Disgrafijos įveikimo pratybų struktūra. Rašymo sutrikimų šalinimas. Parengė Vilniaus r. Nemenčinės K.Parčevskio gimnazijos logopedė Danuta Banevič 2010 m. Uždaviniai: Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo bendraisiais.
Download ReportTranscript Disgrafijos įveikimo pratybų struktūra. Rašymo sutrikimų šalinimas. Parengė Vilniaus r. Nemenčinės K.Parčevskio gimnazijos logopedė Danuta Banevič 2010 m. Uždaviniai: Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo bendraisiais.
Slide 1
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 2
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 3
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 4
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 5
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 6
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 7
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 8
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 9
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 10
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 11
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 12
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 13
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 14
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 15
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 16
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 17
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 18
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 19
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 20
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 21
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 22
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 23
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 2
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 3
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 4
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 5
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 6
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 7
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 8
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 9
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 10
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 11
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 12
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 13
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 14
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 15
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 16
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 17
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 18
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 19
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 20
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 21
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 22
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!
Slide 23
Disgrafijos įveikimo
pratybų struktūra.
Rašymo sutrikimų
šalinimas.
Parengė Vilniaus r. Nemenčinės
K.Parčevskio gimnazijos logopedė
Danuta Banevič
2010 m.
Uždaviniai:
Supažindinti mokyklos logopedus ir mokytojus su rašomosios kalbos
sutrikimų šalinimo bendraisiais reikalavimais;
Pateikti korekcinio darbo sistemą, aptariant disgrafijų šalinimo
kryptys, darbo būdus ir pagrindinės korekcijos etapus bei
uždavinius.
Rekomenduoti susipažinti su rašomosios kalbos sutrikimų šalinimo
programa sudaryta dėka Eugenijos Jakimavičienės “Pradinių
klasių rašymo sutrikimų šalinimas” (Šiauliai, 1998), kuria galima
kūrybiškai naudotis arba remiantis ją sudaryti savo programą.
Apibendrinant pateiktą prezentaciją, susipažinti su vieno mokinio
disgrafijos klaidomis ir įvertinti, kokio tipo disgrafijai jie priklauso, bei
kokius pagrindinius etapus korekciniame darbe, šalinant šio tipo
disgrafija, reikėtų numatyti.
Disgrafijos trūkumai mūsų respublikoje taisomi
logopediniuose mokyklose arba prie bendrojo lavinimo
mokyklų esančiuose logopediniuose kabinetuose.
Visapusiškai ištyręs vaikus, logopedas sukomplektuoja
grupes.
Grupės sudaromos vidutiniškai po 6- 8 tos pačios ar
gretimų klasių disgrafikus. Darbas numatomas mokslo
metams ar pusmečiui.
Logopedinės pratybos vyksta ne pamokų metu 1-ose
klasėse dažniausiai tris kartus per savaitę, o 2-sios ir
3-sios klasės mokiniams grupinės logopedinės
pratybos vedamos du kartus per savaitę.
Grupių komplektavimas
Mūsų respublikoje sudaromos tokios disgrafikų grupės:
Pirmos klasės mokinių, kurie spalio, lapkričio mėnesiais dar
nemoka jungti skiemens bei analizuoti trumpų žodžių. Į šias grupes
galima skirti vaikus, pasižyminčius nedideliais tarimo sutrikimais,
pažeista darbine veikla bei nesusiformavusia fonemine klausa;
Antros klasės mokinių, kurių silpnai išsivysčiusi šnekamoji kalba,
garsinė analizė bei darbinė veikla;
Trečios-ketvirtos klasių mokinių, kurių menkas žodynas, nepilnai
susiformavusi gramatinė kalbos sandara ir kurie daro daug
specifinių klaidų (maišo raides, netiksliai taiko gramatines rašybos
taisykles);
Penktos-aštuntos klasių mokinių, kurie daro daug rašybos klaidų,
nemoka rišliai reikšti savo minčių raštu.
Sėkmingiausiai dirbama su I – II klasių mokiniais. Su vyresnių
klasių mokiniais norimų rezultatų pasiekti nepavyksta.
(pagal J. Danilevičiaus knygą “Vaikų šnekamosios ir rašomosios
kalbos sutrikimai”).
Bendros taisykles, kurių reikėtų laikytis dirbant su
disgrafikais (pagal R.Beker, 1967):
1)darbo tempą turi nustatyti patys mokiniai,
2)kasdien ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi,
3)visais būdais kelti mokinių susidomėjimą skaitymu ir
rašymu,
4)vengti ilgo varginančio darbo,
5)pradėti nuo mokinius dominančios medžiagos,
6)pabrėžti vaikų laimėjimus, kad pajustų, jog jų trūkumai
mažėja,
7)pateikti turtingą, tačiau prieinamą mokiniams kalbinę
medžiagą.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo pagrindiniai uždaviniai:
Išmokyti pažinti, diferencijuoti, išskirti, remiantis
klausa, visus žodžio elementus: garsus, skiemenis;
mokyti nustatyti jų nuoseklumą žodžiuose;
mokyti taisyklingai ir aiškiai tarti visus žodžio garsus,
žodžių struktūrą, sakinius;
taisyklingai skaityti ir rašyti.
Labai svarbu tinkamai suderinti tarimo taisymą, garsų
diferencijavimą ir garsinės žodžių analizės mokymą.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Dažniausiai pirmasis
pusmetis skiriamas tarimui
taisyti, painiojamų garsų
diferencijavimui ir garsinės
analizės pratyboms
(daugiausia dėmėsio ir
laiko garsinei analizei
skiriama ikielementoriniu
laikotarpiu).
Bet garsinės pratybos atliekamos ir
2 ir 3 klasėse.
Antrame pusmetyje, o
pagal galimybes ir
ankščiau, daugiau
dėmesio skirti žodyno
ir gramatinės
sandaros korekcijai.
Akustinės, artikuliacinės-akustinės disgrafijos bei
disgrafijos dėl kalbinės analizės ir sintezės trūkumų
šalinimo kryptis:
1.Mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir
fonemas.
2. Išskirti klausa atskirus
kalbos elementus, čia pat
praktiškai parodant gramatinių
formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti
žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus,
parinkti apibendrinančios
sąvokos, antonimus,
sinonimus ir pan.
4. Pildyti žodyną aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti
kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės,
garsinė sudėtis, ritminė skiemenine
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi
sakiniai.
Rašymo įgūdžių formavimas
Kalbinių įgūdžių ir funkcijų būtinų rašymui ugdymas:
1. Klausos dėmesio aktyvinimas:
- skirti balsus pagal stiprumą, aukštumą, jėgą, intonaciją.
2. Garsinės žodžių sudėties suvokimo aktyvinimas. Žaidimai: “Kas sugalvos
žodžio pabaigą?”, “Koks žodis dingo?”
Garsų mokymui bei diferencijavimui galima būtų skirti tokias
užduotis:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
Nustatyti, kuris iš painiojamų garsų yra žodyje;
Rasti garso vietą žodyje;
Atrinkti paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
Užrašyti iš diktuojamų žodžių eilės tiktai tuos žodžius, kuriuose yra
nurodytas garsas;
Nurašant žodžius, įrašyti vieną iš diferencijuojamų garsų;
Sugalvoti žodžių su nurodytu garsu pradžioje, viduryje;
Suskirstyti paveikslėlių pavadinimus įdu stulpelius ir užrašyti pagal tai,
kuris iš diferencijuojamų garsų yra pavadinime;
Užrašyti diktuojamus skiemenis, žodžius, sakinius su mokomaisiais
garsais.
Rašymo įgūdžių formavimas
-
3.Girdimojo suvokimo tobulinimas ir teisingų fonemų vaizdinių
formavimas:
tarti garsus;
juos diferencijuoti;
skirti žodžio galūnę (vienaskaita, daugiskaita ir t.t.).
4. Garsinės analizės ir sintezės ugdymas:
žodžio skirstymas skiemenimis plojant,
sudaryti žodžius iš pirmojo skiemens,
mušti skiemeninę žodžio struktūrą – atspėti, koks tai žodis,
logopedas taria su pauzėmis skiemenis, vaikas turi sudaryti iš jų žodžius,
logopedas pasako neteisingą žodį, vaikas turi jį pataisyti,
sugalvoti žodžių, turinčių nurodytą skaičių garsų,
įrašyti praleistas raides žodžiuose,
pakeisti žodžius pridedant vieną raidę, pakeičiant vieną raidę kitą, sukeičiant
raides vietomis, juos perskaityti;
atspėti žodžio raides (t - - t, s - - - - s);
tęsti žodžių grandinę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesniuoju skiemeniu,
raide (sako, košė...);
perskaityti žodį iš kito galo;
užpildyti kryžiažodžius.
Pagrindiniai korekcijos etapai ir
rekomendacijos:
Išmokius analizuoti įvairaus sunkumo žodžių
garsinę sudėtį, sudarytieji įgūdžiai toliau
automatizuojami per korekcinio mokymo laiką.
Panašiai skirstomas darbas ir antroje klasėje.
Logopediniuose pratybuose logopedui reikia
lavinti foneminės analizės įgūdžius, šalinti
leksinius ir gramatinius trūkumus ir tvirtinti
vaikų įgytus mokėjimus skaitymo bei rašymo
pratybomis.
Optinės disgrafjos šalinimas vyksta
tokiomis kryptimis:
I. Lavinamas suvokimas rega,
II. Plečiama ir tikslinama regimoji atmintis.
Wirth
rekomeduoja:
- tobulinti vaizdo suvokimą rega;
- mokyti optiškai skaidyti rega;
- pratinti nustatyti daiktų skirtumus;
- tobulinti orientaciją erdvėje;
- mokyti optiškai analizuoti ir sintezuoti;
- diferencijuoti panašias rades;
- atlikinėti korektūros užduotis.
Regimajam suvokimui lavinti
rekomenduojamos tokios užduotys:
Parinkti tokio pat dydžio, spalvos, formos figūras;
Pastebėti, lyginti įvairių dydžių, formų, spalvų daiktus;
Pavadinti perbrauktus, ant vienas kito nupieštus kontūrinius daiktų
piešinius.
Jeigu yra sutrikusi orientacija erdvėje, iš pradžių vaikai mokomi suvokti savo
kūno schemą, o paskui orientuotis aplinkinėje erdvėje. Pvz., mokiniai
pasako, kokie daiktai yra jo dešinėje pusėje, paskui prašoma nustatyti, kur
yra ką tik padėtas parkeris ir pan. Taip pat žaidžiama “Kas pasikeitė”, tik
daiktai ne pašalinami, o sukeičiami vietomis.
Gali būti atgaminamas raidžių, figūrų, skaičių nuoseklumas.
Pvz.,
mokiniai įsimena 3-5 raides, skiemenis ar figūras ir suranda tarp kitų.
Atrinkti tokia pat raidę ar skiemenį, pasiūlyti nuspalvinti, iškirpti raidę
savarankiškai, pabraukti raides tekste, nurašyti raides iš teksto, jas
pavadinti.
Atpažinti iškirptą ar užklijuotą raidę, čiuopiant užmirktomis akimis.
Nurodyti raidės panašumus į kokį nors objektą, kurio pavadinimo reikėtų
rašyti ta raide ir pan. (pagal Ananjev).
Semantinės gramatinės disgrafijos
trūkumų šalinimo kryptis
-
-
Korekcinio mokymo procese būtina:
užpildyti ankstesnes kalbos plėtotės spragas;
užpildyti žodyno skurdumą, netikslumą;
mokyti naudoti žodžių kaitymo bei darybos
būdus, sintaksinės konstrukcijas.
sparčiai ugdyti mokinių kalbą atsižvelgiant į jų
amžių.
Pgrindiniai etapai šalinant semantinės
gramatinės disgrafijos trūkumus
Pradiniame etape pagrindinis uždavinys – mokyti tiksliai tarti ir
suvokti žodžių garsus ir morfemas;
2 etape labai svarbi darbo grandis – organizuota kalbėjimo praktika,
čia pat praktiškai parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę;
3 etapas - aptariant įvairias temas pagal tos klasės programą
turtinamas, tikslinamas žodynas, klasifikuojami daiktai, parenkamos
apibendrinančios sąvokos, antonimai, sinonimai, raiškesni retesni
žodžiai;
4 etapas – žodynas papildomas naujais žodžiais aptariant daiktus,
reiškinius, ypač mažiau žinomus. Labai svarbu toliau turtinti kalbą
būdvardžiais.
Patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė skiemeninė
struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai. Atkreipiamas
dėmesys į žodžių galūnes, jų derinimą. Skiriama laiko žodžių
kaitymui, sakinių sudarinėjimu pagal paveikslėlius, su atraminiais
žodžiais ir pan.
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
pamoka
Artikuliacij
os
tikslinimas
1
2
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Pasyviojo
ir aktyviojo
žodyno
tikslinimas
ir plėtimas
4
Regimųjų
erdvės ir
laiko
vaizdinių
formavimas
5
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Pirmos klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo, Artikuliac
savaitė, ijos
pamoka tikslinimas
1
Rugsėjis
IV sav.
Rugsėjis
IV sav.
1 p.
2
O
Foneminės
klausos
lavinimas,
garsinės
analizės ir
sintezės
mokymas
3
Skirti garsą O
nuo kitų
balsių.
Išgirsti žodyje
kirčiuotą ir
nekirčiuotą
garsą O žodžio
pradžioje
(oras, ožys).
Skirti žodžius,
kur yra garsas
O.
Pasyviojo Regimųjų
ir aktyviojo erdvės ir
laiko
žodyno
tikslinimas vaizdinių
formavimas
ir plėtimas
4
Tikslinti ir
įtvirtinti
žodžius,
nusakančius
giminystę:
vyras, sūnus
duktė, teta,
dedė,
anūkai,
seneliai,
pusseserės,
pusbroliai ir
kt.
5
Priekis (į
priekį,
pirmyn).
Apačia
(apačioje, į
apačią,
žemyn).
Dešinė (deŠinėje, į
dešinę,
dešinėn)
Gramatiškai
taisyklingos
kalbos
mokymas
Rišliosios
kalbos
ugdymas
6
7
Sudaryti
Vietisinius
Sakinius.
Kas? Ką
veikia?)
“Mano
šeima”.
Pokalbis.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
Pamokos lavinimas. Žodžių garsiNr.
nės analizės ir sintezės
mokymas.
1
2
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
3
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas ir
derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
4
Rugsėjis Tikrinti mokinių sakytinę kalbą, rašymo ir skaitymo įgūdžius. KonsulI, II sav. tuoti tėvus ir mokytojus.
Antros klasės grupinių logopedinių
pratybų programos struktūra
Mėnuo,
savaitė,
Pamokos
Nr.
Rugsėjis
III sav.
1p.
Artikuliacijos tikslinimas.
Foneminės klausos
lavinimas. Žodžių garsinės analizės ir sintezės
mokymas.
Aktyviojo ir
pasyviojo žodyno
plėtimas ir
tikslinimas.
Gramatinės kalbos
sandaros tikslinimas
ir derinimas su
gimtosios kalbos
mokomąją medžiaga.
Rišliosios kalbos
tobulinimas.
Balsiai.
Turtinti žodyną
grybų ir spalvų
pavadinimais.
Sudaryti
daiktavardžių ir
būdvardžių
daugiskaitą.
Sukurti pasakos
pabaigą, akcentuojant pasakojimo
veiksmų seką.
Apibendrinimas.Praktinė dalis
Supažindikitę su vieno mokinio disgrafijos klaidomis ir pasakykite, kokio tipo
disgrafijai jie priskiriami. Pasakykite, kokie bus šios disgrafijos korekcijos
pagrindiniai etapai.
Apibendinimas. Akustinės, artikuliacinės-akustinės
disgrafijos bei disgrafijos dėl kalbinės analizės ir
sintezės trūkumų šalinimo kryptis:
1. Mokyti tiksliai tarti ir suvokti žodžių garsus ir fonemas.
Pvz.: “Kuris žodis teisingas: (Vyšnia-vysnia-vyznia-vyčnia).
2. Išskirti klausa atskirus kalbos elementus, čia pat praktiškai
parodant gramatinių formų ir kategorijų reikšmę.
3. Turtinti ir tikslinti žodyną:
mokyti klasifikuoti daiktus, parinkti apibendrinančios sąvokos,
antonimus, sinonimus ir pan.
4.Pildyti žodyną aptariant daiktus, reiškinius, ypač mažiau žinomus
vaikams. Labai svarbu toliau turtinti kalbą būdvardžiais. Kartu
patikslinamos žodžių reikšmės, garsinė sudėtis, ritminė
skiemenine struktūra. Su šiais žodžiais sudaromi sakiniai.
Literatūra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Baracevičienė, V. (1998). Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.
Bogdanowicz M. (1985). Metoda dobrego startu w pracy z
dzieckiem od 5 do 10 lat” WSiP.
Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Skaitymo ir rašymo sutrikimai
(p. 200-223). Logopedija. Kaunas. Šviesa.
Giedrienė, R. (1986). Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas.
Šviesa.
Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla?
Vilnius.
Jakimavičienė, E. (2000). I-IV klasių mokinių rašymo sutrikimų
šalinimas. Šiauliai.
Волкова Л., Шаховская С.(1998). .Логопедия. Москва. Владос.
Волкова Л. и Селиверстов В. (ред.). (1997). Хрестоматия по
логопедии., т.2. Москва. Владос.
Ačiū už dėmesį
ir linkiu
sėkmės darbe!