Romėnų menas. Romos valstybės menas nuo V a. pr. Kr. iki imperijos žlugimo V a.

Download Report

Transcript Romėnų menas. Romos valstybės menas nuo V a. pr. Kr. iki imperijos žlugimo V a.

Slide 1

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 2

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 3

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 4

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 5

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 6

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 7

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 8

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 9

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 10

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 11

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 12

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 13

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 14

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 15

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 16

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 17

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 18

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 19

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 20

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 21

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 22

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 23

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 24

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 25

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 26

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 27

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 28

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 29

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 30

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 31

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 32

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 33

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.


Slide 34

Romėnų menas.
Romos valstybės
menas nuo V a.
pr. Kr. iki
imperijos žlugimo
V a. po Kr.

Visi keliai veda į
Romą...

Roma įkurta 753 m. pr. Kr.

ROMĖNAI
Romėnų menas.

Tai Romos valstybės menas nuo 5 a.
pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas formavosi veikiamas
etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik
valdant Augustui (1 a. po Kr.) atsirado
savitas imperinis menas, šlovinantis
imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau
visą šį laikotarpį buvo juntama graikų
meno įtaka.

Senovės Romos dailės raida
skirstoma į du etapus.


Romos respublikos laikotarpis (1 a. pr.
Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė (būdinga
skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji
(mėgdžiojanti senovės graikų meno
pavyzdžius) kryptys.



Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.)
pasižymėjo architektūros ir technikos
pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai,
akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos,
cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas
statybines medžiagas bei konstrukcijas.

Arkos - mėgiama romėnų
atrchitektų forma .

Koliziejus 70-82 m.

Architektūroje ir urbanistikoje
romėnai pasiekė svarių laimėjimų.
Romos miestas.
Forumas.
Koliziejus - cirkas.
Šventyklos.
Termos.
Triumfo arkos ir kolonos.
Vilos.
Keliai, tiltai, akvedukai.
Panteonas.

Trajano kolona.
Apie 114 m.

Trajano kolona

Triumfo arka

Svarbiausiais ir lemiamas
atradimas –

į betonavimą panaši
liejamos statybos technika
naudota nuo 2 a. pr Kr.
pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas
patalpas. Prie to prisidėjo
ir patobulinta plytinės
statybos technika,
pravertusi
statant inžinierinius
įrengimus (akvedukus,
tiltus).

Šventyklos
Pagrindinė šventyklos
forma buvo iš etruskų
perimta, ant podiumo
užkelta šventykla,
turinti tik vieną
paradinę pusę bei
papuošta gausiomis
terakotinėmis
dekoracijomis.

Jonėninė Portūno
šventykla Romoje. 1 a.

Architektūra.


Nuo 3 a. pr. Kr. pab.
vis didesnę reikšmę
įgauna pasaulietiniai
statiniai (vilos,
daugiaaukščiai
nuomojami namai).
Nuo 2 a. pr. Kr.
medinių bei molinių
plytų statinius pradėjo
keisti monumentalūs
akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose
pastatuose pirmenybė
buvo teikiama
marmurui.

Adriano vila 118-138 m.

Pompėjos amfiteatras

Adriano vila

Romėnų vilos griuvėsiai

Architektūra.

Karakalos pirtys (termos).
Rekonstrukcija.

Romėnų architektūrai būdingas
ašinis ir simetriškas pastato dalių
išdėstymas.

Panteonas. Vėlyvoji Roma. Apie 120 m.
Interjeras.

Panteonas 118-128 m.

Skulptūra


Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent
jau kuriama pagal graikų pavyzdžius.
Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros
buvo importuojamos; didžiosios
romėnų kopijavimo dirbtuvės daug
prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų
iki mūsų laikų.

Skulptūra.


Savitų svarių
laimėjimų buvo
pasiekta portreto
srityje: jau nuo 1 a.
pr. Kr. buvo kuriamos
portretinės statulos,
daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo
tobulu portretiniu
panašumu. Valdant
Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę
išraišką; buvo
sukurtas oficialus
idealizuotas
imperatoriaus
portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Augustas.
Apie 20 m. pr. Kr.

Imperatorius Markas Aurelijus

Skulptūra.

Skulptūra.


Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir
tapybiškai dėl
sąmoningai naudojamo
šviesos ir šešėlių žaismo.
Labiau už kitas buvo
mėgstamos istorinės ir
mitologinės temos. Reljefais
buvo puošiamos pergalės
kolonos bei triumfo arkos.

Trajano kolonos reljefai.

Tapyba.
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo
kuriami didelio formato
istorinės tematikos
molbertiniai paveikslai,
tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą
portretinės tapybos lygį
rodo 1-4 a. sukurti
mumijų portretai
(Fajumo portretai).
Fajumo portretas

Tapyba.


Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros
elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat
scenos, vykstančios gatvėje arba
vietovaizdyje.
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.

Tapyba.

Romėnų vilos sienų tapybafreska.

Taikomoji dailė.


Su architektūros klestėjimu
sietinas ir aukštas pastatų
apstatymui naudojamų
taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs
ir brangūs sidabro indai,
spalvotas bei raižytas
stiklas, reljefinė keramika,
be to monetos.

Taikomoji dailė.

Mozaika

Romėnų mozaika.

Gatvė ir kambarys Pompėjoje.

Tapyba.

Vezuvijaus pelenuose.
79 m.


Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums
informacijos suteikia
Pompėjos ir
Herkulanumo kasinėjimai.

Romėnų menas.

Parengė dailės mokytoja
metodininkė Virginija
Armanavičienė
2004 m.