e-kursas ELOMPRES LdV naujovių perkėlimas Logistikos valdymas atsinaujinančių išteklių energetikos pramonėje This project has been funded with support from the European Commission under the Lifelong Learning Programme.

Download Report

Transcript e-kursas ELOMPRES LdV naujovių perkėlimas Logistikos valdymas atsinaujinančių išteklių energetikos pramonėje This project has been funded with support from the European Commission under the Lifelong Learning Programme.

e-kursas

ELOMPRES

LdV naujov ių perkėlimas

Logistikos valdymas atsinaujinančių išteklių energetikos pramonėje

This project has been funded with support from the European Commission under the Lifelong Learning Programme. This publication [communication] reflects the views only of the author, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.

Įvadas

Įvadas

Logistikos valdymas

reiškia visų tarpusavyje susijusių informacijos, finansų ir medžiagų srautų valdymą nuo žaliavų išteklių, energijos gamybos iki energijos paskirstymo.

Šiandien logistikos valdymo įgūdžiai ir kompetencijos yra itin svarbūs siekiant plėtoti atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių, bei ypatingai svarbūs ekonomiškai efektyviai energijos gamybai bei elektrinių valdymui.

Šis kursas suteikia žinių, kurios yra būtinos norint suprasti jėgainių, elektros gamybai naudojančių beveik visus žinomus alternatyvius energijos išteklius, išskyrus branduolinę energiją, veikimo bei valdymo principus.

Studentai išteklių susipažins su atsinaujinančių energijos pajungimo, konvertavimo, energijos gamybos bei paskirstymo logistikos valdymu ir galės pritaikyti kurso metu įgytas žinias valdymo bei vadybos veikloje.

Daugiau informacijos rasite pridedamas prie vadovėlyje , kuris šio mokymo kurso.

Eiti į 2-ą modulį

Šis mokymo kursas yra padalintas į tris pagrindinius modulius:

1 modulis - Energija,

2 modulis – Logistika ir transportavimas,

3 modulis

- Verslas.

Kiekvieną modulį sudaro mokomieji skyriai.

1 modulį sudaro 2 mokomieji skyriai, 2 modulį sudaro penki mokomieji skyriai, o 3 modulį sudaro 2 mokomieji skyriai.

2 ir 3 modulių pabaigoje pateikiami klausimynai, kurie padeda pasitikrinti ir įtvirtinti įgytas žinias.

PASTABA: Jei 1-ame modulyje pateikta informacija jums jau yra žinoma, jūs galite praleisti 1 modulį ir pereiti prie 2 modulio.

Kita

1 modulis - Energija

MODULIO TURINYS

1 modulyje pateikiama bendra energetikos rinkos apžvalga bei pagrindinių energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių naudojamų technologijų aprašymas, nes ši informacija yra svarbi norint suprasti logistikos valdymo klausimus.

1 skyrius: Energijos suvartojimo iš atsinaujinančių išteklių gamybos ir apžvalga apima šias temas :

- Energetikos rinkos struktūra; - Energijos gamybos tendencijos ; Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos ekonomika; - Energetikos ekonomikos ir ekonometrikos įvadas.

rinkos

2 skyrius: Energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių naudojamų technologijų apžvalga apima šias temas :

Vėjo energija; Biomasės ir biokuro energija; - Vandens energija; Geoterminė energija; Saulės energija; - Vandenyno energija: potvynių ir atoslūgių bei bangų energija.

Eiti į 2-ą modulį

PRADĖTI

1 modulis

1 skyrius:

1 modulisodule 1

Energijos ištekliai Tvarios energijos egzistuojančiomis tiekimas yra pagrįstas aštuoniomis pagrindinėmis šiuo metu rinkoje technologijomis: biomasės, geoterminė energetika, hidroelektrinės, fotovoltinės sistemos, saulės energijos kolektoriai ir vėjo energetika.

Šiuolaikinės atsinaujinančių išteklių energijos sistemos pasikliauja vietiniais atsinaujinančiais ištekliais energijos mainais tarp ir protingais skirtingų regionų 1 1 skyrius Energetikos rinkos dalyviai

(A) Gamintojai, kuriems energijos gamyba yra

pagrindinė veikla trečiosioms šalims.

gamina energiją (šilumos ir/arba elektros), kurią parduoda Pardavimas nebūtinai vykdomas per valstybinį tinklą;

(B) Pavieniai gamintojai

savo gamina energiją reikmėms. Energijos gamyba tik paremia jų pagrindinę veiklą.

Energijos gamintojų tipai (A) TE (termofikacinės elektrinės) gamina tiek šilumos, tiek elektros energiją, dėl to kartais jos vadinamos kogeneracinėmis jėgainėmis, nors šis terminas dažnai vartojamas kalbant apie iškastinio kuro ir atsinaujinančių išteklių, tokių kaip, pavyzdžiui, anglies ir biomasės, deginimą ir jo metu gaunamą energiją; (B) (C) Šiluminės jėgainės – šiluminės jėgainės gamina tik šilumos energiją; Elektrinės – elektros jėgainės gamina tik elektros energiją. Šiame skyriuje neaptariami energijos gamybai naudojami ištekliai (iškastinis kuras ar atsinaujinantys ištekliai).

Atgal

Kita

1 modulis

1 skyrius: Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos ir suvartojimo apžvalga 2 1 skyrius Energijos konversijos schema Pirminė energija saulės, vėjo, vandens energija, biomasė, atliekos Energijos nuostoliai Konversijos nuostoliai Paskirstymo nuostoliai Vartojimas savo reikmėms Energijos nuostoliai Konversijos nuostoliai Paskirstymo nuostoliai Vartojimas savo reikmėms Antrinė energija Biokuras (kietas, skystas), biodujos, elektra, centralizuotas šildymas Naudinga energija Šiluma, elektra, šviesa, kt. Energijos nuostoliai Konversijos nuostoliai Paskirstymo nuostoliai Vartojimas savo reikmėms Galutinė energija Biokuras (kietas, skystas), biodujos, elektra, centralizuotas šildymas Vartotojų nuostoliai

Atgal

Kita

1 modulis

7 1 skyrius 1 skyrius: Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos ir suvartojimo apžvalga Saulės šiluma Atsinaujinančių išteklių energijos rinkos ekonomika Rinka 2008 m. pabaigoje bendras EB pajėgumas siekė 19,1 šalių GWth, pagaminant iš 27 000 000 m 2 kolektorių ploto (iš kurių 3,3 GWth šiluminio našumo buvo instaliuota 2008 m.). Apie 2 milijonai šeimų naudoja saulės šilumos energijos sistemas. Mažas gyventojų sektorius sudaro beveik 90% saulės šilumos rinkos Sąnaudų prognozės Ištekliai Saulės šilumos Gamtinių dujų Elektros 2008 7 - 16 8,5 - 29 7 - 33 2030 3 – 6 17 – 58 14 - 66 Lyginamosios saulės šilumos energijos kainos (eurocentais / kWh)

Karšto vandens paklausa yra palyginti stabili per visus dvylika mėnesių, kai tuo tarpu centralizuoto šildymo paklausa yra ženkliai didesnė žiemos mėnesiais. Dėl šios priežasties saulės šilumos sistemos apima tik dalį šilumos paklausos. Visiškai priešinga situacija yra su vėsinimo paklausa. Saulės energija gali suteikti daugiau nei 50% vėsinimui reikalingos energijos (likusį reikalingą energijos kiekį paprastai tiekia ta pati sistema, kuri žiemos metu naudojama šilumos energijai tiekti).

Atgal

Kita

1 modulis

1 2 skyrius 2 skyrius: Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos Energetikos sistemos struktūra Fotovoltinė Hidroenergija Vėjo Vandenilio gamyba Jėgainės Saugojimas Geoterminė Pramonė Saulės energija Gyventojai Biokuro Kolektorių Kogeneracinės Krosnys Trumpalaikis saugojimas Komercinis sekt.

Namų ūkių saulės sistemos Vidutinis/ilgas saugojimas Elektra Kuras Šiluma

Šaltinis

: Droege P. (2009) ‘100 per cent renewable : energy autonomy in action’, Earthscan, London UK

Transporto sekt.

Įvairios technologijos ir regiono gamybos bei paklausos diversifikacija turi subalansuoti energijos tiekimo svyravimus tarp nurodytų regionų Įvairių technologijų ir logistikos valdymo derinimas gali užtikrinti energijos tiekimo stabilumą nepaisant sezoninių energijos gamybos pokyčių

Atgal

Kita

2 modulis – Logistika ir tiekimo grandinė

MODULIO TURINYS

2 modulio pradžioje aptariami pagrindiniai tiekimo grandinės valdymo ir planavimo klausimai, o po to pateikiama išsamesnė informacija apie tiekimo ir paskirstymo grandinės architektūrą, pirkimo, gamybos grandinių valdymą, o modulis užbaigiamas informacija apie logistiką bei transportą.

1 skyrius :

aptariamos Tiekimo grandinės valdymo pagrindai. Skyriuje šios temos:

Įvadas, apibrėžimai; - Tiekimo grandinės struktūra; - Tiekimo - Tiekimo grandinės valdymo pagrindai; grandinės rodikliai; Medžiagų srautų valdymas; - Tiekimo grandinės integravimas; - Tiekimo grandinės planavimas.

2 skyrius

: Pirkimo šios temos: grandinės valdymas. Skyriuje aptariamos

Atsargų apyvartumas; Tiekėjų atrankos strategija; - Bendravimas su tiekėjais; Atsargų valdymas; Atsarginės detalės ir eksploatacinės medžiagos

Atgal į įvadą

Kita

2 modulis – Logistika ir tiekimo grandinė

MODULIO TURINYS – tęsinys

3 skyrius

: aptariamos Gamybos šios temos: grandinės

Įvadas į gamybos procesus; - Gamybos grandinės valdymas; - Gamybos planavimas; - Eksploatacijos planavimas; Techninės priežiūros valdymas;

valdymas.

Skyriuje

4 skyrius

: aptariamos Paskirstymo šios temos: grandinės valdymas. Skyriuje

Įvadas į paskirstymo grandinės valdymą; - Paklausos ir pasiūlos suderinimas; Išmanieji tinklai; - Paskirstymo sistemos;

5 skyrius

: Logistika ir transportavimas. Skyriuje aptariamos šios temos:

Įvadas į logistiką; - Naujas logistikos vaidmuo, konvergencija su rinkodara; - Logistikos procesai; - Strategijos planavimas ir ranga; - Gamybos logistikos valdymas ir transportavimas.

Atgal į įvadą

Kita

2 modulis

1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai 1 1 skyrius i Pati energija arba perdirbti energijos produktai, tokie kaip granulės ar biokuras, yra vartotojams pristatomi galutiniai produktai, kurie reikalingi energijos poreikiams patenkinti i Energija turi būti traktuojama kaip prekė ar pagrindinis vartojimo produktas, kurio gamyba yra paremta produktų tiekimu, o tai reiškia, kad energija yra nuolatos tiekiama ir turi būti prieinama beveik visuomet, kai tik ji reikalinga vartotojui i Šilumos tiekimas yra pagrįstas klientų poreikiais, kurie paprastai priklauso nuo metų laikų kaitos ir esamų oro sąlygų

Atgal

Kita

Tiekėjas

Atgal

2 modulis

1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai 6 1 skyrius Tiekimo grandinės struktūra

Vertės sukūrimas

Jėgainė Biokuro gamintojas Skirstytojas / energijos tinklas / klientas Skirstytojas / sandėlis / klientas

Klientų / vartotojų poreikiai

Galutinis vartotojas

Kita

2 modulis

1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai 10 1 skyrius Tiekimo grandinės valdymas Pagrindiniai tiekimo grandinės valdymo elementai TIEKIMAS 1. tiekimo išteklių valdymas 2. tiekėjų aljansai 3. tiekimo bazės sumažinimo procesas OPERACIJOS LOGISTIKA 1. paklausos valdymas 2. atsargų valdymas ir kontrolė 3. medžiagų/įmonės išteklių planavimas 4. gamybos procesai 1. tiekimo ir paskirstymo tinklo projektavimas 2. logistikos valdymas 3. ryšių su klientais valdymas INTEGRACIJA 1. rizikos valdymas 2. veiklos rezultatų vertinimas ir valdymas 3. žalios tiekimo grandinės 4. kliūčių įveikimas i Šiuolaikinė konkurencija – tai konkurencija tarp kelių tiekimo grandinių

Atgal

Kita

2 modulis

17 1 skyrius 1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai Tiekimo grandinės planavimas Planavimo procesas i Planavimo procesas apima konfigūracijos, integracijos, strateginį užsakomųjų paslaugų ir pajėgumų planavimą Tiekimo dalis Teikėjas Gamta Jėgainė Tiekėjas Elektros skirstytojas Galutinis vartotojas Šilumos skirstytojas Skirstymo dalis Tiekimo grandinės struktūra “stabilaus tinklo” forma Tiekimo grandinės konfigūracija nustato, kaip partneriai yra tarpusavyje susieti tiekimo grandinėje, kalbant apie tiekimo dalį, toliau gamybos grandinėje iki paskirstymo/pristatymo dalies, ir šie ryšiai priklauso nuo naudojamos technologijos bei rinkos struktūros Daugumoje jėgainių tiekimo grandinė yra taip vadinamos ‘

stabilaus tinklo

’ formos Esant kitokiai tiekimo grandinės konfigūracijai, struktūra vadinama ‘dinamiško tinklo’ struktūra, kai energijos gamintojai neturi pastovių tiekėjų ir skirstytojų

Atgal

Kita

2 modulis - VIKTORINA

1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai Klausimas : T du pagrindiniai tiekimo grandinės aspektai yra: Pasirinkite tik vieną atsakymą logistika - valdymas

A

sinergija - entropija Variantai transportavimas – verslo procesai

C B

Klausimas Nr. 1

2 modulis - VIKTORINA

1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai

Gaila, Jūsų atsakymas neteisingas!

P rašome bandyti dar kartą

2 modulis - VIKTORINA

1 skyrius: Tiekimo grandinės valdymo pagrindai

Sveikiname, Jūsų atsakymas teisingas!

Sekantis klausimas

i

2 modulis

1 2 skyrius 2 skyrius: Pirkimo grandinės valdymas Apibrėžimai Pirkimų valdymas Pagrindinis pirkimų valdymo uždavinys yra palaikyti ekonomiškai saugius žaliavų atsargų, (ERM) eksploatacinių ir remonto medžiagų bei pagamintų produktų kiekius vykdant procesą, kuris vadinamas atsargų valdymu Atsargos – tai atsarginės medžiagos, kurios dažnai vadinamos laisvais įmonės ištekliais: pardavimui laikomos prekės (biokuro atveju), procese naudojamos medžiagos ir žaliavos, kurios kol kas nenaudojamos, bet bus naudojamos, remonto medžiagos atsarginės detalės, eksploatacinės ir 1 Žaliavos

neperdirbtos medžiagos (taip pat saulės šiluma arba vėjo energija švarių jėgainių atveju) naudojamos energijos arba biokuro gamybai

2 Pagamintos prekės 3 ERM atsargos

galutiniai produktai, kurie paruošti pristatymui klientams arba tiesiogiai tiekiami vartotojams (šiluma, elektra, kietas ar skystas biokuras)

reikalingos gamybos procesams, tačiau neįeinančios į galutinius produktus (alyvos, tirpalai, atsarginės detalės ir t.t.) Atsargų kategorijos 4 Nebaigti darbai

gamybos procesuose naudojamos dalinai perdirbtos medžiagos, tokios kaip granulės, briketai, dalinai išvalyti aliejai, apdorotos atliekos ir t.t. Jos dažniausiai naudojamos energijos ar biokuro gamybai

Atgal į modulio turinį

Kita

2 modulis

2 skyrius: Pirkimo grandinės valdymas Atrankos strategijos matrica atrankos matrica padeda nustatyti įvairias rizikos valdymo strategijas 7 2 skyrius Pirkimų valdymas Didelė Kritinės svarbos pr.

Būtinos pr.

Įprastos pr.

Sverto pr.

Maža Didelė Išlaidos

Šaltinis

: Kraljic, P. (1983). ‘Purchasing must become supply management’. Harvard Business Review, 61(5)

Atgal

Kita

Atsargų rūšys Ciklo/papildymo atsargos

2 modulis

2 skyrius: Pirkimo grandinės valdymas 8 2 skyrius Pirkimų valdymas reikalingos įprastiems kasdieniams poreikiams patenkinti Saugios atsargos reikalingos apsaugai nuo neapibrėžtumo ar nepatikimumo, susijusio su žaliavų tiekimu Sezoninės atsargos Pasenusios atsargos reikalingos apsaugai nuo sezoninių paklausos svyravimų reiškia galutinių produktų, kurių nebeįmanoma parduoti rinkoje, kiekiai, arba dėl įvairiausių priežasčių nebetinkami vartoti žaliavų kiekiai

Atgal

Kita

2 modulis

2 skyrius: Pirkimo grandinės valdymas ERM ir atsarginės detalės Eksploatacinės ir remonto medžiagos 13 2 skyrius Pirkimų valdymas Avarinio aptarnavimo detalės AAD – pristatymo vykdymui skirtas laikas yra labai trumpas, o dažniausiai pristatymo laikas yra beveik lygus nuliui (kyla pavojus, kad gamyba/energijos gamyba gali sustoti) Įprastos atsarginės detalės ĮAD – eksploatacinės medžiagos, būtinos gamybos procesui palaikyti; jų trūkumas tam tikrą laiką nekelia pavojaus gamybos procesui; IAD turi būti pristatytos per tokį patį nustatytą orientacinį pristatymo laiką Techninio aptarnavimo detalių poreikis yra nedidelis, tačiau jų vieneto kaina (ir aptarnavimo paslaugų kaina) yra gana didelė, o visos detalės saugomos toje pačioje vietoje. Siekiant užtikrinti energijos proceso tęstinumą, būtina integruoti poreikio, pirkimų ir tiekimo procesus į vientisą sistemą, neatsižvelgiant į tai, kokios technologijos yra naudojamos.

Atgal

Kita

2 modulis - VIKTORINA

2 skyrius: Pirkimų-tiekimo grandinės valdymas Klausimas : Pirkimų grandinė prasideda nuo Pasirinkite tik vieną atsakymą

A

žaliavų tiekėjo ir baigiasi gamybos pradžia Variantai žaliavų tiekėjo ir baigiasi pasiekus klientą

B

žaliavų tiekėjo ir baigiasi sandėlyje

C

Klausimas Nr. 1

2 modulis - VIKTORINA

2 skyrius: Pirkimų-tiekimo grandinės valdymas

Gaila, Jūsų atsakymas neteisingas!

Prašome bandyti dar kartą

2 modulis - VIKTORINA

2 skyrius: Pirkimų-tiekimo grandinės valdymas

Sveikiname, Jūsų atsakymas teisingas!

Sekantis klausimas

i

2 modulis

3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas 1 3 skyrius Energijos gamintojai Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius gali būti padalintas į tris pagrindines gamintojų grupes pagal naudojamas žaliavas ir technologijas (neatsižvelgiant į pagaminamos energijos rūšį: šilumos ir/arba elektros energija) Švarios energijos gamintojai Švarios energijos gamintojai gamina energiją iš atsinaujinančių švarių išteklių, tokių kaip saulės, vėjo ar vandens energija Energijos gamintojai Energijos gamintojai gamina energiją naudodami biokuro (kieto ar skysto), iškastinio kuro arba mišraus iškastinio kuro ir biokuro (paprastai kietos biomasės) deginimo technologiją Biokuro gamintojai Biokuro gamintojai gamina kietos (pavyzdžiui, granulės) arba skystos (pavyzdžiui, biodyzelis arba bioetanolis) formos antrinės energijos nešiklius naudodami įvairios rūšies biomasę arba atliekas

Atgal į modulio turinį

Kita

i

2 modulis

3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas 2 3 skyrius Gamybos procesas Gamybos procesas – tai visi veiksmai atliekami siekiant paversti žaliavas į gatavas prekes/gatavą produkciją. Gamybos sistemos pobūdis turi didelės įtakos visoms tiekimo grandinės organizacinėms ir funkcinėms struktūroms bei valdymui Indėlis Darbo jėga Medžiagos Įrenginiai Informacija Lėšos Transformavimo procesas Produkto projektavimas Procesų planavimas Gamybos valdymas/kontrolė Priežiūra/palaikymas Išeiga Produktai Paslaugos Nenutrūkstamos Atsargos Kokybė Išlaidos Aplinka Grįžtamojo ryšio informacija

Šaltinis

: Kumar S.A., Suresh N. (2008) ‘Production and Operations Management’, NewAge International, Naujasis Delis, Indija

Atgal

Kita

2 modulis

Gamybos planavimas 3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas 7 Valdymas 3 skyrius Bendras gamybos planavimas yra vienas iš metodų, naudojamų numatytiems poreikiams patenkinti; jis yra labi naudingas palyginti trumpalaikiams sprendimams dėl gamybos pajėgumų sekantiems nuo 3 iki 18 mėnesių.

i Biokuro (kieto ir skysto) gamintojų situacija yra panaši į kitų sektorių, tokių kaip gatavų prekių ar pusgaminių, gamintojų situaciją. Šios įmonės laikui bėgant gali įtakoti paklausą pasinaudodamos kainomis, kurios turi tokias kainas, kurios būti klientams priimtinose ribose. Jie nori nustatyti skatintų poreikio augimą piko laikotarpiu, siekdamos optimizuoti bendras pajamas arba savo įmonių bendrąjį pelną per mažos paklausos laikotarpius, kad būtų padengtos bendrosios veiklos sąnaudos. Koks metodas bus naudojamas priklauso nuo konkrečios jėgainės sąnaudų struktūros i Turimąją galią galima koreguoti gamybos planavimo procesu, kad būtų pasiektas didesnis efektyvumas ir pelnas. Pagrindinis šio proceso tikslas yra nustatyti pusiausvyrą tarp geriausio panaudojimo koeficiento (ilga gamybos geriausią trukmė ir centralizuota gamyba, kad būtų pasiekta masto ekonomija), mažų atsargų kiekių trukmė ir savalaikis žaliavų bei ERM pristatymas) ir geriausio (trumpa gamybos klientų aptarnavimo (nuolatinis energijos arba energijos gamybai naudojamų produktų tiekimas)

Atgal

Kita

2 modulis

Operacijų planavimas 3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas 10 Valdymas Trumpalaikis planavimas Apima tik keletą dienų ar savaičių. Šiuose planuose nurodomi trumpalaikiai gamybos pajėgumai, detalūs produktų kiekiai, tam tikrų darbuotojų komandų atsakomybės arba užduočių pakeitimai konkrečiam laikotarpiui ir panašiai. Trumpalaikių reikalingų medžiagų planų sudarymui naudojamas medžiagų poreikių planavimas (MPP). Tai yra detalus energijos arba biokuro gamybai reikalingų žaliavų tiekimo planavimo procesas 3 skyrius

Atgal

Kita

2 modulis - VIKTORINA

3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas Klausimas : Gamybos grandinės valdymo požiūriu atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius yra padalintas į: Pasirinkite tik vieną atsakymą

A

švarios energijos gamintojus, energijos gamintojus ir biokuro gamintojus Variantai energijos gamintojus, biomasės gamintojus, saulės jėgaines

B

biomasės ir iškastinio kuro jėgaines, atsinaujinančių išteklių energijos gamintojus

C

Klausimas Nr. 1

2 modulis - VIKTORINA

3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas

Gaila, Jūsų atsakymas neteisingas!

Prašome bandyti dar kartą

2 modulis - VIKTORINA

3 skyrius: Gamybos grandinės valdymas

Sveikiname, Jūsų atsakymas teisingas!

Sekantis klausimas

i

2 modulis

1 4 skyrius 4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas Paskirstymas ir paklausa Paskirstymo valdymas Paskirstymo valdymas yra neatsiejama tiekimo grandinės dalis. Energetikos sektoriuje naudojami du skirtingi paskirstymo valdymo metodai, kurių pasirinkimas priklauso nuo verslo tipo: ar tai (1) energijos gamintojai, ar (2) energetikos tokių kaip antrinių energijos nešiklių, t.y. kieto ir skysto kuro, gamintojai.

produktų, Vidinė paklausa energijos kiekis naudojamas jėgainės veiklai vykdyti Bendra energijos paklausa biokuro gamintojų paskirstymo tinklai yra sudėtingesni, nes juose gali būti įtraukti sandėliai, skirstytojai, mažmenininkai ir panašiai.

Išorinė paklausa energijos kiekis, kuris parduodamas klientams ir galutiniams vartotojams per elektros tinklus ir, karšto vandens ar garų atveju, per vamzdynus, Nuo 5% iki 7% elektros energijos, pagaminamos garo jėgainėse (iškastinio kuro, biomasės, biodujų), panaudojama vietoje jėgainių poreikiams patenkinti ir veiklai palaikyti (kad būtų gaminama elektra). Vandens, saulės ir vėjo jėgainės, o taip pat deginimo procesą naudojančios jėgainės savo veikloje sunaudoja mažiau elektros energijos.

Atgal į modulio turinį

Kita

2 modulis

4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas Centrinė paskirstymo sistema 2 4 skyrius Paskirstymo valdymas Jėgainė Perdavimo pastotė Perdavimo sistema Pramonė Komercinis sektorius Namų ūkiai Paskirstymo sistema Paskirstymo pastotė

Atgal

Kita

i

2 modulis

Paskirstymo kanalai 4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas 3 4 skyrius Paskirstymo valdymas Energijos ir biokuro gamintojai naudoja arba vieną iš alternatyvių fizinių paskirstymo kanalų kelių kanalų kombinaciją, kuri yra apjungta į vieną paskirstymo kanalo struktūrą.

Tiesioginio tiekimo kanalas Tiesioginis tiekimas iš gamintojo (gamybos taško) klientams Jėgainė turi savo paskirstymo tinklą (šilumos tiekimui - vamzdynus, elektros tiekimui – tinklus) – jei tai maža energijos tiekimo sistema, arba tiekia energiją tiesiogiai nacionalinio arba regioninio tinklo operatoriui Biokuro gamintojai tiekia gatavą produkciją tiesiogiai į sandėlius, mažmeninės prekybos parduotuvėms arba galutiniams vartotojams. Galutiniu vartotoju gali būti atskiras asmuo arba jėgainė, kuri savo veikloje pagrinde naudoja kuro deginimo technologijas

Atgal

Kita

2 modulis

4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas Paskirstyta energijos generacija Pagrindinė jėgainė Pramonė Komerciniai pastatai 10 4 skyrius Paskirstymo valdymas Namų ūkis Namų ūkis Nacionalinis/ regioninis tinklas Namų ūkis Namų ūkis Namų ūkis Namų ūkis Atsinaujinančio ištekliaus jėgainė Atsinaujinančio ištekliaus jėgainė

Atgal

Kita

2 modulis - VIKTORINA

4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas Klausimas : Tiksli paklausos prognozė yra svarbi, kad būtų galima: Pasirinkite tik vieną atsakymą

A

ekonomiškai tiekti reikalingus energijos kiekius Variantai laikyti didelius turimų atsargų kiekius

B

nustatyti daug aukštesnes energijos kainas

C

Klausimas Nr. 1

2 modulis - VIKTORINA

4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas

Gaila, Jūsų atsakymas neteisingas!

Prašome bandyti dar kartą

2 modulis - VIKTORINA

4 skyrius: Paskirstymo grandinės valdymas

Sveikiname, Jūsų atsakymas teisingas!

Sekantis klausimas

2 modulis

5 skyrius: Logistika ir transportas 1 5 skyrius Apibrėžimai Logistika i Logistika “tai tiekimo grandinės dalis, kur planuojamas, įgyvendinamas ir kontroliuojamas prekių, paslaugų ir susijusios informacijos efektyvus abipusis srautas tarp kilmės ir vartojimo taškų bei prekių, paslaugų ir susijusios informacijos saugojimas siekiant patenkinti klientų poreikius”

Tiekimo grandinės valdymo profesionalų taryba

i Tiekimo grandinės valdymas apima visas klientų aptarnavimo valdymą.

logistikos funkcijas: pirkimą, paskirstymą, techninį aptarnavimą, atsargų valdymą, rinkodarą, finansų ir Šiandien logistika traktuojama kaip ryšiai tarp trijų pagrindinių elementų: Logistika = Tiekimas + Medžiagų valdymas + Paskirstymas Logistika yra susijusi su fiziniais ir informacijos srautais bei saugojimu, pradedant nuo žaliavų, gamybos proceso iki gatavos produkcijos paskirstymo.

Atgal į modulio turinį

Kita

Logistikos operacijos

2 modulis

5 skyrius: Logistika ir transportas Logistikos operacijos 2 5 skyrius Logistika Įeinanti logistika Žaliavų pristatymas Vidinė logistika Medžiagų ir gaminių judėjimas įmonės viduje Išeinanti logistika Gatavos produkcijos išsiuntimas ir paskirstymas Dėl logistikos operacijų ir rinkodaros konvergencijos atsirado naujas terminas:

rinkodaros logistika

. Rinkodaros logistika sukuria sąsajas tarp rinkodaros ir logistikos funkcijų, kad būtų vykdomi į rinką orientuoti logistikos procesai.

Atgal

Kita

2 modulis

5 skyrius: Logistika ir transportas Logistikos procesai Logistikos procesai Užsakymų vykdymas ERM ir atsarginių detalių pirkimas Informacijos valdymas Tiekėjų integracija Transportavimo operacijos 5 Logistika 5 skyrius

Gerai suprojektuoti logistikos procesai yra orientuoti poreikius bei į klientų pasitenkinimą (patenkina klientų lūkesčius), funkcionalūs (orientuoti į tiekimo grandinę (funkcijos turi neapsiriboti viena įmone/skyriumi ir įtraukti visus tiekimo grandinės partnerius) ir atliekami per atitinkamą laikotarpį

Atgal

Kita

Funkcinė struktūra

2 modulis

5 skyrius: Logistika ir transportas Generalinis direktorius Paskirstymo direktorius 7 5 skyrius Logistika Planavimas ir kontrolė Sandėlių tinklas Klientų aptarnavimas Biudžeto kontrolė Informacijos sistemos Operacijos/veiksmai Sandėlių valdymas Transporto valdymas Sandėlio valdymas Pristatymo operacijos Užsakymų tvarkymas Atsargų valdymas Paklausos prognozavimas Atsargų kontrolė Medžiagų valdymas Vienetinė krova Pakavimas (biokuro)

Atgal

Kita

2 modulis - VIKTORINA

5 skyrius: Logistika ir transportas Klausimas : Tiekimo grandinės valdymas apima: Pasirinkite tik vieną atsakymą

A

pirkimą ir paskirstymą visas logistikos funkcijas

B

Variantai rinkodarą ir klientų aptarnavimą

C

Klausimas Nr. 1

2 modulis - VIKTORINA

5 skyrius: Logistika ir transportas

Gaila, Jūsų atsakymas neteisingas!

Prašome bandyti dar kartą

2 modulis - VIKTORINA

5 skyrius: Logistika ir transportas

Sveikiname, Jūsų atsakymas teisingas!

Sekantis klausimas

3 modulis - Verslas

MODULIO TURINYS

3 modulį sudaro du skyriai, kuriuose pateikiama informacija apie rizikos analizę ir valdymą bei apie verslo procesų valdymą.

1 skyrius

: Rizikos analizė ir valdymas apima šias temas:

Įvadas, apibrėžimai; - Rizikos valdymas, SOAR metodas; - Rizikos valdymas tiekimo grandinėje; Ryšys tarp rizikos ir veiklos rezultatų; - Stabilumo atkūrimas.

2 skyrius

: Verslo procesų valdymas apima šias temas:

- Verslo proceso apibrėžimas ir proceso sudėtingumas; - Verslo procesų kategorijos; Procesų valdymo ciklas; - Veiklos valdymas; - Verslo proceso gyvavimo ciklas.

Atgal į įvadą

Kita

3 modulis

1 skyrius: Rizikos analizė ir valdymas Apibrėžimai 1 Rizika – tai, kas kelia ar gali sukelti pavojų ir pasireiškia kaip tam tikrų įvykių pasekmė, kuri yra pavojinga ar kenksminga verslui 1 2 Rizika yra tam tikro įvykio (ar įvykių sekos) sukelta galimybė patirti nuostolius, kurie gali turėti neigiamos įtakos įmonės tikslų pasiekimui 1 skyrius SOAR (strateginiai tikslai pavojuje; proceso požiūriu: Nustatyk, Stebėk, Analizuok, Reaguok) metodas yra dažnai naudojamas rizikos analizei ir valdymui. Jis apibrėžia procesą, kuris įgalina identifikuoti ir nustatyti, ar verta rizikuoti, bei paruošia organizaciją įvykio pasekmėms imantis atitinkamų atsakomųjų priemonių rizikos pašalinimui ar jos neigiamo poveikio sumažinimui.

i Rizikos valdymas yra “įmonės neaiškių situacijų sprendimas” ir “rizikos, kuri gali įtakoti strateginius įmonės tikslus, valdymo metodika”

Atgal

Kita

3 modulis

Rizika ir kontrolė įmonėje 1 skyrius: Rizikos analizė ir valdymas ( Dažnumo) patikrinimai 3 1 skyrius Vairuotojų sukelta rizika / priežastys Rizikos Įvykiai Rezultatai / pasekmės ( Dydžio) patikrinimai

Atgal

Šaltinis: Monahan G. (2008) ‘Enterprise Risk Management’, John Wiley & Sons Hoboken, USA

Kita

3 modulis

1 skyrius: Rizikos analizė ir valdymas Rizikos valdymas tiekimo grandinėje 4 1 skyrius i Tiekimo grandinės savybės, jos patalpos, įrenginiai ir mašinos/mechanizmai, tame tarpe išorės žmogiškieji ištekliai, organizacija ir jos programinė įranga, techninė įranga bei tinklo įranga, kuri gali susilpninti arba apriboti jos sugebėjimą atlaikyti iškilusias grėsmes bei avarines situacijas, kurios kyla tiek iš vidaus, tiek iš

Pažeidžiamumo lygis, kuris gali būti traktuojamas kaip tiekimo grandinės jautrumo vidinėms ir išorinėms grėsmėms bei pavojingoms avarijoms rodiklis

Tiekimo grandinėje rizika yra galimas veiklos rezultatų pokytis, turinti įtakos bet kurios tiekimo grandinės veiklos pridėtinės vertės sumažėjimui. Veiklos rezultatai čia yra bet kurioje tiekimo grandinės srauto vietoje ir bet kuriuo metu esantis produktų kiekis ir kokybė

Atgal

Kita

3 modulis

1 skyrius: Rizikos analizė ir valdymas Rizikos rūšys Vėluojantys medžiagų srautai dažna rizika, kuri gali būti numatyta paprastai ši rizika sprendžiama kaip tiekimo grandinės valdymo dalis Normali rizika paprastai ši rizika sprendžiama kaip tiekimo grandinės valdymo dalis proceso našumo, medžiagų sąnaudų, paklausos svyravimai Nutrūkęs medžiagų srautas reta rizika, kurios neįmanoma numatyti. Paprastai pavojingesnės yra tokios rizikos pasekmės, kurias sukelia rimti įvykiai, tokie kaip stichinės nelaimės, gaisrai, darbuotojų streikai, dėl kurių gali laikinai nutrūkti medžiagų tiekimas 6 1 skyrius Nenormali rizika sistemos gedimai, kuriuos sunku įvertinti, o rizikos valdymas tokiais atvejais yra nuolatinių verslo pastangų dalis; tačiau kai kurie specialistai mano, kad tokia rizika turi būti traktuojama kaip tiekimo grandinės rizikos valdymo proceso dalis

Atgal

Kita

3 modulis - VIKTORINA

1 skyrius: Rizikos analizė ir valdymas Klausimas : Rizikos valdymas yra: Pasirinkite tik vieną atsakymą

A

iškilusios problemos sprendimas netikrumo / neaiškumo sprendimas Variantai tik nelaimių / stichinių nelaimių pasekmių šalinimas

C

Klausimas Nr. 1

B

3 modulis - VIKTORINA

1 skyrius: Rizikos analizė ir valdymas

Gaila, Jūsų atsakymas neteisingas!

Prašome bandyti dar kartą

3 modulis - VIKTORINA

1 skyrius: Rizikos analizė ir valdymas

Sveikiname, Jūsų atsakymas teisingas!

Sekantis klausimas

Apibrėžimai

3 modulis

2 skyrius: Verslo procesų valdymas 1 2 skyrius Verslo procesas i Verslo procesas yra “struktūrizuotų, apgalvotų veiksmų rinkinys, skirtas tam tikrai produkcijai pagaminti konkrečiai vartotojų rinkai. Šiame procese dėmesys sutelkiamas į tai, kaip organizacijoje atliekamas darbas, o ne į patį gaminį.

Taigi, procesas yra konkretus darbinės veiklos išdėstymas laike ir erdvėje, turintis pradžią ir pabaigą bei aiškiai nustatytas sąnaudas bei išeigą, t.y. struktūra veiklai” Verslo procesas gali verslo, gamybos ir analizuoti, nes jie paslaugų pobūdžio. Gamybos procesus yra gan paprasta susiję su žmonių atliekama veikla, o tuo tarpu paslaugų teikimo procesus analizuoti yra būti paprastas arba labai sudėtingas priklausomai nuo sudėtingiau.

Beveik visi tiekimo netiesiogiai integruoti grandinės ir logistikos procesai yra tiesiogiai arba į vieną arba daugiau verslo procesų, dėl to jie turi būti suprojektuoti vadovaujantis principais bei taisyklėmis.

Atgal į įvadą

Kita

Verslo procesų lygiai

3 modulis

2 skyrius: Verslo procesų valdymas Verslo strategija Tikslai 3 2 skyrius

Atgal

Operaciniai procesai Įgyvendinami verslo procesai Organizaciniai procesai nustatyti realizuoti

Kita

3 modulis

2 skyrius: Verslo procesų valdymas 5 2 skyrius Veiklos valdymas Verslo procesų valdymas

Veiklos valdymas

yra nenutrūkstamas procesas, kurio metu identifikuojama, vertinama ir plėtojama atskirų darbuotojų ir komandų veikla, kuri yra derinama su strateginiais organizacijos tikslais Veiklos rodiklius galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: pagrindinis rezultato rodiklis (PRR), veiklos rodiklis (VR) ir pagrindinis veiklos rodiklis (PVR).

PRR yra daugelio veiksmų rezultatas, jis tik nurodo faktus ir ką dėl to būtų galima daryti. PRR tikrinamas kas mėnesį arba kas ketvirtį i

VR (veiklos rodiklis)

yra veiklos rodiklis, kuris nurodo, daryti, o pagrindinis veiklos rodiklis (PVR) gali ką reikia būti traktuojamas kaip veiklos rodiklių rinkinys, kurio rodikliai sutelkia dėmesį į tuos organizacijos veiklos aspektus, kurie yra svarbiausi organizacijos sėkmei. Įmonės turėtų taikyti taisyklę 10-80-10, kuri reiškia 10 PRR, 80 VR ir 10 PVR.

Atgal

Kita

3 modulis

6 2 skyrius 2 skyrius: Verslo procesų valdymas Verslo procesų gyvavimo ciklas Verslo procesų valdymas Vertinimas : proceso analizė ir veiklos stebėsena Vykdymas : vykdymas, stebėjimas, palaikymas Administracija ir suinteresuotos šalys Projektavimas ir analizė : proceso identifikavimas, modeliavimas ir patvirtinimas Konfigūravimas ir įdiegimas : sistemos pasirinkimas Verslo proceso gyvavimo ciklas susideda logiškai sudėlioti ciklinėje struktūroje iš etapų, kurie yra tarpusavyje susiję ir yra

Atgal

Kita

3 modulis - VIKTORINA

2 skyrius: Verslo procesų valdymas Klausimas : Verslo procesas yra: Pasirinkite tik vieną atsakymą

A

struktūrizuotų, apgalvotų veiksmų rinkinys, skirtas tam tikrai produkcijai pagaminti Variantai paprastos buhalterinės procedūros tik klientų aptarnavimo santykiai

C

Klausimas Nr. 1

B

3 modulis - VIKTORINA

2 skyrius: Verslo procesų valdymas

Gaila, Jūsų atsakymas neteisingas!

Prašome bandyti dar kartą

3 modulis - VIKTORINA

2 skyrius: Verslo procesų valdymas

Sveikiname, Jūsų atsakymas teisingas!

Sekantis klausimas

Sveikiname!

Jūs pabaigėte mokymo kursą “Logistikos valdymas atsinaujinančių išteklių energetikos pramonėje” ELOMPRES

LdV Transfer of Innovation