Slide 1

Draugas – tai
geriausia, ką gali
turėti.
Ir geriausia kuo gali
būti pats.
2012m.


Slide 2

Georgas mylėjo Gloriją.
Duobutes skruostuose,
raudonus, neklusnius plaukus,
apgamą ant kaklo, strazdanas,
dainingą juoką, kikenimą, nuo
kurio jam pašiurpdavo nugara,
šokinėjančią jai ant nugaros
kuprinę, kai ji bėgdavo iš
mokyklos, tai kaip jos kojos
liesdavo asfaltą.


Slide 3

Georgas
mylėjo VISĄ
Gloriją, bet
Glorija to
nežinojo...


Slide 4

Glorija nekentė Georgo !

Storo pilvo, veršiuko kojų, burnos,
kuri VISADA būdavo pusiau
pravira,retų šviesų plaukų, kurie
VISADA lįsdavo į akis ir siekdavo
pečius, šleikščios spalvos drabužių –
kaip gaisrininkų mašinos ir tamsių
naktų, nekentė riestos,
šniurkščiojančios nosies.


Slide 5

Glorija
nekentė VISO
Georgo, bet
jis to
nežinojo...


Slide 6

Georgas priskindavo
neužmirštuolių ir slapta padėdavo
prieš jos duris. Jis piešdavo dideles
raudonas širdeles ir mesdavo į jos
pašto dėžutę. Jis rašydavo trumpus
meilės laiškučius: “AMŽINAI
TAVO”,” TU VISADA ESI MANO
MINTYSE ” arba “ MANO ŠIRDIS
PRIKLAUSO TAU ”.
Bet Glorija nežinojo, kad visa tai
buvo nuo Georgo.


Slide 7

Glorijai buvo labai malonu ir
labai smalsu. Ji nuolat
šnipinėdavo pro langą, ir anksti
ryte, ir vėlai vakare. Bet ji
niekada neišvydo paslaptingojo
gerbėjo. Vieną dieną ji
suprato...


Slide 8

Tai buvo
Edvardas.


Slide 9

Šauniausias, puikiausias,
gražiausias berniukas gatvėje, kuris
buvo DVIEM klasėm už ją vyresnis.
Glorija sutiko jį gatvėje, ir jis
PAŽVELGĖ į ją. Ilgai. Jo akys buvo
rudos ir viliojančios. Tada Glorija
truputį išpylė prakaitas, bet ji
pasijuto laiminga ir dar laimingesnė.
Ji slapta laukė jo už kaštono tiesiai
priešais namą, kur gyveno
Edvardas...


Slide 10

Laukė ir laukė, ir
dūsavo, ir vėl
laukė drebančia
širdimi. Ji
žinojo, kuris
langas buvo JO.
Ten kabėjo
guminiai
griaučiai, NSO,
ir dar kažkas
panašaus į
stebuklingą žalio
stiklo rutulį.


Slide 11

Kai jis išeidavo, ji sekdavo paskui į
kompaktinių plokštelių parduotuves,
kompiterių parduotuves, džinsų
parduotuves, bet ji dėdavosi, tarsi
ji būtų ne ji ir tarsi jos ten
nebūtų. Ji ir bijodavo, kad jos
nepamatytų, ir tikėdavosi, kad ją
pamatys. Rudomis ir viliojančiomis
akimis...


Slide 12

Būtent
tokiomis,
kurios sakė :
“AMŽINAI
TAVO ”, “ TU
VISADA ESI
MANO
MINTYSE ”
arba “ MANO
ŠIRDIS
PRIKLAUSO
TAU ” .


Slide 13

Georgas pastebėjo, kad Glorija
seka Edvardą, kuris nepastebėjo
Glorijos, o ji nepastebėjo Georgo.
Georgas sekdavo paskui Gloriją iki
kaštono, į kompaktinių plokštelių
parduotuvę, į kompiuterių
parduotuvę, (bet ne džinsų
parduotuvę, nes jie neturėdavo
tokio pavadinimo džinsų, kokių jis
norėdavo).


Slide 14

Georgas nenorėjo to suprasti,
bet jam vis dėl to teko. Jis
suprato, kad Glorija manė, jog
neužmirštuolės, širdelės ir meilės
laiškai buvo nuo Edvardo. Georgas
neegzistavo. Georgas buvo nulis. Jis
buvo absoliutus niekas. Jis galėjo
tapti negirdimu vėju liūdną rudens
vakarą.


Slide 15

90
80
70
60
50
40
30
20
10
0

East
West
North

1st
Qtr

3rd
Qtr

Georgo manymu,
Edvardas buvo
pabaisa, ateivis,
monstras, šūdžius.
Edvardo šypsena kaip
iš TV, platūs pečiai,
šviesūs TANKŪS
plaukai, jis buvo
beveik DVIEM metais
vyresnis, jo pilvas
buvo įtrauktas,
krūtinė atstatyta į
priekį, rankos
raumeningos, jo rudos
akys spindėjo,
žibėjo, švietė, o...
Et...
Tai buvo šlykščiai
neteisinga.


Slide 16

Georgas prarado apetitą. Jis
netgi atsisakė kotleto, picos ir
kraujinių kukulių. Jis klausydavosi
liūdnos muzikos, kuri jam priminė
liūtis, tamsias, pavargusias dienas,
vienas visame pasaulyje ir – niekas
– manęs – nemyli – ir – niekas
pasaulyje – nesijaučia – taip –
bjauriai – kaip – aš.


Slide 17

Jis nemiegodavo, bet
dūsaudavo žiūrėdamas į lubas arba
žvelgdavo į vienišą nakties gatvę,
kur nei laikas, nei šunys, kurie nori
būti paglostyti, neina pro šalį.
Georgui pajuodo paakiai, strazdanos
blyško kaip žvaigždės auštant,
šviesūs reti plaukai tapo
VAIDUOKLIŠKAI BALTI, dvigubai
retesni ir lįsdavo jam į akis.


Slide 18

Glorija irgi prarado apetitą,
nes Edvardas nė karto į ją
nepažvelgė. Nepadėjo netgi pica
ar suvožtiniai su sūriu, nei
kepta silkė.


Slide 19

Ji klausydavosi liūdnos
muzikos, kuri jai primindavo
paskutines vasaros gėles,
suniokotą radijo imtuvą
giliausiame drabužių spintos
kampe, ir – viena – visame –
pasaulyje – ir – ką – aš –
padariau – ne – taip?


Slide 20

Naktimis ji dažnai sėdėdavo ant
palangės ir žiūrėdavo į vienišus
žibintus dar vienišesniame parke
kitoje gatvės pusėje, kur nei
laikas, nei šunys, kurie nori
būti paglostyti, neina pro šalį.


Slide 21

Mokyklos kieme Georgas visada
žiūrėdavo į Gloriją, bet ji visada
žiūrėdavo į priešingą pusę. Kad
nusiramintų, jis valgydavo
saldainius, guminukus ir kitokius
saldumynus. Pamokų metu jis
žiūrėdavo, bet nematydavo.
Atsakydamas, kai mokytojai jo
paklausdavo, bet nesuprasdavo, ko
jie klausia. Jis atlikdavo užduotis,
bet neprisimindavo, kad jas atliko.


Slide 22

Jis išbėgdavo su kitais iš
klasės, zuidavo tarp jų
mokyklos kieme ir prieš srovę
irdavosi į kitą pamoką. Bet visą
laiką žiūrėdavo tik į Gloriją ir
visada būdavo ne daugiau kaip
237 cm atstumu nuo jos. Jis
tai žinojo, o ji – ne...


Slide 23

Mokyklos kieme
Glorija žiūrėdavo
tik į Edvardą,
nors iš tiesų to
nenorėjo. Jis
visada stovėdavo
tarp Vivos,
Monikos, Elinos,
Trudės, Marijos,
Veros...jei
nespardydavo
kamuolio su
berniukais. Ji
nekentė jų.
Berniukų ir
mergaičių aplink
Edvardą.


Slide 24

Dėl jų jis
nežiūrėdavo į ją.
Jie užstojo ją.
Ji pradėjo rašyti
neapykantos
knygą. Sudarė
nekenčiamųjų
sąrašą.


Slide 25

Sąrašo viršuje buvo Monika –
todėl,kad ji juokdavosi iš visko, ką
sakydavo Edvardas, ir
MIRKTELĖJO jam. Paskui ėjo
Georgas – tik todėl, kad jis buvo
Georgas. Juodu šriftu ir kraujo
raudonumo krašteliais. Dienos ėjo ir
Glorija pasijuto pasenusi. Staiga jai
toptelėjo, kad gėlės, širdelės,
meilės laiškai galbūt ne nuo
Edvardo. Bet jau buvo per vėlu. Ji
buvo baisiai nelaiminga ir tragiškai
įsimylėjusi Edvardą.


Slide 26

Georgas galvojo:
“Aš esu pats nelaimingiausias
žmogus pasaulyje”,-ir raudojo visą naktį.
Rytą jis žinojo, ką turi daryti. Jis turi
tapti Edvardu. Jis pradėjo bėgioti
ristele (bet užduso po penkiasdešimties
sekundžių), jis bandė daryti
atsispaudimus, kad sustiprėtų rankų
raumenys (atsispaudė du kartus), jis
šokinėjo per virvutę, kad padidėtų kojų
raumenys (bet nuvargo po septyniolikos
šuoliukų ir per keturis jų susipainiojo).


Slide 27

Georgas
galvojo:
“ Aš niekada
netapsiu toks kaip
Edvardas. Glorija
niekada nepažvelgs
į mane, niekada
manęs nemylės ”.
Jis girdėjo
besiartinant
rudens lietų su
tamsiomis naktimis
be norinčių būti
paglostytų šunų.


Slide 28

Glorija nematė Georgo. Ji matė
tik Edvardą, nors to nenorėjo.
Niekas nepadėjo: nei kramtomoji
guma, nei pamokų ruošimas, nei
džiazo baletas, nei TV, nei liūdna
muzika per grotuvą. Ji buvo
beviltiškai įsimylėjusi Edvardą. Ji
tai žinojo. Tai buvo vienintelis
dalykas kurį žinojo.


Slide 29

Ir Georgas tai
žinojo:
“ Glorija myli
Edvardą, ir aš
nieko negaliu
pakeisti “.


Slide 30

Nuo tos dienos jis daugiau
nepalikdavo neužmirštuolių priešais
Glorijos duris. Širdelių pašto
dėžutėje. Raštelių su užrašais:
“Amžinai tavo”, “Tu visada esi mano
mintyse”, “ Mano širdis priklauso
tau”.


Slide 31

Glorija tapo nesava, labai liūdna
ir visiška nelaimėlė. “ Ką aš
padariau? – galvoji ji. – Ko aš
nepadariau? Edvardai, Edvardai, aš
myliu Tave.” Bet ji niekada negalėjo
jam to pasakyti, ji nedrįso jam to
pasakyti, ji net negalėjo to
įsivaizduoti. Tačiau Glorija buvo
tikra, kad niekada neužmirš
Edvardo.


Slide 32

Georgas negalėjo užmiršti
Glorijos. Kai žiūrėdavo į save
veidrodyje, jis norėdavo matyti
tvirtą kietą pilvą, didelius rankų
raumenis, tiesias stiprias kojas.
“Bet aš nesu toks kaip Edvardas, dūsaudavo jis liūdnai, - ir niekada
toks netapsiu.”


Slide 33

Glorija ir norėjo,
ir nenorėjo
pamiršti Edvardą.
Ji galvojo apie jį
negalvodama. Ji
sapnuodavo jį
naktimis, net kai
stengdavosi
sapnuoti katytes,
vienišą taką ar
muziką po
žvaigždėmis.


Slide 34

Edvardas vis įsipainiodaavo į jos
žodžius, kai ji mažiausia to tikėdavosi.
Parduotuvėje: vieną kilogramą Edvardo
(cukraus), maišelį Edvardo (bulvių), kekę
Edvardo (bananų). Visą laiką, kiekvieną
kartą, nuolatos – Edvardas...
Edvardas... Edvardas... Ir ji dūsaudavo
per sapnus po to, kai pamatė, kad parke
po vienišais žibintais net nebuvo šunų,
kurie norėtų būti paglostyti.


Slide 35

BET vieną dieną prekybos
centre...
Glorija pirko pieno, obuolių,
silkės ir duonos (+ slaptą
šokoladą).
Ji beveik negalvojo apie
Edvardą.

BEVEIK NE !


Slide 36

Ir staiga JIS
išdygo tiesiai prieš ją,
kartu su keletu savo
draugelių, plačiai
išsižergęs,
besišypsantis, gražus
ir šiurpinamai
raumeningas. Akys
buvo tokios pat rudos
ir viliojančios kaip
visada.


Slide 37

Glorija buvo tokia
išsigandusi, nustebusi ir
patenkinta, ir nelaiminga, ir
laiminga, kad pametė maišelį.
Berniukai juokėsi, o labiausia
juokėsi Edvardas. Ji girdėjo tik
jo juoką. Ji nepažinojo kitų
berniukų.


Slide 38

Paskui pirmasis pasakė: - Tu tik
pažiūrėk į ją.
Paskui antrasis pasakė: - Dabar
raudonų plaukų išpardavimas.
Paskui trečiasis pasakė: - Niekada
ankščiau nebuvau matęs žmogaus,
kuris būtų taip nelygiai įdegęs.
Paskui pasakė ketvirtasis: - Pažiūrėk
į jos užpakalį, atrodo taip, tarsi ji
būtų išsinuomavusi jį.


Slide 39

Paskui prabilo
Edvardas ir
pasakė pačius
beviltiškiausius ir
skaudžiausius
žodžius, kokius tik
galėjo pasakyti:
- Ji sekioja paskui
mane visą vasarą.
TARSI man galėtų
rūpėti tokia
bjaurybė.


Slide 40

Glorija girdėjo
kiekvieną žodį, bet
jai ūžė galvoje. Ji
kaito ir šalo, raudo
ir balo vienu metu.
Jos paslaptis buvo
atskleista.
Edvardas visą laiką
tai žinojo. Jis
apsimetinėjo, kad
nieko nežino. Bet ką
jis iš tiesų pasakė?


Slide 41

Ji nenorėjo verkti,
NEnorėjo, nenorėjo parodyti
tam Šlykštynei, Šūdžiui,
Išdavikui, ŠOVINISTUI, kad
jis jai rūpi. Bet ji negalėjo
verkti.


Slide 42

Kaip tik TADA atsitiko kai
kas keista, stebuklinga, visiškai
netikėta ir nelaukta. Žaibas,
sviedinys, o gal stebuklas
praskriejo pro ją ir atsistojo
priešais Edvardą.


Slide 43

-

- Ką tu
pasakei? –
paklausė Georgas.
- Tai apie Gloriją
jūs kalbėjotės?
Gražiausią,
nuostabiausią,
šauniausią... Ir
jis trenkė
Edvardui į pilvą.
Tai buvo tas pats
kas trenkti į
akmenį. Georgas
sudejavo, o
Edvardas juokėsi.


Slide 44

Paskui
Edvardas
trenkė ir
paguldė
Georgą ant
betono.
Berniukai
juokdamiesi
nuėjo.


Slide 45

Tada Glorija tarsi pabudo. Ji iš karto
prisiminė neužmirštuoles, širdeles ir
meilės laiškus. Georgas gulėjo išbalęs,
užmerktomis akimis ir kraujuojančia
nosimi. Bet Glorija matė tik Edvardą. Ji
staugė ir klykė kaip laukinė katė,
riaumojo kaip gorila, urzgė kaip liūtė ir
nusivijo Edvardą.


Slide 46

Berniukai sustojo, išgirdę tuos keistus
garsus. Jie atsisuko. Edvardas stovėjo
viduryje. Glorija matė, kad jis buvo
nustebęs, kad žengė žingsnį atgal, kad
pakėlė rankas gynybai, sugniaužė
kumščius ir buvo aiškiai pasiruošęs
kautis.


Slide 47

Bet kaip tik
tada ji pakėlė
rankas ir lyg
uraganas
trenkė jam į
pečius (taip,
kad jis
susvyravo),
galva smogė į
pilvą, ir jis
nukrito ant
nugaros.


Slide 48

- Čia Tau už kvailas gėles ir
širdeles, ir meilės laiškus, kurių
tu niekada man nesiuntei ! –
šaukė Glorija. – Tik išdrįsk dar
nors kartą į mane pažvelgti !!!!


Slide 49

Kiti buvo
priblokšti ir
nieko nedarė,
jie netikėjo,
kad jų draugelis
iš tiesų dejuoja
ir vaitoja.
Edvardas gulėjo
susiėmęs už
pilvo.


Slide 50

Glorija apsisuko ir grįžo pas tą, kuris
ją užstojo. Georgas vis dar gulėjo ir
kraujavo, ir žiūrėjo į lubas. Ji atsisėdo
šalia ir pažvelgė jam į akis (jos buvo kaip
neužmirštuolės), ji pažvelgė į
kraujuojančią nosį (ji priminė saldžią,
mažą ankstyvąją bulvytę), ji pažvelgė į
visą jo veidą (jis buvo apvalus kaip
mėnulis virš parko). Ji pažvelgė į jo
retus plaukus (jie buvo tokios pat spalvos
kaip mėnulio švytėjimas parko
vandenyje).


Slide 51

Ji nužvelgė visą
jo kūną (jis
buvo tarsi
didelė, patogi
pagalvė arba
puiki, mažytė
antklodė).
- Dėl manęs
niekas nebuvo
padaręs nieko
panašaus, -tarė
Glorija.


Slide 52

-

- Ir dėl
manęs niekas
nebuvo padaręs
nieko panašaus, sušnabždėjo
Georgas ir
skausmingai
užmerkė akis.
Ji atsargiai paėmė
už rankos. Jis jos
neištraukė.


Slide 53

Po trijų parų, arba 72
valandų, arba 1520 minučių,
arba 91200 sekundžių, Georgas
tikrai žinojo, kad jis myli
Gloriją.


Slide 54

Ir Glorija žinojo:
GEORGAS + GLORIJA =


Slide 55

Draugas yra tas, su kuriuo tu
gerai jautiesi, net kai
nusprendi būti savimi.


Slide 56

Ištrauką iš Tormod Haugen
knygos “ GEORGAS ir
GLORIJA” aprašė Tomas iš
4a klasės.