Slide 1

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 2

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 3

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 4

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 5

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 6

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 7

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 8

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 9

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 10

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 11

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 12

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 13

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 14

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 15

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 16

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 17

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 18

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 19

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 20

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 21

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 22

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 23

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 24

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 25

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 26

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?


Slide 27

NUO VIENOS LĄSTELĖS IKI
ORGANIZMO

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

• Lytinis potraukis – fizinis potraukis kitam
tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš
gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo
veiksnių. Įprastas lytinio potraukio
patenkinimo būdas – sueitis. Pradeda
formuotis lytinės brandos metu, šiek tiek
ima silpti po menopauzės ir senatvėje.
Nors moters lytinis potraukis kiek
sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir
prieš pat mėnesines, tačiau jam daug
įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai,
susiję su vyru. Padidėjęs vyro lytinis
potraukis vadinamas edeomanija, o
moters – nimfomanija.

• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų
gametų susijungimas ir zigotos (naujo
vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai
yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra
nulemiama būsimo individo lytis (kurią
lemia vyriškoji lytinė ląstelė) ir kiti
požymiai. Apvaisinime dalyvauja dviejų
tipų lytinės ląstelės: moters kiaušialąstė ir
vyro spermatozoidas.

Kiaušialąstė

Spermatozoidai

Apvaisinimas

Iš zigotos
pradeda
vystytis
naujas
organizmas.

• Apvaisinimas dažniausiai įvyksta
kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per
12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto
metu į moters lytinius takus patenka apie
300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda
netvarkingai, maždaug 2–3 mm per
valandą greičiu. Jiems judėti padeda
gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimai, todėl jau 1–2 minutės po
ejakuliacijos jie pasiekia gimdą, o per 2–3
valandas pasiekia kiaušintakių ampules.

• Kiaušintakiuose spermatozoidai lieka gyvybingi
kelias paras. Tačiau pakeliui daug
spermatozoidų žūva ir tik labai maža dalis pačių
stipriausių pasiekia kiaušinėlį, ir vienas iš jų
atsitiktinai susiduria su kiaušialąste.
Kulminacinis apvaisinimo momentas yra
branduolių susiliejimas. Spermatozoido
branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip
kiaušialąstės, ir abu susitikę susilieja. Apvaisinta
kiaušialąstė įgija diploidinį chromosomų rinkinį.
Taigi, apvaisinimas baigiasi susidarant naujai
ląstelei, kartu ir naujai gyvybei – zigotai.

Zigota

Trijų dienų žmogaus embrionas

• Gemalas (arba embrionas, gr. ἔμβρυον) –
organizmo vystymosi stadija pradedant
zigota ir baigiant gimimu. Žmogaus
gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias
8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką
nesant technikos, leidžiančios pamatyti
vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose
vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki
12-tos savaitės gemalas mažai panašus į
žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.

8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai
panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos
ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų
sistemos jau susiformavusios, galima skirti
lytį. Gemalo ūgis – apie 4 cm.

• Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme
išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki
gimdymo; kartais nėštumas gali būti
nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti
savaime (persileidimas). Žmonių nėštumas
vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba
280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių
mėnesinių pirmos dienos).
• Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės
informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3
mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja
gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi.
Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos
gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per
placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui
nešamos reikalingos maisto medžiagos,
deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus
apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali
patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Susidarius placentai, prasideda vaisiaus
periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20
nėštumo savaitę motina dažniausiai
pajunta vaisiaus judesius
(pirmieji judesiai kartais
juntami jau nuo 15 savaitės).
22 savaičių vaisiaus
susiformavę visi organai
jis sveria apie 500 g, ūgis –
apie 25 cm.

• Pirmieji trys mėnesiai, kai formuojasi
audiniai bei organai, gemalas labai jautrus
žalingiems veiksniams, todėl motinai
draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį,
nepasitarus su gydytoju vartoti vaistus.
Nepaisant tokių draudimų gali įvykti
savaiminis persileidimas, taip pat gali
formuotis įvairūs apsigimimai. Pvz.,
motinai susirgus raudonuke, medikai
rekomenduoja dirbtinai nutraukti nėštumą,
kadangi raudonukės virusas labai dažnai
sukelia kūdikio apsigimimus.

• Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas
gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz.,
kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo
ertmėje. Tai negimdinis nėštumas.
Gemalas negali normaliai augti, gali
prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai
operuojama.

Gimdymas fiziologinis
procesas, kurio
metu vaisius iš
gimdos yra
išstumiamas į
išorę. Taip pat
išstumiami
vaisiaus
dangalai ir
placenta.

• Paprastai naujagimis gimsta 38–41 nėštumo
savaitę (maždaug suėjus 9 nėštumo mėnesiams
arba 280 dienų). Jeigu gimsta anksčiau – tai
vadinama priešlaikiniu gimdymu, jeigu vėliau –
užsitęsusiu nėštumu. Gimdymo terminas
paprastai apskaičiuojamas pagal paskutinių
mėnesinių datą. Artėjančio gimdymo požymiai:
36-38 savaitę gimdos dugnas nusileidžia žemyn,
likus kelioms dienoms iki gimdymo truputį
sumažėja nėščiosios svoris. Gimda tampa labai
jautri, net silpni dirgikliai gali sukelti jos
susitraukimus. Prieš gimdymą gimdos kaklelis
suminkštėja, sutrumpėja, truputį prasiveria,
vaisius stipriau spaudžia dubens dugną, moteriai
gali pasidaryti lengvesnis kvėpavimas.

• Gimdymo pradžia – pirmieji reguliarūs (ne
rečiau kaip kas 10-15 min.) gimdos
raumenų susitraukimai – sąrėmiai, kurie
rodo gimdymo proceso pradžią.
Gimdymas trunka apie 7–10 valandų. Jo
eiga skirstoma į tris laikotarpius:
• gimdos kaklelio atsivėrimas;
• vaisiaus išstūmimas;
• placentos atsiskyrimas.
Vaisiui gimus nukerpama virkštelė ir
naujagimis pradeda „savarankišką“
gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra
apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.

• Dauguma moterų (apie 90 proc.) gimdymo
metu jaučia skausmus. Skausmas
malšinamas vaistais, arba moterys
konsultacijose mokomos, kaip skausmo
išvengti ar jį sumažinti. Gimdymas, kurio
metu kūdikis gimsta ne įprastai, tačiau
operacijos metu prapjaunant motinos pilvo
ertmę, vadinama cezario pjūviu.

Ir štai naujai atsiradusi gyvybė!

Klausimai
1. Kas yra apvaisinimas ir kur jis įvyksta?
2. Kaip toliau vystosi apvaisintas
kiaušinėlis?
3. Papasakok apie gemalo vystymosi
laikotarpį.
4. Papasakok apie vaisiaus vystymosi
laikotarpį.
5. Kas yra placenta ir kokia jos reikšmė?
6. Kaip vyksta gimdymas ir kokios jo
priežastys?