Slide 1

LAIŠKAS IŠ 2070 M.

www ww w www w
Wwwwww w w ww w wwwwwwww
wwwwwww w w w wwwww ww w
w w www wWwwwww w w ww w
wwwwwwww wwwwwww w w ww
www ww w www wWwwwww w w
ww w wwwwwwww wwwwwww w
w w wwwww ww w w w www w
Wwwwww w w ww w
wwwwwwwwWwwwww w w ww w
wwwwwwww wwwwwww w w w
wwwww ww w w w www
wWwwwww w w ww w
wwwwwwww wwwwwww w w ww
www ww w www wWwwwww w w
ww w wwwwwwww wwwwwww w
w w wwwww ww w w w www w
Wwwwww w w ww w wwwwwwww

Išspausdintas žurnalo
"Crónica de los Tiempos"
2002 m. balandžio numeryje

Ria Slides


Slide 2

Mes 2070-uosiuose.

Man sukako 50, bet atrodau 85.

Turiu problemų su inkstais, nes geriu
labai mažai vandens.
Nemanau, kad man liko ilgai gyventi. . .

Šiandien aš- seniausias asmuo
gyvenantis šioje visuomenėje.

Ria Slides


Slide 3

Prisimenu, kai buvau 5 , viskas buvo visai kitaip.

Parkuose buvo daugybė medžių, prie namų buvo puikūs sodai. Aš galėjau
mėgautis vonia ir stovėti visą valandą po dušu..

Dabar mes save turim valyti vienkartinėmis servetėlėmis, sudrėkintomis
mineraliniu aliejumi.

Ria Slides


Slide 4

Anksčiau moterys didžiavosi savo puikiais plaukais.
Dabar galvas skutame, kad būtų galima palaikyti švarą nenaudojant vandens.

Anksčiau mano tėvas plaudavo mašiną
vandeniu iš šlango.
Šiandien vaikai negali net patikėti, kad
vanduo buvo naudojamas tokiam tikslui..

Ria Slides


Slide 5

Prisimenu daugybę perspėjimų:
”TAUPYKIT VANDENĮ”
Bet niekas nekreipė dėmesio.
Žmonėms atrodė, kad vanduo
nesibaigiantis.

Šiandien upės, tvenkiniai, ežerai ir
požeminiai vandenys nepataisomai
užteršti arba visiškai išdžiūvę.

Ria Slides


Slide 6

Kraštovaizdis aplink mus virto didžiule begaline dykuma.
Žarnyno infekcijos, odos ir šlapimo trakto ligos tapo pagrindine mirties
priežastim.
Ria Slides


Slide 7

Pramonė –paraližuota, bedarbystė pasiekė dramatišką lygį.
Nudruskinimo įmonės dabar –pagrindiniai darbdaviai.
Vietoj atlyginimo ten duodamas geriamas vanduo.
Ria Slides


Slide 8

Žmonės tuščiose gatvėse apiplėšiami tik dėl vandens.
80% maisto - sintetinis
Ria Slides


Slide 9

Anksčiau suaugusiam žmogui buvo rekomenduojama išgerti 8 stiklines
vandens per dieną.
Šiandien man leidžiama išgerti tik pusę stiklinės.

Ria Slides


Slide 10

Kadangi mes negalime skalbti rūbų, juos išmetame, todėl didėja šiukšlių
krūvos.
Naudojame kanalizacijos nusodintuvus kaip praeitame amžiuje, nes nuotekų
sistema dėl vandens stygiaus nustojo veikti.

Ria Slides


Slide 11

Žmonės atrodo baisiai: kūnai silpni; išdžiovinti ekstremalios dehidracijos;
žaizdoti nuo ultravioletinių spindulių, nuo kurių atmosfera jau nesaugo, nes
ozono sluoksnio nebėra.

Ria Slides


Slide 12

Dėl išsausėjusios odos jauna 20-metė atrodo kaip 40.

Mokslininkai visais būdais stengiasi rasti
išeitį, bet, deja, sprendimo neranda.
Mes negalim pagaminti vandens.

Medžių stygius mažina deguonies kiekį, o tai mažina ateinančių
kartų intelektualumo koeficientą.

Ria Slides


Slide 13

Daugybės individų spermos savybės pasikeitė...

…to pasekoje vaikai gimsta su
įvairiais defektais, mutacijom ir
apsigimimais.

Ria Slides


Slide 14

Vyriausybė mus verčia mokėti netgi už orą, kuriuo kvėpuojame :
137 m3 suaugusiam per dieną.

Tie, kurie negali susimokėti mokesčio,
ištremiami iš “ventiliuojamų sričių”
kuriose įrengti gigantiški mechaniniai
plaučiai, naudojantys saulės energiją.

Oras, tiekiamas į “ventiliuojamas sritis” nėra labai aukštos kokybės, bet čia nors
galima kvėpuoti.
Amžiaus vidurkis - 35.

Ria Slides


Slide 15

Kai kurioms šalims pasisekė išsaugoti keletą salų su augmenija ir upeliais.
Šias teritorijas prižiūri armija.

Vanduo tapo brangia preke,
vertybe, brangesne net už auksą
ar deimantus.

Ria Slides


Slide 16

Medžių nebėra, nes labai retai lyja.O kai ir lyja, lietus-rūgštinis.

Nebėra ir metų laikų. Klimato pokyčiai,
tokie kaip šiltnamio efektas ir
užterštumas , kuriam mes
nuolaidžiavome visą 20_ąjį amžių
padarė savo.
Mus įspėdavo, kad turim saugoti aplinką, bet kam tai rūpėjo?

Ria Slides


Slide 17

Kai mano dukrytė prašo manęs papasakoti, kaip buvo, kai aš buvau jaunas, aš
vidada pasakoju apie miškų grožį.

Aš jai pasakoju apie lietų, gėles, kaip
smagu būdavo maudytis, žuvauti
upėse ir ežeruose, ir apie vandenį,
kurio galėjai gerti kiek tik norėjai.

Aš jai pasakoju, kokie sveiki buvo
žmonės.

Ria Slides


Slide 18

Ji manęs klausia:
- Tėveli, kodėl dabar nebėra vandens ?

Mano gerklėj atsiranda kamštis...

Ria Slides


Slide 19

Aš negaliu atsikratyti kaltės jausmo,
nes aš priklausau kartai, kuri suardė
aplinką paprasčiausiai nerimtai
atsižvelgdama į perspėjimus... O jų
buvo tiek daug!

Aš priklausau kartai, kuri galėjo
pasielgti kitaip, bet to nedarė.

Ria Slides


Slide 20

Šiandien kenčia mūsų vaikai.

Ria Slides


Slide 21

.
Atvirai kalbant , netrukus Žemėje nebebus įmanoma gyventi, nes aplinka
sugriauta negrįžtamai

Ria Slides


Slide 22

Kaip aš norėčiau grįžti į praeitį ir įtikinti Žmonių rasę suprasti tai...

... tada , kai dar mes galėjome kažką padaryti, kad išsaugoti
mūsų planetą Žemę!

Ria Slides


Slide 23

Pasiųsk šį laišką visiems savo pažįstamiems
ir prisidėk nors truputėlį prie būtinybės
globaliai saugoti vandens išteklius.

Tai- ne žaidimas, tai jau mūsų realybė.
Padaryk tai dėl savo vaikų, anūkų. Gal dar
neturi jų, bet su laiku jų turėsi.
Nepalik jiems pragaro ... Palik jiems
gyvenimą!

Autorius : Ria Ellwanger, en collaboration avec Lopez Chavez Ariel
Textas : revue "Crónica de los Tiempos“, d’avril 2002.
Musika: Chopin - Tristesse
Ria Slides