Transcript Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas Eglė Truskauskienė Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste900 Uosto plotas (ha) Aptarnauta krovinių (100

Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas
Baltijos kontekste
Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Eglė Truskauskienė
Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste
1000
900
Uosto plotas (ha)
800
Aptarnauta krovinių (100 tūkst. t)
700
Krantinių ilgis (100m)
600
500
400
300
200
Šalis
Švedija
Danija
Suomija
Vokietija
Lenkija
Estija
Latvija
Lietuva
Uostų
skaičius*
60
49
34
16
7
6
6
2
Iškasamo grunto kiekis (mln. m3) per metus**
1999
2000
2001
2002
2003
2004
0
0
0
0
0
0
2,1
2,09
2,15
2,07
2,12
2,28
0
0
0
0
0
1,6
1,8
2,7
1,6
0,21
1,88
0
0,45
0,52
0,19
0,53
0,5
0,85
n/d
n/d
n/d
1,3
2,37
1,4
3,74
2,39
2,38
n/d
n/d
n/d
1,75
0,4
1,8
0,8
1,7
1,25
Gavle (DK)
Klaipėdos uosto pakrančių ilgis yra pats
didžiausias iš visų Baltijos uostų.
Sankt Peterburgas ir Gioteborgas net ir
turėdami trumpesnes pakrančių
atkarpas uosto veiklai naudoja
mažesnius plotus.
Dešimt uostų, tarp jų ir Klaipėda turi
labai didelį plėtros potencialą, kurį
galima panaudoti sisteminiam uosto ir
miesto vystymui
Stokholmas (S)
Pori (FI)
Kokola (FI)
Rauma (FI)
Hamina (FI)
Karlshamn (DK)
Helsingborgas (SE)
Kotka (FI)
Nantali (FI)
Orhusas (DK)
Gdynia (PL)
Helsinkis (FI)
Fredericia (DK)
Kaliningradas (RU)
Szczecin (PL)/ Swinoujscie (PL)
Rostokas (DE)
Kopenhaga (DK)/Malmė (S)
Gdanskas (PL)
Ryga (LV)
Liubekas (DE)
Klaipėda (LT)
Talinas (E)
Ventspilis (LV)
Gioteborgas (S)
0
Sankt Peterburgas (RU)
100
Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste
Teorinė pakrančių urbanistinės raidos samprata
Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste
Pakrančių funkcionalumo analizė. Lietuvos jūrinės pakrantės BSR
sistemoje
Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste
Pakrančių funkcionalumo analizė. Lietuvos jūrinės pakrantės nacionaliniu
mastu
Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas
Baltijos kontekste
Uosto raidos ciklas
Lietuvos pajūrio urbanistinės
raidos kodas Baltijos
kontekste
Lokalūs sprendimai
Uosto teritorijos atitolusios nuo
istorinių miestų centrų Stokholme,
Helsinkyje, Gdanske, Rygoje.
Klaipėdos uostas užimantis didžiąją
dalį miesto pakrantės.
Lietuvos pajūrio urbanistinės
raidos kodas Baltijos
kontekste
Lokalūs sprendimai
Uosto teritorijos atitolusios nuo
istorinių miestų centrų Stokholme,
Helsinkyje, Gdanske, Rygoje.
Klaipėdos uostas užimantis didžiąją
dalį miesto pakrantės.
Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste
Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste
Krantinių
Gyvento-jų
efektyvusk.
mas
Uostamiestis
Pakrančių
projektai
Sankt Peterburgas (RU)
212
3,19
4662,55
Ryga (LV)
123
1,82
735,241
Kopenhaga (DK)/Malmė
(S)
390
1,1
768,835
Gioteborgas (S)
290
2,02
478,055
Talinas (E)
52,9
3,52
392,306
Gdanskas (PL)
73
0,94
459,072
Liubekas (DE)
11,5
3,99
Klaipėda (LT)
26,8
Rostokas (DE)
Uosto
ploto
efektyvu
Krovinių
kiekis mln. t mas
Miesto
vertė
○
○
○
○
○
○
Uostasmetropolis
211,874
○
Vartai
1,02
183,828
○
Vartai
nenumatyta
0,74
198,993
○
Vartai
Stokholmas (S)
654
0,55
761,721
Paprastas
didmiestis
Helsinkis (FI)
170
1,57
559,716
Orhusas (DK)
70
0,9
293,51
○
○
○
↑
↑
↑
□
□
□
□
□
□
□
□
□
↑
Uosto
plėtros
planai
596,09
0,07
450
252,16
0,01
esamose
180,51
0,09
300
403,53
0,11
esamose
358,65
0,01
93,7
199,44
0,03
260
221,75
0,13
20
273,62
0,05
105
195,85
0,03
40
□
45,99
0,08
68
jūrinis
didmiestis
□
134,43
0,06
150
jūrinis
didmiestis
□
121,89
0,05
133
Uostasmetropolis
Uostasmetropolis
uostasmetropolis
uostasmetropolis
uostasmetropolis
↑
↑
↑
↑
Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste
Uosto
ploto
efektyvu
Krovinių
mas
kiekis mln. t
Pakrančių
projektai
Krantinių
efektyvumas
Gyvento-jų
sk.
Miesto
vertė
Gdynia (PL)
100
0,84
252,443
○
Uostamiestis
□
148,49
0,03
62
Szczecin (PL)/
Swinoujscie (PL)
90
1,6
82,089
○
Uostamiestis
□
153,93
0,27
76
Helsingborgas (SE)
100
1,87
93,838
○
Uostamiestis
□
76,65
0,05
nenumatyt
a
Kotka (FI)
40
2,64
54,705
○
Uostamiestis
□
106,06
0,02
100
nenumatyta
2,09
76,426
○
Miesto uostas
□
0,09
200
42,5
2,32
68,7
○
Miesto uostas
□
0,15
30
20
3,83
49,463
○
Išorinis uostas
□
153,26
0,2
10
nenumatyta
6,65
14,291
○
Išorinis uostas
□
85,1
0,35
nenumatyt
a
67,8
2,77
43,806
○
Mazgas
□
304,73
0,01
1000
Kokola (FI)
nenumatyta
2,43
37,266
○
Pakrantės
miestelis
□
0,03
30
Rauma (FI)
nenumatyta
2,12
36,489
○
Pakrantės
miestelis
□
0,06
7
Hamina (FI)
nenumatyta
1,97
21,576
○
Pakrantės
miestelis
□
0,02
200
4,5
2,44
○
Pakrantės
miestelis
□
0,1
100
Uostamiestis
Pori (FI)
Gavle (DK)
Fredericia (DK)
Nantali (FI)
Ventspilis (LV)
↑
↑
18,768
Karlshamn (DK)
Uosto
vertė
↑
56,48
46,49
↑
Uosto
plėtros
planai
↑
47,91
↑
68,6
↑
58,77
↑
73,28
Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas
Baltijos kontekste
Lietuvos pajūrio urbanistinės raidos kodas Baltijos kontekste
1. Lietuvos pajūriui svarbu tapti Baltijos regiono aukštesnio, globaliai orientuoto,
rango mazgu, nes tai suteikia dominavimo ir kitimo prielaidas – atsirasti
giliavandeniam uostui, vystyti Šventosios uosto projektą ir kokybiškai
planuoti kitas pakrantės dalis
2. Baltijos regiono erdvinė plėtra disbalanso nepatirs, jei Klaipėdos uosto
potencialas pasiskirstys Kaliningrado ir Rygos uostuose, tačiau Lietuvos
pajūrio regionas patirs, nes šio potencialo neteks
3. Galimas lėtas Lietuvos jūrinių pakrančių evoliucionavimo variantas, tačiau
šiuo būdu urbanistinės raidos procesai lėti, paremti klaidų ir bandymų
metodu. Tai lemia intensyvią privačių interesų intervenciją, kuri nepajėgi
užtikrinti gerą pakrančių ryšį su sausumą ir efektyvų pakrančių
panaudojimą.
4. Sistemiškai pagrįstas urbanistinis karkasas leidžia lygiagrečiai vystyti
skirtingo masto urbanistinius projektus ir inspiruoti teigiamus pokyčius
pakrantėse.