Transcript Milda – lietuvių Meilės deivė Parengė Nijolė Sodonienė, lietuvių kalbos metodininkė Kintų vidurinė mokykla Milda – meilės, laisvės ir susidraugavimo deivė.  Milda globoja vienišus žmones, kurie nori susirasti.

Milda – lietuvių
Meilės
deivė
Parengė Nijolė Sodonienė, lietuvių kalbos metodininkė
Kintų vidurinė mokykla
Milda – meilės, laisvės ir
susidraugavimo deivė.

Milda globoja vienišus žmones, kurie nori
susirasti draugą ar gyvenimo partnerį.
Deivė Milda karo Deivės Jundos sesuo.

Deivė MILDA buvo atsakinga už gražiausius
tautiečių jausmus ir giminės tęstinumą.

Žmonės tikėjo, kad Milda apskriejanti visą
pasaulį oro vežimu, kurį traukia grupė
baltų kaip sniegas balandžių.
Ji turėjusi sūnų – sparnuotą
nykštuką, užkrečiantį širdį meilės kerais.

Mildos šventykla


Yra spėjama, jog Mildos
šventykla Vilniuje buvusi
Gedimino sode,
Kaune stovėjusios dvi
Mildos šventyklos: viena
dabartiniame Aleksote Svirbigaloje, kita Nemuno ir Neries
santakos alkoje.
Mildos vardas pirmąkart paminėtas
1315 m.
kryžiuočių Tryro magistro
dokumente, kuriame rašoma
apie upę Mildą.
Kur ta upė, kaip ji vadinama dabar?
 Prūsijoje, Lietuvoje ar Latvijoje jos ieškoti?
 Netoli Perlojos iš Ašarinio ežero išteka
upeliukas Mildupis.

Mildos ženklas
Deivės Mildos
ir nuoširdžios,
laisvos bei
bekompromisinės
meilės ženklas.
Milda reiškia laisvę
Milda nėra santuokos deivė.
 Ji globoja meilę tokią, kokia ji yra, visai
nesvarbu susituokę žmonės ar ne.
 Meilė yra laisva, žmonės įsimyli
nepriklausomai nuo bet kokių tabu,
tradicijų, prietarų, socialinių, kultūrinių
ar kitokių skirtumų.

Mildauninkai

Pasak mitologų, Mildos garbintojus ir
žiniuonis, žolėmis ar užkalbėjimais
gydžiusius meilės negalias,
arba padedančius
meilėje, žmonės
vadino mildauninkais.

XVI a. rašytiniai šaltiniai pavasario mėnesį
vadina Mildiniu mėnesiu, skirtu deivei Mildai.
Mildos šventė švenčiama
gegužės 13-ąją.
Tai diena skirta meilei ir laisvei,
kada savo baimes
bei prietarus užmiršta
netgi beviltiški
slunkiai ir šventeivos.
Dėl meilės deivės Mildos
žydi papartis
Milda padeda susirasti draugą

Žmonėms, kuriems atsibodo vienatvė,
tereikia užmiršti prietarus, draudimus bei
davatkiškus įpročius, nustoti gėdytis
savęs – savo išvaizdos, išsilavinimo,
socialinės padėties ir, svarbiausia, savo
jausmų bei paprašyti deivės pagalbos –
ir Milda tikrai padės.
Balys Sruoga 1944 m. sukūrė pjesę
„Pavasario giesmė“, kurioje aprašė jaunimo
švenčiamą Mildos šventę.





Ant kalnelio būdavo pastatyta maždaug 3 metrų aukščio
deivės Mildos stovyla.
Imdavo 5 kartis, vieną centrinę ilgesnę, o kitos keturios
sukalamos rombu ant centrinės.
Merginos pindavo gėlių ir žolynų pynes ir jomis apvydavo
kartis.
Su giesmėmis deivės stovyla buvo nešama šventinės
eisenos į kalnelį ir iškilmingai pastatoma.
Užkūrus aukurą, lietuviai aukodavo aukas dievams ir
deivei Mildai.
Šiuolaikinę Mildos šventę jau ne pirmus metus
organizuoja Lietuvos jaunimo Ramuva.
Deivės Mildos šventės pagrindinis
simbolis – rombas.
Jame susieina abu, vyriškas ir moteriškas,
simbolių pradai.
 Rombą galima apauginti visokiausiais kitais
ženklais, brūkšniais, linijomis – čia nėra jokių
apribojimų, visa esmė glūdi pačių kuriančių
viduje, jų išmonėje.
 Užkuriamas aukuras, einami apeiginiai ratai,
mušami būgnai, skamba kanklės, aukojama
deivei Mildai ir kitiems dievams.

Mildos arba Gegutės šventėse lietuviai žaisdavo
žaidimus. Yra žinomas Gegužės žaidimas.




Kiekvieną merginą iš eilės sodindavo užrištomis akimis į
ratelio vidurį.
Vienas po kito vaikinai prieidavo prie jos, paimdavo už
rankų ir dainuodavo: "Karaliūne gegele, ku kū!
Aš tavo brolelis, ku kū, ku kū!“
Sėdinčioji turėjo iš balso atpažinti tris. Atrišus akis ir
pamačius išrinktąjį, belikdavo smagiai nusišypsoti
pasišokti vakaronėje, apsikeisti dovanomis.
Nuo tada per visus metus vadindavo juos broleliais, o šie
ją – seseria. Ritualo tarsi įšventinti į draugus, bėgant
metams tikrai suartėdavo, padėdavo vienas kitam
nelaimėje.
Ne pro šalį deivės Mildos paliepimu iš
karto tris draugus įsigyti.
Jeigu širdis alpdavo iš meilės vienam
kuriam, o šis kaip kelmas praeidavo pro šalį?
Pasirodo, reikia tik įsidėmėti medį, kuriame kukavo raiboji.
Tada prieiti prie jo atbulomis, nusilaužti lenktą šakelę. Iš jos
nesunku pasidaryti kabliuką, kuriuo ir užkabinti
nemačiomis svajonių jaunikio drabužius –
viskas pasikeis į gera.
Vaikinas greičiausiai iš kelmo pavirs į atkaklų gerbėją.
O lietuviškasis vudu variantas panašu, kad skambėtų kaip
šakar makar.
Deivės Mildos stovylą vaizduoja rombu
sukaltos kartys, apipintos gėlėmis


Senojo baltų tikėjimo
gaivintojai gegužės 13-ąją
sukuria ir pastato ant
kalnelio didžiulę deivės
Mildos stovylą.
Prie jos užkuriamas
aukuras, aukojama
dievams ir deivei Mildai,
dainuojamos dainos,
šokama, žaidžiama.
Iškilminga eisena į Žemaičių alką prasidėjo
taikos ir meilės deivės Mildos šventė.
Lietuvių meilės deivės Mildos
šventės akimirkos