Slide 1

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.


Slide 2

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.


Slide 3

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.


Slide 4

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.


Slide 5

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.


Slide 6

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.


Slide 7

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.


Slide 8

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.


Slide 9

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.


Slide 10

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.


Slide 11

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.


Slide 12

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.


Slide 13

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.


Slide 14

KODĖL VAIKAI NEKLAUSO?

AUKLĖJIMO SAMPRATA
INDIVIDUALŪS AUKLĖJIMO STILIAI
PEGAGOGINĖS SĄVEIKOS LYGMENYS
MOKSLEIVIŲ BENDRAVIMO TIPAI PAGAL AKCENTUOTUS
BRUOŽUS
UGDYMO PROBLEMOS, SWOT ANALIZĖ.

MOKYTOJAS – SOCAILIAI PAŽEIDŽIAMA VISUOMENĖ DALIS
MOKYTOJO ASMENYBĖS PROBLEMA

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys
santykių kokybę:
1.Vaiko asmenybės gerbimas
2.Lygiavertiškumo principas
3.Empatiškumas
4.Autentiškumas
5.Objektyvus vaiko elgesio vertinimas

V. Černius:
Penkios pozityvios elgsenos siekiant
bendradarbiavimo:
1.Altruizmas / negalvoti kas man iš to, jausti
malonumą tam ką darai.?
2.Humoro jausmas/galima pasimokyti iš mokinių/
3.Nuslopinimas /menas nusllopinti emocijas,
nepadaryti jų problemų sprendimo dalimi?

4.Numatymas / sugebėjimas planuoti ir lanksčiai
keisti savo sprendimus/

V. Voišienė:
1. Nesusiaurinti vertinimo.
2. Pabrėžti pozityvius gyvenimo aspektus

3. Pozityviau ne spausti mokinį o siūlyti alternatyvius
variantus, mokyti pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimus.
4. Pastebėti subtilius pokyčius
5. Stiprinti vaiko kompetenciją, ne spaudimu, o per
autoritetus.

6. Kelti vaiko savigarbą. /žmonių kuriems visiškai nesisektų
nėra.

I.Glasseris:

1. Realybės terapija.
2. Galimybė pradėti nuo” švaraus
lapo”.
3. Padėti suvokti kad nesėkmių
priežastys slypi savyje, o ne išorėje.

R. Žukauskienė. Tėvų klaidos:
1. Tėvai bando pakeisti svetimų o ne savo vaikų elgesį.
2. Jie mano, kad vaikas elgiasi blogai todėl, kad jam įtaką
daro kiti /nuima atsakomybę, neskatina sekti geru
pavyzdžiu/
3. Toleruoja vaikų elgesį motyvuodami vaiko raidos
krizėmis.
4. Toks elgesys neskatina vaiko suprasti, kad privalu elgtis
socialiai priimtinai.

Mokytojų klaidos:
1. Netinkamo elgesio ignoravimas
2. Netinkamo elgesio skatinimas/sarkazmas, fiksacija/
3. Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą.
4. Garbingas simptomo pripažinimas. /pasakyk man tiesą, nekeičia
elgesio/
5. Susirūpinimas simptomu /gailėkis, jausk sąžinės graužatį/
6. Problemos aiškinimasis /reikia keisti elgesį, šalinti problemą/
7. Pastangos pasikeisti /pabandyk laiku ateiti į mokyklą?/
8.“Galvok apie savo elgesį” /o jei elgesys bus blogas?/
9. “Nesileisk pagaunamas” / svarbu, kad nebūtum pagautas?/
10. Netinkamas bendravimo pobūdis / nesiaiškinti su vaiku netinkamo
elgesio priežasčių, o keisti jį/
11. Noras priimti pagalbą / pirmiausia tu turi norėti išmokti ir priimti
pagalbą/
“Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti”
12.Mokymąsis iš patirties /kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie
nesugebėjo pasimokyti iš savo patirties./

Abstraktūs, beprasmiai nurodymai:
Jei tu mane gerbtum.... tu turi suaugti... tu nepakankamai dirbi... / tai nieko bendra neturi su
vaiko mušimusi, spjaudimųsi, stumdimųsi/
Faktų apibūdinimas /tu ir vėl elgiesi įžūliai/
Klasifikavimas /tu esi blogas berniukas, tu esi tingus ir t.t./
Prognozavimas /tu eisi gatvių šluoti, tu niekada nesuaugsi ir t.t./
Klausimai / kodėl tu mušiesi, kiek aš kartų turiu kartoti , reikia nurodyti kaip reikia elgtis,
išmokyti spręsti problemas taip, kad nekiltų daugiau problemų/
Elgesio susitarimai ir gąsdinimai / jei..., tai...” suteikia galimybę rinktis, o
jei pasirinks netinkamo elgesio pasekmes?/
Bausmės. /ko siekiame/
Mušimas bausmė – bet tinkamo elgesio neišmoko.
‘Norėčiau, turėtum, turi” / o aš nenoriu.../
Aiškinimas, įtikinėjimas. / mane laiko visišku kvailiu/
Nekalbiniai komentarai. / kūno kalba negali prieštarauti?

Efektyvūs bendravimo būdai:
1. Aiškiai pasakyti kaip jis turi elgtis
2. Mokinys sugeba tai padaryti

3. Mokinys privalo tai padaryti /jei ne,
aiškiai ir konkrečiau pateikti nurodymus

Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:
1.Taisyklių nustatymas
2. Taisyklių laikymasis:
a) pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui
b) palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę
komunikaciją
c) laikytis pagrindinio reikalavimo
d) suteikti mokiniui pagalbą / gali ir specialistai, su
intervencija atsargiai/
3. Iš anksto suplanuotas pokalbis su tėvais:
a) Mokytojas turi kalbėti pozityviai ir aiškiai
b) Akcentuoti pagrindinę problemą
c) Apgalvoti laiką ir vietą
d) Mokytojas neturi būti nusiteikęs priešiškai ir nepasiruošęs
gintis.
e) Mokytojas neturi atsiprašinėti už trukdymą ir nešvelninti
problemos
f) Aiškiai nurodyti vaiko elgesio pasekmes
g) Leisti tėvams pasirinkti ,ar mokinys turi dalyvauti pokalbyje ar
ne.

Jei tėvai su mokytojais nuspręs keisti vaiko elgesį,
o vaikas tame procese nedalyvaus, tai –
beprasmiškas reikalas.
Problemos aptarimo eiga:
1. Apibūdinti problemą konkrečiais teiginiais,
atskleidžiančiais vaiko elgesį.
2. Užsitikrinti tėvų paramą to nereikalaujant
tiesmukiškai.
3. Pasiekti, kad tėvai išsakytų reikalavimus jau
pokalbio metu.
4. Pranešti mokyklos vadovybei arda soc.
pedagogui.

VIDURINIOJI VAIKYSTĖ - PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
Vaikų subkultūra ir visuomenė: savita kalba, elgesio taisyklės,
rengimosi stilius.
Bendraamžių atstūmimas, tėvų vaidmuo santykiuose su
bendraamžiais.
Savigarbos raida.
Moralės raida.
Išmoktas bejėgiškumas.
Skirstomojo teisingumo supratimas.
Atribucijos teorija, kaip vaikai supranta savo ir kitų sėkmes ir
nesėkmes.
Praktinė užduotis vaikams:
Kaip jūs suprantate žodį geriausias draugas?
Kokie yra tavo bendraamžiai santykiuose su tavimi?
Kodėl tau dažniausiai nesiseka bendrauti?
Jei eidami su draugu į gimtadienį pamatėte mergaitę kuri
susižeidė koją ir prašo jūsų pagalbos, kad apie tai praneštumėte jos
mamai. Jeigu eitumėte pas mergaitės mamą, - pavėluotumėte į
gimtadienį, gal dėl to įsižeistų jūsų draugas, be to dar negautumėte
ledų ir torto.
Kaip pasielgtumėte?

Aš vaizdo kūrimas, tolesnė vaiko
tapatumo raida.
Praktinė užduotis vaikams:
Kas aš esu?
Skalės klausimas – kaip aš
jaučiuosi, namuose, mokykloje.