TELEKOMUNIKACIJA. DUOMENŲ PERDAVIMO BŪDAI IR PRIEMONĖS • Telekomunikacijos ir telekomunikacijos technologijų samprata; • Duomenų perdavimo būdai; • Ryšio linijos duomenims perduoti; • Duomenų perdavimo priemonės; • Duomenų.
Download ReportTranscript TELEKOMUNIKACIJA. DUOMENŲ PERDAVIMO BŪDAI IR PRIEMONĖS • Telekomunikacijos ir telekomunikacijos technologijų samprata; • Duomenų perdavimo būdai; • Ryšio linijos duomenims perduoti; • Duomenų perdavimo priemonės; • Duomenų.
TELEKOMUNIKACIJA. DUOMENŲ PERDAVIMO BŪDAI IR PRIEMONĖS • Telekomunikacijos ir telekomunikacijos technologijų samprata; • Duomenų perdavimo būdai; • Ryšio linijos duomenims perduoti; • Duomenų perdavimo priemonės; • Duomenų perdavimo standartai. OSI modelis; • Duomenų perdavimo technologijos; 1 Telekomunikacijų reikšmė žinių visuomenei INFORMACIJA SĄLYGOS ŽINIų VISUOMENEI KURTI INFORMACIJOS TECHNOLOGIJOS 2 Telekomunikacija – kas tai? Telekomunikacija – tai bet kurio pavidalo informacijos perdavimas techninėmis ryšio priemonėmis tarp įrenginių, esančių skirtingose vietose. Telekomunikacijos technologijos – tai programinių ir techninių priemonių bei metodų sistema informacijai perduoti įvairiais atstumais. Telekomunikacijos tikslas – trumpinti laiką ir gerinti tarpusavio veiklos koordinavimą, bendraujant nutolusiems ūkiniams subjektams. Šiuo metu telekomunikacija ir duomenų perdavimo tinklai yra vienas iš sėkmingos ir efektyvios ūkinės veiklos pagrindų. Vis labiau pastebimas kompiuterizuotų duomenų ir kitokios informacijos (vaizdo, garso) perdavimo technologijų susiliejimas. 3 Istoriniu požiūriu galime išskirti: • Tradicinę telekomunikaciją (garso ir vaizdo perdavimą); • Kompiuterinių duomenų perdavimą; • Šiuolaikinius telekomunikacinius tinklus įvairialypiai informacijai perduoti. 4 Tradicinė telekomunikacija 1837 – telegrafas; 1936 – televizija; 1876 – telefonas; 1947 – ryšio sistemose pradėti taikyti kompiuteriai; 1890 – faksimilinis ryšys; 1962 – palydovinio ryšio priemonės; 1896 – radijas; 1983 – mobilios ryšio priemonės; Kompiuterinių duomenų perdavimas -Lokalieji tinklai; - Globalieji tinklai. 5 Pradžia – 6-asis XX a. dešimtmetis Daugiaterminalinės sistemos Mainframe Terminal 6 Sujungimo įrenginys Minikompiuteris Minikompiuteris Terminalai Terminalai Minikompiuteris PK PK PK PK PK 7 Internet Šiuolaikinis tinklas Ugnesienė Maršrutizatorius AK Serveris Serveris Komutatorius Komutatorius Serveris AK AK Serveris LAN Serveris Šakotuvas Darbo stotis AK Komutatorius AK AK AK Darbo stotis Darbo stotis 8 Duomenų perdavimo būdai ir priemonės • Diskretieji ir tolydieji signalai; • Asinchroninis duomenų perdavimas; • Sinchroninis duomenų perdavimas; • Duomenų perdavimo kryptys; 9 Komunikacinė grandinė Ryšio kanalas Pranešimų Pranešimų šaltinis siųstuvas Ryšio linija Pranešimų Pranešimų imtuvas vartotojas trukdžiai Perduodamas pranešimas Signalas Trukdžių šaltinis Signalas+ trukdžiai Priimamas pranešimas 10 Signalai Informacija perduodama signalais. Pati informacija nėra nei materija nei energija, bet ją perneša materialūs nešikliai. Signalai formuojami kintant srovei, įtampai, elektromagnetinėm ar garso bangom, koncentracijai. Tai informacijos nešikliai. Signalus, kaip fizinius procesus, galima stebėti įvairiais prietaisais ir įrenginiais. Signalai – tai kokio nors objekto fizinio būvio kitimo procesas, skirtas pranešimų siuntimui, registracijai ir atspindėjimui. Tolydinis (analoginis) – tai toks signalas kai galima kiekvienu momentu pamatuoti jo reikšmę. Kitaip tariant signalą formuojantis procesas vyksta laike nuosekliai. Ilgą laiką tik tokie signalai ir buvo naudojami. Diskretiniu vadinamas toks signalas, kurio reikšmės žinomos tik tam tikrais laiko momentais. 11 ž Diskretieji ir tolydieji signalai a) b) c) c) d) a) Tolydiniai laiko ir lygio atžvilgiu, b) Tolydiniai laiko ir diskretiniai lygio atžvilgiu, c) Diskretiniai laiko ir tolydiniai lygio atžvilgiu, d) Diskretiniai laiko ir lygio atžvilgiu. Perduodant duomenis, diskretieji signalai gali būti verčiami tolydžiaisiais. Toks procesas vadinamas moduliavimu, o jam atvirkščias – demoduliavimu, atitinkami įrenginiai – moduliatoriais ir demoduliatoriais. Dažniausiai abeji įrenginiai sujungiami į vieną - modemą. 12 Diskretieji ir tolydieji signalai (2) Komunikacinė įranga duomenis į ryšių liniją perduoda nuosekliais bitų srautais. Šie duomenų bitai linijoje gali būti pernešami diskrečiaisiais (skaitmeniniais) arba tolydžiaisiais (analoginiais) signalais. Diskretieji signalai – tai impulsų seka, kurios skirtingi signalo lygiai atitinka bitų reikšmes. Tokiais signalais dažniausiai perduodama informacija iš kompiuterio pagrindinio įrenginio į jo įvairius išorinius įrenginius (terminalus, spausdintuvus, braižytuvus ir pan.) ir atgal. Tolydieji signalai yra sinusoidės pavidalo. Čia skirtingas bito reikšmes gali atitikti skirtingas signalo pasikartojimo periodas, amplitudė arba fazė. Tolydžiaisiais signalais išreikšta informacija dažniausiai perduodama telefoninėmis linijomis. 13 Duomenų perdavimo būdai ą Daugumai kompiuterio įrenginių (terminalams, spausdintuvams ir pan.) pagrindinis informacijos vienetas yra simbolis. Todėl siunčiami bitai pakuojami nuosekliomis grupėmis, o gavėjas šiame bitų sraute turi sugebėti atpažinti ir išskirti perduotus simbolius. Ryšių linijose naudojami du duomenų perdavimo būdai: - asinchroninis (asynchronous) - sinchroninis (synchronous) Abiem būdais duomenys gali būti perduodami pagal dvi schemas: - lyginę (add parity bit), - nelyginę (odd parity bit) 14 Asinchroninis perdavimo būdas Asinchroninis perdavimas dar vadinamas start-stopiniu. Nes prieš kiekvieną perduodamą simbolį yra siunčiamas pradžios “start” bitas 0, po jo – kontrolės bitas ir pabaigos “stop” bitas - 1. Kontrolės bitas įgauna reikšmę 1 ar 0, priklausomai nuo perdavimo schemos (lyginė ar nelyginė). Pvz,. esant lyginei schemai vienetinių simbolių skaičius perduodamame simbolyje turi būti lyginis. Tada lyginumo bitas lygus 0, jei ne, tai jis lygus 1. Nelyginėje schemoje - priešingai. Pavyzdžiui, simbolių “G” ir “J” perdavimas asinchroniniu būdu lygine schema atrodytų taip: 0 01000111 start simbolis “G” 0 kontrolė 1 0 stop start 01001010 simbolis “J” 1 kontrolė 1 stop Asinchroninis perdavimo ir priėmimo būdas nebrangus, jo įranga nesudėtinga, tačiau gana lėtas. Naudojamas duomenims perduoti tarp kompiuterio ir modemo. 15 Sinchroninis perdavimo būdas Sinchroninis perdavimas leidžia persiųsti duomenis žymiai greičiau, nes čia jie siunčiami blokais. Prieš kiekvieną bloką formuojama sinchronizuojančių signalų seka, kuri praneša gavėjui, kad po jos prasidės duomenų simboliai. Blokas užbaigiamas kontrolės bitais, kurių paskirtis yra tokia pat, kaip ir asinchroninio duomenų formato, bei bloko pabaigos požymio sinchrosignalais. Taip keičiasi informacija kompiuteris ir išorinis įrenginys, turintis atmintį duomenims kaupti, arba du kompiuteriai. Sinchroninio perdavimo aparatūra yra gerokai sudėtingesnė ir brangesnė. sinchro start 01000111 01000101 01110110 simboliai . . . 011… kontrolė sinchro stop Blokas 16 Duomenų perdavimo kryptys Duomenų perdavimo technologija numato taip pat ir duomenų srautų judėjimo būdus. Simplekso (simplex) būdu duomenys ryšio linijoje visuomet perduodami tik viena kryptimi, t. y. vienas abonentas tik siunčia informaciją, antrasis – tik priima. Taip technologinių procesų valdymo sistemose perduodami duomenys iš įvairių daviklių į kompiuterį. Pusiau duplekso (half-duplex) būdu informacija perduodama ta pačia linija skirtingomis kryptimis skirtingais laiko momentais. Taip perduodami duomenys iš kompiuterio į prie jo prijungtus terminalus ir atgal (operatoriui paspaudus klavišą, jo kodas pradžioje keliauja į kompiuterį, po to kompiuteris grąžina signalą, kuris ekrane pavaizduoja paspausto klavišo simbolį). Pilno duplekso (full-duplex) arba tiesiog duplekso būdu ta pačia ryšio linija duomenys vienu metu gali būti perduodami abiem kryptimis. Šiuo būdu keičiasi informacija atskiros kompiuterio sistemos. 17 Abonentų (tinklo naudotojų) sujungimo (komutavimo) metodai Taikomi du pagrindiniai komutavimo metodai: linijos (kanalo) komutavimo metodas (angl. circuit switching). kuriuo sujungiama laikina ryšio linija (kanalas) tarp šaltinio ir gavėjo, pasitelkus bendro naudojimo ryšių linijas ir komutavimo techniką. Šis metodas geriausiai tinka ir naudojamas balsui ir vaizdui perduoti analoginiais signalais (pvz., telefoniniam ryšiui); 18 Paketų komutavimo metodas paketų komutavimo metodas (angl. packet svitching), kuriuo perduodami duomenys suskirstomi atskirais paketais. Kiekvienas paketas turi paskirties adresą ir kitą tarnybinę informaciją kartu su savo pagrindiniais duomenimis. Paketai tinklu gali judėti skirtingomis trajektorijomis, tačiau pasiekę tikslą jie vėl sujungiami į pradinės formos pranešimą. Šis metodas gerai tinka skaitmeninio pavidalo duomenims perduoti (pvz., kompiuteriniai duomenys). Dabar vis dažniau ir balsas ir vaizdas perduodami ir skaitmeniniais signalais paketiniuose tinkluose (pvz., IP telefonija, internetinė TV). 19 Ryšių linijos Duomenys iš vienos vietos į kitą gali būti siunčiami tik tam tikra terpe – telefono linijomis, kabeliais, atmosfera, t. y. ryšio linijomis arba ryšio kanalais. Priimti ir perduoti duomenis neįmanoma be šių ryšio linijų bei specialios techninės ir programinės įrangos. Visa tai sudaro duomenų perdavimo tinklus (Data communacations networks). Ryšių linijos (Data transmission Channels), kuriomis perduodami ir priimami duomenys, skirstomi taip: -Kabelinės ryšio sistemos: -variniai kabeliai (elektriniai impulsai arba krūviai ) - koaksaliniai kabeliai (coaxial cables), - vytos poros kabeliai (twisted pair cables), - optiniai kabeliai – šviesolaidžiai (fiber optical cables), - Bevielės ryšio sistemos (wireless): - radijo bangos (radio waves), - infraraudonieji spinduliai (infrared) - mikrobanginės (SAD) sistemos (microwave systems), 20 - palydovinės (SAD) sistemos (satellite systems). Ryšių linijų charakteristikos Perduodant ir priimant duomenis ryšio linijomis labai svarbu kaip greitai ir kokiais kiekiais duomenys juda, kokia tikimybė, kad gausime duomenis nepakitusius, ar užtikrintas jų saugumas. Visa tai nusako ryšių linijų charakteristikos: - greitis - pralaidumas (speed), - apimtis (amount), - patikimumas (reliability), - saugumas (security), - trikdžių lygis (noisy). 21 KABELIAI • Variniai (koaksaliniai, vytos poros kabeliai), • Optiniai kabeliai – šviesolaidžiai. Variniai kabeliai pasižymi gera triukšmų izoliacija bei dideliu kanalo pločiu, todėl informacijos perdavimo greitis tokiais ryšio kanalais siekia milijonus bps. Iš pradžių kompiuterių tinkluose buvo naudojami vienagysliai, ekranuoti koaksaliniai kabeliai, panašūs į televizorių antenų kabelius. Dabartiniuose tinkluose naudojami daugiagysliai, taip vadinami suktos (vytos) poros kabeliai. Populiariausias yra 8 gyslų kabelis UTP-5, kurio pralaidumas siekia 100 Mbps, o UTP-5e arba UTP-6 kabeliu galimas ir 22 gigabitinis pralaidumas. Šviesolaidiniai kabeliai Paskutiniaisiais metais kompiuterių pramonėje informacijai perduoti vis dažniau naudojami šviesolaidžiai – šviesai laidžios plastmasės arba kvarcinio stiklo gijos, padengtos apsauginiu sluoksniu. Čia duomenų bitai vaizduojami lazerio spinduliuojamais šviesos impulsais, sklindančiais stiklinėmis ar plastikinėmis šviesolaidžio gijomis. Šiuolaikinė technologija leidžia gaminti labai plonas mikronų eilės (plauko storio) gijas, kuriose duomenų perdavimo greitis viršija 1 Gbps ir priklauso tik nuo naudojamos aparatūros. Itin svarbi šviesolaidžių savybė yra ta, kad jie nejautrūs elektromagnetiniams trikdžiams, todėl perdavimo klaidų atsiradimo galimybė yra nepalyginamai mažesnė negu mikrobangų ar palydovinio ryšio sistemose. Optiniai duomenų perdavimo kanalai yra geriau apsaugoti nuo galimų informacijos vagysčių – nepažeidus kabelio, praktiškai neįmanoma perskaityti juo siunčiamo turinio. Šviesolaidžiai vis plačiau naudojami ne tik pastatų viduje, bet ir tarp jų bei ryšio linijose, jungiančiose miestus, valstybes ir kontinentus. 23 Šviesolaidiniai kabeliai (2) -daugiamodiniai (Multi Mode) - iki 2 km, pigesnė aparatūra - vienamodiniai (Single Mode) - iki 50 km, ilgesniems atstumams statomi kartotuvai Skaidulų skaičius: 4, 6, 12, 24, 48 24 Radijo bangų sistemos (IEEE 802.11) Svarbiausia radijo bangų panaudojimo sąlygų - tiesioginis antenų matomumas, nes radijo bangos yra mažo ilgio bei galingumo (1-10 W) ir sklinda tiesiogiai (horizontaliai) nuo antenos iki antenos, o neatsispindi nuo atmosferos. Radijo bangų sistemos duomenims perduoti naudoja atmosfera sklindančias aukšto dažnio (2,4 bei 5 GHz arba 10 –30 GHz) elektromagnetines bangas. Mikrobanginiai signalai perduodami “tiesioginiu matomumu” nuo vienos antenos kitai. Kiekvienas bokštas turi dvi antenas: priėmimo ir perdavimo. Antenų matmenys priklauso nuo atstumo, kurį turi nukeliauti signalas. Paprastai jų diametras svyruoja nuo 0,6 iki 1,2 m. 2,4 ir 5 GHz dažnio diapazonas yra yra laisvas, jį naudojanti WaveLan technologija duomenis perduoda nuo 1 iki 54 Mbps sparta, tačiau šis diapazonas miestuose tankiai naudojamas, todėl ne visada ryšys būna kokybiškas, bet palyginti pigus, tinka nedidelėms vartotojų grupėms. 10-30 GHz dažnio diapazonas yra licencijuotas ir duomenų perdavėjas turi gauti atitinkamą leidimą valstybinėje radijo ryšių tarnyboje dėl jo panaudojimo. Duomenų pralaidumas priklauso nuo išskirtos dažnių juostos pločio ir gali siekti dešimtis ir šimtus Mbps spartą. Tai pakankamai brangus, bet kokybiškas ryšys. 25 Radijo bangų sistemos (2) Komponentai: - bevielio tinklo plokštė (WNIC); - prieigos taškas; - antena (vienkryptė, daugiakrypė). Point-to-Point sistemos įranga 26 Palydovinės sistemos Palydovinės sistemos duomenis perduoda taip pat gigahercų diapazone, tad pralaidumas siekia iki kelių ar keliolikos gigabitų per sekundę. Palydovas paprastai iškeliamas 35680 km virš žemės paviršiaus, skrieja geocentrine orbita kartu su žeme ir laikosi virš to paties žemės taško. Palydovai veikia kaip retransliacijos stotys. Vienu palydovu galima aprėpti iki trečdalio žemės paviršiaus. Tačiau tai pakankamai brangi ryšio sistema. Satellite dish Satellite dish 27 Duomenų perdavimo priemonės Pagrindiniai duomenų perdavimo ir priėmimo ryšių linijomis techniniai įrenginiai yra: - modemas (modem), - multiplekseris (multiplexer), - telktuvas (concentrator), - kartotuvas, skirstytuvas (hub), - komutatorius (switch), - maršrutizatorius (router). 28 Modemai Vidiniai (internal) • Dial-up modemai Dažniausiai naudojami 1 kompiuteriui prijungti per analoginę komutuojamą telefono liniją, greičiai: 14,4; 28,8; 33,6; 56,0 Kbps • ISDN modemai Išoriniai (external) Naudojamas jungiantis per ISDN (integruotųjų paslaugų skaitmeninius tinklus). • ASDL modemai Naudojami jungiantis per asimetrinę prenumeruojamą skaitmeninę liniją (ASDL) • Mobilieji modemai Naudoja bevielį ryšį su kompiuteriu 29 Multiplekseriai Tai įrenginys, išskaidantis vieną fizinį duomenų perdavimo kanalą į keletą ar keliolika ir daugiau loginių kanalų, kuriais duomenų perdavimas vyksta tuo pačiu metu. Plačiai naudojami tradicinėje telekomunikacijoje, dabar dažnai pritaikomi daugiafunkciniuose tinkluose duomenų ir balso perdavimo kanalų išskaidymui magistralinėse ryšių linijose su SDH ar kitomis technologijomis. Pavyzdžiui, multiplekseriu galime optinio ryšio liniją paskirstyti į kelis 100 ar daugiau Mbps duomenų perdavimo loginius kanalus kompiuteriniams įrenginiams sujungti bei keletą 2Mbps E1 kanalų balsui perduoti tarp vietinių telefono stočių (PBX). 30 Telktuvai, kartotuvai, komutatoriai, maršrutizatoriai Telktuvas (concentrator) taip pat leidžia daugeliui įrenginių dalintis viena ryšio linija, tik jis gali atlikti daugiau programuojamų funkcijų, nei multiplekseris. Turi laikinas duomenų saugyklas, galima užprogramuoti jų perdavimo tvarkaraščius. Kartotuvas, skirstytuvas (hub) - tai vienas paprasčiausių vietinio tinklo (LAN) įrenginys, sustiprinantis ir persiunčiantis visiems prie jo prijungtiems kompiuteriams gaunamus tinklo paketus. Komutatorius (swich) - panašus į kartotuvą, bet protingesnis tinklo įrenginys, persiunčiantis gautą paketą tik adresuojamam kompiuteriui. Maršrutizatorius (router) – tinklo įrenginys, persiunčiantis paketus iš vidinio tinklo į įšorinį (ir atvirkščiai) bei surandantis optimalų kelią tarp dviejų kompiuterių ar tinklų. 31 Duomenų perdavimo standartai ir technologijos Kaip žmonės bendrauja geriausiai, kai jie kalba ta pačia kalba, taip ir mašinos bendrauja geriau, kai jų sąveika vyksta pagal atitinkamus standartus. Standartai leidžia praktiškai diegti ir naudoti tinklus su skirtinga gamintojų įranga. Standartai gali būti faktiniai ir teisiniai. Faktiniai standartai yra atsiradę kaip rezultatas fakto, kad produktas vyrauja atitinkamoje rinkoje. Pavyzdžiui: Intel mikroprocesoriai, Motorola Power PC mikroprocesoriai ar programinė įranga Microsoft Windows. Teisiniai standartai – tai pramoninių grupių ar vyriausybės parengti standartai. Dauguma faktinių standartų tampa teisiniais juos išanalizavus ir ratifikavus pramoninėms standartų asociacijoms. 32 OSI modelis Norėdami geriau suprasti tinklinių standartų prigimtį, aptarsime OSI (Open System Interface) etaloninį modelį, kuris yra naudojamas kaip standartų apibrėžimo pagrindas. Jis buvo sukurtas tam, kad juo galima būtų vadovautis kuriant standartus ryšių tinklinėse sistemose nepriklausomai nuo technologijos, gamintojų ar šalies. Šie standartai apima visus tinklų veikimo ir valdymo aspektus. OSI modelį sukūrė pramoninis konsorciumas Tarptautinė standartų organizacija (ISO – International Standards Organization). Kiekviename lygyje standartai nusakomi protokolu. Tai tiksliai apibrėžtos taisyklės, kodai bei procedūros, skirtos įrenginiams sujungti ir duomenims persiųsti iš vieno įrenginio į kitą. Atskiri protokolai, kurių reikia diegiant OSI modelį, apima tokius klausimus kaip ryšio sudarymas, palaikymas bei nutraukimas, informacijos paketų valdymas, klaidų kontrolė, pranešimų išskaidymas ir jų surinkimas. 33 OSI modelis (2) OSI modelis tinklo operacijas suskirsto į 7 lygius, kiekvienam lygiui suteikdamas griežtai nusakytas teises. Kiekvienas lygis gauna duomenis iš gretimo lygio, atlieka specifines apdorojimo užduotis ir siunčia aukštesniam ar žemesniam hierarchijos lygiui. Žemiausias lygis rūpinasi fizinėmis įrenginių jungtimis. Pavyzdžiui, šio lygio problema galėtų būti apibūdinama taip: kokią standartinę jungtį naudoti? Viduriniai lygiai rūpinasi pranešimų formatavimu, perdavimo metodais, klaidų taisymu. Aukščiausias – septintasis lygis rūpinasi konkrečiam vartotojui skirto taikomojo uždavinio logika. 34 A kompiuteris B kompiuteris Taikomasis Taikomasis Pateikimo Pateikimo Seanso Seanso Transporto Transporto 3 Tinklinis Tinklinis 2 Duomenų ryšių (sąsajos) Duomenų ryšių (sąsajos) 1 Fizinis Fizinis 7 6 5 4 Duomenų srautai 35 Su tinklu susiję lygmenys Lygis Funkcija 4. Transporto Garantuoja kiekvieno pranešimo, pradedant jo atsiradimu ir baigiant gavimu, vientisumą. Naudodamas ryšių PĮ protokolus, kontroliuoja perdavimo kokybę ir sinchronizuoja greitai ir lėtai dirbančius įrenginius tinkle. Jeigu ateinantys pranešimai praranda nuoseklumą, šis lygis nuoseklumą atstato. 3. Tinklinis Pasiunčia paketus į jų siuntimo vietas ir registruoja duomenis, susijusius su tinklo paslaugų apmokėjimu. Maršrutą lemiantys duomenys yra įdedami į paketą kartu su perduodamais duomenimis 2. Duomenų ryšių (sąsajos) Tikrina ateinančių ir išeinančių duomenų srautus, jų judėjimą kiekviename tinklo įrenginyje. Jis užtikrina, kad duomenys nepasimestų tarp dviejų gretimų tinklo taškų, ir taiso perdavimo klaidas. 1. Fizinis Tiksliai apibrėžia elektrinius sujungimus tarp perdavimo aplinkos ir kompiuterinės sistemos. Nusakomas perdavimo aplinkos tipas, ryšių tipas, jungčių dydis ir forma, kontaktų skaičius jungtyje ir kita. 36 Su kompiuteriu susiję lygmenys Lygis Funkcija 7. Taikomasis Kontroliuoja terminalu įvedamus duomenis, parinkdamas tinklinės OS ir taikomosios PĮ interfeisą. Jis užtikrina teisingą langų, antraščių bei meniu pasirodymą vartotojo terminale. Taip pat kontroliuoja vartotojo registraciją ir slaptažodį. 6. Pateikimo Pertvarko duomenis į kalbą ir formatą, naudojamus taikomosios srities lygyje. Pvz., tikrina, kad teksto eilutės būtų teisingai matomos ekrane. 5. Seanso Sukuria ryšius tarp skirtingų uždavinių. Veikia kaip tarpininkas, prižiūrėdamas, kad pranešimai būtų pasiųsti, kaip nurodyta, ir leidžia arba uždraudžia pertrūkius. Jeigu ryšys nutrūksta, jį atstato. Valdo saugumo problemas. 37 Kiti baziniai standartai Be OSI modelio, naudojami ir kiti modeliai. Vienas iš žinomesnių yra SNA (System Network Architekture). Tai 7 lygių modelis, sukurtas 1972 metais IBM firmos kaip savarankiškas kompanijos standartas ir naudojamas apie 300000 tinklų, jungiančių didžiuosius ir mini kompiuterius. Tarp SNA ir OSI yra svarbių prieštaravimų, nes SNA kai kurias detales aprašo kitaip negu OSI. Standartas TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet Protocol) buvo sukurtas septintojo dešimtmečio pabaigoje – aštuntojo dešimtmečio pradžioje ir užtikrina informacijos perdavimą tarp skirtingų kompiuterių, valdomų skirtingų operacinių sistemų. Tai pagrindinis Interneto tinkle naudojamas penkių lygių etaloninis modelis. 38 Telekomunikacijų technologijos • Lokaliųjų tinklų technologijos (kitoje temoje) ; • Globaliųjų tinklų technologijos; 39 Globaliųjų tinklų technologijos • Grandinių (kanalų) komutacijos tinklai: – PSTN (Public Switched Telefone Network); – ISDN (Integrated Services Digital Network) • Paketų komutacijos tinklai: – – – – X.25; TCP/IP (Transmission Control Protocol / Internet Protocol); Frame Relay; ATM (Asinchronous Transfer Mode); • Skirtinių linijų tinklai: – V serijos standarto analoginės linijos; – PDH (Plesiochronic Digital Hierarchy); – SDH/SONET (Synchronous Digital Hierarchy); 40 Mobilaus radijo ryšio technologijos • • • • GSM - visuotinė mobiliojo ryšio sistema; HSCSD – 3-4 kartus greitesnis GSM; GPRS - General Packet Radio Service; EDGE - Enhanced Data rates for Global Evolution; 41 GPRS - General Packet Radio Service GPRS tampa vienu pagrindinių GSM evoliucijos į trečios kartos tinklus žingsnių. GPRS leidžia iki dešimt kartų padidinti duomenų persiuntimo greitį nuo GSM įprasto 9.6 Kb/s iki 115 Kb/s. Naudojantis duomenų paketų siuntimo paslaugomis, abonentai yra visada prisijungę ir visada “on line”. Mokama ne už laiką, o už perduotą duomenų kiekį. 42 EDGE - Enhanced Data rates for Global Evolution Tai dar vienas žingsnis link 3G tinklų. EDGE leidžia GSM operatoriams naudotis jau egzistuojančiais GSM radijo dažniais siūlant belaidės daugialypės terpės IP pagrindu paslaugas ir aplikacijas, kai greitis siekia 384Kb/s – ar netgi daugiau. EDGE naudoja tą patį TDMA (Time Division Multiple Access) rėmų struktūrą, loginius kanalus ir 200kHz nešėjo dažnių plotį kaip ir šiandienos GSM tinklai. 43 Perspektyva - daugiafunkciniai tinklai Naujos kartos daugiafunkcinių tinklų architektūra įgalina sujungti balso, duomenų ir daugialypės terpės perdavimą. Šiame daugiafunkciniame tinkle balso bei duomenų perdavimas susilieja, ir tos pačios paslaugos apima skirtingas funkcijas. Operatoriams nereikia kurti atskirų, specializuotų tinklų mobilaus ir fiksuoto ryšio bei duomenų perdavimui. 44 Daugiafunkciniai tinklai (pav.) 45 Šaltiniai L. Kaklauskas. Kompiuterių tinklai. VšĮ Šiaulių universiteto l-la, Šiauliai, 2003, 236 psl. D. Janickienė. Informatika, VDU, Kaunas, 2001, 263-282 psl. O. Barčkutė ir kt. Ekonominė informatika, Vadovėlis, Aldorija, Vilnius, 1999, 159-179 psl. Informacija ir komunikacija, (ECDL atstovybės Lietuvoje sertifikuota mokomoji medžiaga) / V.Denisovas ir kt. – Vilnius: VŠĮ “Informacinių technologijų institutas”, 2001, 69 psl. В. Г. Олифер, Н.А. Олифер КОМПЬЮТЕРНЫЕ СЕТИ, Учебник, СПб.: Питер. 2001, 672с. Apie optines perdavimo linijas http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/komp_elektronika/1_1_5.htm#literatura 46