Transcript ppsx
Slide 1
Parengė Alytaus Vidzgirio pagrindinės
mokyklos pradinių klasių mokytoja
metodininkė Zita Belevičienė
Slide 2
Jos vaikų – tik keturi.
Bet kokie visi geri!
Tol lizdelyje kiūtos,
Kol mama žinios neduos!
Slide 3
Sveiki gyvi, sveiki gyvi,
Sveiki gyvi, vaikučiai.
Klyvis, klyvis, klyvis,
klyvis
Kas iš manęs pasidyvys?
Kiaušinėlius dėsiu,
Vaikelius perėsiu.
Kas ir dyvys – nenudyvys,
Aš visus mylėsiu.
Slide 4
Kovo 19 dieną parskrenda
pempė. Jeigu tą dieną
geras oras, bus geri
metai gyvuliams.
Tai ir šv. Juozapo diena.
Nuo šios dienos
pradedama tvarkytis
apie namus – taisomi
darželiai, sėjamos rūtos,
daržovės daigams. Nors
ir gavėnia, tą tieną
galima tuoktis, tik
vestuvių negalima kelti.
Slide 5
Karvelio dydžio paukštis.
Viršugalvis su kuodeliu.
Patelės kuodukas
trumpesnis už patinėlio.
Kojos raudonos, snapas
juodas. Plunksnos
margos. Daug skraido,
vartosi ore. Gera
sargybinė. Bet kam
artinantis, ima garsiai
šaukti “gy-vi” ir sukelia
visus ant kojų. Priešą
puola visu būriu. Skraido
ir naktį.
Slide 6
Maitinasi tuo, ką
randa ant žemės:
sliekais, vabzdžiais,
todėl dažnai galima
matyti bėgiojančią.
Slide 7
Gyvena drėgnose
pievose, paraistėse,
laukuose, ganyklose.
Slide 8
Lizdelį suka ant kupstelio.
Lizdui duobutę žemėje
padaro patinėlis, darbą
pabaigia patelė. Kiaušiniai
guli smaigaliais į vidų.
Daugiausiai sudeda 4
kriaušės formos
kiašinėlius. Kiaušinėliai
žalsvi, išmarginti pilkomis
ir juodomis dėmėmis. Peri
24-26 dienas.
Slide 9
Jaunikliai išsirita
naktį, o dieną jau
palieka lizdelį. 10
dienų jaunuklius
vedžioja abu tėvai, o
vėliau globoja tik
patinas. Moka
apsimesti sužeista,
jei jaunikliams gresia
pavojus.
Slide 10
Viktukas su Antanuku sumanė pažiūrėti, kaip pempės gyvena.
Už karklyno buvo plati kempynė1. Tenai kas pavasaris parlėkdavo pempių.
Vaikai, nubėgę į karklyną, palengva nuslinko tarp karklų, kad pempės nepajustų.
Išėję rėplomis į kraštą, pritūpę žiūri, kad kelios pempės nardyte nardo ore: iškyla aukštyn, ore persiverčia ir
krenta žemyn; beveik pasiekusios žemę, metasi į vieną šoną, paskui į kitą ir vėl kyla aukštyn, o kitos,
galvas iškėlusios, į jas žiūri.
– Tai jos pavasario šventę švenčia, – paaiškino Viktukas, – aš ne pirmą kartą tai matau.
– Eime tolyn, aš iš arčiau noriu pamatyti, – pasiūlė Antanukas ir atsistojo.
Tuojau kelios pempės sušuko: „Gyvi, gyvi!“ – ir pasileido lėkti prie vaikų.
– Jau mudu pamatė, – tarė Viktukas, – žiūrėk: žvalgai atlekia.
Atlėkusios pempės skrajojo aplink vaikus, kuone kepures savo sparnais užgaudamos. Juo tolyn ėjo juodu į
pelkę, juo daugiau palydovų skrajojo aplinkui, juo neramiau jie šaukė: „Gyvi, gyvi! Neikit į pelkę,
lizdų nedraskykit!“
– Antanuk, nesumindyk lizdo! – staiga sušuko Viktukas, nutvėręs draugą už rankovės. Ant kupstelio,
duobutėje, žole išklotoje, gulėjo prie kits kito keturi kiaušiniai, tamsiai rudi, su juodais brūkšneliais ir
taškeliais. Vos tebuvo matyti.
Antanukas norėjo vieną kiaušinį namo parsinešti. Viktukas sudraudė.
– Ką veiksi parsinešęs? Pempėms bus nuoskauda. Geriau būkim paukščių bičiuliai ir kitus drauskim, kad
paukščių neskaustų.
– Tai dar kada ateisim, – paprašė Antanukas, – aš noriu mažų pempiukų pamatyti.
Vaikai įsižiūrėjo lizdo vietą ir susitarė po keliolikos dienų vėl ateisią.
Kaip tarė, taip ir padarė. Kelioliktą dieną eina į pelkę. Pempės dar smarkiau vaitoja, pro pat veidus sparnais
švilpina.
Lizdo ilgai negali rasti. Suranda pagaliau kupstelį, ant jo duobelę. Tik kiaušinių vietoje keli tamsiai rudi
grumsteliai guli. Kurgi kiaušiniai, kur pempiukai? Pasilenkę pažiūrės, kas čia padaryta, kas po tais
grumstais yra. Gi duobelėje ne grumstai, bet keturi pempiukai kaip įsprausti guli, ir nė krust.
Slide 11
Jei parneši namo
pempės kiaušinį –
sudegs namai.
Išskrenda pempė
tada, kai pamato
dalgį pamiškėj, nes
“nenori šieno
pjauti”.
Slide 12
Bėgo pempė upeliuku,
Nešė šieno glėbeliuką.
Tą šienelį pasidės,
Mažus vaikus išperės.
Slide 13
Išskrenda viena
pirmųjų viduvasarį.
Gyvena pempės iki
16 metų.
Slide 14
Vėlyvas vėlyvas
Pavasaris čia.
Svetur jau alyvos
Pražydo nakčia.
Ir slyvos, ir vyšnios
Pramerkė akis,
- Sveikas! Sveikutis! – sakys.
Gyvuokit! Žaliuokit!
Žydėkit linksmai!
Prie Vilniaus, prie Luokės
Manieji namai.
Pradings ten šalnos
Patalaičiai balsvi,
Ištirps nuo dainos:
- Ei, sveiki! Ei, gyvi!..
Parengė Alytaus Vidzgirio pagrindinės
mokyklos pradinių klasių mokytoja
metodininkė Zita Belevičienė
Slide 2
Jos vaikų – tik keturi.
Bet kokie visi geri!
Tol lizdelyje kiūtos,
Kol mama žinios neduos!
Slide 3
Sveiki gyvi, sveiki gyvi,
Sveiki gyvi, vaikučiai.
Klyvis, klyvis, klyvis,
klyvis
Kas iš manęs pasidyvys?
Kiaušinėlius dėsiu,
Vaikelius perėsiu.
Kas ir dyvys – nenudyvys,
Aš visus mylėsiu.
Slide 4
Kovo 19 dieną parskrenda
pempė. Jeigu tą dieną
geras oras, bus geri
metai gyvuliams.
Tai ir šv. Juozapo diena.
Nuo šios dienos
pradedama tvarkytis
apie namus – taisomi
darželiai, sėjamos rūtos,
daržovės daigams. Nors
ir gavėnia, tą tieną
galima tuoktis, tik
vestuvių negalima kelti.
Slide 5
Karvelio dydžio paukštis.
Viršugalvis su kuodeliu.
Patelės kuodukas
trumpesnis už patinėlio.
Kojos raudonos, snapas
juodas. Plunksnos
margos. Daug skraido,
vartosi ore. Gera
sargybinė. Bet kam
artinantis, ima garsiai
šaukti “gy-vi” ir sukelia
visus ant kojų. Priešą
puola visu būriu. Skraido
ir naktį.
Slide 6
Maitinasi tuo, ką
randa ant žemės:
sliekais, vabzdžiais,
todėl dažnai galima
matyti bėgiojančią.
Slide 7
Gyvena drėgnose
pievose, paraistėse,
laukuose, ganyklose.
Slide 8
Lizdelį suka ant kupstelio.
Lizdui duobutę žemėje
padaro patinėlis, darbą
pabaigia patelė. Kiaušiniai
guli smaigaliais į vidų.
Daugiausiai sudeda 4
kriaušės formos
kiašinėlius. Kiaušinėliai
žalsvi, išmarginti pilkomis
ir juodomis dėmėmis. Peri
24-26 dienas.
Slide 9
Jaunikliai išsirita
naktį, o dieną jau
palieka lizdelį. 10
dienų jaunuklius
vedžioja abu tėvai, o
vėliau globoja tik
patinas. Moka
apsimesti sužeista,
jei jaunikliams gresia
pavojus.
Slide 10
Viktukas su Antanuku sumanė pažiūrėti, kaip pempės gyvena.
Už karklyno buvo plati kempynė1. Tenai kas pavasaris parlėkdavo pempių.
Vaikai, nubėgę į karklyną, palengva nuslinko tarp karklų, kad pempės nepajustų.
Išėję rėplomis į kraštą, pritūpę žiūri, kad kelios pempės nardyte nardo ore: iškyla aukštyn, ore persiverčia ir
krenta žemyn; beveik pasiekusios žemę, metasi į vieną šoną, paskui į kitą ir vėl kyla aukštyn, o kitos,
galvas iškėlusios, į jas žiūri.
– Tai jos pavasario šventę švenčia, – paaiškino Viktukas, – aš ne pirmą kartą tai matau.
– Eime tolyn, aš iš arčiau noriu pamatyti, – pasiūlė Antanukas ir atsistojo.
Tuojau kelios pempės sušuko: „Gyvi, gyvi!“ – ir pasileido lėkti prie vaikų.
– Jau mudu pamatė, – tarė Viktukas, – žiūrėk: žvalgai atlekia.
Atlėkusios pempės skrajojo aplink vaikus, kuone kepures savo sparnais užgaudamos. Juo tolyn ėjo juodu į
pelkę, juo daugiau palydovų skrajojo aplinkui, juo neramiau jie šaukė: „Gyvi, gyvi! Neikit į pelkę,
lizdų nedraskykit!“
– Antanuk, nesumindyk lizdo! – staiga sušuko Viktukas, nutvėręs draugą už rankovės. Ant kupstelio,
duobutėje, žole išklotoje, gulėjo prie kits kito keturi kiaušiniai, tamsiai rudi, su juodais brūkšneliais ir
taškeliais. Vos tebuvo matyti.
Antanukas norėjo vieną kiaušinį namo parsinešti. Viktukas sudraudė.
– Ką veiksi parsinešęs? Pempėms bus nuoskauda. Geriau būkim paukščių bičiuliai ir kitus drauskim, kad
paukščių neskaustų.
– Tai dar kada ateisim, – paprašė Antanukas, – aš noriu mažų pempiukų pamatyti.
Vaikai įsižiūrėjo lizdo vietą ir susitarė po keliolikos dienų vėl ateisią.
Kaip tarė, taip ir padarė. Kelioliktą dieną eina į pelkę. Pempės dar smarkiau vaitoja, pro pat veidus sparnais
švilpina.
Lizdo ilgai negali rasti. Suranda pagaliau kupstelį, ant jo duobelę. Tik kiaušinių vietoje keli tamsiai rudi
grumsteliai guli. Kurgi kiaušiniai, kur pempiukai? Pasilenkę pažiūrės, kas čia padaryta, kas po tais
grumstais yra. Gi duobelėje ne grumstai, bet keturi pempiukai kaip įsprausti guli, ir nė krust.
Slide 11
Jei parneši namo
pempės kiaušinį –
sudegs namai.
Išskrenda pempė
tada, kai pamato
dalgį pamiškėj, nes
“nenori šieno
pjauti”.
Slide 12
Bėgo pempė upeliuku,
Nešė šieno glėbeliuką.
Tą šienelį pasidės,
Mažus vaikus išperės.
Slide 13
Išskrenda viena
pirmųjų viduvasarį.
Gyvena pempės iki
16 metų.
Slide 14
Vėlyvas vėlyvas
Pavasaris čia.
Svetur jau alyvos
Pražydo nakčia.
Ir slyvos, ir vyšnios
Pramerkė akis,
- Sveikas! Sveikutis! – sakys.
Gyvuokit! Žaliuokit!
Žydėkit linksmai!
Prie Vilniaus, prie Luokės
Manieji namai.
Pradings ten šalnos
Patalaičiai balsvi,
Ištirps nuo dainos:
- Ei, sveiki! Ei, gyvi!..