Tėvų susirinkimas 2014 rugsėjo 25 d Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA Klausymas ir kalbėjimas: Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą; Sąmoningai klausytis (gebėti.
Download ReportTranscript Tėvų susirinkimas 2014 rugsėjo 25 d Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA Klausymas ir kalbėjimas: Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą; Sąmoningai klausytis (gebėti.
Slide 1
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 2
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 3
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 4
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 5
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 6
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 7
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 8
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 9
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 10
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 11
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 12
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 13
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 14
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 15
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 16
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 17
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 18
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 19
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 20
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 21
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 22
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 23
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 24
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 25
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 26
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 27
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 28
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 29
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 30
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 31
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 32
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 33
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 34
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 35
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 36
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 37
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 38
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 2
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 3
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 4
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 5
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 6
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 7
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 8
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 9
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 10
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 11
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 12
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 13
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 14
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 15
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 16
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 17
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 18
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 19
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 20
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 21
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 22
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 23
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 24
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 25
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 26
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 27
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 28
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 29
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 30
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 31
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 32
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 33
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 34
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 35
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 36
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 37
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.
Slide 38
Tėvų susirinkimas
2014 rugsėjo 25 d
Mokytoja metodininkė Janina Baltmiškienė
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Klausymas ir kalbėjimas:
Išklausyti bendraamžį, suaugusįjį, garso įrašą;
Sąmoningai klausytis (gebėti paklausti pačiam ir
atsakyti į klausimus);
Išsakyti kitiems savo mintis ir jausmus.
Dalyvauti inscenizuojant, deklamuojant, skaitant
vaidmenimis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Skaitymas:
Žinoti visas lietuviškos abėcėlės raides, jų pavadinimus,
Atpažinti jas tekste; jungti raides į skiemenis, skiemenis į
žodžius, žodžius į sakinius.
Skaityti sąmoningai: atsakyti į klausimus, susijusius su
tekstu;
Skirti tekstą nuo pavienių sakinių.
Žinoti, kada ir kokiu tikslu reikia naudotis žodynais ir
enciklopedijomis.
Domėtis vaiko amžiui tinkama grožine literatūra,
periodine spauda ir knygomis.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Rašymas:
Mokėti parašyti didžiąsias ir mažąsias lietuviškos abėcėlės
raides diktuojant arba pagal pavyzdį, raides jungti
žodžiuose.
Rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Užrašyti diktuojamą sakinį; skirti sakinių ribas; sakinį
pradėti rašyti didžiąja raide, o sakinio gale dėti tašką arba
klaustuką.
Sukurti pasakojimą iš kelių sakinių; tekstą pradėti rašyti
toliau nuo krašto; stengtis rašyti aiškiai ir įskaitomai.
Mokėti parašyti savo vardą, pavardę, adresą, gimimo datą.
Vardus ir vietovardžius rašyti didžiąja raide.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Kalbos sandaros pažinimas:
girdėti ir pasakyti žodžio garsus iš eilės;
tiksliai nusakyti garso vietą žodyje (priekyje,
viduje, gale);
girdėti ir skirti ilgus ir trumpus garsus, dvibalsius,
stengtis juos taisyklingai tarti.
Skirti garsą, skiemenį, žodį, sakinį, tekstą.
KO IŠMOKSIME – LIETUVIŲ KALBA
Bendrieji gebėjimai:
mokėti susitvarkyti darbo vietą;
taisyklingai laikyti rašiklį ir saugiai juo naudotis;
sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį;
planuoti savo darbo laiką pamokoje, pasirinkti
tinkamą darbo tempą užduotims atlikti;
pasitikėti savo jėgomis, rodyti iniciatyvą, aktyviai
veikti ir padėti draugams.
SKAITYMAS
sudėtinga psichofiziologinė veikla, labai
priklausanti nuo kalbinės motorikos, kalbinės
klausos ir regėjimo analizatorių. Be to, skaitymas
neatsiejamas nuo mąstymo, atminties ir
vaizduotės, nes bet kuris normaliai girdintis
vaikas skaitomą tekstą suvokia remdamasis
žodžio garsine forma.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Kai kurie mokiniai suvokia tik elementarią buitinę
kalbą,
Jie nepasižymi aktyviu žodynu, stokoja sąvokų,
apibendrinimų,
ne itin linkę bendrauti,
nepakankamai rišliai ir suprantamai reiškia
mintis,
neturi gerų prielaidų skaitymo bei rašymo
įgūdžiams formuotis.
MOKYMOSI SUNKUMAI
Skaitymo sutrikimų pobūdis yra panašus:
vaikai skaito paraidžiui,
skiemenimis,
lėtai,
spėlioja.
PATARIMAI
Vaikas turi skaityti savo balsu, normaliu tempu,
pakankamai sąmoningai, sklandžiai, raiškiai.
Fiksuokime mokinio sėkmes, skatinkime už
pasiekimus,
Sukurkime daugiau galimybių vaikui bendrauti ir
tobulinti savo kalbą.
KAIP PADĖTI VAIKUI
Skiemenų skaitymas. Daugelis žodžių sudaryti iš
panašių skiemenų. (bus-pus-mus).
Tekstas uždengiamas, o vaikas gali matyti tik
nedidelę jo dalį (skiemenį ar žodį), kurią yra
pajėgus iš karto perskaityti.
Skaitymas kartu. Suaugęs žmogus perima vaiko
tempą ir jie garsiai skaito kartu. Tokiu būdu
mažasis pamažu prisitaiko prie suaugusiojo
intonacijos ir nebegirdi savo "blogo" skaitymo.
RAŠYMO SUNKUMAI
Svarbiausia nedailios rašysenos priežastis –
skubėjimas.
vaikai greit pavargsta, ieško patogesnės sėdėjimo
padėties,
Taip rašant, raidžių forma būna netaisyklinga,
rašysena nedaili. Jei tokie atvejai dažnai kartojasi,
vaikai įpranta rašyti bet kaip, nes skubėdami
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Treniruočių stoka.
PATARIMAI
Vaikas turi pats norėti dailiai rašyti.
Rašymo įgūdžiai įtvirtinami sistemingu kartojimu.
Būtina nuolat kartoti ne tik raidžių pavadinimus, bet ir
priminti sunkesnių raidžių rašymo kryptį – nuo kur
pradėti jas rašyti, kokiais būdais jungti su kitomis raidėmis
(nepakeliant rankos, pakeliant ranką, viršuje, apačioje ir t.
t.).
Pratinkime vaikus pastebėti savo klaidas ir įsivertinti
atliktas užduotis.
PATARIMAI
rašant reikia sėdėti tiesiai;
sąsiuvinį laikyti pasvirusį;
parkeris laikomas trimis pirštais;
rašoma ant ryškios linijos;
raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už
jos;
kur galima, rašoma nepakeliant rankos;
raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios;
tarp žodžių turi būti vienodi tarpai;
rašyti reikia gražiai, TVARKINGAI...
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Skaičiai ir skaičiavimai. Išmoks perskaityti, užrašyti ir palyginti
natūraliuosius skaičius iki 100, įrašys tarp jų žanklą <, > arba =.
Atliks sudėties ir atimties veiksmus su natūraliaisiais skaičiais.
Pasirinks tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti,
pasitikrins skaičiavimo rezultatus.
Reiškiniai, lygtys, nelygybės. Išmoks apskaičiuoti paprastų
skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. Taikys sudėties
perstatomumo dėsnį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Geometrija. Išmoks atpažinti tašką, atkarpą, trikampį.
Stačiakampį, skritulį. Atpažins kubą, rutulį, piramidę.
Supras ir savo kalboje tinkamai vartos daiktų vietą
nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje,
virš, už, po, prieš, vidury, šalia).
Matai ir matavimai. Skaitys ir užrašys ilgio, masės, laiko,
temperatūros matavimo bei pinigų skaičiavimo
rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuos
atkarpos ilgį. Gebės nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą.
Apytiksliai įvertins artimiausios aplinkos daiktų ilgį.
KO IŠMOKSIME – MATEMATIKA
Statistika. Mokytojui (-ai) padedant, rinks duomenis apie
sau artimą aplinką pagal vieną požymį. Skaitys
informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis,
lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis, atsakys į
paprasčiausius klausimus.
Bendrieji gebėjimai. Sutelks dėmesį į konkrečią užduotį ir
gebės ilgėliau jį išlaikyti; planuos savo darbo laiką per
pamoką, pasirinks tinkamą darbo tempą, vietą, priemones
numatytoms užduotims atlikti; pasitikės savo jėgomis,
rodys iniciatyvą, aktyviai veiks ir padės draugams;
kontroliuos savo emocijas.
PASAULIO PAŽINIMAS
Žmonių gyvenimas kartu: nusakyti, kokius pagrindinius poreikius turi visi žmonės;
išvardyti svarbiausias mandagaus ir deramo elgesio su kitais taisykles; suvokti, kad
konfliktus reikia spręsti, žinoti, kaip reikia elgtis.
Žmonių gyvenimo kaita:; nusakyti kai kuriuos faktus apie savo šeimos narius; nurodyti
svarbiausias šeimos šventes; nurodyti žmonių gyvenimo (praeityje ir dabar) pokyčius;
išvardinti pagrindines šventes; nurodyti Lietuvos valstybės simbolius;
Žmonių gyvenamoji aplinka: pasakyti, kokį metų laiką koks keičia, apibrėžti metų laikų
požymius; pristatyti, kur ir kuo dirba tėvai, pasakyti įvairių profesijų atstovų.
Žmogaus sveikata ir saugumas: nurodyti svarbiausias saugaus elgesio taisykles,
rūpintis savo sveikata; pasakyti, kas yra „maitinimosi piramidė“, rūpintis savo sveikata –
sveikai ir visavertiškai maitintis.
Žmogus ir gyvoji gamta: nusakyti, kaip reikia stebėti gamtą, stengtis jį tyrinėti; nurodyti
keletą mokslo atradimų, atpažinti, kas aplinkoje yra gyvas, o kas – negyvas; išvardyti
augalų dalis, skirti keletą medžių ir krūmų, žolių rūšių; nusakyti, kur kokios informacijos
galima ieškoti ir ją surasti; atpažinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus
augalus ir gyvūnus, nusakyti, kokios naudos iš naminių gyvulių ir paukščių turi žmogus,
saugoti, globoti ir rūpintis viskuo, kas gyva.
Žmogus ir negyvoji gamta: nurodyti natūralų energijos šaltinį – Saulę; pateikti pokyčių,
kurie įvyksta per parą ar metus gamtoje, pavyzdžių; paaiškinti Saulės poveikį gamtai;
VERTINIMAS - FORMUOJAMASIS
atliekamas nuolat ugdymo proceso metu,
teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai
žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y.
parašant komentarą) apie jo mokymosi
eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys
įsivertinti;
Diagnostinis vertinimas
atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo
(temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje,
siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti
mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą,
numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
Apibendrinamasis vertinimas
atliekamas pusmečio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje.
El. dienyne (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo
pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose
dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba
nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
VERTINIMAS - LYGIAI
AUKŠTESNYSIS
Vertina ir kuria: kelia hipotezes, prognozuoja,
improvizuoja, vadovauja, argumentuoja savo nuomonę,
savarankiškai randa informaciją, ją tvarko ir tikslingai
naudoja;
Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose situacijose;
Visada įdėmiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, aktyviai ir efektyviai dirba grupėje;
Užduotis dažniausiai atlieka be klaidų.
VERTINIMAS - LYGIAI
PAGRINDINIS
Supranta esmę, perduoda informaciją, pateikia
pavyzdžių, taiko žinias įprastose ir naujose
situacijose, lygina, nustato ryšius, klasifikuoja,
apibūdina;
Beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis mažai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
PATENKINAMAS
Žinios fragmentiškos, bet atskiria, nustato, išvardija,
randa, atkreipia dėmesį;
Geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas
atlieka teisingai, tinkamai;
Kartais atidžiai klausosi, dalyvauja aptarimuose, klasės
veikloje, nepakankamai efektyviai dirba grupėje;
Atlikdamas užduotis dažnai klysta.
VERTINIMAS - LYGIAI
NEPATENKINAMAS
Žinios labai fragmentiškos: pakartoja, pavadina,
atpažįsta, pamini;
Retai atidžiai klausosi, mažai dalyvauja
aptarimuose, klasės veikloje, grupėje;
Dažnai užduotis atlieka nerūpestingai, daro daug
klaidų, kartais užduočių visai neatlieka.
Pažangos
ir pasiekimų
vertinimas – priemonė, kuri
turėtų padėti kiekvienam
mokiniui pagal išgales pasiekti
aukštesnių ugdymo(si)
rezultatų:
NAMŲ DARBAI
Namų darbai neprivalomi.
Mokinys gali užbaigti klasėje pradėtą darbą.
Užduotis sąsiuviniuose atlieka, kai turi laisvo
laiko ir turi noro. Geriau mažiau, bet dailiau.
Norintys namuose skaityti, gali nešiotis “Pupos”
vadovėlį.
SAVARANKIŠKUMAS
PINIGAI (laikyti piniginėje) TELEFONAS (nuo 8.00 iki 13.00
išjungtas) ŽAISLAI, ŽAIDIMAI (galima atsinešti ir žaisti per
pertraukas)
MOKINIŲ PARDUOTUVĖ
“ARBATINUKAS”(nerekomenduojama)
PERTRAUKOS KIEMELYJE (3 ir 4 pertraukos, jeigu nelyja)
KELIONĖ Į MOKYKLA IR ATGAL (pastoviai kalbėti apie
saugų elgesį)
PASIRUOŠIMAS PAMOKOMS (nepamiršti aprangos, pratybų
sąs., kitų reikalingų priemonių)
VISADA TURĖTI PIEŠIMO LAPŲ, ŽIRKLES IR KLIJUS
PRIEMONES (akvarelę spalvotą popierių, kartoną, teptukus
plastiliną) SUDĖTI Į APLANKĄ.
MAITINIMAS (valgykla bus po rudens atostogų)
MOKINIO PAŽYMĖJIMAS – privalomas visiems.
Pateisinti praleistas pamokas galima žinute (telefonu arba
el. dienyne), skambučiu, rašteliu (1-3 dienas). Jei daugiau
negu 3 dienos, reikia gydytojo pažymos.
GIMTADIENIAI (jei nori, galima atsinešti vaišių, kurias
patys vaikai gali išdalinti, pvz. saldainių)
Turėti maišelį dūdelei.
ELGESYS PAMOKŲ IR PERTRAUKŲ
METU (pakalbėti apie savisaugą)
PATARIMAI
Stebėti, kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą
ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta
pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė jo
elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia)
bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos
skausmas, pykinimas ir panašiai).
PATARIMAI
Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje,
stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti
suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog
tėvai supranta jo sunkumus, tiesiog pabandykite
įsijausti į savo vaiko situaciją.
PATARIMAI
Tokie žodžiai kaip "Tu nieko nesugebi gerai
padaryti", "Ar galima iš tavęs tikėtis ko nors
daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir
nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo
atžalos.
PATARIMAI
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais:
"Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia
tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir
nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai
patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir
patys kadaise taip jautėtės.
PATARIMAI
Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą,
draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu.
Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet iš
naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti
sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite
pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu
padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per
dieną nerimo.
PATARIMAI
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas,
jei draugų pirmokėlis puikiai adaptavosi per
mėnesį, nereikia panikuoti, kad jūsiškis dar
nerimauja, eidamas į mokyklą. Būkite kantrūs,
palaikykite savo atžalą ne vien žodžiais, jam dar
taip reikia jūsų švelnumo ir apkabinimo, tiesiog
darykite tai nuoširdžiai.
TĖVŲ AKTYVAS
1.Osvaldo mama
2.Samantos mama
3.Tautvydo mama
KLASĖS FONDAS
Tėvai
nusprendė į klasės fondą
visiems mokslo metams skirti
po 20 Lt.