Šilumos tiekimo sistemų temperatūrinio grafiko optimizavimas Jurij Astafjev Nerijus Rasburskis Juozas Gudzinskas Temperatūrinio grafiko žeminimo priežastys: • Pernelyg dideli vamzdžių skersmenys (juos galima panaudoti didesniam debitui patiekti) • Vartotojų.
Download ReportTranscript Šilumos tiekimo sistemų temperatūrinio grafiko optimizavimas Jurij Astafjev Nerijus Rasburskis Juozas Gudzinskas Temperatūrinio grafiko žeminimo priežastys: • Pernelyg dideli vamzdžių skersmenys (juos galima panaudoti didesniam debitui patiekti) • Vartotojų.
Šilumos tiekimo sistemų temperatūrinio grafiko optimizavimas Jurij Astafjev Nerijus Rasburskis Juozas Gudzinskas Temperatūrinio grafiko žeminimo priežastys: • Pernelyg dideli vamzdžių skersmenys (juos galima panaudoti didesniam debitui patiekti) • Vartotojų galios sumažėjo (šildymo sistemos išliko senos); • Aukšta šilumines energijos savikaina; • Akivaizdžiai sumažėjusi grįžtamo vandens temperatūra iš šilumos punktų Tiekiamo termofikacinio vandens temperatūros mažinimo teigiamos pusės: • Sumažinami šilumos energijos nuostoliai nuo tiekimo termofikacinio tinklo vamzdyno; • Pagerinamas termofikacinio tinklo darbo režimas, apimantis termperatūrines deformacijas, kompensaciją ir tinklo sandarumą; • Saugesnis tinklo darbas avarijos atveju Tiekiamo termofikacinio vandens temperatūros mažinimą riboja: • Vartotojų šildymo sistemos (95/70) • Šilumos punktų darbo ypatybės (būtina derinti elevatorinio tipo šilumos punktų darbo režimus bei užtikrinti pakankamą reguliuojančių ventilių pralaidumą naujuose šilumos punktuose). • Mažinant temperatūrą, didėja debitas, tuo pačiu didėja elektros energijos sąnaudos šilumos tiekimui • Debito didinimą riboja maksimalus leistinas slėgis tiekimo vamzdyne Tinklo darbo optimizavimas, maksimaliai mažinant tiekiamo termofikacinio vandens temperatūrą • Skaičiavimas atliktas šilumos tiekimo sistemai, kurios: • Tinklų ilgis – 20 km; tinklas – šakotinis; • Maksimalus DN – 400 mm; • Vartotojų suminė galia – 25 MW; • Vartotojų skaičius – 200. • Vartotojų galia prie įvairių lauko oro temperatūrų pateikė užsakovas pagal realiai užfiksuotus duomenis. Ribinės sąlygos • Maksimalus slėgis padavimo linijoje 6,7 bar • Maksimali temperatūra <100 °C • Grižtama temperatūra pagal realius duomenys 53,4 °C • Minimali T1 temperatūra 70 °C Optimizavimo algoritmas Pradžia Užsiduodama temperatūra T1 Tinklo konfigūracija (L; DN; q; t.t.) Sšil; Sel; p2; Užsiduodama lauko oro temperatūra Toro TAIP 70 < T1 < Tmaks NE Qvar f (Toro ) T2 f (Toro ) f (T ) f (T ) Qšil nuost f (T1 ; T2 ; tinklo konfiguracijos ) G f (T1 ; T2 ; Q ) p1 f (G; ; p2 ; T ) p1 pmax NE TAIP Qhidr f ( ; p; G ) T1 keičiama n kartu kol nesurandama min Qel f (Qhidr ; ) Qel S el Qšil nuost S šil T1 Pabaiga Temperatūrinio grafiko skaičiavimas Šilumos nuostolių kaina, Lt/h Elektros kaina, Lt/h Šilumos tiekimo sąnaudos, Lt/val 68 66 64 62 60 58 56 54 52 76 77 78 79 80 81 82 83 84 Tiekiamo termofikacinio vandens temperatūra T1, oC 85 86 87 Temperatūrinio grafiko skaičiavimas Termofikacinio vandens temperatūra, o C 100 80 60 40 T1 Realus 20 T2 0 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0 -1 -2 -3 -4 -5 -6 -7 -8 -9 -10 -11 -12 -13 -14 -15 -16 -17 -18 -19 -20 -21 Lauko oro tem peratūra, oC Temperatūrinio grafiko skaičiavimas Termofikacinio vandens temperatūra, o C 100 80 60 40 T1 esant šilumos savikainai 0.035 Lt/kWh T1 esant šilumos savikainai 0.12 Lt/kWh 20 T1 Realus T2 0 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0 -1 -2 -3 -4 -5 -6 -7 -8 -9 -10 -11 -12 -13 -14 -15 -16 -17 -18 -19 -20 -21 Lauko oro tem peratūra, oC Išvados: • Sumažėjusi vartotojų galia sudaro prielaidas CŠT įmonėms tiekti šilumą pažemintu temperatūriniu grafiku, t.y., optimizuoti šilumos tiekimo režimus. • Optimizuojant temperatūrinį grafiką, būtina atsižvelgti tiek į šilumos nuostolius nuo termofikacinio tinklo, tiek į elektros energijos sąnaudas šilumnešio transportavimui. • Analizuotoje CŠT sistemoje tiekiant šilumos energiją „optimaliu“ temperatūriniu grafiku, per 2005/06 metų šildymo sezoną buvo galima sutaupyti apie 16000 Lt. • Norint sudaryti ir dirbti optimaliu temperatūriniu grafiku galima pasinaudoti specializuotais termohidrauliniais modeliais arba inicijuoti nuolatinį “kritinių” vartotojų dispečerinį stebėjimą, kuomet sukaupti istoriniai duomenys būtų pagrindas optimalaus temperatūrinio grafiko parengimui. Dėkoju už dėmesį