Transcript Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas.

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS
VAIKŲ PASIEKIMŲ
VERTINIMAS
2012
ŠIUOLAIKINIU POŽIŪRIU VAIKAS
• unikali individualybė, turinti savo poreikius, interesus, ugdymosi
stilių;
• turi prigimtinę galią pats ugdytis ugdymą skatinančioje aplinkoje
bendraudamas su suaugusiais ir bendraamžiais;
• turi savitą pasaulio matymą, vertinimą;
• pats kuria savo vertybes, emocinį pasaulį, kalbą, pažinimą, savitą
kūrybinės raiškos stilių, elgseną, pats atranda judėjimo džiaugsmą.
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ
PASIEKIMŲ VERTINIMO SAMPRATA
Pasiekimų vertinimo tikslas – nustatyti esamus ugdytinių gebėjimus bei
numatyti tolesnio ugdymo (si) gaires.
Vertiname, kad:
•
•
•
•
•
•
pažintume vaiką (vaiko individualybę, ugdymosi ypatumus, ugdymosi
stilių, poreikius, interesus, pomėgius, galias, charakterio ypatumus,
kultūrinius skirtumus);
atskleistume vaiko pastangas ir pažangą bei skatintume jo ugdymąsi;
apmąstytume įgyvendintus programos tikslus ir uždavinius;
planuotume tolesnio ugdymo perspektyvas individualiai kiekvienam
vaikui ir vaikų grupei;
apibendrinus sukauptą vertinimo informaciją koreguotume ugdymo
planus;
ugdytume vaiko supratimą apie tai, kaip jam sekasi ugdytis.
VERTINIMO CIKLAS
Vaiko pažinimas
(informacijos apie vaiką kaupimas:
stebime, klausome, pasižymime, fiksuojame)
Vertinimo planavimas
(numatomi / koreguojami
ugdymo tikslai, uždaviniai,
turinys, vertinimo metodai)
Vertinimo
ciklas
Duomenų
dokumentavimas
(sukauptos informacijos
apie vaiką analizė,
panaudojimas)
Informavimas apie ugdymo(si) pasiekimus
(dalijimasis informacija apie daromą vaiko pažangą su
vaiku, tėvais, pedagogais)
VAIKO PAŽINIMAS
Kaip pažinti vaiko individualumą?
•
įvairiose situacijose stebėti vaikų elgesį;
•
fiksuoti vertinimo duomenis bei juos analizuoti;
•
išsiaiškinti vaikų interesus, polinkius, poreikius;
•
įsiklausyti į vaikų išsakomas mintis, idėjas.
Kaip pažinti vaiko gebėjimus?
•
stebint vaiko elgesį žaidimų, įvairios veiklos, kasdienių situacijų metu;
•
diskutuojant, organizuojant pokalbius su vaiku, tėvais ar kitais
ugdytojais;
•
analizuojant įvairią vertinimo informaciją (pavyzdžiui, užrašus,
komentarus, dienoraščio įrašus, vertinimo aprašus ir aplankus,
nuotraukas, vaizdajuostes ir kt.).
VERTINIMO PLANAVIMAS (1)
Planuodami vaiko ugdymo pasiekimų vertinimą, numatome:
• požymius/kriterijus, kuriais vadovaujantis vertinama vaiko pažanga
(išskiriami atskirų ugdymo sričių vaiko ugdymosi pasiekimų
požymiai, pavyzdžiui, pažinimo gebėjimų požymis: noriai tyrinėja
aplinką);
• laikotarpius (kartą per mėnesį, ketvirtį, pusmetį ar kt.).
Rekomenduojama vaikų pasiekimų vertinimą atlikti 2 kartus per
metus – mokslo metų pradžioje ir pabaigoje. Tarpiniai vaikų
pasiekimų vertinimai atliekami, jei išryškėjo didelės ugdymo spragos.
VERTINIMO PLANAVIMAS (2)
•
dalyvius (vaikas, pedagogas, -ai, tėvai, kiti ugdytojai), jų informavimo
apie vaiko pasiekimus būdus. Vertinimo rezultatai aptariami
individualiuose pokalbiuose su tėvais, su įstaigos administracija,
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų metodinės grupės
susirinkimuose;
•
metodus (stebėjimas, pokalbis, garso, vaizdo dienoraščiai, pedagogo
užrašai, vaiko ugdymosi pasiekimų įsivertinimas ir kt.);
•
fiksavimą ir dokumentavimą (pasiekimų aplankas, pasiekimų aprašas,
stebėjimų protokolai, vaizdo, garso medžiaga, kt.). Informacija apie
vaiką, jo pasiekimus ir daromą pažangą kaupiama „Vaiko aplanke“,
kuriame kaupiami ir saugomi Vaiko stebėjimų protokolai, kūrybinių
darbų pavyzdžiai, atspindintys pasiekimus, vaiko posakiai apie save,
aplinkinius, gyvenimą grupėje, šeimoje, pedagogų pastebėjimai, tėvų
mintys apie vaiką, draugų vertinimai;
•
kitas galimybes (alternatyvių ugdymo sistemų vertinimo galimybės /
specifika).
RUGSĖJIS
PLANAVIMO PAVYZDYS
Vaikų veiklos. Natūraliai tyrinėja artimiausią aplinką rudenį; visais
pojūčiais pažįsta reiškinius (pavyzdžiui, medžių lapų pasikeitimą) ir
rūšiuoja įvairius gamtos daiktus (pavyzdžiui, rudens gėrybes) ir kt.
Stebi orus lauke, aptaria jų pokyčius, tinkamos aprangos pasirinkimą.
Aptaria saugaus elgesio grupėje, gatvėje, lauke taisykles.
Šventėje „Mano šeimos gardžiausios salotos“ drauge su tėvais
gamina salotas.
Popietėje „Drauge su vėjeliu“ žaidžia judriuosius žaidimus.
Pasiekimų vertinimas. Stebima vaikų veikla (kaip supranta ir laikosi
susitartų elgesio taisyklių grupėje, lauke, tyrinėjimų, pokalbių metu),
fiksuojama svarbiausia informacija (filmuojami šventės fragmentai,
žaidimų popietė; fotografuojami pasiekti rezultatai: pagamintos
salotos, surinkti medžių lapai, surūšiuoti rudens gėrybių pavyzdžiai),
iš kurios matome, kaip vaikams sekėsi atlikti konkrečią veiklą, kaip
jie buvo nusiteikę darbui, kokių rezultatų pasiekė; pildomas vaiko
pasiekimų aplankas (atrenkamos ir įklijuojamos nuotraukos su
vertinimo komentarais).
Tėvų
susirinkimas
(idėjos metų
veiklai, bendrieji
klausimai, kt.).
VERTINIMO DOKUMENTAVIMAS
Pasiekimai fiksuojami vaiko metraštyje ar
dienoraštyje užrašant žinias apie vaiką, pedagogų,
tėvų, specialistų komentarus, įvairius interviu ir
pokalbius su vaiku.
Aplankuose kaupiami vaikų kūrybiniai darbai (dailės
ar rankų darbai, vaikų sukurti pasakojimai, eilėraščiai,
įvairių statinių nuotraukos ir kt.), specialistų ir tėvų
atsiliepimai apie vaiko ugdymo pasiekimų rezultatus,
vaiko pasiekimų aprašas ir kita aktuali informacija.
PASIEKIMŲ VERTINIMO APLANKAS
Vienas priimtiniausių ir tinkamiausių būdų, padedančių
parengti autentišką ir prasmingą vaiko pasiekimų
įvertinimą –
Vaiko pasiekimų vertinimo aplankas.
Paskirtis – suteikti visuminę informaciją apie vaiko
pasiekimus, atskleidžiant vaiko gebėjimų augimą.
KAIP RENGTI VERTINIMO APLANKĄ? (1)
Mąstydami apie aplanko rengimą, turėtume:
• apsibrėžti, kokias ugdymosi sritis/gebėjimus
vertinsime, pavyzdžiui, kalbos, meninės raiškos,
simbolinių žaidimų, judėjimo, pažinimo,
kūrybiškumo ir kt.;
• numatyti, kokie dokumentavimo būdai geriausiai
atspindės vaiko pasiekimus, pavyzdžiui, piešiniai,
rankų darbeliai, fotografijos, užrašyti vaikų
pasakojimai, pedagogo užrašai, garso, vaizdo
įrašai, stebėjimo lapai ir kt.;
KAIP RENGTI VERTINIMO APLANKĄ? (2)
Mąstydami apie aplanko rengimą, turėtume:
• nuolat kaupti vaiko veiklos pavyzdžius,
iliustruojančius vaiko pastangas, išsakytas mintis,
idėjas, pavyzdžiui, užrašyta vaiko kalba, įrašai ir kt.;
• kaupti vaiko veiklos pavyzdžius, suteikiančius
suprantamą informaciją apie vaiko pasiekimus visiems
ugdymo proceso dalyviams (vaikui, pedagogui,
tėvams, kitiems ugdytojams);
• nuolat apmąstyti/reflektuoti aplanko kaupimo ir
panaudojimo tinkamumą ir prasmingumą.
KAIP SKATINTI VAIKĄ DALYVAUTI
APTARIANT JO PASIEKIMUS
Stebėti ir fiksuoti, ką vaikas sako ir daro, pavyzdžiui, kai vaikas sako:
„Aš buvau toks didelis, kai buvo praeitas mano gimtadienis, dabar aš
esu toks jau didelis ir moku...“, pedagogas fiksuoja: „Vaikas geba
vertinti, kaip jis pasikeitė ir ką jis dabar jau moka“.
Klausti vaiko nuomonės apie tai, kuris darbelis galėtų būti įdėtas į vaiko
pasiekimų aplanką. Gerbti jo sprendimą / nuomonę apie darbelį.
Skatinti vaiką tam tikru periodiškumu pildyti ir kaupti aplanką,
įvairiomis formomis (žodžiu, suklijuojant labiausiai patinkančius ant
atskiro lapo ar pan.) pristatyti jį vaikams, pedagogams, tėvams.
Vaikai turėtų dalyvauti kaupiant aplanko turinį. Jie galėtų atrinkti arba
pritarti, kokį jo darbelį įdėti į aplanką, tai suteiktų vaikams pasitikėjimo,
pasididžiavimo jausmą savimi, ugdytų savarankiškumą.
VAIKO PASIEKIMŲ APLANKO PAVYZDYS
VAIKO PASIEKIMŲ APLANKO PAVYZDYS
Susitartu laiku, patogioje grupės vietoje kartu su vaiku pradėkime apžiūrinėti Vaiko pasiekimų
vertinimo aplanką nuo pirmojo puslapio. Atvertus leiskime vaikui įsižiūrėti ir paprašykime
pakomentuoti, ką jis mato, ką prisimena apie šį ar kitą jo kūrybinį darbą / atliktos veiklos rezultatą.
Pavyzdys. Kartu su penkiamete Milda verčiame Aplanko puslapius. Pamačiusi ant jos
darbelio užrašytus žodžius, ji sako: „Aš žinau šitą žodį ir žinau, ką jis reiškia“. Žiūrinėdama savo
piešinį, Milda vedžioja pirštuku ir pasakoja: „Aš myliu savo dramblį, myliu katę, ji man
mylimiausia, čia parašyta „katė“. Man patinka žaisti šeimą, mano draugas Tomas būna tėtis, aš
mama“.
Toliau apžiūrinėjant Aplanke sukauptą
medžiagą, ji staiga pirštu parodo savo darbą, kuriame jos
pirmasis bandymas užrašyti savo vardą ir sako: „Dabar aš
jau moku pati užrašyti savo vardą, bet jau žinau ir kada
mano gimtadienis“. Toliau verčiant aplanko puslapius,
Milda pamato kelias savo nuotraukas ir pradeda dainuoti
jai žinomą dainelę. Pasako, kad buvo smagu, nes ji su
vaikais čia žaidžia žaidimą „Katė ir pelė“.
Paskui mergaitė sako: „Aš turiu daugiau
nuotraukų, jas reikia įdėti“. Pedagogė pritaria, kad taip, iš
tikrųjų galima įdėti ir daugiau nuotraukų. Toliau sklaidant Aplanką, Milda susidomi vienu darbeliu
ir pradeda pasakoti: „Gyveno kartą mergaitė....“ (Ji atpasakoja savo kurtą pasakojimą, kurį
pedagogas buvo užrašęs kitoje darbo pusėje.)
VAIKO PASIEKIMŲ VERTINIMO METODAI
IR BŪDAI
Stebėjimas, pokalbis, vaiko veiklos ir kūrybos
darbų analizė, vaiko elgesio faktų analizė, situacijų
aprašymas ar kt.
(pagal D. Szarkowicz )
STEBĖJIMAS
Stebėjimas vyksta tikslingai, dėmesys sutelkiamas į tam tikrą vaiko
raidos srities gebėjimą.
Prieš pradedami stebėti vaiką, turėtume įvertinti savo galimybes ir
situaciją grupėje; nuspręsti, ką stebėsime, kiek laiko, kuriuo metu tai
darysime, kaip tai fiksuosime.
Pavyzdžiui, siekdami ugdyti pasitikėjimą savo kūrybinėmis galiomis,
piešimo veiklos metu stebėsime penkerių metų Adelę, norėdami
išsiaiškinti, kiek kartų ji kreipsis į auklėtoją pagalbos.
Po stebėjimo numatomi pagalbos būdai: padrąsinimas, paskatinimas,
įvardinant konkretų vaiko veiksmą.
POKALBIS
Skatiname vaiką kalbėti arba leisti jam pasirinkti laiką,
kada jis norėtų pasikalbėti. Prasminga susitarti su vaikais (4-5
metų), kad savaitė skiriama ne tik žaidimams, įvairioms veiklos,
o taip pat pokalbiams. Pokalbių metu galime įrašyti vaiko kalbą
(jei tam neprieštarauja vaikų tėvai) arba kitu būdu fiksuoti tai, ką
kalba ugdytinis.
Šie komentarai analizuojami ir aptariami individualiai su
kiekvienu vaiku ir vaikų tėvais. Atsižvelgus į padarytą ugdymosi
pažangą, numatomos tolimesnio ugdymo gairės. Jei reikia,
tuomet vaikui teikiama specialistų (logopedo, specialiojo
pedagogo, psichologo) pagalba.
VAIKO ELGESIO FAKTŲ ANALIZĖ
Vaiko elgesį stebime įvairiose kasdienėse
situacijose, žaidybinėje ir kitose vaiko veiklose,
analizuojame
stebėjimo
rezultatus,
darome
apibendrinančias išvadas.
Saugioje, palankioje eksperimentuoti aplinkoje
stebimas vaikų elgesys yra informatyvi vertinamoji
medžiaga tolimesniam vaiko ugdymuisi, planavimui,
įvairių veiklų numatymui.
UGDOMOSIOS VEIKLOS PAVYZDYS, KAI
APRAŠOMAS VERTINIMAS
Žaidžiamas žaidimas „Metų laikai“. Žaidimo tikslas – aptarti
keturiems metų laikams būdingus požymius, surūšiuoti atitinkamas
korteles, kitas priemones ir priskirti jas tam tikram metų laikui.
Vaikams užduodami klausimai apie metų laikus: Ką mes
dažniausiai veikiame tam tikru metų laiku? Koks oras būdingas
kiekvienam metų laikui (giedra, perkūnija, karštis – vasarą; rūkas,
audra, vėsa – rudenį; sniegas, ledas, šlapdriba, pūga – žiemą; šiltas
lietus, šiluma – pavasarį).
Ką žaidžiant šį žaidimą vertiname? Stebimas vaikų atsakymų į
klausimus apie metų laikus tikslumas, prasmingumas. Veiklai
pasibaigus galime pasižymėti vardus tų vaikų, kurie dar painioja
metų laikų požymius, taip pat nusimatyti individualias veiklas.
VAIKO VEIKLOS IR KŪRYBOS ANALIZĖ
Vaiko kūrybiškumą, meninio suvokimo ir raiškos įgūdžius
galima įvertinti atliekant vaiko veiklos rezultatų analizę. Vaiko kasdienė
veikla yra tai, ką jis daro ir kaip jis tai atlieka. Svarbu analizuoti ne tik
tam tikros veiklos rezultatą, bet atkreipti dėmesį į patį kūrimo procesą.
Tam tikro daikto ar veiksmo kūrimo procesas gali suteikti daugiau
informacijos nei galutinis rezultatas.
„Mantas (4 m. 8 mėn.) paėmė ant stalo gulintį popieriaus lapą. Dešine ranka
raudonu pieštuku nupaišė didelius apskritimus. Auklėtoja paklausė, ką vaikas
piešia, šis atsakė: „Apskritimus“. Tada berniukas nupiešė du apskritimus, juos
sujungė tiesiomis linijomis. „Mano dviratis“,- pasakė. Tada paėmė kitą – mėlyną
pieštuką ir tame pačiame popieriaus lape nupiešė dar vieną, mažesnį
„dviratuką“.
SITUACIJŲ APRAŠYMAS
Ugdymo proceso metu ryškėja įvairios vaikų ugdymosi pasiekimus
atskleidžiančios situacijos. Vaikams būdingi temperamento, interesų, pažinimo
būdo ir turimos patirties skirtumai.
Šias situacijas svarbu trumpai fiksuoti ir kaupti vaiko pasiekimų aplanke, apraše.
Vėliau analizuoti šią vertinimo informaciją, lyginti su ankstesniais konkretaus
vaiko pasiekimais, pateikti apibendrinimus apie vaiko pasiekimus, panaudoti šią
informaciją tolesniam ugdymuisi.
„Adomas (3,5 m.) dažnai atiminėja žaislus iš kitų vaikų. Vaikai ypatingai
neprotestuoja, imasi kitos veiklos. Adomas ir kiti vaikai stokoja kalbos įgūdžių
savo norams išreikšti ir panaudoja fizinius veiksmus.“
Po stebėjimų aprašų ciklo analizės kurti galimybes ugdytiniams daugiau
kalbėtis, reikšti savo norus žodžiu.
INFORMAVIMAS APIE VAIKO UGDYMO (SI)
PASIEKIMUS
Kiekvienas vaikas siekia būti įvertintas už atliktą darbą, todėl svarbu
vaikui suprantama kalba paaiškinti, kaip jam sekėsi viena ar kita veikla, ar
reikėtų dar pasistengti.
Vaiko pasiekimai vertinami žodžiu, įvairiomis neverbalinėmis
priemonėmis (gestu, mimika ar pan.).
Vaikų tėvams informacija apie vaikų pasiekimus teikiama reguliariai,
individualiai pagal poreikį. Jei atsiranda tam tikrų ugdymosi sunkumų,
tuomet tėvai informuojami apie įvairių specialistų teikiamą pagalbą, kuri
galėtų veiksmingai pagerinti ugdymosi rezultatus.
Rengiantis pokalbiui su tėvais, prasminga peržiūrėti visą sukauptą
medžiagą apie kiekvieno vaiko pasiekimus, iš anksto apmąstyti, kokiais
vaiko pasiekimais reikėtų pasidžiaugti, kas sekasi sunkiau ir ką tobulinti.
NAUDINGA LITERATŪRA
NUORODOS
Leidinių elektroninės versijos:
http://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/rezultatai.php
Metodinė medžiaga ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo pedagogams:
http://www.upc.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis/medziaga.php
SĖKMINGŲ METŲ!
„...sugebėti būti savimi tarp kitų, vertinti ir gerbti save
pakankamai, bet ne per daug, suderinti svajones su realybe,
suvokti gyvenimo grožį bei jo trapumą, sugebėti atlaikyti
gyvenimo smūgius, kurie skirti kaip išbandymas ir
užgrūdinimas.“
(Pūras, 1999).