Transcript Paveldėjimui taikoma teisė

Paveldėjimo teisės ypatumai
Baltijos šalyse, Austrijoje ir
Vokietijoje
Notarė Ilzė Metuzalė
2014-05-09
Kompetentinga paveldėjimo reikalų tvarkymo institucija
Notaras – Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje
Teismas – Vokietijoje
Notaras kaip teismo paskirtas atstovas – Austrijoje
Paveldėjimui taikoma teisė
Paveldėjimui taikoma teisė kiekvienoje valstybėje gali
priklausyti nuo:
1) mirusiojo pilietybės,
2) mirusiojo nuolatinės gyvenamosios vietos,
3) turto buvimo vietos.
Austrija – paveldėjimui taikoma teisė yra teisė tos valstybės,
kurios pilietybę turėjo mirusysis mirties dieną. Austrijos
įstatymas išimčių nenumato, todėl asmenys negali pasirinkti
paveldėjimui taikytinos teisės.
Vokietija – paveldėjimui taikoma teisė yra teisė tos
valstybės, kurios pilietybę turėjo mirusysis, tačiau kiekvienas
užsienietis gali pasirinkti Vokietijos teisę kaip teisę, taikytiną
Vokietijoje esančiam palikėjo nekilnojamajam turtui.
Lietuva – palikimui yra taikoma teisė tos valstybės, kurioje
buvo palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta jo mirties dieną.
Nekilnojamajam turtui yra taikoma tos valstybės teisė,
kurioje yra nekilnojamasis turtas. Lietuvos įstatymai
neleidžia pasirinkti kitos taikytinos teisės.
Estija – palikimui taikytina teisė yra tos valstybės teisė,
kurioje buvo palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta jo mirties
momentu. Estijos teisė numato galimybę pasirinkti
paveldėjimui taikytiną teisę, tačiau galimybės pasirinkti teisę
yra ribotos: yra galima pasirinkti tik tos šalies teisę, kurios
pilietis yra palikėjas.
Latvija - paveldėjimui taikytina teisė priklauso nuo
kilnojamojo ir nekilnojamojo turto buvimo vietos.
Paveldėjimui yra taikoma teisė tos valstybės, kurioje yra
kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas palikėjo mirties dieną.
Latvijos įstatymas nenumato jokių šio principo išimčių, o
tai reiškia, kad asmuo negali pasirinkti paveldėjimui
taikytinos teisės.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Austrija – paveldima pagal eiles, priklausomai nuo giminystės artumo.
Sutuoktinis gauna trečdalį palikimo, o likusioji palikimo dalis lygiomis
dalimis yra paskirstoma vaikams.
Vokietija – paveldima pagal eiles, priklausomai nuo giminystės artumo.
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis bus tik vienas iš paveldėtojų kartu su
vaikais ir t.t., o jo paveldėjimo dalis priklausys nuo sutuoktinių turto
teisinio režimo. Jeigu palikėjas gyveno kartu su sutuoktiniu ir
sutuoktiniams priklausė bendras turtas lygiomis dalimis, susilaukė
vaikų, palikėją pergyvenęs sutuoktinis gauna pusę palikimo (¼ kaip
palikimo dalį pagal įstatymą ir ¼ dalį kaip vienkartinę kompensacinę
išmoką). Likusi turto dalis yra po lygiai padalijama vaikams.
Lietuva - paveldima pagal eiles, priklausomai nuo giminystės artumo
(iš viso Lietuvoje yra šešių eilių paveldėtojai). Palikėją pergyvenęs
sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ir su antros eilės
paveldėtojais (jei tokių yra). Su pirmos eilės paveldėtojais sutuoktinis
paveldi ¼ palikimo, jeigu paveldėtojų nėra daugiau negu 3, neskaitant
sutuoktinio. Jeigu paveldėtojų yra daugiau negu trys, sutuoktinis paveldi
lygiomis dalimis su kitais paveldėtojais. Jeigu sutuoktinis paveldi tik su
antros eilės paveldėtojais, jam priklauso pusė palikimo. Jeigu nėra
pirmos ir antros eilės paveldėtojų, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Estija – paveldima pagal eiles, iš viso yra trys paveldėtojų eilės. Jeigu
palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su pirmos eilės
paveldėtojais pagal įstatymą – įpėdiniais – sutuoktinis paveldi vaiko
dalį, tačiau ne mažiau kaip ¼ palikimo dalies. Jeigu paveldi su antros
eilės paveldėtojais – pusę palikimo. Jeigu nėra nei pirmos, nei antros
eilės paveldėtojų, sutuoktinis gauna visą palikimą.
Latvija – paveldima pagal tam tikrą eilę, pagrįstą tiek
giminystės rūšimi, tiek ir laipsnių artumu. Palikėją
pergyvenęs sutuoktinis paveldi vaiko dalį, jeigu vaikų nėra
daugiau negu trys, o jeigu vaikų yra keturi ir daugiau – ne
mažiau kaip ketvirtadalį viso palikimo. Jeigu palikėjas
nepalieka įpėdinių, sutuoktinis gauna pusę palikimo, taip
pat būsto įrangą. Jeigu palikėjas nepalieka nei įpėdinių, nei
įvaikių, nei protėvių, nei brolių ar seserų arba jų vaikų, arba
jeigu likusieji atkrenta, tuomet visą palikimą gauna palikėją
pergyvenęs sutuoktinis.
Paveldėjimas pagal testamentą
Austrija:
1) oficialusis arba autentiškas testamentas, kurį sudaro
notaras arba teismas,
2) holografinis testamentas, kurį visą savo ranka surašo ir
pasirašo testatorius,
3) rašytinis testamentas, kurį gali būti surašęs ne pats
testatorius, tačiau testatorius testamentą yra pasirašęs trijų
liudytojų akivaizdoje.
Vokietija:
1) oficialusis arba autentiškasis testamentas, surašytas ir
patvirtintas pas notarą,
2) holografinis testamentas, kurį visą savo ranka surašo ir
pasirašo testatorius,
3) savarankiškai surašytas testamentas, kuris testatoriaus
prašymu yra perduodamas saugoti teismui.
Yra įmanoma sudaryti ir bendrąjį testamentą, tačiau tik
tarp sutuoktinių arba tarp vienos lyties asmenų, kurie
tarpusavyje yra užregistravę partnerystę.
Lietuva:
1) oficialusis arba autentiškasis testamentas, sudarytas ir
patvirtintas pas notarą,
2) holografinis testamentas, testatoriaus ranka surašytas ir
jo paties pasirašytas testamentas.
Igaunija:
1) oficialusis arba autentiškasis testamentas, sudarytas ir patvirtintas pas
notarą,
2) testatoriaus sudarytas testamentas, perduotas saugoti notarui,
3) holografinis testamentas, kurį surašė ir pasirašė pats testatorius,
4) Testamentas, kurį gali būti surašęs ne pats testatorius, tačiau testatorius
jį yra pasirašęs dviejų liudytojų akivaizdoje.
Dvi pastarosios testamentų rūšys galioja tik šešis mėnesius po jų
sudarymo, jeigu testatorius tuo momentu dar yra gyvas. Pasibaigus šiam
laikotarpiui, reikia sudaryti naują testamentą. Oficialiojo testamento arba
notarui saugoti perduoto testamento terminas nėra apribotas.
Latvija:
1) oficialusis arba autentiškas testamentas, kurį patvirtina
notaras arba našlaičių teismas (gyventojams, kurie gyvena
našlaičių teismo veiklos teritorijoje, kurioje nėra notaro),
2) testatoriaus surašytas testamentas, perduotas saugoti
notarui arba našlaičių teismui,
3) holografinis (privatus) testamentas, kuris visas turi būti
testatoriaus autentiškai surašytas ir pasirašytas,
4) ranka surašytas arba atspausdintas testamentas, sudarytas
ir pasirašytas dviejų liudytojų akivaizdoje – ši testamento
rūšis bus iš Latvijos Civilinio įstatymo pašalinta nuo 2014
metų liepos 1 dienos.
Tapimas paveldėtoju
Austrija – palikimas yra perduodamas paveldėtojui teismo
sprendimu, kuris yra priimamas, pasibaigus specialiajai
procedūrai. Procesinius veiksmus atlieka notaras teismo
vardu. Mirusiojo asmens gyvenamosios vietos apylinkės
teismas, gavęs pranešimą apie asmens mirtį, savo iniciatyva
pradeda paveldėjimo procedūrą. Paveldėjimo bylos procesą
veda notaras kaip teismo atstovas, kuris veikia teismo vardu.
Paveldėjimo procesas pasibaigia teismo sprendimu.
Vokietija – jeigu paveldėjimo byla yra teisminga Vokietijos
teismui, tiek notarine forma sudaryti testamentai, tiek ir
testamentai, kurie yra perduoti saugoti teismui, palikėjo
mirties atveju yra atplėšiami ir perskaitomi be paveldėtojo
iniciatyvos. Jeigu paveldėtojas nori atsisakyti palikimo, jis
turi jo atsisakyti, priešingu atveju yra laikoma, kad
paveldėtojas palikimą yra priėmęs. Terminas atsisakyti
palikimo yra šešios savaitės po palikėjo mirties, o jeigu
palikėjo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kitoje
valstybėje – šeši mėnesiai.
Lietuva – kad gautų palikimą, paveldėtojas turi paduoti notarui
pareiškimą apie palikimo priėmimą arba turi faktiškai pradėti valdyti
paveldimąjį turtą. Paveldėjimo priėmimo terminas yra trys mėnesiai nuo
palikimo atsiradimo dienos. Jeigu paveldėtojas pradelsė palikimo
priėmimo terminą, jis turi kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti
palikimo priėmimo terminą.
Igaunija – kad gautų palikimą, paveldėtojas turi paduoti notarui
pareiškimą apie palikimo priėmimą. O jeigu paveldėtojas nori atsisakyti
palikimo, jis turi jo atsisakyti, priešingu atveju yra laikoma, kad
paveldėtojas palikimą priėmė. Terminas atsisakyti palikimo yra trys
mėnesiai nuo to momento, kai paveldėtojas sužinojo apie palikėjo
mirtį.
Latvija – kad gautų palikimą, palikėjas turi notarui įteikti
pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pavedėjimo reikalus
tvarko notaras, kuris dirba tame apygardos teisme, kur buvo
palikėjo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta, o jeigu ji
nėra žinoma - pagal paveldimo turto arba pagrindinės jo
dalies buvimo vietą. Palikimo priėmimo terminas yra vieneri
metai po palikėjo mirties, tačiau suinteresuotų asmenų
prašymu notaras gali paskelbti apie palikimo atsiradimą ir
gali nustatyti trumpesnį terminą paraiškoms pateikti. Jis
negali būti trumpesnis negu trys mėnesiai nuo kvietimo
publikavimo dienos. Kvietimas yra publikuojamas
oficialiame leidinyje „Latvijas Vēstnesis“.