Informacijos šaltiniai Statistikos mokslo objektas ir metodas Statistinis stebėjimas Statistinių duomenų sisteminimas ir pateikimas Absoliutiniai ir santykiniai dydžiai Vidutiniai dydžiai ir požymio sklaida Dinamikos eilutės Indeksai Ekonominių reiškinių tarpusavio ryšio analizė Paieška internete I Tema.

Transcript Informacijos šaltiniai Statistikos mokslo objektas ir metodas Statistinis stebėjimas Statistinių duomenų sisteminimas ir pateikimas Absoliutiniai ir santykiniai dydžiai Vidutiniai dydžiai ir požymio sklaida Dinamikos eilutės Indeksai Ekonominių reiškinių tarpusavio ryšio analizė Paieška internete I Tema.

Slide 1

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

I Tema. STATISTIKOS MOKSLO
OBJEKTAS IR METODAS
Žodis statistika kilęs iš lotynų kalbos žodžių „status“ ir italų kalbos žodžio
„stato“, kurie reiškia padėtis ir valstybė.
Šiuo metu žodis statistika suprantama kaip:
nuoseklus duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius rinkimas ir
jų sisteminimas;
statistinių rodiklių, apibūdinančių įvairias visuomeninio gyvenimo
puses, visuma;
mokslas, turintis savo tyrinėjimo objektą ir metodus.
Statistikos objektas – tai masinių socialinių ekonominių reiškinių
kiekybinis aspektas su kokybiniu turiniu, kuris yra pavaizduojamas
statistinių rodiklių pagalba konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.
Statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas
atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos
ir laiko sąlygomis.
Studijuokite:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

II Tema. STATISTINIS STEBĖJIMAS
Statistinis stebėjimas – tai moksliškai organizuotas, nuoseklus masinių
duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius bei procesus rinkimas
pagal iš anksto sudarytą planą ir programą.
Statistinio stebėjimo metu registruojami ne tik stebimos visumos vienetai,
bet ir jų esminės savybės – požymiai, išreiškiantys nagrinėjamų reiškinių
esmę, jų turinį ir yra svarbūs statistikos organams.
Statistinis stebėjimas gali būti atliekamas tokiomis formomis:
Statistinės atskaitomybės;
Specialių statistinių tyrimų;
Registrų.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

III Tema. STATISTINIŲ DUOMENŲ
SISTEMINIMAS IR PATEIKIMAS
Norint gauti apibendrintą stebėjimo objekto charakteristiką ir atskleisti
reiškinių esmę, nustatyti vystymosi dėsningumus bei tarpusavio ryšius,
surinktus duomenis reikia patikrinti ir susisteminti (sugrupuoti).
Statistinis grupavimas – tai yra antrasis statistinio tyrimo etapas. Jo
metu surinkta medžiaga yra suskirstoma į vienarūšes grupes ar
pogrupius pagal būdingus ir esminius požymius. Grupavimai gali būti:
Struktūriniai;
Tipologiniai;
Analitiniai.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai

Atlikite užduotis:
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

IV Tema. ABSOLIUTINIAI IR
SANTYKINIAI DYDŽIAI
Statistinio stebėjimo metu gaunami duomenys, apibūdinantys socialinių
ekonominių reiškinių apimtį ir jų tarpusavio santykius. Šie duomenys
kiekybiškai išreiškiami absoliutiniais (ekstensyviais) ir santykiniais
(intensyviais) dydžiais.
Absoliutiniai statistiniai dydžiai yra ekstensyvūs rodikliai, išreiškiantys
ekonominių socialinių reiškinių apimtį jų visumos vienetų skaičiumi arba
reiškinius apibūdinančių požymių suma.
Santykiniai dydžiai – tai socialinių ekonominių reiškinių kiekybinių
santykių rodikliai. Jie gaunami palyginus absoliutinius dydžius, kartais ir
pačius santykinius dydžius.
Studijuokite:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Atlikite užduotis:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai

V Tema. VIDUTINIAI DYDŽIAI IR
POŽYMIO SKLAIDA
Pirminių statistinių duomenų grupavimas ir jų pateikimas pasiskirstymo
eilutėse reikalauja tolimesnių apibendrinimų. Labiausiai paplitęs
apibendrinimo būdas - vidurkių skaičiavimas.
Vidurkis – tai apibendrinantis kiekybinis rodiklis, išreiškiantis vienarūšių
reiškinių tam tikro varijuojančio požymio tipišką lygį konkrečiomis vietos ir
laiko sąlygomis.
Vidurkių rūšys priklauso nuo nagrinėjamo reiškinio turinio, todėl taikomos
įvairios vidurkių rūšys, kurios skiriasi savo apskaičiavimo būdais:
aritmetinis; harmoninis; kvadratinis; geometrinis; chronologinis;
slenkantys ir struktūriniai.

Studijuokite:
Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VI Tema. DINAMIKOS EILUTĖS
Dinamikos eilutės – tai tokios statistinių dydžių eilutės, kurios apibūdina
reikšmių kitimą laiko atžvilgiu. Sudarant dinamikos eilutes, būtina laikytis
taisyklių:
Visi lygiai turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius;
Visi lygiai turi būti išreikšti vienodais matavimo vienetais;
Visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją;
Visi lygiai turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką.
Vertiniai rodikliai išreiškiami to paties tipo kainomis.
Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VII Tema. INDEKSAI
Indeksų metodo paskirtis - kiekybiškai charakterizuoti sudėtingų
socialinių reiškinių santykinį kitimą laike ir teritorijoje. Indeksai plačiai
naudojami planuojant bei analizuojant įvykdytą planą, nustatant atskirų
veiksnių poveikį sudėtingų socialinių- ekonominių reiškinių kitimui.
Indeksai skirstomi pagal:
reiškinių apimtį - į individualiuosius bei bendruosius ir grupinius.
skaičiavimo bazę - į bazinius ir grandininius.
ekonominių reiškinių pobūdį - produkcijos fizinės apimties; kainų;
savikainos; darbo našumo.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:

Indeksai

Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VIII Tema. EKONOMINIŲ REIŠKINIŲ
TARPUSAVIO RYŠIO ANALIZĖ
Visi gamtos, socialiniai ekonominiai reiškiniai tarpusavyje glaudžiai susiję.
Todėl norint pažinti juos ir nustatyti jų vystymosi dėsningumus, jie
nagrinėjami ne atskirai, o kartu.
Todėl vienas iš svarbiausių statistikos uždavinių yra analizuoti ir
kiekybiškai įvertinti egzistuojančius ryšius tarp reiškinių ir nustatyti
jų sąveikos laipsnį (stiprumą).

Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Bartosevičienė V. Ekonominės statistikos pagrindai.–Kaunas: Technologija,
2011. ISBN 9789955258414
Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas: Technologija, 2007. ISBN
998613918X
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos praktikumas.–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955095482
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos uždavinynas–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955090758
Bartosevičienė V., Vaitkevičius S., Jančukienė I. Ekonominiai statistiniai
tyrimai.–Kaunas: Technologija, 2004. ISBN 9953094524
Eliseeva I. I. Obščaja teorija statistiki.–Moskva: Finansi i statistika, 1999.
ISBN5279019569
Genienė M., Čiulevičienė V. Bendroji ir žemės ūkio statistika.–Vilnius: Margi
raštai, 1998. ISBN9986091632
Gražytė-Molienė O. Statistika I.–Vilnius: UAB Ciklonas, 2004.ISBN9955497424
Gudonavičiūtė–Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas:
Technologija,1995. ISBN9986132983
Valkauskas R. Statistika.–Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2007.
ISBN9789955528142
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės
http://www.stat.gov.lt

Slide 2

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

I Tema. STATISTIKOS MOKSLO
OBJEKTAS IR METODAS
Žodis statistika kilęs iš lotynų kalbos žodžių „status“ ir italų kalbos žodžio
„stato“, kurie reiškia padėtis ir valstybė.
Šiuo metu žodis statistika suprantama kaip:
nuoseklus duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius rinkimas ir
jų sisteminimas;
statistinių rodiklių, apibūdinančių įvairias visuomeninio gyvenimo
puses, visuma;
mokslas, turintis savo tyrinėjimo objektą ir metodus.
Statistikos objektas – tai masinių socialinių ekonominių reiškinių
kiekybinis aspektas su kokybiniu turiniu, kuris yra pavaizduojamas
statistinių rodiklių pagalba konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.
Statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas
atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos
ir laiko sąlygomis.
Studijuokite:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

II Tema. STATISTINIS STEBĖJIMAS
Statistinis stebėjimas – tai moksliškai organizuotas, nuoseklus masinių
duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius bei procesus rinkimas
pagal iš anksto sudarytą planą ir programą.
Statistinio stebėjimo metu registruojami ne tik stebimos visumos vienetai,
bet ir jų esminės savybės – požymiai, išreiškiantys nagrinėjamų reiškinių
esmę, jų turinį ir yra svarbūs statistikos organams.
Statistinis stebėjimas gali būti atliekamas tokiomis formomis:
Statistinės atskaitomybės;
Specialių statistinių tyrimų;
Registrų.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

III Tema. STATISTINIŲ DUOMENŲ
SISTEMINIMAS IR PATEIKIMAS
Norint gauti apibendrintą stebėjimo objekto charakteristiką ir atskleisti
reiškinių esmę, nustatyti vystymosi dėsningumus bei tarpusavio ryšius,
surinktus duomenis reikia patikrinti ir susisteminti (sugrupuoti).
Statistinis grupavimas – tai yra antrasis statistinio tyrimo etapas. Jo
metu surinkta medžiaga yra suskirstoma į vienarūšes grupes ar
pogrupius pagal būdingus ir esminius požymius. Grupavimai gali būti:
Struktūriniai;
Tipologiniai;
Analitiniai.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai

Atlikite užduotis:
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

IV Tema. ABSOLIUTINIAI IR
SANTYKINIAI DYDŽIAI
Statistinio stebėjimo metu gaunami duomenys, apibūdinantys socialinių
ekonominių reiškinių apimtį ir jų tarpusavio santykius. Šie duomenys
kiekybiškai išreiškiami absoliutiniais (ekstensyviais) ir santykiniais
(intensyviais) dydžiais.
Absoliutiniai statistiniai dydžiai yra ekstensyvūs rodikliai, išreiškiantys
ekonominių socialinių reiškinių apimtį jų visumos vienetų skaičiumi arba
reiškinius apibūdinančių požymių suma.
Santykiniai dydžiai – tai socialinių ekonominių reiškinių kiekybinių
santykių rodikliai. Jie gaunami palyginus absoliutinius dydžius, kartais ir
pačius santykinius dydžius.
Studijuokite:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Atlikite užduotis:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai

V Tema. VIDUTINIAI DYDŽIAI IR
POŽYMIO SKLAIDA
Pirminių statistinių duomenų grupavimas ir jų pateikimas pasiskirstymo
eilutėse reikalauja tolimesnių apibendrinimų. Labiausiai paplitęs
apibendrinimo būdas - vidurkių skaičiavimas.
Vidurkis – tai apibendrinantis kiekybinis rodiklis, išreiškiantis vienarūšių
reiškinių tam tikro varijuojančio požymio tipišką lygį konkrečiomis vietos ir
laiko sąlygomis.
Vidurkių rūšys priklauso nuo nagrinėjamo reiškinio turinio, todėl taikomos
įvairios vidurkių rūšys, kurios skiriasi savo apskaičiavimo būdais:
aritmetinis; harmoninis; kvadratinis; geometrinis; chronologinis;
slenkantys ir struktūriniai.

Studijuokite:
Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VI Tema. DINAMIKOS EILUTĖS
Dinamikos eilutės – tai tokios statistinių dydžių eilutės, kurios apibūdina
reikšmių kitimą laiko atžvilgiu. Sudarant dinamikos eilutes, būtina laikytis
taisyklių:
Visi lygiai turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius;
Visi lygiai turi būti išreikšti vienodais matavimo vienetais;
Visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją;
Visi lygiai turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką.
Vertiniai rodikliai išreiškiami to paties tipo kainomis.
Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VII Tema. INDEKSAI
Indeksų metodo paskirtis - kiekybiškai charakterizuoti sudėtingų
socialinių reiškinių santykinį kitimą laike ir teritorijoje. Indeksai plačiai
naudojami planuojant bei analizuojant įvykdytą planą, nustatant atskirų
veiksnių poveikį sudėtingų socialinių- ekonominių reiškinių kitimui.
Indeksai skirstomi pagal:
reiškinių apimtį - į individualiuosius bei bendruosius ir grupinius.
skaičiavimo bazę - į bazinius ir grandininius.
ekonominių reiškinių pobūdį - produkcijos fizinės apimties; kainų;
savikainos; darbo našumo.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:

Indeksai

Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VIII Tema. EKONOMINIŲ REIŠKINIŲ
TARPUSAVIO RYŠIO ANALIZĖ
Visi gamtos, socialiniai ekonominiai reiškiniai tarpusavyje glaudžiai susiję.
Todėl norint pažinti juos ir nustatyti jų vystymosi dėsningumus, jie
nagrinėjami ne atskirai, o kartu.
Todėl vienas iš svarbiausių statistikos uždavinių yra analizuoti ir
kiekybiškai įvertinti egzistuojančius ryšius tarp reiškinių ir nustatyti
jų sąveikos laipsnį (stiprumą).

Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Bartosevičienė V. Ekonominės statistikos pagrindai.–Kaunas: Technologija,
2011. ISBN 9789955258414
Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas: Technologija, 2007. ISBN
998613918X
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos praktikumas.–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955095482
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos uždavinynas–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955090758
Bartosevičienė V., Vaitkevičius S., Jančukienė I. Ekonominiai statistiniai
tyrimai.–Kaunas: Technologija, 2004. ISBN 9953094524
Eliseeva I. I. Obščaja teorija statistiki.–Moskva: Finansi i statistika, 1999.
ISBN5279019569
Genienė M., Čiulevičienė V. Bendroji ir žemės ūkio statistika.–Vilnius: Margi
raštai, 1998. ISBN9986091632
Gražytė-Molienė O. Statistika I.–Vilnius: UAB Ciklonas, 2004.ISBN9955497424
Gudonavičiūtė–Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas:
Technologija,1995. ISBN9986132983
Valkauskas R. Statistika.–Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2007.
ISBN9789955528142
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės
http://www.stat.gov.lt

Slide 3

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

I Tema. STATISTIKOS MOKSLO
OBJEKTAS IR METODAS
Žodis statistika kilęs iš lotynų kalbos žodžių „status“ ir italų kalbos žodžio
„stato“, kurie reiškia padėtis ir valstybė.
Šiuo metu žodis statistika suprantama kaip:
nuoseklus duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius rinkimas ir
jų sisteminimas;
statistinių rodiklių, apibūdinančių įvairias visuomeninio gyvenimo
puses, visuma;
mokslas, turintis savo tyrinėjimo objektą ir metodus.
Statistikos objektas – tai masinių socialinių ekonominių reiškinių
kiekybinis aspektas su kokybiniu turiniu, kuris yra pavaizduojamas
statistinių rodiklių pagalba konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.
Statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas
atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos
ir laiko sąlygomis.
Studijuokite:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

II Tema. STATISTINIS STEBĖJIMAS
Statistinis stebėjimas – tai moksliškai organizuotas, nuoseklus masinių
duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius bei procesus rinkimas
pagal iš anksto sudarytą planą ir programą.
Statistinio stebėjimo metu registruojami ne tik stebimos visumos vienetai,
bet ir jų esminės savybės – požymiai, išreiškiantys nagrinėjamų reiškinių
esmę, jų turinį ir yra svarbūs statistikos organams.
Statistinis stebėjimas gali būti atliekamas tokiomis formomis:
Statistinės atskaitomybės;
Specialių statistinių tyrimų;
Registrų.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

III Tema. STATISTINIŲ DUOMENŲ
SISTEMINIMAS IR PATEIKIMAS
Norint gauti apibendrintą stebėjimo objekto charakteristiką ir atskleisti
reiškinių esmę, nustatyti vystymosi dėsningumus bei tarpusavio ryšius,
surinktus duomenis reikia patikrinti ir susisteminti (sugrupuoti).
Statistinis grupavimas – tai yra antrasis statistinio tyrimo etapas. Jo
metu surinkta medžiaga yra suskirstoma į vienarūšes grupes ar
pogrupius pagal būdingus ir esminius požymius. Grupavimai gali būti:
Struktūriniai;
Tipologiniai;
Analitiniai.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai

Atlikite užduotis:
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

IV Tema. ABSOLIUTINIAI IR
SANTYKINIAI DYDŽIAI
Statistinio stebėjimo metu gaunami duomenys, apibūdinantys socialinių
ekonominių reiškinių apimtį ir jų tarpusavio santykius. Šie duomenys
kiekybiškai išreiškiami absoliutiniais (ekstensyviais) ir santykiniais
(intensyviais) dydžiais.
Absoliutiniai statistiniai dydžiai yra ekstensyvūs rodikliai, išreiškiantys
ekonominių socialinių reiškinių apimtį jų visumos vienetų skaičiumi arba
reiškinius apibūdinančių požymių suma.
Santykiniai dydžiai – tai socialinių ekonominių reiškinių kiekybinių
santykių rodikliai. Jie gaunami palyginus absoliutinius dydžius, kartais ir
pačius santykinius dydžius.
Studijuokite:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Atlikite užduotis:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai

V Tema. VIDUTINIAI DYDŽIAI IR
POŽYMIO SKLAIDA
Pirminių statistinių duomenų grupavimas ir jų pateikimas pasiskirstymo
eilutėse reikalauja tolimesnių apibendrinimų. Labiausiai paplitęs
apibendrinimo būdas - vidurkių skaičiavimas.
Vidurkis – tai apibendrinantis kiekybinis rodiklis, išreiškiantis vienarūšių
reiškinių tam tikro varijuojančio požymio tipišką lygį konkrečiomis vietos ir
laiko sąlygomis.
Vidurkių rūšys priklauso nuo nagrinėjamo reiškinio turinio, todėl taikomos
įvairios vidurkių rūšys, kurios skiriasi savo apskaičiavimo būdais:
aritmetinis; harmoninis; kvadratinis; geometrinis; chronologinis;
slenkantys ir struktūriniai.

Studijuokite:
Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VI Tema. DINAMIKOS EILUTĖS
Dinamikos eilutės – tai tokios statistinių dydžių eilutės, kurios apibūdina
reikšmių kitimą laiko atžvilgiu. Sudarant dinamikos eilutes, būtina laikytis
taisyklių:
Visi lygiai turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius;
Visi lygiai turi būti išreikšti vienodais matavimo vienetais;
Visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją;
Visi lygiai turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką.
Vertiniai rodikliai išreiškiami to paties tipo kainomis.
Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VII Tema. INDEKSAI
Indeksų metodo paskirtis - kiekybiškai charakterizuoti sudėtingų
socialinių reiškinių santykinį kitimą laike ir teritorijoje. Indeksai plačiai
naudojami planuojant bei analizuojant įvykdytą planą, nustatant atskirų
veiksnių poveikį sudėtingų socialinių- ekonominių reiškinių kitimui.
Indeksai skirstomi pagal:
reiškinių apimtį - į individualiuosius bei bendruosius ir grupinius.
skaičiavimo bazę - į bazinius ir grandininius.
ekonominių reiškinių pobūdį - produkcijos fizinės apimties; kainų;
savikainos; darbo našumo.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:

Indeksai

Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VIII Tema. EKONOMINIŲ REIŠKINIŲ
TARPUSAVIO RYŠIO ANALIZĖ
Visi gamtos, socialiniai ekonominiai reiškiniai tarpusavyje glaudžiai susiję.
Todėl norint pažinti juos ir nustatyti jų vystymosi dėsningumus, jie
nagrinėjami ne atskirai, o kartu.
Todėl vienas iš svarbiausių statistikos uždavinių yra analizuoti ir
kiekybiškai įvertinti egzistuojančius ryšius tarp reiškinių ir nustatyti
jų sąveikos laipsnį (stiprumą).

Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Bartosevičienė V. Ekonominės statistikos pagrindai.–Kaunas: Technologija,
2011. ISBN 9789955258414
Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas: Technologija, 2007. ISBN
998613918X
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos praktikumas.–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955095482
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos uždavinynas–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955090758
Bartosevičienė V., Vaitkevičius S., Jančukienė I. Ekonominiai statistiniai
tyrimai.–Kaunas: Technologija, 2004. ISBN 9953094524
Eliseeva I. I. Obščaja teorija statistiki.–Moskva: Finansi i statistika, 1999.
ISBN5279019569
Genienė M., Čiulevičienė V. Bendroji ir žemės ūkio statistika.–Vilnius: Margi
raštai, 1998. ISBN9986091632
Gražytė-Molienė O. Statistika I.–Vilnius: UAB Ciklonas, 2004.ISBN9955497424
Gudonavičiūtė–Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas:
Technologija,1995. ISBN9986132983
Valkauskas R. Statistika.–Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2007.
ISBN9789955528142
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės
http://www.stat.gov.lt

Slide 4

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

I Tema. STATISTIKOS MOKSLO
OBJEKTAS IR METODAS
Žodis statistika kilęs iš lotynų kalbos žodžių „status“ ir italų kalbos žodžio
„stato“, kurie reiškia padėtis ir valstybė.
Šiuo metu žodis statistika suprantama kaip:
nuoseklus duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius rinkimas ir
jų sisteminimas;
statistinių rodiklių, apibūdinančių įvairias visuomeninio gyvenimo
puses, visuma;
mokslas, turintis savo tyrinėjimo objektą ir metodus.
Statistikos objektas – tai masinių socialinių ekonominių reiškinių
kiekybinis aspektas su kokybiniu turiniu, kuris yra pavaizduojamas
statistinių rodiklių pagalba konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.
Statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas
atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos
ir laiko sąlygomis.
Studijuokite:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

II Tema. STATISTINIS STEBĖJIMAS
Statistinis stebėjimas – tai moksliškai organizuotas, nuoseklus masinių
duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius bei procesus rinkimas
pagal iš anksto sudarytą planą ir programą.
Statistinio stebėjimo metu registruojami ne tik stebimos visumos vienetai,
bet ir jų esminės savybės – požymiai, išreiškiantys nagrinėjamų reiškinių
esmę, jų turinį ir yra svarbūs statistikos organams.
Statistinis stebėjimas gali būti atliekamas tokiomis formomis:
Statistinės atskaitomybės;
Specialių statistinių tyrimų;
Registrų.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

III Tema. STATISTINIŲ DUOMENŲ
SISTEMINIMAS IR PATEIKIMAS
Norint gauti apibendrintą stebėjimo objekto charakteristiką ir atskleisti
reiškinių esmę, nustatyti vystymosi dėsningumus bei tarpusavio ryšius,
surinktus duomenis reikia patikrinti ir susisteminti (sugrupuoti).
Statistinis grupavimas – tai yra antrasis statistinio tyrimo etapas. Jo
metu surinkta medžiaga yra suskirstoma į vienarūšes grupes ar
pogrupius pagal būdingus ir esminius požymius. Grupavimai gali būti:
Struktūriniai;
Tipologiniai;
Analitiniai.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai

Atlikite užduotis:
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

IV Tema. ABSOLIUTINIAI IR
SANTYKINIAI DYDŽIAI
Statistinio stebėjimo metu gaunami duomenys, apibūdinantys socialinių
ekonominių reiškinių apimtį ir jų tarpusavio santykius. Šie duomenys
kiekybiškai išreiškiami absoliutiniais (ekstensyviais) ir santykiniais
(intensyviais) dydžiais.
Absoliutiniai statistiniai dydžiai yra ekstensyvūs rodikliai, išreiškiantys
ekonominių socialinių reiškinių apimtį jų visumos vienetų skaičiumi arba
reiškinius apibūdinančių požymių suma.
Santykiniai dydžiai – tai socialinių ekonominių reiškinių kiekybinių
santykių rodikliai. Jie gaunami palyginus absoliutinius dydžius, kartais ir
pačius santykinius dydžius.
Studijuokite:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Atlikite užduotis:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai

V Tema. VIDUTINIAI DYDŽIAI IR
POŽYMIO SKLAIDA
Pirminių statistinių duomenų grupavimas ir jų pateikimas pasiskirstymo
eilutėse reikalauja tolimesnių apibendrinimų. Labiausiai paplitęs
apibendrinimo būdas - vidurkių skaičiavimas.
Vidurkis – tai apibendrinantis kiekybinis rodiklis, išreiškiantis vienarūšių
reiškinių tam tikro varijuojančio požymio tipišką lygį konkrečiomis vietos ir
laiko sąlygomis.
Vidurkių rūšys priklauso nuo nagrinėjamo reiškinio turinio, todėl taikomos
įvairios vidurkių rūšys, kurios skiriasi savo apskaičiavimo būdais:
aritmetinis; harmoninis; kvadratinis; geometrinis; chronologinis;
slenkantys ir struktūriniai.

Studijuokite:
Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VI Tema. DINAMIKOS EILUTĖS
Dinamikos eilutės – tai tokios statistinių dydžių eilutės, kurios apibūdina
reikšmių kitimą laiko atžvilgiu. Sudarant dinamikos eilutes, būtina laikytis
taisyklių:
Visi lygiai turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius;
Visi lygiai turi būti išreikšti vienodais matavimo vienetais;
Visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją;
Visi lygiai turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką.
Vertiniai rodikliai išreiškiami to paties tipo kainomis.
Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VII Tema. INDEKSAI
Indeksų metodo paskirtis - kiekybiškai charakterizuoti sudėtingų
socialinių reiškinių santykinį kitimą laike ir teritorijoje. Indeksai plačiai
naudojami planuojant bei analizuojant įvykdytą planą, nustatant atskirų
veiksnių poveikį sudėtingų socialinių- ekonominių reiškinių kitimui.
Indeksai skirstomi pagal:
reiškinių apimtį - į individualiuosius bei bendruosius ir grupinius.
skaičiavimo bazę - į bazinius ir grandininius.
ekonominių reiškinių pobūdį - produkcijos fizinės apimties; kainų;
savikainos; darbo našumo.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:

Indeksai

Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VIII Tema. EKONOMINIŲ REIŠKINIŲ
TARPUSAVIO RYŠIO ANALIZĖ
Visi gamtos, socialiniai ekonominiai reiškiniai tarpusavyje glaudžiai susiję.
Todėl norint pažinti juos ir nustatyti jų vystymosi dėsningumus, jie
nagrinėjami ne atskirai, o kartu.
Todėl vienas iš svarbiausių statistikos uždavinių yra analizuoti ir
kiekybiškai įvertinti egzistuojančius ryšius tarp reiškinių ir nustatyti
jų sąveikos laipsnį (stiprumą).

Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Bartosevičienė V. Ekonominės statistikos pagrindai.–Kaunas: Technologija,
2011. ISBN 9789955258414
Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas: Technologija, 2007. ISBN
998613918X
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos praktikumas.–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955095482
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos uždavinynas–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955090758
Bartosevičienė V., Vaitkevičius S., Jančukienė I. Ekonominiai statistiniai
tyrimai.–Kaunas: Technologija, 2004. ISBN 9953094524
Eliseeva I. I. Obščaja teorija statistiki.–Moskva: Finansi i statistika, 1999.
ISBN5279019569
Genienė M., Čiulevičienė V. Bendroji ir žemės ūkio statistika.–Vilnius: Margi
raštai, 1998. ISBN9986091632
Gražytė-Molienė O. Statistika I.–Vilnius: UAB Ciklonas, 2004.ISBN9955497424
Gudonavičiūtė–Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas:
Technologija,1995. ISBN9986132983
Valkauskas R. Statistika.–Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2007.
ISBN9789955528142
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės
http://www.stat.gov.lt

Slide 5

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

I Tema. STATISTIKOS MOKSLO
OBJEKTAS IR METODAS
Žodis statistika kilęs iš lotynų kalbos žodžių „status“ ir italų kalbos žodžio
„stato“, kurie reiškia padėtis ir valstybė.
Šiuo metu žodis statistika suprantama kaip:
nuoseklus duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius rinkimas ir
jų sisteminimas;
statistinių rodiklių, apibūdinančių įvairias visuomeninio gyvenimo
puses, visuma;
mokslas, turintis savo tyrinėjimo objektą ir metodus.
Statistikos objektas – tai masinių socialinių ekonominių reiškinių
kiekybinis aspektas su kokybiniu turiniu, kuris yra pavaizduojamas
statistinių rodiklių pagalba konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.
Statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas
atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos
ir laiko sąlygomis.
Studijuokite:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

II Tema. STATISTINIS STEBĖJIMAS
Statistinis stebėjimas – tai moksliškai organizuotas, nuoseklus masinių
duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius bei procesus rinkimas
pagal iš anksto sudarytą planą ir programą.
Statistinio stebėjimo metu registruojami ne tik stebimos visumos vienetai,
bet ir jų esminės savybės – požymiai, išreiškiantys nagrinėjamų reiškinių
esmę, jų turinį ir yra svarbūs statistikos organams.
Statistinis stebėjimas gali būti atliekamas tokiomis formomis:
Statistinės atskaitomybės;
Specialių statistinių tyrimų;
Registrų.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

III Tema. STATISTINIŲ DUOMENŲ
SISTEMINIMAS IR PATEIKIMAS
Norint gauti apibendrintą stebėjimo objekto charakteristiką ir atskleisti
reiškinių esmę, nustatyti vystymosi dėsningumus bei tarpusavio ryšius,
surinktus duomenis reikia patikrinti ir susisteminti (sugrupuoti).
Statistinis grupavimas – tai yra antrasis statistinio tyrimo etapas. Jo
metu surinkta medžiaga yra suskirstoma į vienarūšes grupes ar
pogrupius pagal būdingus ir esminius požymius. Grupavimai gali būti:
Struktūriniai;
Tipologiniai;
Analitiniai.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai

Atlikite užduotis:
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

IV Tema. ABSOLIUTINIAI IR
SANTYKINIAI DYDŽIAI
Statistinio stebėjimo metu gaunami duomenys, apibūdinantys socialinių
ekonominių reiškinių apimtį ir jų tarpusavio santykius. Šie duomenys
kiekybiškai išreiškiami absoliutiniais (ekstensyviais) ir santykiniais
(intensyviais) dydžiais.
Absoliutiniai statistiniai dydžiai yra ekstensyvūs rodikliai, išreiškiantys
ekonominių socialinių reiškinių apimtį jų visumos vienetų skaičiumi arba
reiškinius apibūdinančių požymių suma.
Santykiniai dydžiai – tai socialinių ekonominių reiškinių kiekybinių
santykių rodikliai. Jie gaunami palyginus absoliutinius dydžius, kartais ir
pačius santykinius dydžius.
Studijuokite:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Atlikite užduotis:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai

V Tema. VIDUTINIAI DYDŽIAI IR
POŽYMIO SKLAIDA
Pirminių statistinių duomenų grupavimas ir jų pateikimas pasiskirstymo
eilutėse reikalauja tolimesnių apibendrinimų. Labiausiai paplitęs
apibendrinimo būdas - vidurkių skaičiavimas.
Vidurkis – tai apibendrinantis kiekybinis rodiklis, išreiškiantis vienarūšių
reiškinių tam tikro varijuojančio požymio tipišką lygį konkrečiomis vietos ir
laiko sąlygomis.
Vidurkių rūšys priklauso nuo nagrinėjamo reiškinio turinio, todėl taikomos
įvairios vidurkių rūšys, kurios skiriasi savo apskaičiavimo būdais:
aritmetinis; harmoninis; kvadratinis; geometrinis; chronologinis;
slenkantys ir struktūriniai.

Studijuokite:
Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VI Tema. DINAMIKOS EILUTĖS
Dinamikos eilutės – tai tokios statistinių dydžių eilutės, kurios apibūdina
reikšmių kitimą laiko atžvilgiu. Sudarant dinamikos eilutes, būtina laikytis
taisyklių:
Visi lygiai turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius;
Visi lygiai turi būti išreikšti vienodais matavimo vienetais;
Visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją;
Visi lygiai turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką.
Vertiniai rodikliai išreiškiami to paties tipo kainomis.
Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VII Tema. INDEKSAI
Indeksų metodo paskirtis - kiekybiškai charakterizuoti sudėtingų
socialinių reiškinių santykinį kitimą laike ir teritorijoje. Indeksai plačiai
naudojami planuojant bei analizuojant įvykdytą planą, nustatant atskirų
veiksnių poveikį sudėtingų socialinių- ekonominių reiškinių kitimui.
Indeksai skirstomi pagal:
reiškinių apimtį - į individualiuosius bei bendruosius ir grupinius.
skaičiavimo bazę - į bazinius ir grandininius.
ekonominių reiškinių pobūdį - produkcijos fizinės apimties; kainų;
savikainos; darbo našumo.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:

Indeksai

Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VIII Tema. EKONOMINIŲ REIŠKINIŲ
TARPUSAVIO RYŠIO ANALIZĖ
Visi gamtos, socialiniai ekonominiai reiškiniai tarpusavyje glaudžiai susiję.
Todėl norint pažinti juos ir nustatyti jų vystymosi dėsningumus, jie
nagrinėjami ne atskirai, o kartu.
Todėl vienas iš svarbiausių statistikos uždavinių yra analizuoti ir
kiekybiškai įvertinti egzistuojančius ryšius tarp reiškinių ir nustatyti
jų sąveikos laipsnį (stiprumą).

Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Bartosevičienė V. Ekonominės statistikos pagrindai.–Kaunas: Technologija,
2011. ISBN 9789955258414
Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas: Technologija, 2007. ISBN
998613918X
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos praktikumas.–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955095482
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos uždavinynas–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955090758
Bartosevičienė V., Vaitkevičius S., Jančukienė I. Ekonominiai statistiniai
tyrimai.–Kaunas: Technologija, 2004. ISBN 9953094524
Eliseeva I. I. Obščaja teorija statistiki.–Moskva: Finansi i statistika, 1999.
ISBN5279019569
Genienė M., Čiulevičienė V. Bendroji ir žemės ūkio statistika.–Vilnius: Margi
raštai, 1998. ISBN9986091632
Gražytė-Molienė O. Statistika I.–Vilnius: UAB Ciklonas, 2004.ISBN9955497424
Gudonavičiūtė–Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas:
Technologija,1995. ISBN9986132983
Valkauskas R. Statistika.–Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2007.
ISBN9789955528142
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės
http://www.stat.gov.lt

Slide 6

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

I Tema. STATISTIKOS MOKSLO
OBJEKTAS IR METODAS
Žodis statistika kilęs iš lotynų kalbos žodžių „status“ ir italų kalbos žodžio
„stato“, kurie reiškia padėtis ir valstybė.
Šiuo metu žodis statistika suprantama kaip:
nuoseklus duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius rinkimas ir
jų sisteminimas;
statistinių rodiklių, apibūdinančių įvairias visuomeninio gyvenimo
puses, visuma;
mokslas, turintis savo tyrinėjimo objektą ir metodus.
Statistikos objektas – tai masinių socialinių ekonominių reiškinių
kiekybinis aspektas su kokybiniu turiniu, kuris yra pavaizduojamas
statistinių rodiklių pagalba konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.
Statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas
atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos
ir laiko sąlygomis.
Studijuokite:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

II Tema. STATISTINIS STEBĖJIMAS
Statistinis stebėjimas – tai moksliškai organizuotas, nuoseklus masinių
duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius bei procesus rinkimas
pagal iš anksto sudarytą planą ir programą.
Statistinio stebėjimo metu registruojami ne tik stebimos visumos vienetai,
bet ir jų esminės savybės – požymiai, išreiškiantys nagrinėjamų reiškinių
esmę, jų turinį ir yra svarbūs statistikos organams.
Statistinis stebėjimas gali būti atliekamas tokiomis formomis:
Statistinės atskaitomybės;
Specialių statistinių tyrimų;
Registrų.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

III Tema. STATISTINIŲ DUOMENŲ
SISTEMINIMAS IR PATEIKIMAS
Norint gauti apibendrintą stebėjimo objekto charakteristiką ir atskleisti
reiškinių esmę, nustatyti vystymosi dėsningumus bei tarpusavio ryšius,
surinktus duomenis reikia patikrinti ir susisteminti (sugrupuoti).
Statistinis grupavimas – tai yra antrasis statistinio tyrimo etapas. Jo
metu surinkta medžiaga yra suskirstoma į vienarūšes grupes ar
pogrupius pagal būdingus ir esminius požymius. Grupavimai gali būti:
Struktūriniai;
Tipologiniai;
Analitiniai.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai

Atlikite užduotis:
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

IV Tema. ABSOLIUTINIAI IR
SANTYKINIAI DYDŽIAI
Statistinio stebėjimo metu gaunami duomenys, apibūdinantys socialinių
ekonominių reiškinių apimtį ir jų tarpusavio santykius. Šie duomenys
kiekybiškai išreiškiami absoliutiniais (ekstensyviais) ir santykiniais
(intensyviais) dydžiais.
Absoliutiniai statistiniai dydžiai yra ekstensyvūs rodikliai, išreiškiantys
ekonominių socialinių reiškinių apimtį jų visumos vienetų skaičiumi arba
reiškinius apibūdinančių požymių suma.
Santykiniai dydžiai – tai socialinių ekonominių reiškinių kiekybinių
santykių rodikliai. Jie gaunami palyginus absoliutinius dydžius, kartais ir
pačius santykinius dydžius.
Studijuokite:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Atlikite užduotis:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai

V Tema. VIDUTINIAI DYDŽIAI IR
POŽYMIO SKLAIDA
Pirminių statistinių duomenų grupavimas ir jų pateikimas pasiskirstymo
eilutėse reikalauja tolimesnių apibendrinimų. Labiausiai paplitęs
apibendrinimo būdas - vidurkių skaičiavimas.
Vidurkis – tai apibendrinantis kiekybinis rodiklis, išreiškiantis vienarūšių
reiškinių tam tikro varijuojančio požymio tipišką lygį konkrečiomis vietos ir
laiko sąlygomis.
Vidurkių rūšys priklauso nuo nagrinėjamo reiškinio turinio, todėl taikomos
įvairios vidurkių rūšys, kurios skiriasi savo apskaičiavimo būdais:
aritmetinis; harmoninis; kvadratinis; geometrinis; chronologinis;
slenkantys ir struktūriniai.

Studijuokite:
Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VI Tema. DINAMIKOS EILUTĖS
Dinamikos eilutės – tai tokios statistinių dydžių eilutės, kurios apibūdina
reikšmių kitimą laiko atžvilgiu. Sudarant dinamikos eilutes, būtina laikytis
taisyklių:
Visi lygiai turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius;
Visi lygiai turi būti išreikšti vienodais matavimo vienetais;
Visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją;
Visi lygiai turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką.
Vertiniai rodikliai išreiškiami to paties tipo kainomis.
Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VII Tema. INDEKSAI
Indeksų metodo paskirtis - kiekybiškai charakterizuoti sudėtingų
socialinių reiškinių santykinį kitimą laike ir teritorijoje. Indeksai plačiai
naudojami planuojant bei analizuojant įvykdytą planą, nustatant atskirų
veiksnių poveikį sudėtingų socialinių- ekonominių reiškinių kitimui.
Indeksai skirstomi pagal:
reiškinių apimtį - į individualiuosius bei bendruosius ir grupinius.
skaičiavimo bazę - į bazinius ir grandininius.
ekonominių reiškinių pobūdį - produkcijos fizinės apimties; kainų;
savikainos; darbo našumo.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:

Indeksai

Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VIII Tema. EKONOMINIŲ REIŠKINIŲ
TARPUSAVIO RYŠIO ANALIZĖ
Visi gamtos, socialiniai ekonominiai reiškiniai tarpusavyje glaudžiai susiję.
Todėl norint pažinti juos ir nustatyti jų vystymosi dėsningumus, jie
nagrinėjami ne atskirai, o kartu.
Todėl vienas iš svarbiausių statistikos uždavinių yra analizuoti ir
kiekybiškai įvertinti egzistuojančius ryšius tarp reiškinių ir nustatyti
jų sąveikos laipsnį (stiprumą).

Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Bartosevičienė V. Ekonominės statistikos pagrindai.–Kaunas: Technologija,
2011. ISBN 9789955258414
Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas: Technologija, 2007. ISBN
998613918X
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos praktikumas.–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955095482
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos uždavinynas–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955090758
Bartosevičienė V., Vaitkevičius S., Jančukienė I. Ekonominiai statistiniai
tyrimai.–Kaunas: Technologija, 2004. ISBN 9953094524
Eliseeva I. I. Obščaja teorija statistiki.–Moskva: Finansi i statistika, 1999.
ISBN5279019569
Genienė M., Čiulevičienė V. Bendroji ir žemės ūkio statistika.–Vilnius: Margi
raštai, 1998. ISBN9986091632
Gražytė-Molienė O. Statistika I.–Vilnius: UAB Ciklonas, 2004.ISBN9955497424
Gudonavičiūtė–Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas:
Technologija,1995. ISBN9986132983
Valkauskas R. Statistika.–Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2007.
ISBN9789955528142
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės
http://www.stat.gov.lt

Slide 7

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

I Tema. STATISTIKOS MOKSLO
OBJEKTAS IR METODAS
Žodis statistika kilęs iš lotynų kalbos žodžių „status“ ir italų kalbos žodžio
„stato“, kurie reiškia padėtis ir valstybė.
Šiuo metu žodis statistika suprantama kaip:
nuoseklus duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius rinkimas ir
jų sisteminimas;
statistinių rodiklių, apibūdinančių įvairias visuomeninio gyvenimo
puses, visuma;
mokslas, turintis savo tyrinėjimo objektą ir metodus.
Statistikos objektas – tai masinių socialinių ekonominių reiškinių
kiekybinis aspektas su kokybiniu turiniu, kuris yra pavaizduojamas
statistinių rodiklių pagalba konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.
Statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas
atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos
ir laiko sąlygomis.
Studijuokite:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

II Tema. STATISTINIS STEBĖJIMAS
Statistinis stebėjimas – tai moksliškai organizuotas, nuoseklus masinių
duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius bei procesus rinkimas
pagal iš anksto sudarytą planą ir programą.
Statistinio stebėjimo metu registruojami ne tik stebimos visumos vienetai,
bet ir jų esminės savybės – požymiai, išreiškiantys nagrinėjamų reiškinių
esmę, jų turinį ir yra svarbūs statistikos organams.
Statistinis stebėjimas gali būti atliekamas tokiomis formomis:
Statistinės atskaitomybės;
Specialių statistinių tyrimų;
Registrų.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

III Tema. STATISTINIŲ DUOMENŲ
SISTEMINIMAS IR PATEIKIMAS
Norint gauti apibendrintą stebėjimo objekto charakteristiką ir atskleisti
reiškinių esmę, nustatyti vystymosi dėsningumus bei tarpusavio ryšius,
surinktus duomenis reikia patikrinti ir susisteminti (sugrupuoti).
Statistinis grupavimas – tai yra antrasis statistinio tyrimo etapas. Jo
metu surinkta medžiaga yra suskirstoma į vienarūšes grupes ar
pogrupius pagal būdingus ir esminius požymius. Grupavimai gali būti:
Struktūriniai;
Tipologiniai;
Analitiniai.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai

Atlikite užduotis:
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

IV Tema. ABSOLIUTINIAI IR
SANTYKINIAI DYDŽIAI
Statistinio stebėjimo metu gaunami duomenys, apibūdinantys socialinių
ekonominių reiškinių apimtį ir jų tarpusavio santykius. Šie duomenys
kiekybiškai išreiškiami absoliutiniais (ekstensyviais) ir santykiniais
(intensyviais) dydžiais.
Absoliutiniai statistiniai dydžiai yra ekstensyvūs rodikliai, išreiškiantys
ekonominių socialinių reiškinių apimtį jų visumos vienetų skaičiumi arba
reiškinius apibūdinančių požymių suma.
Santykiniai dydžiai – tai socialinių ekonominių reiškinių kiekybinių
santykių rodikliai. Jie gaunami palyginus absoliutinius dydžius, kartais ir
pačius santykinius dydžius.
Studijuokite:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Atlikite užduotis:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai

V Tema. VIDUTINIAI DYDŽIAI IR
POŽYMIO SKLAIDA
Pirminių statistinių duomenų grupavimas ir jų pateikimas pasiskirstymo
eilutėse reikalauja tolimesnių apibendrinimų. Labiausiai paplitęs
apibendrinimo būdas - vidurkių skaičiavimas.
Vidurkis – tai apibendrinantis kiekybinis rodiklis, išreiškiantis vienarūšių
reiškinių tam tikro varijuojančio požymio tipišką lygį konkrečiomis vietos ir
laiko sąlygomis.
Vidurkių rūšys priklauso nuo nagrinėjamo reiškinio turinio, todėl taikomos
įvairios vidurkių rūšys, kurios skiriasi savo apskaičiavimo būdais:
aritmetinis; harmoninis; kvadratinis; geometrinis; chronologinis;
slenkantys ir struktūriniai.

Studijuokite:
Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VI Tema. DINAMIKOS EILUTĖS
Dinamikos eilutės – tai tokios statistinių dydžių eilutės, kurios apibūdina
reikšmių kitimą laiko atžvilgiu. Sudarant dinamikos eilutes, būtina laikytis
taisyklių:
Visi lygiai turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius;
Visi lygiai turi būti išreikšti vienodais matavimo vienetais;
Visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją;
Visi lygiai turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką.
Vertiniai rodikliai išreiškiami to paties tipo kainomis.
Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VII Tema. INDEKSAI
Indeksų metodo paskirtis - kiekybiškai charakterizuoti sudėtingų
socialinių reiškinių santykinį kitimą laike ir teritorijoje. Indeksai plačiai
naudojami planuojant bei analizuojant įvykdytą planą, nustatant atskirų
veiksnių poveikį sudėtingų socialinių- ekonominių reiškinių kitimui.
Indeksai skirstomi pagal:
reiškinių apimtį - į individualiuosius bei bendruosius ir grupinius.
skaičiavimo bazę - į bazinius ir grandininius.
ekonominių reiškinių pobūdį - produkcijos fizinės apimties; kainų;
savikainos; darbo našumo.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:

Indeksai

Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VIII Tema. EKONOMINIŲ REIŠKINIŲ
TARPUSAVIO RYŠIO ANALIZĖ
Visi gamtos, socialiniai ekonominiai reiškiniai tarpusavyje glaudžiai susiję.
Todėl norint pažinti juos ir nustatyti jų vystymosi dėsningumus, jie
nagrinėjami ne atskirai, o kartu.
Todėl vienas iš svarbiausių statistikos uždavinių yra analizuoti ir
kiekybiškai įvertinti egzistuojančius ryšius tarp reiškinių ir nustatyti
jų sąveikos laipsnį (stiprumą).

Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Bartosevičienė V. Ekonominės statistikos pagrindai.–Kaunas: Technologija,
2011. ISBN 9789955258414
Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas: Technologija, 2007. ISBN
998613918X
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos praktikumas.–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955095482
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos uždavinynas–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955090758
Bartosevičienė V., Vaitkevičius S., Jančukienė I. Ekonominiai statistiniai
tyrimai.–Kaunas: Technologija, 2004. ISBN 9953094524
Eliseeva I. I. Obščaja teorija statistiki.–Moskva: Finansi i statistika, 1999.
ISBN5279019569
Genienė M., Čiulevičienė V. Bendroji ir žemės ūkio statistika.–Vilnius: Margi
raštai, 1998. ISBN9986091632
Gražytė-Molienė O. Statistika I.–Vilnius: UAB Ciklonas, 2004.ISBN9955497424
Gudonavičiūtė–Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas:
Technologija,1995. ISBN9986132983
Valkauskas R. Statistika.–Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2007.
ISBN9789955528142
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės
http://www.stat.gov.lt

Slide 8

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

I Tema. STATISTIKOS MOKSLO
OBJEKTAS IR METODAS
Žodis statistika kilęs iš lotynų kalbos žodžių „status“ ir italų kalbos žodžio
„stato“, kurie reiškia padėtis ir valstybė.
Šiuo metu žodis statistika suprantama kaip:
nuoseklus duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius rinkimas ir
jų sisteminimas;
statistinių rodiklių, apibūdinančių įvairias visuomeninio gyvenimo
puses, visuma;
mokslas, turintis savo tyrinėjimo objektą ir metodus.
Statistikos objektas – tai masinių socialinių ekonominių reiškinių
kiekybinis aspektas su kokybiniu turiniu, kuris yra pavaizduojamas
statistinių rodiklių pagalba konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.
Statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas
atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos
ir laiko sąlygomis.
Studijuokite:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

II Tema. STATISTINIS STEBĖJIMAS
Statistinis stebėjimas – tai moksliškai organizuotas, nuoseklus masinių
duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius bei procesus rinkimas
pagal iš anksto sudarytą planą ir programą.
Statistinio stebėjimo metu registruojami ne tik stebimos visumos vienetai,
bet ir jų esminės savybės – požymiai, išreiškiantys nagrinėjamų reiškinių
esmę, jų turinį ir yra svarbūs statistikos organams.
Statistinis stebėjimas gali būti atliekamas tokiomis formomis:
Statistinės atskaitomybės;
Specialių statistinių tyrimų;
Registrų.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

III Tema. STATISTINIŲ DUOMENŲ
SISTEMINIMAS IR PATEIKIMAS
Norint gauti apibendrintą stebėjimo objekto charakteristiką ir atskleisti
reiškinių esmę, nustatyti vystymosi dėsningumus bei tarpusavio ryšius,
surinktus duomenis reikia patikrinti ir susisteminti (sugrupuoti).
Statistinis grupavimas – tai yra antrasis statistinio tyrimo etapas. Jo
metu surinkta medžiaga yra suskirstoma į vienarūšes grupes ar
pogrupius pagal būdingus ir esminius požymius. Grupavimai gali būti:
Struktūriniai;
Tipologiniai;
Analitiniai.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai

Atlikite užduotis:
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

IV Tema. ABSOLIUTINIAI IR
SANTYKINIAI DYDŽIAI
Statistinio stebėjimo metu gaunami duomenys, apibūdinantys socialinių
ekonominių reiškinių apimtį ir jų tarpusavio santykius. Šie duomenys
kiekybiškai išreiškiami absoliutiniais (ekstensyviais) ir santykiniais
(intensyviais) dydžiais.
Absoliutiniai statistiniai dydžiai yra ekstensyvūs rodikliai, išreiškiantys
ekonominių socialinių reiškinių apimtį jų visumos vienetų skaičiumi arba
reiškinius apibūdinančių požymių suma.
Santykiniai dydžiai – tai socialinių ekonominių reiškinių kiekybinių
santykių rodikliai. Jie gaunami palyginus absoliutinius dydžius, kartais ir
pačius santykinius dydžius.
Studijuokite:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Atlikite užduotis:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai

V Tema. VIDUTINIAI DYDŽIAI IR
POŽYMIO SKLAIDA
Pirminių statistinių duomenų grupavimas ir jų pateikimas pasiskirstymo
eilutėse reikalauja tolimesnių apibendrinimų. Labiausiai paplitęs
apibendrinimo būdas - vidurkių skaičiavimas.
Vidurkis – tai apibendrinantis kiekybinis rodiklis, išreiškiantis vienarūšių
reiškinių tam tikro varijuojančio požymio tipišką lygį konkrečiomis vietos ir
laiko sąlygomis.
Vidurkių rūšys priklauso nuo nagrinėjamo reiškinio turinio, todėl taikomos
įvairios vidurkių rūšys, kurios skiriasi savo apskaičiavimo būdais:
aritmetinis; harmoninis; kvadratinis; geometrinis; chronologinis;
slenkantys ir struktūriniai.

Studijuokite:
Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VI Tema. DINAMIKOS EILUTĖS
Dinamikos eilutės – tai tokios statistinių dydžių eilutės, kurios apibūdina
reikšmių kitimą laiko atžvilgiu. Sudarant dinamikos eilutes, būtina laikytis
taisyklių:
Visi lygiai turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius;
Visi lygiai turi būti išreikšti vienodais matavimo vienetais;
Visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją;
Visi lygiai turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką.
Vertiniai rodikliai išreiškiami to paties tipo kainomis.
Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VII Tema. INDEKSAI
Indeksų metodo paskirtis - kiekybiškai charakterizuoti sudėtingų
socialinių reiškinių santykinį kitimą laike ir teritorijoje. Indeksai plačiai
naudojami planuojant bei analizuojant įvykdytą planą, nustatant atskirų
veiksnių poveikį sudėtingų socialinių- ekonominių reiškinių kitimui.
Indeksai skirstomi pagal:
reiškinių apimtį - į individualiuosius bei bendruosius ir grupinius.
skaičiavimo bazę - į bazinius ir grandininius.
ekonominių reiškinių pobūdį - produkcijos fizinės apimties; kainų;
savikainos; darbo našumo.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:

Indeksai

Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VIII Tema. EKONOMINIŲ REIŠKINIŲ
TARPUSAVIO RYŠIO ANALIZĖ
Visi gamtos, socialiniai ekonominiai reiškiniai tarpusavyje glaudžiai susiję.
Todėl norint pažinti juos ir nustatyti jų vystymosi dėsningumus, jie
nagrinėjami ne atskirai, o kartu.
Todėl vienas iš svarbiausių statistikos uždavinių yra analizuoti ir
kiekybiškai įvertinti egzistuojančius ryšius tarp reiškinių ir nustatyti
jų sąveikos laipsnį (stiprumą).

Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Bartosevičienė V. Ekonominės statistikos pagrindai.–Kaunas: Technologija,
2011. ISBN 9789955258414
Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas: Technologija, 2007. ISBN
998613918X
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos praktikumas.–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955095482
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos uždavinynas–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955090758
Bartosevičienė V., Vaitkevičius S., Jančukienė I. Ekonominiai statistiniai
tyrimai.–Kaunas: Technologija, 2004. ISBN 9953094524
Eliseeva I. I. Obščaja teorija statistiki.–Moskva: Finansi i statistika, 1999.
ISBN5279019569
Genienė M., Čiulevičienė V. Bendroji ir žemės ūkio statistika.–Vilnius: Margi
raštai, 1998. ISBN9986091632
Gražytė-Molienė O. Statistika I.–Vilnius: UAB Ciklonas, 2004.ISBN9955497424
Gudonavičiūtė–Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas:
Technologija,1995. ISBN9986132983
Valkauskas R. Statistika.–Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2007.
ISBN9789955528142
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės
http://www.stat.gov.lt

Slide 9

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

I Tema. STATISTIKOS MOKSLO
OBJEKTAS IR METODAS
Žodis statistika kilęs iš lotynų kalbos žodžių „status“ ir italų kalbos žodžio
„stato“, kurie reiškia padėtis ir valstybė.
Šiuo metu žodis statistika suprantama kaip:
nuoseklus duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius rinkimas ir
jų sisteminimas;
statistinių rodiklių, apibūdinančių įvairias visuomeninio gyvenimo
puses, visuma;
mokslas, turintis savo tyrinėjimo objektą ir metodus.
Statistikos objektas – tai masinių socialinių ekonominių reiškinių
kiekybinis aspektas su kokybiniu turiniu, kuris yra pavaizduojamas
statistinių rodiklių pagalba konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.
Statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas
atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos
ir laiko sąlygomis.
Studijuokite:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

II Tema. STATISTINIS STEBĖJIMAS
Statistinis stebėjimas – tai moksliškai organizuotas, nuoseklus masinių
duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius bei procesus rinkimas
pagal iš anksto sudarytą planą ir programą.
Statistinio stebėjimo metu registruojami ne tik stebimos visumos vienetai,
bet ir jų esminės savybės – požymiai, išreiškiantys nagrinėjamų reiškinių
esmę, jų turinį ir yra svarbūs statistikos organams.
Statistinis stebėjimas gali būti atliekamas tokiomis formomis:
Statistinės atskaitomybės;
Specialių statistinių tyrimų;
Registrų.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

III Tema. STATISTINIŲ DUOMENŲ
SISTEMINIMAS IR PATEIKIMAS
Norint gauti apibendrintą stebėjimo objekto charakteristiką ir atskleisti
reiškinių esmę, nustatyti vystymosi dėsningumus bei tarpusavio ryšius,
surinktus duomenis reikia patikrinti ir susisteminti (sugrupuoti).
Statistinis grupavimas – tai yra antrasis statistinio tyrimo etapas. Jo
metu surinkta medžiaga yra suskirstoma į vienarūšes grupes ar
pogrupius pagal būdingus ir esminius požymius. Grupavimai gali būti:
Struktūriniai;
Tipologiniai;
Analitiniai.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai

Atlikite užduotis:
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

IV Tema. ABSOLIUTINIAI IR
SANTYKINIAI DYDŽIAI
Statistinio stebėjimo metu gaunami duomenys, apibūdinantys socialinių
ekonominių reiškinių apimtį ir jų tarpusavio santykius. Šie duomenys
kiekybiškai išreiškiami absoliutiniais (ekstensyviais) ir santykiniais
(intensyviais) dydžiais.
Absoliutiniai statistiniai dydžiai yra ekstensyvūs rodikliai, išreiškiantys
ekonominių socialinių reiškinių apimtį jų visumos vienetų skaičiumi arba
reiškinius apibūdinančių požymių suma.
Santykiniai dydžiai – tai socialinių ekonominių reiškinių kiekybinių
santykių rodikliai. Jie gaunami palyginus absoliutinius dydžius, kartais ir
pačius santykinius dydžius.
Studijuokite:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Atlikite užduotis:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai

V Tema. VIDUTINIAI DYDŽIAI IR
POŽYMIO SKLAIDA
Pirminių statistinių duomenų grupavimas ir jų pateikimas pasiskirstymo
eilutėse reikalauja tolimesnių apibendrinimų. Labiausiai paplitęs
apibendrinimo būdas - vidurkių skaičiavimas.
Vidurkis – tai apibendrinantis kiekybinis rodiklis, išreiškiantis vienarūšių
reiškinių tam tikro varijuojančio požymio tipišką lygį konkrečiomis vietos ir
laiko sąlygomis.
Vidurkių rūšys priklauso nuo nagrinėjamo reiškinio turinio, todėl taikomos
įvairios vidurkių rūšys, kurios skiriasi savo apskaičiavimo būdais:
aritmetinis; harmoninis; kvadratinis; geometrinis; chronologinis;
slenkantys ir struktūriniai.

Studijuokite:
Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VI Tema. DINAMIKOS EILUTĖS
Dinamikos eilutės – tai tokios statistinių dydžių eilutės, kurios apibūdina
reikšmių kitimą laiko atžvilgiu. Sudarant dinamikos eilutes, būtina laikytis
taisyklių:
Visi lygiai turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius;
Visi lygiai turi būti išreikšti vienodais matavimo vienetais;
Visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją;
Visi lygiai turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką.
Vertiniai rodikliai išreiškiami to paties tipo kainomis.
Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VII Tema. INDEKSAI
Indeksų metodo paskirtis - kiekybiškai charakterizuoti sudėtingų
socialinių reiškinių santykinį kitimą laike ir teritorijoje. Indeksai plačiai
naudojami planuojant bei analizuojant įvykdytą planą, nustatant atskirų
veiksnių poveikį sudėtingų socialinių- ekonominių reiškinių kitimui.
Indeksai skirstomi pagal:
reiškinių apimtį - į individualiuosius bei bendruosius ir grupinius.
skaičiavimo bazę - į bazinius ir grandininius.
ekonominių reiškinių pobūdį - produkcijos fizinės apimties; kainų;
savikainos; darbo našumo.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:

Indeksai

Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VIII Tema. EKONOMINIŲ REIŠKINIŲ
TARPUSAVIO RYŠIO ANALIZĖ
Visi gamtos, socialiniai ekonominiai reiškiniai tarpusavyje glaudžiai susiję.
Todėl norint pažinti juos ir nustatyti jų vystymosi dėsningumus, jie
nagrinėjami ne atskirai, o kartu.
Todėl vienas iš svarbiausių statistikos uždavinių yra analizuoti ir
kiekybiškai įvertinti egzistuojančius ryšius tarp reiškinių ir nustatyti
jų sąveikos laipsnį (stiprumą).

Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Bartosevičienė V. Ekonominės statistikos pagrindai.–Kaunas: Technologija,
2011. ISBN 9789955258414
Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas: Technologija, 2007. ISBN
998613918X
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos praktikumas.–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955095482
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos uždavinynas–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955090758
Bartosevičienė V., Vaitkevičius S., Jančukienė I. Ekonominiai statistiniai
tyrimai.–Kaunas: Technologija, 2004. ISBN 9953094524
Eliseeva I. I. Obščaja teorija statistiki.–Moskva: Finansi i statistika, 1999.
ISBN5279019569
Genienė M., Čiulevičienė V. Bendroji ir žemės ūkio statistika.–Vilnius: Margi
raštai, 1998. ISBN9986091632
Gražytė-Molienė O. Statistika I.–Vilnius: UAB Ciklonas, 2004.ISBN9955497424
Gudonavičiūtė–Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas:
Technologija,1995. ISBN9986132983
Valkauskas R. Statistika.–Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2007.
ISBN9789955528142
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės
http://www.stat.gov.lt

Slide 10

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

I Tema. STATISTIKOS MOKSLO
OBJEKTAS IR METODAS
Žodis statistika kilęs iš lotynų kalbos žodžių „status“ ir italų kalbos žodžio
„stato“, kurie reiškia padėtis ir valstybė.
Šiuo metu žodis statistika suprantama kaip:
nuoseklus duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius rinkimas ir
jų sisteminimas;
statistinių rodiklių, apibūdinančių įvairias visuomeninio gyvenimo
puses, visuma;
mokslas, turintis savo tyrinėjimo objektą ir metodus.
Statistikos objektas – tai masinių socialinių ekonominių reiškinių
kiekybinis aspektas su kokybiniu turiniu, kuris yra pavaizduojamas
statistinių rodiklių pagalba konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.
Statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas
atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos
ir laiko sąlygomis.
Studijuokite:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

II Tema. STATISTINIS STEBĖJIMAS
Statistinis stebėjimas – tai moksliškai organizuotas, nuoseklus masinių
duomenų apie socialinius ekonominius reiškinius bei procesus rinkimas
pagal iš anksto sudarytą planą ir programą.
Statistinio stebėjimo metu registruojami ne tik stebimos visumos vienetai,
bet ir jų esminės savybės – požymiai, išreiškiantys nagrinėjamų reiškinių
esmę, jų turinį ir yra svarbūs statistikos organams.
Statistinis stebėjimas gali būti atliekamas tokiomis formomis:
Statistinės atskaitomybės;
Specialių statistinių tyrimų;
Registrų.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

III Tema. STATISTINIŲ DUOMENŲ
SISTEMINIMAS IR PATEIKIMAS
Norint gauti apibendrintą stebėjimo objekto charakteristiką ir atskleisti
reiškinių esmę, nustatyti vystymosi dėsningumus bei tarpusavio ryšius,
surinktus duomenis reikia patikrinti ir susisteminti (sugrupuoti).
Statistinis grupavimas – tai yra antrasis statistinio tyrimo etapas. Jo
metu surinkta medžiaga yra suskirstoma į vienarūšes grupes ar
pogrupius pagal būdingus ir esminius požymius. Grupavimai gali būti:
Struktūriniai;
Tipologiniai;
Analitiniai.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:
Indeksai

Atlikite užduotis:
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

IV Tema. ABSOLIUTINIAI IR
SANTYKINIAI DYDŽIAI
Statistinio stebėjimo metu gaunami duomenys, apibūdinantys socialinių
ekonominių reiškinių apimtį ir jų tarpusavio santykius. Šie duomenys
kiekybiškai išreiškiami absoliutiniais (ekstensyviais) ir santykiniais
(intensyviais) dydžiais.
Absoliutiniai statistiniai dydžiai yra ekstensyvūs rodikliai, išreiškiantys
ekonominių socialinių reiškinių apimtį jų visumos vienetų skaičiumi arba
reiškinius apibūdinančių požymių suma.
Santykiniai dydžiai – tai socialinių ekonominių reiškinių kiekybinių
santykių rodikliai. Jie gaunami palyginus absoliutinius dydžius, kartais ir
pačius santykinius dydžius.
Studijuokite:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Atlikite užduotis:

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai

V Tema. VIDUTINIAI DYDŽIAI IR
POŽYMIO SKLAIDA
Pirminių statistinių duomenų grupavimas ir jų pateikimas pasiskirstymo
eilutėse reikalauja tolimesnių apibendrinimų. Labiausiai paplitęs
apibendrinimo būdas - vidurkių skaičiavimas.
Vidurkis – tai apibendrinantis kiekybinis rodiklis, išreiškiantis vienarūšių
reiškinių tam tikro varijuojančio požymio tipišką lygį konkrečiomis vietos ir
laiko sąlygomis.
Vidurkių rūšys priklauso nuo nagrinėjamo reiškinio turinio, todėl taikomos
įvairios vidurkių rūšys, kurios skiriasi savo apskaičiavimo būdais:
aritmetinis; harmoninis; kvadratinis; geometrinis; chronologinis;
slenkantys ir struktūriniai.

Studijuokite:
Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VI Tema. DINAMIKOS EILUTĖS
Dinamikos eilutės – tai tokios statistinių dydžių eilutės, kurios apibūdina
reikšmių kitimą laiko atžvilgiu. Sudarant dinamikos eilutes, būtina laikytis
taisyklių:
Visi lygiai turi atitikti vienodo dydžio laikotarpius;
Visi lygiai turi būti išreikšti vienodais matavimo vienetais;
Visi lygiai turi atitikti tą pačią teritoriją;
Visi lygiai turi būti apskaičiuoti pagal vienodą metodiką.
Vertiniai rodikliai išreiškiami to paties tipo kainomis.
Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VII Tema. INDEKSAI
Indeksų metodo paskirtis - kiekybiškai charakterizuoti sudėtingų
socialinių reiškinių santykinį kitimą laike ir teritorijoje. Indeksai plačiai
naudojami planuojant bei analizuojant įvykdytą planą, nustatant atskirų
veiksnių poveikį sudėtingų socialinių- ekonominių reiškinių kitimui.
Indeksai skirstomi pagal:
reiškinių apimtį - į individualiuosius bei bendruosius ir grupinius.
skaičiavimo bazę - į bazinius ir grandininius.
ekonominių reiškinių pobūdį - produkcijos fizinės apimties; kainų;
savikainos; darbo našumo.

Dinamikos eilutės

Studijuokite:

Indeksai

Atlikite užduotis:

Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida

VIII Tema. EKONOMINIŲ REIŠKINIŲ
TARPUSAVIO RYŠIO ANALIZĖ
Visi gamtos, socialiniai ekonominiai reiškiniai tarpusavyje glaudžiai susiję.
Todėl norint pažinti juos ir nustatyti jų vystymosi dėsningumus, jie
nagrinėjami ne atskirai, o kartu.
Todėl vienas iš svarbiausių statistikos uždavinių yra analizuoti ir
kiekybiškai įvertinti egzistuojančius ryšius tarp reiškinių ir nustatyti
jų sąveikos laipsnį (stiprumą).

Studijuokite:

Dinamikos eilutės

Atlikite užduotis:
Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

Dėstytojo vertinimo klausimai:

Informacijos
šaltiniai
Statistikos mokslo
objektas ir metodas
Statistinis stebėjimas
Statistinių duomenų
sisteminimas ir
pateikimas
Absoliutiniai ir
santykiniai dydžiai

Vidutiniai dydžiai ir
požymio sklaida
Dinamikos eilutės

Indeksai
Ekonominių reiškinių
tarpusavio ryšio
analizė

Paieška
internete

INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Bartosevičienė V. Ekonominės statistikos pagrindai.–Kaunas: Technologija,
2011. ISBN 9789955258414
Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas: Technologija, 2007. ISBN
998613918X
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos praktikumas.–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955095482
Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos uždavinynas–Kaunas:
Technologija, 2010. ISBN 9955090758
Bartosevičienė V., Vaitkevičius S., Jančukienė I. Ekonominiai statistiniai
tyrimai.–Kaunas: Technologija, 2004. ISBN 9953094524
Eliseeva I. I. Obščaja teorija statistiki.–Moskva: Finansi i statistika, 1999.
ISBN5279019569
Genienė M., Čiulevičienė V. Bendroji ir žemės ūkio statistika.–Vilnius: Margi
raštai, 1998. ISBN9986091632
Gražytė-Molienė O. Statistika I.–Vilnius: UAB Ciklonas, 2004.ISBN9955497424
Gudonavičiūtė–Bartosevičienė V. Ekonominė statistika.–Kaunas:
Technologija,1995. ISBN9986132983
Valkauskas R. Statistika.–Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2007.
ISBN9789955528142
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės
http://www.stat.gov.lt