S. Vingelienė. Fizikos brandos egzamino kriterinis vertinimas

Download Report

Transcript S. Vingelienė. Fizikos brandos egzamino kriterinis vertinimas

Fizikos brandos egzamino kriterinis
vertinimas
Saulė Vingelienė
Tikslas
• Aptarti fizikos brandos egzamino užduoties ir
vertinimo pokyčius.
Dokumentai
• Fizikos brandos egzamino programa
• Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo
nuostatai
• Šio dokumento 5 priedas Fizikos brandos
egzamino mokinių pasiekimų lygių aprašas
• 2013 metų brandos egzaminų organizavimo ir
vykdymo tvarkos aprašas
• Paskelbtos pavyzdinės užduotys ir jų vertinimo
instrukcijos pagal atnaujintas VBE programas
Naujausia
informacija Švietimo
naujienų priede
2012 Nr. 7
BEP apibrėžtos naudojamos sąvokos
http://www.upc.smm.lt/
• apibūdinti sąvoką/fizikinį dydį – pateikti apibrėžimą, nurodyti, ar
tai skaliarinis, ar vektorinis dydis (kaip nustatoma jo kryptis), kaip jis
apskaičiuojamas, kokiais vienetais matuojamas, apibrėžti jo SI
sistemos matavimo vienetą;
• apibūdinti reiškinį – aprašyti jo požymius ir sąlygas, kuriomis jis
pasireiškia, pateikti pasireiškimo ir taikymo pavyzdžių;
• paprasčiausiais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia
atlikti vieną standartinę operaciją, kai nereikia vienų matavimo
vienetų paversti kitais;
• nesudėtingais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti
2–3 veiksmus, bet nereikia vienų matavimo vienetų paversti kitais;
• paprasčiausiomis vadinamos vieno fizikinio dydžio santykinės
paklaidos;
• taikyti formulę reiškia gebėti rasti bet kurį į ją įeinantį dydį.
Pavyzdžiui, taikyti formulę reiškia, kad reikia gebėti taikyti ir
formules.
Naujai detaliai apibrėžti gebėjimai
Žinias ir supratimą mokiniai parodo:
• nurodydami ir apibrėždami pagrindinius fizikos faktus, dėsnius, sąvokas,
fizikinius dydžius, procesus;
• pateikdami fizikinių reiškinių ir procesų taikymo pavyzdžių...
Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose:
• aiškindami reiškinius remiantis fizikos ir kitų mokslų dėsningumais;
• nustatydami ir apibūdindami reiškinių panašumus ir skirtumus;
• pritaikydami fizikos dėsnius pažįstamo konteksto kiekybinėms ir
kokybinėms užduotims atlikti...
Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo naujose situacijose, kai yra
nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių ar reikia atsižvelgti į kelis veiksnius:
• atpažindami moksliniais metodais sprendžiamas problemas;
• integruodami mokslų žinias ir dėsningumus, reikalingus problemai spręsti;
• atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai
nuomonei, nevienareikšmiams probleminių klausimų atsakymams
pagrįsti...
Užduotys iliustruojančios gebėjimus
http://galimybes.pedagogika.lt/projekto-veiklos/elektronine-biblioteka/pateikiame-9-10-i-ii-gimnazijos-klasems-skirtaslietuviu-kalbos-matematikos-istorijos-ir-gamtos-mokslu-biologijos-chemijos-ir-fizikos-moduliu-programas-tekstasneredaguotas-pridedu-failiukus
Išplėstinis kursas
Bendrasis kursas
Nurodydami ir apibrėždami pagrindinius fizikos faktus, dėsnius, sąvokas, fizikinius dydžius,
procesus
Kokiu reiškiniu paaiškinamas spalvotų juostų
Apibrėžkite srovės stiprio matavimo vienetą.
susidarymas ploname žibalo sluoksnyje, kuris
plūduriuoja vandens paviršiuje?
Įvardykite energijos virsmus atominės elektrinės
A Šviesos difrakcijos reiškiniu
turbinoje ir generatoriuje.
B Šviesos interferencijos reiškiniu
Kurį iš obuolių veikia Žemės traukos jėga?
C Šviesos dispersijos reiškiniu
D Šviesos poliarizacijos reiškiniu
1
1
2
A
B
C
D
Tik 1.
Tik 2.
Tik 3.
Visus.
Kokiu kampu į horizontą reikėtų nukreipti
patrankos vamzdį, kad sviedinys nulėktų
toliausiai?
3
Pasiekimų lygiai
• Patenkinamas pasiekimų lygis atitinka bendrojo kurso
programos reikalavimus (16-35).
• Pagrindinis pasiekimų lygis atitinka tą VBE išplėstinio
kurso programos reikalavimų dalį, kuri bendrosios
programos išplėstinio kurso mokinių pasiekimų lygių
požymių lentelėje atitinka patenkinamą ir pagrindinį
pasiekimų lygius (36-85).
• Aukštesnysis pasiekimų lygis atitinka tą VBE išplėstinio
kurso programos reikalavimų dalį, kuri bendrosios
programos išplėstinio kurso mokinių pasiekimų lygių
požymių lentelėje atitinka aukštesnįjį pasiekimų lygį
(86-100).
VBE patenkinamas lygis
VBE pagrindinis
lygis
40 %
Bendrojo kurso taškai
40%
VBE aukštesnysis lygis
60%
Išplėstinio kurso taškai
40%
20%
Klausimai
Klausimai
Taškai
išskiriantys
atitinkantys
Taškai
atitinkantys Taškai atitinkantys išplėstinio kurso
aukščiausių
atitinkantys
bendrojo kurso išplėstinio kurso
pasiekimų
aukštesniojo
minimalus
pagrindinį lygį
kandidatus
pagrindinį lygį
lygio minimalius
reikalavimus
(bendrojo kurso (išplėstinio kurso
(sunkumas 0,2
reikalavimus
(išlaikymo
taškai)
(išplėstinio kurso arba mažiau)
taškai)
ribos taškai)
100 (,,šimtuko“
aukštesniojo
taškai)
lygio taškai)
15%
25%
40 %
10%
10%
Bendrojo kurso
pasiekimų lygis
Tinkamai vartoja
pagrindines fizikos
sąvokas, jas
apytiksliai apibrėžia.
Apytiksliai apibūdina
pagrindinius fizikinius
reiškinius ir procesus,
pateikia jų taikymo
pavyzdžių.
Išplėstinio kurso
pasiekimų lygis
Tinkamai vartoja
fizikos sąvokas, jas
apytiksliai apibrėžia.
Taiko pagrindinius
dėsnius įprastose
situacijose, geba juos
apytiksliai
suformuluoti.
Taiko dėsnius
įprastose situacijose,
geba juos apytiksliai
suformuluoti.
Labai gerų pasiekimų
lygis
Tinkamai vartoja
fizikos sąvokas, jas
tiksliai apibrėžia.
Apytiksliai apibūdina Tiksliai apibūdina
fizikinius procesus,
fizikinius procesus,
reiškinius ir pateikia reiškinius, modelius.
jų taikymo pavyzdžių.
Taiko dėsnius
neįprastose
situacijose, geba juos
tiksliai suformuluoti.
Bendrojo kurso
pasiekimų lygis
Sprendžia nesudėtingus
uždavinius.
Sudeda ir atima
vektorius, kai jie
lygiagretūs. Randa
vektorių projekcijas, kai
vektoriai lygiagretūs ar
statmeni koordinačių
ašiai.
Braižo ir analizuoja
įvairių fizikinių dydžių
tarpusavio
priklausomybės grafikus
nesudėtingais atvejais.
Išplėstinio kurso
pasiekimų lygis
Sprendžia uždavinius,
kai duotos fizikinių
dydžių skaitinės vertės
(vienos/dviejų veiklos
sričių 2 ir daugiau
dėsnių/ryšių).
Labai gerų pasiekimų lygis
Sprendžia sudėtingus
standartinius ar nestandartinius uždavinius, kai pateikiamos ar nepateikiamos fizikinių
dydžių skaitinės vertės (kelių
veiklos sričių 3 ir daugiau
dėsnių/ryšių).
Sudeda ir atima
Atlieka veiksmus su vektoriais
vektorius, kai jie sudaro ir jų projekcijomis.
statų kampą. Randa
vektorių projekcijas, kai
jie sudaro smailų kampą
su koordinačių ašimi.
Braižo ir analizuoja
įprastus/standartinius
įvairių fizikinių dydžių
tarpusavio priklausomybės grafikus.
Braižo ir analizuoja
neįprastus/nestandartinius
įvairių fizikinių dydžių
tarpusavio priklausomybės
grafikus.
Bendrojo kurso
pasiekimų lygis
Interpretuoja tekstinę,
nesudėtingą lentelių ar
grafinę pažįstamo
konteksto informaciją
vartodamas fizikos
sąvokas, remdamasis
dėsningumais ir
modeliais.
Atlieka užduotis, kurios
yra susijusios su
nepažįstamo konteksto
tekste tiesiogiai
pasakyta informacija.
Išplėstinio kurso
pasiekimų lygis
Interpretuoja tekstinę,
lentelių, ar grafinę
pažįstamo konteksto
informaciją vartodamas
fizikos sąvokas,
remdamasis
dėsningumais ir
modeliais.
Atlieka užduotis, kurios
yra susijusios su
nepažįstamo konteksto
visą tekstą ar jo dalį
apibendrinančia
informacija.
Labai gerų pasiekimų
lygis
Interpretuoja tekstinę,
lentelių ar grafinę
informaciją
vartodamas fizikos
sąvokas, remdamasis
dėsningumais ir
modeliais.
Atlieka užduotis,
kurios yra susijusios su
nepažįstamo
konteksto visą tekstą
ar jo dalį
apibendrinančia
informacija ir
reikalauja abstrakčios
išvados.
Bendrojo kurso
pasiekimų lygis
Išsako savo nuomonę,
pasirenka argumentus,
kurių dalis yra teisinga.
Išplėstinio kurso pasiekimų
lygis
Išsako savo nuomonę,
tikslingai pasirenka
argumentus, bet jų
neišplėtoja.
Atpažįsta moksliniais
Taiko mokslinius metodus
metodais sprendžiamas
paprasčiausioms
problemas.
problemoms spręsti.
Formuluoja laboratorinių Pažįstamuose kontekstuose
darbų hipotezes, pasirenka formuluoja tyrimo hipotezę,
priemones, nurodo eigą,
pasirenka tyrimo priemones,
apskaičiuoja absoliutines nurodo tyrimo eigą, daro
paklaidas, daro
duomenimis ir faktais
duomenimis pagrįstas
pagrįstas išvadas, jas
išvadas.
argumentuoja. Apskaičiuoja
absoliutines ir
paprasčiausias santykines
paklaidas.
Labai gerų pasiekimų
lygis
Išsako savo nuomonę,
tikslingai pasirenka ir
išplėtoja
argumentus.
Taiko mokslinius
metodus problemoms
spręsti.
Nepažįstamuose
kontekstuose formuluoja
tyrimo hipotezę,
pasirenka tyrimo
priemones, nurodo
tyrimo eigą, daro
duomenimis ir faktais
pagrįstas išvadas, jas
argumentuoja.
Apskaičiuoja santykines
paklaidas.
Egzamino matrica (taškų proporcijos egzamino užduotyje tarp bendrojo ir
išplėstinio kurso, dalyko veiklos sričių, gebėjimų grupių)
Gebėjimai
Temos
Metodologiniai
fizikos klausimai
Judėjimas ir
jėgos
Makrosistemų
fizika
Elektra ir
magnetizmas
Svyravimai ir
bangos
Modernioji fizika
Šiuolaikinės
astronomijos
pagrindai
Iš viso egzamine
Žinių ir
supratimo
Taikymo
Problemų sprendimo
Procentai
6
2 bk.
25–30
10–12 bk.
10–15
4–6 bk.
20–25
8–10 bk.
25–30
10–12 bk.
10–15
4–6 bk.
2–5
1–2 bk.
30
50
20
100
Užduoties skirtumai
• Būtinai 6 taškai už tyrimo gebėjimus
tikrinančius klausimus
• Bendrojo / išplėstinio kurso formulės
neišskirtos
• Bendrasis kursas užduotyje nepažymėtas
Tyrimai (1)
Tyrimai (2)
Problemų sprendimas (1)
Problemų sprendimas (2)
Vertinimo paaiškinimai (1)
1. Jei mokinys suklydo atlikdamas ankstesnę užduotį, bet su savo
rezultatais kitą užduotį atliko teisingai, vertinama visais taškais
(mokinys jau nubaustas už ankstesnę užduotį).
2. Jei parašytas tik teisingas atsakymas, bet nėra pagrindimo,
vertinama 0 taškų. Jei parašyta tik galutinė formulė ir skaičius su
matavimo vienetu, teisingas atsakymas vertinamas visais taškais.
3. Taškas už apskaičiuotą fizikinio dydžio vertę skiriamas tada, kai
nurodytas teisingas fizikinio dydžio matavimo vienetas. Jeigu
skaičius gautas neteisingu būdu ar nurodytas neteisingas
matavimo vienetas, taškas neskiriamas.
Vertinimo paaiškinimai (2)
4. Jei prašoma pabraukti / sujungti, pavyzdžiui, du dydžius, o
mokinys pabraukė / sujungė daugiau, vertinama 0 taškų.
5. Jei, rašydamas formulę, mokinys pavartojo nestandartinį fizikinio
dydžio žymėjimą, pavyzdžiui, dažnį pažymėjo a ir įvardijo, kad tai
dažnis, formulė vertinama 1 tašku. Jei nestandartinio žymėjimo
neįvardijo – vertinama 0 taškų.
6. Jei užduotyje nereikalaujama matavimo vienetų išreikšti SI
sistemos vienetais, mokinys gali skaičiuoti vartodamas teisingus,
praktikoje dažnai pasitaikančius fizikinio dydžio vienetus.
7. Braižydamas kokybinį grafiką, mokinys būtinai turi įvardyti ašis ir
koordinačių pradžią. Ašių sukeitimas vietomis nėra klaida.
Braižydamas kiekybinį grafiką, būtinai turi nurodyti vertes.
Ačiū už dėmesį!