009)
• Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl pritarimo Bendrojo lavinimo
mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijoms“ (2009-03-30
įsakymas Nr. ISAK-607)
• Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007
m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. ISAK-587 „Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų
veiklos kokybės išorės audito tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (200903-30 įsakymas Nr. ISAK-608)
2009-01-16, Nr. ISAK-92
Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2007 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. ISAK 1469 “Dėl Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito
tvarkos aprašo patvirtinimo” (Žin., 2007, Nr. 82-3372)
2. Pavedu Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai parengti
ir pateikti švietimo ir mokslo ministrui:
2.1. iki 2009 m. vasario 17 d. ... Išorės audito tvarkos aprašo
pakeitimo projektą...;
2.2. iki 2009 m. kovo 1 d. mokyklos vadovui rekomendacijų
įsivertinti mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę
projektą.
3. Šis įsakymas, išskyrus 2 punktą, įsigalioja 2009 m. kovo 16
dieną.
1.
Rekomendacijos mokyklos vadovui įsivertinti
mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę
ŠVIETIMO ĮSTATYMAS
61 straipsnis. Mokyklos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai
4. Mokyklos vadovas:
• 1) vadovauja mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų,
mokyklos švietimo programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų
vykdymui;
• 3) atsako už 26 straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimą, (26
straipsnis. Informavimas apie švietimą. 2. Informacija apie ...
svarbiausius mokyklos audito rezultatus, mokyklos bendruomenės
tradicijas ir pasiekimus kasmet viešai skelbiama švietimo ir mokslo
ministro nustatyta tvarka
• 4) analizuoja mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja
mokyklos vidaus audito vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;
Dėl pritarimo bendrojo lavinimo mokyklos veiklos
kokybės įsivertinimo rekomendacijoms
2009 m. kovo 30 d. Nr. ISAK-607
• 1. P r i t a r i u Nacionalinės mokyklų
vertinimo agentūros parengtoms Bendrojo
lavinimo mokyklos veiklos kokybės
įsivertinimo rekomendacijoms.
• 2. R e k o m e n d u o j u bendrojo lavinimo
mokyklų vadovams analizuojant mokyklos
veiklos ir valdymo išteklių būklę vadovautis
Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės
įsivertinimo rekomendacijomis.
Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito
metodikos tvirtinimo
2005 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. ISAK-1557
• 1. T v i r t i n u Ikimokyklinio ugdymo
mokyklos vidaus audito metodiką (pridedama).
• 2. R e k o m e n d u o j u Ikimokyklinio
ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką
taikyti ikimokyklinio ugdymo mokyklose.
© Ričardas Ališauskas, 2002
VIDAUS AUDITO PRIEŽASTYS
SPARTI APLINKOS KAITA
Centralizuotai nespėjama organizuoti
visų reikalingų pertvarkų
DECENTRALIZACIJA
Mokyklos teisė priimti sprendimus
ir būtinybė juos pagrįsti
AUDITAS
Įsivertinimo paskirtys:
1. Padėti vadovui vykdyti švietimo stebėseną.
2. Kurti įstaigą kaip besimokančią organizaciją.
3. Atskleisti gerosios praktikos pavyzdžius.
Įsivertinimo uždaviniai:
1.
2.
3.
4.
5.
Numatyti įstaigos tobulinimo perspektyvą.
Stiprinti atsakomybės ir tapatumo jausmą.
Teikti informaciją apie įstaigos veiklą.
Didinti kompetenciją, skatinti refleksiją.
Skleisti gerosios praktikos pavyzdžius
bendradarbiaujant su kitais.
SIŪLOMI NAUDOTI ĮSIVERTINIMO MODELIAI
• Ofsted modelis
• NCSL/Becta matrica
• Cambridge
Education
• Transforming
Learning
• European Selfevaluation
Framework
• ENABLE modelis
• How Good is Our
School? (Škotijos
modelis)
• Investors in People
standartas
• Charter Mark
standartas
• ISO 9000
• BVM (CAF)
Plačiau apie šiuos vertinimo modelius
–
–
–
–
–
–
–
–
–
www.ofsted.gov.uk; www.surreycc.gov.uk/education
http://matrix.ncsl.org.uk
www.skillsfactory.co.uk/shoolcentre-net
www.transforminglearning.co.uk;
www.haigroup.co.uk
http://sici-inspectorates.org./projects
www.hmie.gov.uk
www.investorsinpeople.co.uk
www.iso.org; http://verslas.banga.lt
www.enable-online.com/getting-started.htm
Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės
įsivertinimo rekomendacijos
(2009)
Ugdymas ir
mokymasis
Mokyklos
kultūra
Pagalba
mokiniui
Pasiekimai
22 temos
67 rodikliai
Mokyklos
valdymas
67 rodikliai ir jų paaiškinimai (požymiai)
Iliustracijos
Duomenys (įrodymai)
Privalumai, trūkumai
Tobulinimo kryptys ir prioritetai
1.
Mokyklos
kultūra
Etosas
Pažangos
siekiai
Tvarka
Mokyklos
ryšiai
2.
Ugdymas
ir
mokymasis
Bendrasis
ugdymo
organizavimas
Pamokos
organizavimas
Mokymo
kokybė
Mokymosi
kokybė
M. ir m.
diferenciavimas
Vertinimas
ugdant
3.
Pasiekimai
4.
Pagalba
mokiniui
5.
Mokyklos
strateginis
valdymas
Pažanga
Rūpinimasis
mokiniais
Mokyklos
strategija
Mokymosi
pasiekimai
Pedagoginė,
psichologinė ir
soc. pagalba
Mokyklos
įsivertinimas
Spec. mokymosi
poreikių
tenkinimas
Pagalba
planuojant
karjerą
Tėvų
2015.04.29
pedagoginis
švietimas
Vadovavimo
stilius
Personalo
valdymas
Materialinių
išteklių
valdymas
26
Pirmosios ir antrosios metodikos redakcijų
palyginimas
Bendrojo lavinimo mokyklos
vidaus audito metodika (2002 m.)
7 sritys
32 rodikliai
88 pagalbiniai rodikliai
Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus
audito tvarkos aprašas (2007 m.)
5 sritys
22 temos
67 veiklos rodikliai
Iliustracijos (kokybės standarto
aprašas)
Rodiklių paaiškinimas
5 lygių vertinimo skalė
5 lygių vertinimo skalė
Siekiama intensyviai matuoti ir
fiksuoti rezultatus
Siekiama reflektuoti mokykloje
vykstančias veiklas, nuodugniau
ieškant situacijos priežasčių, jas
analizuoti ir vertinti
Pirmosios ir antrosios metodikos redakcijų palyginimas
Ganėtinai griežtai reglamentuotas
savęs vertinimo mastas, tempas
(mokykla turi įsivertinti visas sritis
per trejus metus; vykdymas
privalomas)
Visuotinumo principas matuojant
visas veiklas
Kokybės vadybos modelio bruožai
Akcentuojamas
nuolatinis, nenutrūkstamas,
duomenimis grįstas reflektavimo
Procesas (mokykla turi teisę
analizuoti vieną jai aktualią
problemą neribodama laiko)
Vertinimas, sudarantis galimybes
tobulinti konkrečias sritis ir veiklas
pačios bendruomenės pastangomis,
remiantis savęs vertinimo rezultatais
Besimokančiosios organizacijos
modelio bruožai
Įsivertinimas prasmingas jei:
• mokyklos vadovas mato/supranta
įsivertinimo naudą,
• mokyklos bendruomenė jame dalyvauja,
• įsivertinimo rezultatai naudojami
(vadybiniams sprendimams priimti,
pedagogų kvalifikacijai tobulinti, jų
kompetencijoms plėtoti, ugdymo proceso
aprūpinimui gerinti)
Vartojamos sąvokos
• Mokyklos vidaus auditas – metodikos taikymu pagrįstas mokyklos
veiklos vertinimas, iškeliantis jos tobulinimo uždavinius.
• Vertinimo sritis – pagrindinės Mokyklos veiklos sritys, turinčios
įtakos Mokyklos teikiamo ugdymo kokybei ir bendrai mokyklos
veiklai.
• Veiklos rodiklis – Mokyklos veiklos matavimo kriterijus, tiksliau
nurodantis vertinimo objektą, reiškinį ar procesą, jų kiekybinę ar
kokybinę charakteristiką, bendrai nusakantis siekiamą rezultatą.
• Iliustracija – Mokyklos konkrečios veiklos apibūdinimas, nusakantis
Mokyklos veiklos kokybės lygį.
• Požymis – skiriamasis bruožas, savybė, įrodymas, atspindintis
konkrečią pasirinktos Mokyklos vertinimo srities veiklą.
• „Platusis“ auditas – šešių Mokyklos veiklos sričių problemų
analizė, kuria pagal keturių lygių skalę, remiantis individualia
patirtimi bei nuomone, įvertinamas kiekvienas veiklos rodiklis bei
pagalbinis rodiklis.
• „Giluminis“ auditas – išsami pasirinktos srities ar rodiklio
(pagalbinio rodiklio) problemos giluminė analizė, kuria, remiantis
patikimais, įvairių duomenų rinkimo ir analizės metodais gautais
duomenimis, įvertinami Mokyklos veiklos rodikliai bei pagalbiniai
rodikliai.
Iš VA TYRIMO
• Didžiausią naudą, mokytojų nuomone, VA teikia jų
profesinių kompetencijų augimui:
VA praplečia jų supratimą apie mokyklą kaip šiuolaikinę
organizaciją (73 proc.)
VA leidžia į ugdymo procesą pažvelgti plačiau, kūrybiškiau,
„išeiti“ iš dėstomo dalyko metodikos rėmų (67 proc.)
• Auditas padėjo sudaryti mokykloje galimybes viešai
diskutuoti apie mokyklos veiklą: mokyklos direktorius
sužinojo kolektyvo nuomonę, kurią neretai vengiama išsakyti
atvirai (75 proc.)
• Auditas tiesiogiai susijęs su ugdymo proceso
tobulinimu: padeda suprasti, kas vyksta pamokoje (50
proc.)
ĮSIVERTINIMO DUOMENŲ
PANAUDOJIMAS
•
•
•
•
•
•
•
PLANAVIMUI
Veiklos TOBULINIMUI, sąlygų GERINIMUI
VEIKLOS STRUKTŪRAVIMUI
GRĮŽTAMAJAM RYŠIUI/ATSISKAITYMUI
VADYBOS PRIEMONĖMS
INFORMAVIMUI
VIEŠIESIEMS RYŠIAMS
Įsivertinimo (vidaus audito) duomenų
panaudojimas 2008 m.
Nenaudojami
Naudojami
96,3
Veiklos programai
1,8
87,6
Strateginiam planui
11,6
85,9
Pasiekimams
12,1
69,6
SSGG
28,5
68,5
Kasdienei veiklai
29,5
50,3
47,5
Viešiems skelbimams
2,7
Kita
0
0,4
Iš viso nenaudojami
0
20
40
60
80
100
120
Mokyklos veiklos kokybės
įsivertinimo vykdymo etapai
•
•
•
•
•
Pasirengimas
“Platusis” auditas
“Giluminis” auditas
Atsiskaitymas ir informavimas
Planavimas
Pasirengimo etapas
• Mokyklos įsivertinimas vykdomas nuolat.
• Pasirengimo metu suburiama vidaus audito
koordinavimo grupė, kuri planuoja, organizuoja ir
koordinuoja visą vidaus audito procesą; prireikus
organizuojamas mokytojų bendruomenės mokymas
apie vidaus audito modelio taikymą.
PLAČIOJO AUDITO REZULTATŲ
PANAUDOJIMAS
• Platusis auditas – visų mokytojų bendruomenės narių
mokyklos veiklos įvertinimas pagal vertinimo lygių skalę
(1-4)
• Platusis auditas atliekamas periodiškai
• Platusis auditas padeda suformuluoti mokyklos veiklos
problemas
• Plačiojo audito rezultatai gali būti naudojami Mokyklos
informacinės sistemos duomenų bazei; mokytojų
bendruomenės narių nuomonių apie Mokyklos veiklos
kokybę kaitos analizei;
GILUMINIS AUDITAS
1. Giluminio audito metu vidaus audito koordinavimo grupė
planuoja ir vykdo pasirinktos Mokyklos veiklos
problemos įvertinimo darbus:
2. inicijuoja ir koordinuoja pasirinktą veiklos problemą
nusakančių veiklos rodiklių antrojo ir ketvirtojo lygio
iliustracijų kūrimą bei visų mokytojų bendruomenės
narių susitarimą dėl jų;
3.nustato vertinimo objektus, šaltinius, metodus,
priemones ir kt.;
4. organizuoja duomenų rinkimą;
5. apdoroja ir analizuoja surinktus duomenis;
6. mokytojų bendruomenei pateikia duomenų rinkimo
rezultatus išskirdama Mokyklos veiklos privalumus ir
trūkumus;
7. mokytojų bendruomenė susitaria dėl veiklos
tobulinimo prioritetų;
Iliustracija
•
•
•
•
•
Susitarimas dėl kokybės
Vaizdingas ko nors aiškinimas
Pavyzdys
Standartas
Kokybinius dalykus galime paversti
kiekybiniais
4 lygio iliustracija
• Aukščiausios galimos kokybės aprašymas
• Pavyzdys, orientyras, kuriuo vadovaujantis
pasiekiama veiklos kokybė
Iliustracijos ypatumai
• “Kertiniai akmenys” (rodikliuose, iliustracijų
paaiškinimuose rasti svarbiausius žodžius, akcentus)
• Kiekybiniai rodikliai - per pusę (jei 4 lygis – 84 %, tai
2 lygis – 42%)
• Ryšys su kitomis iliustracijomis (nepamiršti, ką
susitarėme pvz., 1.2.3., 3.1.2. rodiklių iliustracijose)
• Koncentrų skirtumai (1-4 kl.: 1-2 ir 3-4 kl.)
• “Gylis” ir “plotis”(kiek giliai suprantame kokybę, per kiek
kintamųjų ją matome ir kiek plačiai apimame, ar tik klasę, ar koncentrą,
ar visą organizaciją, ar net matome įtaką vietos bendruomenei)
Iliustracijos ypatumai
• Iliustracija kuriama pagal metodikoje pateiktą
rodiklio aprašymą
• Iliustracija apibūdina konkrečią mokyklą
• Iliustracija detalizuoja ir sukonkretina
• Veiklos kokybės lygiai pagrįsti mokyklos
galimybėmis ir siekiais
• Iliustracija atspindi mokyklos suvokimą tam
tikru metu
• Iliustracija turi derėti su kitomis
iliustracijomis
• Iliustracija turi būti visiems suprantama
• Iliustracijos kalba turi būti norminė
• Iliustracija turi būti įkvepianti
Organizacijos tobulinimo žingsniai
1. Apsispręsti, kokiu būdu bus organizuotas
įsivertinimas
2. Pranešti apie įsivertinimo procesą
3. Sudarykite vieną ar kelias įsivertinimo grupes
4. Organizuokite mokymus
5. Atlikite įsivertinimą
6. Parenkite įsivertinimo rezultatus aprašančią
ataskaitą
7. Tobulinimo plano, parengto įsivertinimo
ataskaitos pagrindu, rengimas
8. Skleiskite informaciją apie tobulinimo planą
9. Įgyvendinkit tobulinimo planą
10. Planuokite kitą įsivertinimą
Įsivertinimo sėkmė susijusi su
duomenų rinkimo metodais
Dažniausiai naudojami duomenų rinkimo
metodai:
• Anketinė apklausa
• Interviu
• Diskusijų grupė
• Stebėjimas
• Atvejo tyrimas
• Dokumentų analizė
• Savo veiklos vertinimas
Duomenų rinkimo metodai
• Anketinė apklausa
• Šis metodas naudojamas nustatyti žmonių
(respondentų):
–
–
–
–
Nuomonei;
Požiūriui;
Patirčiai;
Vertybinėms orientacijoms ar nuostatoms.
• Gaunama kiekybinė informacija, kuri yra
apdorojama matematinės statistikos metodais.
• Respondentas savarankiškai pildo anketą.
Duomenų rinkimo metodai
Interviu
• Atliekant interviu respondentas yra klausinėjamas žodžiu
ir jo atsakymai yra žymimi anketoje arba įrašomi
diktofono pagalba. Tai yra fiksuotas pokalbis.
• Interviu gali būti:
laisvas, neformalus, spontaniškas;
bendrų gairių, bendriausios schemos, numatytų iš
anksto bendrų kontūrų interviu;
- standartizuotas, iš anksto suformuluotais klausimais,
numatyta preliminaria klausimų seka.
Surenkami kokybiniai duomenys.
Integruoti galima į ugdymo procesą (mokant interviu žanro)
į neformaliojo švietimo veiklą (renkant etnografinę
medžiagą)
Duomenų rinkimo metodai
Diskusijų grupė
• Jos metu surenkama 8-10 žmonių grupė ir
surengiama diskusija tam tikra aktualia
tema. Šio metodo esmė – grupinės
sąveikos rezultatas. Diskusija kontroliuoja
moderatorius. Gaunama kokybinė
informacija.
Mokykloje organizuojant tėvų dienas
Duomenų rinkimo metodai
Stebėjimas
• Tai metodas, kuris pateikia kokybinę informaciją apie
tyrimo objektą. Pedagoginio stebėjimo objektu gali būti
mokinių
• arba klasės elgesys mokymo procese, užduočių
atlikimas, mokinių poelgiai, mokytojo elgsena, mokymo
metodas ir kt.
• Stebėjimas gali būti:
“iš šono”
“iš vidaus”, stebėjimas dalyvaujant.
• Atvejo tyrimas
yra toks tyrimo būdas, kuriame pasirenkamas vieno
subjekto (ar kelių, sudarančių vieną grupę) stebėjimas.
Duomenų rinkimo metodai
Dokumentų analizė
• Tai toks informacijos rinkimo metodas, kurio
metu atliekama antrinė duomenų analizė t.y.
dokumentų ar duomenų surinktų kitų žmonių
analizė.
• Dokumentai gali būti:
Vieši. Pvz.: statistika, registracijos sąrašai,
tyrimų agentūrų duomenys, įvairūs pranešimai,
skelbimai bei straipsniai žiniasklaidoje ir kt.
Privatūs. Pvz.: dienoraščiai, laiškai,
autobiografijos, susirinkimų protokolai ir kt.
Duomenų rinkimo metodai
Savo veiklos vertinimas
• Tai būdas suprasti ir analizuoti save bei savo
veiklą. Tai savęs kaip pedagogo vertinimas ir
savo veiklos mokykloje vertinimas.
Pvz.: mokyklos direktorius paprašo mokytojų
parašyti jam laišką metų pabaigoje
nurodydamas laiško turinio kryptį t.y. 2-3
bendrus pirmus sakinius. Visa kita mokytojai
rašo patys, vertindami save ir savo veiklą
mokyklos kontekste.
Problemų krepšelio sudarymas
• Įvardinti aktualiausią problemą įstaigoje
• Nagrinėti rodiklių sąrašą ir pasižymėti rodiklius,
susijusius su įsivardinta problema
• Sudaryti “problemos sprendimo žemėlapį”
• Pažymėti rodyklėmis sąsajas tarp rodiklių
• Išrinkti svarbiausius rodiklius (3-7), leidžiančius
nustatyti problemą (“Problemos krepšelis”)
• Išskirti “Achilo kulną” problemos sprendimui (1 – 3
rodikliai)
Apklausos rezultatai dėl VKĮ
Veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijomis,
ikimokyklinio ugdymo mokyklos VA metodika
naudosis:
• 5 vidurinės mokyklos + 1?
• 6 pagrindinės mokyklos
• 1 jaunimo ir suaugusiųjų mokykla
• 3 mokyklos-darželiai
• 6 darželiai
• 1 darželis veiklą vertins taikydamas BVM modelį
Kada/kaip dažnai bus vykdomas
platusis auditas?
1 kartą metuose (lapkričio –gruodžio mėn.)
• 6 pagrindinės mokyklos
• 5 vidurinės mokyklos
• 1 jaunimo ir suaugusiųjų mokykla
• Mokyklos-darželiai (neatsakė) ???
• 4 darželiai
• 3 darželiai (neatsakė) ???
NEAIŠKUMAI, KLAUSIMAI
• Kokia metodika naudojasi mokyklos-darželiai?
• Kaip veiklą planuos darželiai, kurie nusprendė
veiklos įsivertinimą vykdyti kas trejus metus ir
tie, kurie nieko neatsakė?
Kokybės užtikrinti
neįmanoma be įsivertinimo
ir vadybos kultūros kaitos.
Hannu Salminen (Suomija)
ES kokybės užtikrinimo konferencija,
2005-02-9/10
ŠVIETIMO KOKYBĖS
UŽTIKRINIMO MODELIS
KOKYBĖS
SAMPRATOS
KŪRIMAS
KOKYBĖS
GERINIMAS
KOKYBĖS
VERTINIMAS
SUSITARIMAS DĖL
KOKYBĖS
Tikslai
(modeliai)
Tikslų siekimo būdai
(planai, strategijos)
Vertinimo kriterijai
(laukiami rezultatai, standartai)
ATITIKIMAS STANDARTAMS
POLITIKAI
© Hans Henrik Knoop, 1998
TRADICINIS VEIKLOS
CIKLAS
Įgyvendinimas
(darbų vykdymas)
Planavimas
(darbų kalendoriaus sudarymas)
MOKYMASIS VEIKLOJE
(pagal P. Whitaker, 1995)
Mokymasis
veikloje
Atsitiktinis
mokymasis
Projektas
Projektas
Apmąstyk
Planuok
Daryk išvadas
Apsvarstyk
naujas galimybes
KOKYBĖS SIEKIMO CIKLAS
Į tikslus nukreipta veikla
Planavimas
Vertinimas
Analizė
Privalumų ir trūkumų nustatymas
Sėkmės
matavimas
Įgyvendinimas
KOKYBĖS VADYBOS
SISTEMA
Įgyvendinimas
Planavimas
Vertinimas
Analizė
Įgyvendinimas
Planavimas
Vertinimas
Analizė
Įgyvendinimas
Planavimas
Vertinimas
Analizė
Nacionalinis
lygmuo
Regiono
lygmuo
Mokyklos/klasės/
grupės lygmuo
KUR LINK TURI VESTI
ĮSIVERTINIMAS?
Įvykių kultūra
administravimas ir kontrolė
Procesų kultūra
Vadybos ir veiklos vertinimas
ĮSIVERTINIMO DUOMENŲ
PANAUDOJIMAS
•
•
•
•
•
•
PLANAVIMUI
VEIKLOS TOBULINIMUI, GERINIMUI
ATSISKAITYMUI
GRĮŽTAMAJAM RYŠIUI
VADYBOS PRIEMONĖMS
VIEŠIESIEMS RYŠIAMS
Vidaus audito duomenų
panaudojimas
Nenaudojami
Naudojami
96,3
Veiklos programai
1,8
87,6
Strateginiam planui
11,6
85,9
Pasiekimams
12,1
69,6
SSGG
28,5
68,5
Kasdienei veiklai
29,5
50,3
47,5
Viešiems skelbimams
2,7
Kita
0
0,4
Iš viso nenaudojami
0
20
40
60
80
100
120
Ar veikia ,,varomoji jėga”?
• Savimonė, nuostatos, žinios
• Motyvacija, gebėjimas keistis
• Nepasitenkinimas esama
padėtimi
PROBLEMOS








trūksta žinių, sudėtinga, patirties stoka, nepakanka
vadybinių įgūdžių;
abejonės įvertinimo objektyvumu;
papildomas, beprasmis darbas;
išlaidos (popierius, kopijavimas);
netikėjimas VA ir IA nauda (mokytojai abejingi, nenoriai
dalyvauja, neatsakingai žiūri), nenoriai pildo anketas;
didelė analizuojamos medžiagos apimtis;
sunku įvertinti pažangą savo mokykloje, nes nėra su kuo
palyginti (rajono, respublikos mastu);
laiko sąnaudos;
GERAI!!!
Ką darom?
PROBLEMOS
trūksta žinių, sudėtinga,
stokojama patirties,
nepakanka vadybinių įgūdžių
papildomas, beprasmis
darbas; išlaidos (popierius,
kopijavimas);
sunku įvertinti pažangą savo
mokykloje, nes nėra su kuo
palyginti (rajono, respublikos
mastu);
Jų sprendimo būdai
Tinkamas DUOMENŲ RINKIMO būdų
parinkimas
•
•
•
•
•
STEBĖJIMAS
DISKUSIJŲ GRUPĖ (focus grupė)
INTERVIU
DOKUMENTŲ ANALIZĖ
ANKETAVIMAS
•
•
•
•
Kodėl renkuosi šį būdą?
Kokią informaciją gausiu?
Kam/kaip ją naudosiu?
Kam man jos reikia?
Kas po įsivertinimo/vertinimo?
Svarbu
Ateities
kūrimas
Prisitaikymas
prie ateities
POŽIŪRIS
Į ATEITĮ
Didelis
STRATEGIJOS
POREIKIS
Dreifavimas
link ateities
Mažas
Nesvarbu
Reaktyvi
Aktyvi
Proaktyvi
VEIKLUMO NUOSTATA
Ar gali viena veikla
(dokumentas)
tarnauti kitai(-am)?
MOKYTOJŲ ATESTACIJOS
NUOSTATAI
• Vyr. mokytojas geba gerai organizuoti bei
analizuoti ugdymo, mokymo ir mokymosi
procesą
• Metodininkas geba puikiai organizuoti bei
analizuoti ugdymo, mokymo ir mokymosi
procesą, pedagogines situacijas
• Ekspertas geba profesionaliai organizuoti
bei analizuoti ugdymo, mokymo ir
mokymosi procesą, tiria pedagogines
situacijas, naujas mokymosi strategijas
Mokytojo bendrosios kompetencijos
•
•
•
•
•
komunikacinė ir informacijos valdymo;
bendravimo ir bendradarbiavimo;
tiriamosios veiklos;
reflektavimo ir mokymosi mokytis;
organizacijos tobulinimo bei pokyčių
valdymo.
VA
1.1.4.;
2.3.3.
5.4.3.
5.2.1.
5.2.1.
1.2.3.
5.3.2.
2007-01-15 Įsakymas Nr: ISAK-54
Dėl MOKYTOJO PROFESIJOS
KOMPETENCIJOS APRAŠO
PATVIRTINIMO
Mokytojo profesinės kompetencijos
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
informacinių technologijų naudojimo;
ugdymo/si aplinkų kūrimo;
dalyko turinio planavimo ir tobulinimo;
mokymo/si proceso valdymo;
mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo;
mokinių motyvavimo ir paramos jiems;
mokinio pažinimo ir jo pažangos pripažin.
profesinio tobulėjimo.
5.5.2.
5.5.3.
2.2.3.
2.2.1.
2.1.
2.6.
2.3.3.
4.2.1.
1.2.1.
3.1.1
5.4.
Mokytojo bendrosios kompetencijos
•
•
•
•
•
komunikacinė ir informacijos valdymo;
bendravimo ir bendradarbiavimo;
tiriamosios veiklos;
reflektavimo ir mokymosi mokytis;
organizacijos tobulinimo bei pokyčių
valdymo.
VA
1.1.4.;
2.3.3.
5.4.3.
5.2.1.
5.2.1.
1.2.3.
5.3.2.
Svarbiausia, kad mokyklos veiklos
įsivertinimo ir planavimo procesas leistų:
• Koordinuoti procesą;
• Sutelkti dėmesį į esmines mokyklos kultūros
sąlygas;
• Suderinti pasirinkimą ir tikrovę;
• Pripažinti, kad kiekviena mokykla yra unikali;
• Valdyti daugybę naujovių ir būtinybę jas sieti;
• Sutelkti dėmesį vaikų ugdymui(si) gerinti;
• Atsakyti į esminį poveikio klausimą.
Mokymo efektyvumo lygtis
(pagal prof. Keit-Tones, Leeds Metropolitian University, 1995)
Patiki
Ketina
keisti
nuostatas
Pavyksta
pakeisti
nuostatas
50 %
40 %
30 %
50 %
Iš jų
pasiekusių
Iš jų
supratusių
Iš jų
patikėjusių
Iš ketinusių
keisti
nuostatas
Pasiekia
informacija
Supranta
80 %
Klausytojų
ir žiūrovų
Rezultatas – 2,4%
Mokyklos, siekiančios aukštesnės
kokybės, ieškančios veiklos tobulinimo
galimybių, perprato, adaptavo ar net
sukūrė ir sėkmingai taiko savęs
vertinimo metodiką tobulindamos
mokyklos veiklą.
Savęs vertinimo procesai bei jų
reikšmė vis labiau suprantami kaip
organizacijos veiklos tobulinimo
priemonė, kuri tolydžio tampa
integralia (neatsiejama) mokyklos
veiklos tobulinimo dalimi.
• Kaip mums sekasi?
• Iš kur mes tai žinome?
• Ką darysime toliau?
http://www.volungele.lt/index.php?p
age=vidaus-auditas-2
http://www.nmva.smm.lt/
Ačiū už dėmesį